Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-09-30 · Civilinė byla Nr. 2A-801-115/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-30
Bylos Nr.
2A-801-115/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Auruškevičius (pran.), Romualda Janovičienė, Tatjana Žukauskienė
Pareiškėjas
M. M.
Suinteresuotas asmuo
B. U., A. M., V. M., A., Alytaus apskrities viršininko administracijai
Kategorijos
  • 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-801-115/2010

Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas Procesinio sprendimo kategorijos:

34.3; 128.2;128.19;121.2(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Romualdos Janovičienės, Tatjanos Žukauskienės,

sekretoriaujant Julijai Štreimikienei,dalyvaujant pareiškėjos M. M. atstovui Zigmantui Benečiui,suinteresuotiems asmenims B. U., A. M., V. M., A. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) M. M. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-782-308/2009 pagal pareiškėjos M. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims -Alytaus apskrities viršininko administracijai, kurios teisių perėmėja yra Nacionalinė Žemės tarnyba prie ŽŪM, B. U., A. M., A. M., V. M., M. M., A. A., J. A. ir Z. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja M. M. pareiškimu prašė nuosavybės teisių atkūrimo į žemę tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas J. M. iki nacionalizacijos Valkininkų valsčiaus Butvydonių k.(dabar Butvydonių k. Varėnos raj.) nuosavybės teise valdė 18 ha žemės ,bei atnaujinti LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str.4d. nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus Alytaus apskrities viršininko administracijai-2008-02-07 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymą apie turėtą nekilnojamąjį turtą ir 1938-11-25 dienos protokolą Nr.Z-707 (b.l.1-4).

