- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-09
- Bylos Nr.
- N-62-349-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Artūras Drigotas, Antanas Ablingis (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal R. Ch. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 25 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus2006 m. spalio 11 d. nutarimu R. Ch. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 3 dalyje ir 124 ¹ straipsnio 6 dalyje numatytųjų pažeidimų padarymą nubaustas subendrintosiomis nuobaudomis - 2100 litų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones dvejiems metams, nes jis 2006 m. rugsėjo 29 d., apie 17 val., Molėtuose, Vilniaus g., vairavo automobilį neblaivus (sunkus girtumo laipsnis), nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės poliso.
II.
R. Ch. kaip pareiškėjas po jo nubaudimo kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir pateiktajame skunde prašė panaikinti paskirtąją papildomą administracinę nuobaudą - atėmimą teisės vairuoti transporto priemones, sumažinti baudą arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teigė, kad jis dirba Uždarojoje akcinėje bendrovėje „Ekskomisarų biuras“, automobilį naudoja pagal panaudos sutartį, dar dirba draudimo kompanijoje draudimo atstovu ir jam automobilis reikalingas darbe susisiekti su klientais. Netekęs teisių, neteks darbo, o tuo pačiu ir pragyvenimo šaltinio. Be to, dar jam reikia prižiūrėti žemės sklypą, esantį Radviliškyje. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi.
Apygardos administracinis teismas po bylos išnagrinėjimo pripažino, kad R. Ch. skundas netenkintinas. Nutartyje nurodyta, kad R. Ch. nubaustas pagrįstai ir teisėtai. Jo veika inkriminuota teisingai ir jo veiksmuose yra nusižengimų sudėtis. Jo kaltė įrodyta. Teismas įvertino tai, kad R. Ch. 2005 m. gegužės 26 d. buvo baustas bauda, kad būdamas girtas sukėlė avariją, tačiau išvadų nepadarė ir praėjus tokiam neilgam laiko tarpui, vėl vairavo automobilį neblaivus. Tai rodo, kad bauda reikiamo poveikio nepadarė, nuobaudų tikslai nepasiekti. Todėl teismas konstatavo, jog vien ta aplinkybė, kad vairuotojo pažymėjimas jam yra reikalingas darbe, nesudaro pakankamo pagrindo taikyti jo atžvilgiu ATPK 30 ¹ straipsnio nuostatas. R. Ch. papildoma nuobauda paskirta minimali, o bauda beveik minimali, todėl ją mažinti nėra pagrindo. Įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumo visuomenei laipsnį, visai neskirti nuobaudos, taip pat nėra pagrindo, todėl nutarimas nekeistinas.
III.
R. Ch. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti apygardos administracinio teismo nutartį ir patenkinti jo skunde pateiktąjį prašymą apygardos administraciniam teismui.
Apeliantas teigia, kad teismo nutartis neteisėta, nepagrįsta ir todėl naikintina. Teismas įvertino ne visus pateiktus byloje įrodymus, nors jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, yra tik lengvinančios, tačiau į jas neatsižvelgta. Mano, kad teismas netinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas. Nagrinėjant administracinę bylą, nebuvo atsižvelgta į jo pateiktą prašymą ir nurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad dėl padarytų KET pažeidimų nuoširdžiai gailisi. Kitos, atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis dirba Uždarojoje akcinėje bendrovėje „Ekskomisarų biuras" antrojo skyriaus saugos specialistu, dirba Uždarojoje akcinėje bendrovėje Draudimo kompanijoje „PZU Lietuva“ draudimo atstovu ir teisę vairuoti transporto priemones jam yra būtina turėti. Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, neteks darbo, tuo pačiu ir pragyvenimo šaltinio, o teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tai nėra pagrindas taikyti ATPK 30 ¹ straipsnio nuostatas. Teismas visiškai nevertino pateiktų įrodymų, jog automobilis reikalingas pasiekti žemės sklypą, esantį Radviliškio mieste su jame esančia namo dalimi, kuriuos jis turi prižiūrėti, tvarkyti, išlaikyti, o tai kartu yra ir papildomas jo šeimos pragyvenimo šaltinis. Nevertino ir tai, kad jis nebegalės lankyti ir prižiūrėti tėvo J. Ch. , gim. 1930 m. vasario 26 d., gyvenančio Radviliškyje, kuris yra senyvo amžiaus, silpnos sveikatos, po klubo sąnario operacijos. Neatsižvelgė ir nevertino tai, kad sūnus