Nurodė, kad jos senelis P. M. turėjo vaikus- J. M. (jos tėvas),E. M. –Antulienę (A. A., J. A. ir Z. K. motina), J. M.-Mečkauskienę, Z. M., M. M.-Aleksienę, M. M.- Verbaitienę, E. M. (mirė apie 1947-1948 m). Brolis V. M. tvarkė dokumentus, įrodančius, kad žemė priklausė jų tėvui, Alytaus apskrities viršininko administracijos (toliau-Alytaus AVA) 2002-03-14 sprendimu Nr.38-13611 pareiškėjai buvo atkurta nuosavybės teisės į jai tenkančią 1,01 ha žemės, gražinant natūra su kitais bendrasavininkiais: B. U. -1,01 ha, A. M.-1,02 ha, A. M.-1,01 ha, M. M.-0,14 ha ir 0,87 ha ir E. A.-3,13 ha. Nuosavybės teisės buvo atkurtos ir į P. M. turėtą žemę, žemės atkūrimo pagrindas Varėnos rajono žemėtvarkos skyriui buvo 1936 m sausio 27d.Butvidonių kaimo žemės savininkų sąrašas, kuriame buvo įrašyti- „ M. J. „valdęs 6,37 ha ir „M. P.“ valdęs 18,24 ha žemės. Po 2002-03-14 sprendimo priėmimo paaiškėjo, kad žemės sklypas, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės, priklausė ne P. M., o pareiškėjos tėvui J. M., ką patvirtina Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma, kur nurodyta, kad Valkininkų valsčiaus ūkininkų, turinčių arklius 1939 m sąraše (be datos) įrašytas Bucvidonių gyventojas M. J., skiltyje „Žemės kiekis“ įrašyta „18 gkt“. 1938-11-25 protokole Nr.Z-707 užfiksuota, kad Valkininkų valsčiaus viršaitis, turėdamas tikslą nustatyti J. M. P. sūnaus, gyvenančio Vilniaus-Trakų apskrities Butvydonių kaime kilmę ir priklausymą valsčiui, apklausė liudytojus J. P. ir J. K., kurie paliudijo, kad J. M. kartu su seserimi turėjo iš tėvo paveldėtus 18 ha žemės Butvidonių k. Iki 2002-03-14 Alytaus AVA sprendimo Nr.38-13611 priėmimo žinojusi, kad tėvas J. M. turėjo žemės, tačiau neradusi tai patvirtinančių dokumentų ir maniusi, kad jų nėra išlikę. 2008-02-05 pareiškėja gavo Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymą, iš kurios sužinojo, kad tėvas J. M. iki 1939 m. turėjo 18 ha žemės ir kreipėsi į Alytaus AVA dėl 2002-03-14 sprendimo peržiūrėjimo, tačiau Alytaus AVA 2002-09-17 raštu pasiūlė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino pateikti dokumentus atnaujinimo. Atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos tėvo J. M. valdytą žemę kreipėsi laiku, tačiau pritrūko įrodymų patvirtinti tėvo nuosavybės teises. Pažymą iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, kurioje buvo įrodymai apie tėvo 1939 m. valdytus 18 ha žemės, gavusi tik 2008-02-05, tai laikytina svarbia priežastimi prašomam terminui atnaujinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Alytaus AVA atsiliepimu su pareiškėjos pareiškimu nesutiko (b.l..31-33). Nurodė, kad Alytaus AVA 2002-02-14 sprendimu Nr. 38-13295 pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,06 ha tenkančią nekilnojamojo turto dalį iš buvusio savininko J. M. žemės Butvydonių k., Varėnos raj. 2002-03-14 Alytaus AVA sprendimu Nr. 38-13611 pareiškėjai atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko P. M. 1,01 ha Butvydonių k., Varėnos raj. tenkančią nekilnojamojo turto dalį. 1999-12-28 pažymos Nr. 12480 ir Nr. 12474 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pareiškėjos vardu parengtos pagal turimą 1936 m. sausio 27 d. Butvydonių k. žemės savininkų sąrašą bei giminystės ryšį su buvusiu savininku įrodančiais dokumentais. Minėtame sąraše įrašytas M. J. valdė 6,37 ha žemės ir M. P. valdė 18,24 ha žemės. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 200802-04 pažymoje Nr. R4-463 „Apie nekilnojamąjį turtą“ pažymima, kad Valkininkų valsčiaus savivaldybės archyviniame fonde 1939 m. byloje, Valkininkų valsčiaus ūkininkų, turinčių arklius sąraše (be datos) įrašytas Bucvidonių k. gyventojas M. J., skiltyje „Žemės kiekis“ įrašyta „18 gkt.“ Tačiau minėtą pažymą ir protokolo Nr. Z-707 vertimą į lietuvių kalbą Varėnos raj. žemėtvarkos skyriui pareiškėja pateikė tik 2008-03-20. Pažymėjo, kad minėtų dokumentų nepakanka nuosavybės teisėms atkurti į J. M. turėtas žemes. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558) 10 str. 4 d. nurodyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003-12-31 turi pateikti minėto įstatymo 17 str. nurodytoms institucijoms. Iki įstatymo nustatyto termino pareiškėja Varėnos raj. žemėtvarkos skyriui nepateikė nuosavybės teisę bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja domėtis savo teisėmis į žemę pradėjo tik 2007 m., kai pateikė prašymą Lietuvos centriniam valstybės archyvui. Mano, jog svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos tik nuo pareiškėjos valios nepriklausančios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus per įstatymo nustatytą terminą. Faktinis terminas dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti viršijo dešimtį metų. Toks ilgas terminas suteikė realias galimybes tinkamai ir laiku realizuoti subjektines teises visiems suinteresuotiems asmenims, kurie elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai. Mano, kad įstatymo nustatytas terminas nėra atnaujintinas, o pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, nesukels teisinių pasekmių, todėl civilinė byla nutrauktina.

Suinteresuoti asmenys B. U., A. M., A. M. prašė pareiškimą tenkinti (b.l.48; 101-103).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepimu prašė pareiškimą atmesti (b.l.49). Nurodė, kad jis yra J. M. sūnus iš pirmosios santuokos su M. N.-M., mirusia 1939 m.; tėvas antrą kartą vedė 1943 m., susilaukė vaikų: pareiškėjos, B. U. ir A. M.. Prasidėjus nuosavybės teisių atkūrimui niekam tėvo žemės nereikėjo, jis vienas rūpinęsis nuosavybės teisių atkūrimu. Nuvykęs į Matuizų seniūnijos žemėtvarkos tarnybą, rado A. A. pareiškimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio P. M. žemę. M. M. sakė, kad dokumentas lenkiškų kalba dėl žemės yra paslėptas. Apie tai žinojusi ir pareiškėja. Mano, jog nėra pagrindo atnaujinti terminą.

Suinteresuotas asmuo M. M. atsiliepimo nepateikė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. A. atsiliepimu prašė pareiškimą atmesti (b.l.50). Nurodė, kad jo motina E. M. 1946 m. ištekėjo už A.. Senelis P. M. mirė 1930 m. Jo dukra M. M. 1931 m., gavusi pasogą, ištekėjo, o 1933 m., gavusi pasogą, ištekėjo M. M.. Tuo metu šeimoje dar liko netekėjusios senelio dukros-Z., J., E. ir E.. Mirusio tėvo P. M. žemę nuosavybės teisėmis valdė sūnus J. su kitomis seserimis, o žemės tvarkytoju buvo J. M.. Lenkiškam dokumente nurodyta, kad J. M. žemę valdė su seserimi, nenurodant su kuria. Mano, jog iš tikrųjų dokumente nurodyta, jog valdė žemę su seserimis. Prasidėjus nuosavybės teisių atkūrimui buvo paduoti prašymai, po to 1999 m buvo visų sutarimas, kaip turėtų grąžinama žemė. Dėl to nėra jokio pagrindo iš naujo perdalinti grąžintą senelio žemę, nes naujų faktų pareiškėja nepateikė.

Suinteresuotas asmuo Z. K. su pareiškimu nesutiko ir prašė jo netenkinti (b.l.95).

Žemesnės instancijos teismas

Varėnos rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškimą atmetė; priteisė iš pareiškėjos 54 Lt turėtų pašto išlaidų valstybei (b.l.104-108).

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str.4 d. Teismas nustatė, jog pareiškėja kaip svarbią priežastį atnaujinti šį terminą nurodė tai, kad ji tik 2008 m iš archyvo gavo dokumentus, patvirtinančius apie jos tėvo J. M. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemę. Teismas iš suinteresuoto asmens V. M. paaiškinimo nustatė, kad dar nuo nuosavybės teisių atkūrimo pradžios M. M. kalbėjusi apie buvusį dokumentą dėl žemės, kuris dingęs pokario metais. Teismas sprendė, kad tai turėjo pagrindą pareiškėjai ir kitiems suinteresuotiems asmenims, palaikantiems pareiškėjos pareiškimą, kelti susirūpinimą dėl tokio dokumento paieškos archyvuose. Tačiau pareiškėja nepateikė įrodymų, kad iki 2003-12-31 ji kreipėsi į archyvus ir gavo atsakymus, kad kitokių archyvinių duomenų apie J. M. ar P. M. valdytą nuosavybės teise žemę, išskyrus minėtą 1936-01-27 Butvidonių kaimo žemės savininkų sąrašą, nėra. Pareiškėja nenurodė, kokios svarbios priežastys (ilgalaikė liga, ilgalaikis išvykimas į užsienį ar kita) iki 2003-12-31, ar betarpiškai po 2003-12-31 sutrukdė jai ieškoti archyvinių dokumentų. Teismas sprendė, kad pareiškėja turėjo pakankamai ilgą terminą iki 1999-12-28, kai buvo suruoštos pažymos dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir po to iki 2002-02-14 ir 2002-03-14 Alytaus AVA sprendimų priėmimo rūpintis archyvinių dokumentų suradimu ir jų pateikimu Alytaus AVA dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo J. M. bei senelio P. M. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Teismas sprendė, kad pareiškėja nenurodė objektyvių svarbių aplinkybių, sutrukdžiusių jai aktyviai ieškoti įrodymų apie tėvo J. M. valdytą žemę ir tokiu būdu termino praleidimas būtų nepriklausęs nuo pareiškėjos valios. Teismas konstatavo, kad pareiškėja yra pakankamai išsilavinusi, suprantanti nuosavybės teisių atkūrimo klausimus ir galėjo teisingai suvokti teisinę situaciją dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymai bei poįstatyminiai aktai pareigą rūpintis subjektinių teisių realizavimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodo ir patiems pretendentams. Teismas sprendė, jog praleidus be svarbių priežasčių įstatymo nustatytą terminą šiuo atveju pirmenybė turi būti teikiama teisinių santykių stabilumo principui dėl priimtų 2002-02-14 ir 2002-03-14 Alytaus AVA sprendimų. Teismas konstatavo, jog net ir atnaujinus prašomą terminą nebūtų buvę pagrindo nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, nes iš pateiktos 2008-02-04 archyvo pažymos nustatė, kad 1939m. sąraše nėra nurodyta žemės savininkai, o tik yra nurodyti arklių turėtojai, bei nurodyta prie arklių turėtojų žemės kiekiai, tačiau nėra nurodyta nuosavybės teisių. Teismas pažymėjo, jog įrašas 1938-11-25 protokole apie žemės bendrasavininkę seserį nenurodo, kuri iš seserų buvo bendrasavininkė; nors galėjo būti nurodyta pilnametė sesuo, kuri galėjo paveldėti ir nepilnamečių seserų interesais, tačiau nebūtų buvę galima nustatyti, kiek žemės priklausė J. M. ir seseriai (ir/ar nepilnametėms seserims). Teismas konstatavo, jog nesant pagrindo atnaujinti termino pateikti nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nebūtų sukėlęs jokių teisinių pasekmių.