S. Ch. mokosi Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politologijos mokslų institute, trečiame kurse. Nors sūnus yra pilnametis, tačiau jį taip pat išlaiko, nes mokslas yra mokamas. Išlaiko ir pilnametę dukrą R. Ch. , gyvenančią su juo nurodytu adresu. Be to, teismas visiškai nevertino ir tai, kad yra išklausęs kursus visuomenės sveikatos ugdymo centre dėl alkoholio ir narkotikų žalos žmogaus sveikatai, turi pažymą. Tačiau teismui tai nesutrukdė nepagrįstai motyvuoti, jog jis jau baustas bauda, kad girtas įvykdė avariją, tačiau praėjus neilgam laiko tarpui, vėl vairavau automobilį neblaivus. Tai teismas padarė akivaizdžiai pažeisdamas ATPK 36 straipsnio nuostatas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas sprendimas laikomas teisėtu, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės ir jų viseto pagrindu teisingai parenkama ir pritaikoma teisės norma, reglamentuojanti atitinkamą teisini santykį. Tai nebuvo padaryta, buvo pažeisti Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 ir 58 straipsnių reikalavimai, kas turėjo esminės įtakos neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apelianto prašymas netenkinamas.
Pareiškėjas R. Ch. kreipdamasis į apygardos administracinį teismą ir prašydamas švelninti paskirtąją nuobaudą ir netaikyti vienos iš paskirtųjų nuobaudų - atėmimo teisės vairuoti transporto priemones, prašymą argumentavo keliais teiginiais: kad dėl padarytojo pažeidimo labai gailisi, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina ir t.t.
Apygardos administracinio teismo nutartyje padaryta išvada, kad nuobaudų skyrimo procedūra atitinka įstatyme įtvirtintas nuostatas. Todėl jo, R. Ch. , prašymas susijęs su ATPK 30 ¹ straipsnyje įtvirtintų nuostatų taikymu. Šioje teisės normoje sakoma, kad atsižvelgus į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, galima paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Kartu pažymėta, kad specialiosios teisės atėmimas, numatytas sankcijoje už teisės pažeidimą, padarytą neblaivaus asmens, gali būti neskiriamas tik tuo atveju, kai yra gaunama Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažyma. Taigi, mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Reikia sutikti, kad pareiškėjo ir apelianto nurodytosios priežastys, kaip pažymėta apygardos administracinis teismo nutartyje, negali būti traktuojamos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios galėtų būti vertinamos kaip pagrindas netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudos ir švelninti kitą nuobaudą, kadangi asmens veikla, ar šeimos interesai nėra prioritetine priežastimi švelninti teisės normos sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos. Kalbant apie pažeidimo padarymo pavojingumą, patrauktasis administracinėn atsakomybėn asmuo negali ignoruoti visuomenėje priimtų ir įstatyme įtvirtintų nuostatų, negali piktnaudžiauti visuomenės priimtomis vertybėmis ir neigti aiškaus Kelių eismo taisyklėse įtvirtinto draudimo, galinčio sukelti skaudžias pasekmes. Reikia pripažinti, kad apygardos administracinis teismas pagrįstai netaikė ATPK 30 ¹ straipsnio nuostatų asmeniui, kuris nepateikė išskirtinių duomenų pagrįsti tokį prašymą.
Apelianto teigimas, kad apygardos administracinio teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta atmetamas, nes teismo priimtas dokumentas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Jo pažymėti trūkumai, į kuriuos atkreiptinas dėmesys, negali būti priežastimi kalbėti apie nutarties nepagrįstumą ar neteisėtumą. Pažymėtina, kad, kaip numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsnio 3 dalyje, administracinių teisės pažeidimų bylas pagal skundus dėl pareigūnų priimtų nutarimų apygardos administraciniame teisme nagrinėja vienas teisėjas pirmosios instancijos teismo proceso tvarka, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso normomis. Taigi, apelianto teigimas, kad buvo pažeisti Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 ir 58 straipsnių reikalavimai, nėra pagrįstas, nes Administracinių bylų teisenos įstatymo normomis vadovaujamasi tik išimtinais atvejais, kai nepakanka ATPK normų, t. y. kai iškyla reikalingumas. Šioje byloje tokio atvejo nebuvo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą, R. Ch. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.