Šalies argumentai

Apeliantė (pareiškėja) M. M. pateikė apeliacinį skundą (b.l.115-118), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą dalyje dėl LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d. nustatytų terminų pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus atnaujinimo atmetimo, priimti naują sprendimą ir prašymą šioje dalyje tenkinti; panaikinti skundžiamą sprendimą dalyje kuria netenkintas prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir bylą šioje dalyje grąžinti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Nurodo, jog tik gavusi pažymą iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo sužinojo apie tėvo turėtą žemę, todėl ta aplinkybė įrodo svarbią termino praleidimo priežastį. Žemės dokumentų ieškojo apeliantė su broliu V. M., kuris kreipęsis į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, gavo atsakymą, kad nuosavybės dokumentai neišlikę. Brolis A. M. dokumentų nerado. Iš brolio V. M. sužinojusi, kad Lietuvos centriniame valstybės archyve nėra duomenų apie tėvo turėtą žemę, daugiau ten nesikreipė; broliu neturėjo pagrindo netikėti, nes ir jis buvo suinteresuotas nuosavybės atgavimu. Teigia, jog tik po paskutinio pokalbio su liudytoju P. M. apie jos tėvo iki nacionalizacijos turėtus 18 ha žemės, pakartotinai patikrino duomenis, paaiškėjo, kad Lietuvos centrinis valstybės archyvas buvo papildytas duomenimis gautais iš užsienio. Be to, rūpestį dėl nuosavybės atkūrimo patvirtina pats nuosavybės teisės į dalį žemės atkūrimas. Vadovaujasi LAT 2008-04-0l nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2008, dėl praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimo įtvirtinta praktika. Teigia, jog Lietuvos centrinio valstybės archyvo atsakymas, kad apie J. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę dokumentų nerasta suklaidino apeliantę, atsakymo turinys nepriklausė nuo jos valios. Mano, kad naujų įrodymų apie turėtą žemę atsiradimas sudaro pagrindą atnaujinti terminą. Teigia, jog išvadą, kad nebūtų buvę pagrindo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui teismas padarė be pagrindo, nes neįsigilino į pateiktus įrodymus. Vadovaujasi LAT 2008-04-0l nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2008 dėl nacionalizuoto turto nuosavybės teisės subjekto nustatymo bei CPK 445 ir 447 str. Nurodo, jog jos pateikti įrodymai (archyvo pažyma, 1938-11-25 protokolas) bei liudytojų ir suinteresuotų asmenų parodymai yra leistini ir įrodantys, prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.126-128) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog į archyvus kreipėsi 1993-1994 m., o nuo pat 1991 m. pareiškėjos motina M. M. minėjo dokumentus apie jos tėvo J. M. žemę. Šios aplinkybės turėjo būti žinomos pareiškėjai. Teigia domėjęsis būtent tėvo J. M. žeme ir gavę atsakymą iš archyvų, kad nuosavybės dokumentai neišlikę. Varėnos rajono Matuizų žemėtvarkos skyriuje buvo dokumentų apie tai, kad seneliui P. M. priklausė 18,24 ha žemės. 2001 m. visi pretendentai susitarė pasidalinti žemę pagal turimus nuosavybės dokumentus bei parengtą žemės sklypo planą ir pagal jų susitarimą Alytaus AVA priėmė sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Teigia, kad pareiškėja iki 2007 m. į archyvus ar kitas įstaigas dėl tėvui priklausiusios žemės nuosavybės dokumentų nesikreipė. Teigia, jog pareiškėja terminą nuosavybės dokumentams pateikti praleido dėl pačios pasyvumo, nepakankamo rūpestingumo. Pažymi, jog žemė pretendentams buvo grąžinta keliuose sklypuose, suinteresuotų asmenų dalys jų susitarimu yra skirtingos. Patenkinus pareiškėjos pareiškimą dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, būtų panaikinti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tai destabilizuotų nusistovėjusią padėtį ir tvarką. Pažymi, jog archyvo dokumentuose užfiksuota, kad tėvas ne vienas paveldėjo žemę, o su seserimis, taigi tėvo seserys E. A. ir J. M. teisėtai pretendavo į šią žemę. Būtent šiems pretendentams arba jų įpėdiniams ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, todėl iš esmės pareiškėjos interesai atkuriant nuosavybės teises nebuvo pažeisti. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad jų tėvui J. M. vienam priklausė visas 18 ha žemės plotas.

Suinteresuoti asmenys A. A., J. A., Z. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.129-133) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog pareiškėja neįrodė, jog buvo sąžininga, rūpestinga ir atidi atkuriant nuosavybės teises į išlikusią nuosavybę, praleido įstatymų nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšius su savininku patvirtinančius dokumentus dėl svarbios priežasties. M. M. ir pareiškėja dokumentų, patvirtinančių J. M. nuosavybės teises į 18 ha žemę, nepateikė; nesiėmė veiksmų tokiems dokumentams surasti, todėl 2001 m. visi pretendentai į išlikusią nuosavybę be išlygų susitarė pasidalinti žemę pagal turimus 1993 m. nuosavybės teisės dokumentus bei parengtą žemės sklypo planą. Mano, jog pareiškėja vadovaujasi neišsamia 2008-02-04 archyvo pažyma, nes joje esantys duomenys nei patvirtina, nei paneigia, kad J. M. nuosavybės teise priklausė 18 ha žemės sklypas. Nors pareiškėja nurodo, kad terminas buvo praleistas dėl tariamai objektyvių priežasčių (visą tą laiką aktyviai ieškota dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises), šių aplinkybių neįrodė.

Suinteresuotas asmuo Alytaus AVA atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.134-138) prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog iš 2008-02-04 archyvo pažymos matyti, kad 1939 m. sąraše nenurodyti žemės savininkai, nurodyti tik arklių turėtojai ir žemės kiekiai, bet ne žemės nuosavybės teisės.1938 m. lapkričio 25 d. protokole Z-707 savininkais nurodyti J. M. ir sesuo, jos neįvardijant; neaišku, ar seserys tėvo mirties momentu buvo pilnametės. Teigia, jog apeliantė savo turtinėmis teisėmis pradėjo domėtis tik 2007 m., pateikusi prašymą Lietuvos centriniam valstybės archyvui. Iki įstatymo nustatyto termino pareiškėja Varėnos raj. žemėtvarkos skyriui nepateikė nuosavybės teisę bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų. Faktinis terminas dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti viršijo 10 metų. Mano, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės– nežinojimas apie išlikusius dokumentus ir neva ilgas laiko tarpas dėl dokumentų ieškojimo– nelaikytinos objektyviomis, nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis priežastimis. Vadovaujasi LVAT praktika dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo terminų (2008-06-09 sprendimas adm. byloje Nr. A261-912/2008; 2009-04-29 nutartis adm. byloje Nr. A63-529/2009; 2009 m. liepos 9 d. nutartis adm. byloje Nr. A146-772/2009). Pareiškėjos nurodyta terminų praleidimo priežastis iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio (jos pačios nepakankamas aktyvumas, įgyvendinant savo teises). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ji dėl savo amžiaus, ligos, išsilavinimo, gyvenimo sąlygų ar kitokių panašių aplinkybių nežinojo ar negalėjo žinoti įstatymų reikalavimų ar neturėjo galimybės įgyvendinti savo teises įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino pareiškėjos M. M. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t.y., kad jos tėvas J. M. iki nacionalizacijos Valkininkų valsčiaus Butvydonių k.(dabar Butvydonių k. Varėnos raj.) nuosavybės teise valdė 18 ha žemės), bei neatnaujino LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str.4d. nustatyto termino pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, t.y. 2008-02-07 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymą apie turėtą nekilnojamąjį turtą ir 1938-11-25 dienos protokolą Nr.Z-707 Alytaus apskrities viršininko administracijai.

Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, tačiau kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai iš esmės yra nepagrįsti, grąžinti bylą nagrinėti iš naujo dėl juridinio fakto nustatymo pagrindo nėra, šioje dalyje byla nutrauktina.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo žemę padavė nustatytu terminu, nes jai yra atkurta nuosavybė į dalį tenkančios tėvo žemės iš turėtų 6,37ha. Šioje byloje pareiškėja siekia nusistatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Varėnos raj., Butvidonių k. jos tėvas J. M. nuosavybės teise valdė 18,24ha žemės, kurią paveldėjo iš savo tėvo P. M., t.y. pareiškėjos senelio, nurodant, kad šią aplinkybę patvirtina tik 2008-02-05 iš Lietuvos Centrinio valstybės archyvo gauta pažyma ir protokolas (b.l.5, 6-14). Pareiškėja teigia, kad iki 2002-03-14 Alytaus AVA sprendimo Nr.38-13611 priėmimo žinojusi, kad tėvas J. M. turėjo18ha žemės, tačiau neradusi tai patvirtinančių dokumentų, kurių paieška rūpinosi jos brolis V. M.. Pareiškėja mano, kad yra pagrindas nustatyti jos prašomą faktą ir atnaujinti terminą nuosavybę patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Kolegija pažymi, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą skirtingais laikotarpiais reguliavo skirtingi teisės aktai: 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymas ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, įsigaliojęs 1991 m. rugpjūčio 1 d. ir galiojęs iki 1997 m. sausio 16 d. Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų galiojimo sustabdymo laikinojo įstatymo“, ir 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Abu įstatymai apibrėžė asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ratą, šios nuosavybės atkūrimo sąlygas ir tvarką. Tvarkai priskiriami ir terminai prašymams atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, ir dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku paduoti, kurie nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. (1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įsigaliojimo“) buvo pratęsiami kelis kartus. Galutinį terminą prašymams paduoti nustatė 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnis: prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turėjo būti paduoti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai tiems, kurie prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą padavė laiku – iki 2003 m. gruodžio 31 d. Nustatydamas galutinį terminą, įstatymas nustatė galimybę piliečiams, praleidusiems terminą prašymams paduoti, jį atnaujinti, tačiau tik tuo atveju, jei toks terminas praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis (Lietuvos Respublikos 2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 10 str., įsigaliojusio nuo 2004 m. spalio 26 d., redakcija). Po šio įstatymo pakeitimo terminai prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir dokumentams paduoti išliko tie patys – 2001 m. gruodžio 31 d. ir 2003 m. gruodžio 31 d. Tai reiškia, kad asmenys, turėję teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (tokiais laikomi asmenys, atitinkantys Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. reikalavimus), prašymus galėjo paduoti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o padavę prašymus – pateikti dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. Šiems asmenims nerealizavus minėtos galimybės įstatymo nustatytu terminu dėl svarbių priežasčių, terminas gali būti atnaujinamas. Tokį prašymą teismui ir pareiškė pareiškėja, prašydama atnaujinti LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str.4d. nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus Alytaus apskrities viršininko administracijai, t.y. pateikti 2008-02-07 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymą apie turėtą nekilnojamąjį turtą ir 1938-11-25 dienos protokolą Nr.Z-707

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas jos tėvo nuosavybę į 18 ha žemę patvirtinantiems dokumentams pateikti, negali būti pripažintos svarbiomis. Kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir atmeta kaip nepagrįstus apeliantės skundo argumentus.

Pažymėtina, kad pareiškėjai dar 2002 metais su kitais pretendentais yra atkurtos nuosavybės teisės į tėvo turėtus 6,37ha žemės, o taip pat yra atkurtos nuosavybės teisės į senelio vardu buvusią žemę, su kuo ji sutiko. Pareiškėja pripažįsta, kad ji visą laiką žinojusi apie tėvo turėtus 18 ha žemės, tačiau teismui apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad pati atliko kokius nors veiksmus dėl tėvo nuosavybę patvirtinančių dokumentų paieškos. Pareiškėja teigia, kad dokumentų paieška užsiėmė brolis V. M., kuriuo ji pasitikėjo. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, tai brolis dokumentų paiešką vykdė savarankiškai, norėdamas atkurti nuosavybę į jam tenkančią tėvo ar senelio žemės dalį, neturėdmas kitų pretendentų įgaliojimo ar susitarimo vienam rūpintis nuosavybės atkūrimo klausimais. Todėl apeliantės nurodytas argumentas negali būti laikoma svarbia priežastimi, dėl kurios ji negalėjo nustatytu terminu gauti duomenų iš archyvo. Be to, nuosavybė į tėvo ir senelio vardu buvusią žemę yra atkurta dar 2002metais, o apeliantė į Lietuvos centrinį valstybės archyvą kreipėsi tik 2007-12-07(b.l.5), t.y praėjus keliems metams ir nepateikė įrodymų, kad dėl tėvo nuosavybės į 18ha patvirtinančių dokumentų kreipėsi kur nors anksčiau. Apeliantė taip pat nepateikė įrodymų, kad jos teismui pateikta 2008-02-04 pažyma Nr.R4-463 ir protokolas Nr.Z-707 buvo išduoti gavus papildomus duomenis iš Lenkijos ar kitos valstybės po 2003-12-31.

Be to, byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėja nustatytu terminu reikiamų dokumentų negalėjo gauti dėl ligos, amžiaus, neraštingumo ir kitų aplinkybių, kurios gali būti pripažintos svarbiomis. Tai rodo, kad pati apeliantė elgėsi neapdairiai, nerūpestingai, o sprendžiant termino atnaujinimo klausimą esamoje situacijoje turi būti teikiama pirmenybė ir teisinių santykių stabilumo principui dėl 2002-02-14 ir 2002-03-14 priimtų Alytaus AVA sprendimų. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą ir šioje dalyje apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Pažymėtina, kad pagal CPK 444 str. 1 d. teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga ir šių faktų negalima patvirtinti esamais dokumentais(CPK 445str.). Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės. Tai rodo, kad netenkinus apeliantės prašymo atnaujinti terminą nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti, faktiškai neturi būti nustatinėjamas ir pareiškėjos nurodytas juridinis faktas, kadangi LR piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos neturi teisės iš asmenų priimti nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų ir tuo pačiu negali pagal juos atkurti nuosavybės teisių. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, pirmosios instancijos teismas bylą šioje dalyje turėjo nutraukti, o ne vertinti ir pateiktus įrodymus (CPK 293str.1p.). Todėl sprendimas šioje dalyje naikintina, o byla nutrauktina (CPK 326str.1d.5p.) .

Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir, neatnaujindamas prašomo termino nuosavybę patvirtinantiems dokumentams pateikti, priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis šioje dalyje paliekamas nepakeistas, o likusioje dalyje byla nutraukiama, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326str.1d.5p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-782-308/2009 dalyje, kurioje yra atmestas pareiškėjos M. M. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės (pareiškėjos) M. M. 41,70Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusKolegijos teisėjai Romualda JanovičienėTatjana Žukauskienė