Kauno apygardos teismo nutartis

2010-06-03 · Civilinė byla Nr. 2A-263-173/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-03
Bylos Nr.
2A-263-173/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Leonas Jachimavičius (pirm.), Galina Blaževiči, Izolda Nėnienė
Ieškovas
T. K.
Atsakovas
I. K.
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 74.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-263-173/2010Procesinio sprendimo kategorija:121.21;74.4.3;78.2.1;
Pirmosios instancijos teismo teisėja R. Augustinavičiūtė(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 3d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus(kolegijos pirmininkas), Galinos Blaževič ir Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei ir Danutei Nekraševičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo T. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas T. K. patikslintu ieškiniu prašė nutraukti santuoką, sudarytą 1995 m. liepos 9 d. ir Marijampolės rajono civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą Nr.140, su atsakove I. K. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; palikti šalims santuokines pavardes; padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, ieškovui priteisiant automobilį Mazda 626, 4000 Lt vertės, atsakovei priteisiant automobilius Renault Espace, 4000 Lt vertės, VW Passat, 5000 Lt vertės, priteisti ieškovui iš atsakovės 2500 Lt kompensaciją už jai atitekusią didesnę turto dalį; priteisti ieškovui iš atsakovės 2000 Lt kompensaciją už ieškovo mokėtinos dalies bankui įsipareigojimą; nepilnamečio sūnaus O. K. gyvenamąją vietą nustatyti su I. K., o - L. K. su ieškovu; priteisti iš ieškovo 300 Lt išlaikymą sūnui O. K., mokamą kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovės 300 Lt_išlaikymą sūnui L. K., mokant kas mėnesį iki vaiko pilnametystės(t. 1 b.l.47-49).

Priešieškiniu atsakovė I.K. prašė Ištuokti šalis dėl ieškovo kaltės; priteisti iš ieškovo vaikų išlaikymo įsiskolinimą nuo 2007 m. spalio 15 d. iki 2008 m. lapkričio 15 d. po 2600 Lt kiekvienam vaikui ir nuo 2008 m. lapkričio 15 d. O. K. išlaikymui po Vi MMA (400 Lt) kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės; atsakovei priteisti VW Passat, 5000 Lt vertės, skalbimo mašiną, 900 Lt vertės, dujinę viryklę, 400 Lt vertės, miegamojo baldų komplektą, 3000 Lt vertės, vaiko baldų komplektą, 1600 Lt vertės, kompiuterį, 2500 Lt vertės; ieškovui priteisti automobilius Mazda 626, 4000 Lt vertės, Renault Espace, 2000 Lt vertės, benzininį pjūklą, 2000 Lt vertės, elektrinį gręžtuvą, 300 Lt vertės, elektrinį perforatorių, 800 Lt vertės, karšto oro orapūtę, 300 Lt vertės, plytelių pjovimo mašinėlę, 150 Lt vertės, 2 akumuliatorinius gręžtuvus, 600 litų vertės, tepalinį radiatorių, 150 Lt vertės, elektrinę kirpimo mašinėlę, 120 Lt vertės, o kreditorinius įsipareigojimus padalinti pagal ieškinyje nurodytą reikalavimą. Teismo posėdžio metu atsakovė sutiko, kad sūnaus Liutauro gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu.""

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 5d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Šalių santuoką nutraukė dėl ieškovo kaltės; šalims paliko santuokines pavardes; nepilnamečio sūnaus O. K. gyvenamąją vietą nustatė su atsakove, o sūnaus L. K. - su ieškovu; priteisė iš ieškovo sūnaus O. K., išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį nuo 2008 m. lapkričio 15 d. iki sūnaus pilnametystės; priteisė iš

atsakovės sūnaus L. K. išlaikymui po 130 Lt kas mėnesį nuo 2008 m. lapkričio 15 d. iki sūnaus pilnametystės; priteisė iš ieškovo atsakovei nepilnamečių vaikų išlaikymo 2925 Lt įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007 m. spalio 15 d. iki 2008 m. lapkričio 15 d.; priteisė iš atsakovės ieškovui 2000 Lt kompensaciją už ieškovo sumokėtą kreditą bankui pagal 2006 m. rugsėjo 4 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 06-065597-VA; priteisė ieškovui automobilį Mazda 626, 4000 Lt vertės, elektrinį gręžtuvą, 300 Lt vertės, elektrinį perfuratorių, 800 Lt vertės, plytelių pjovimo mašinėlę, 150 Lt vertės, 2 akumuliatorinius gręžtuvus, 600 Lt vertės, elektrinę kirpimo mašinėlę, 120 Lt vertės, benzininį pjūklą, 1250 Lt vertės, karšto oro orapūtę 170 Lt vertės, tepalinį radiatorių 100 Lt vertės, kompiuterį, 2500 Lt vertės; priteisė atsakovei automobilį VW Passat, 5000 Lt vertės, automobilį Renault Espace, 1400 Lt vertės, skalbimo mašiną, 900 Lt vertės, dujinę viryklę, 400 Lt vertės, miegamojo baldų komplektą, 3000 Lt vertės, vaiko baldų komplektą, 1600 Lt vertės.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, išlaikymo priteisimo ir turto padalinimo panaikinti, ir priimti naujas sprendimo dalis, kuriomis patenkinti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) nepagrįstai nustatyta ieškovo kaltė dėl santuokos iširimo. Apylinkės teismas konstatavo,

kad „2007 metų spalio 14 dieną ieškovas paliko šeimą, nors dar oficialiai neišsiskyręs su atsakove,

nuo 2008 metų pavasario gyvena faktinėje santuokoje su kita moterimi, su kuria, liudytojų

parodymais, bendrauti pradėjęs dar gyvendamas kartu su I. K.. Ir nors ieškovo atstovės

teigimu, T. K. negalima kaltinti dėl neištikimybės, nes jis 2007 metų spalio 14 dieną

išsikraustė iš atsakovės namų gyventi pas seserį, o ne pas draugę, tačiau atsižvelgiant į liudytojo

L. L. parodymus, darytina išvada, kad ieškovas nepersikraustė gyventi pas sugyventinę, kol

buvo daromas jos bute remontas". Remdamasis tik tai atsakovės sesers vyro parodymais,

apylinkės teismas nepagrįstai neįvertino ieškovo sesers, L. I. ir jos sūnaus Ryčio

I. parodymų, jog 2007 m. rudenį ieškovas atsikraustė gyventi pas seserį ir , kad tai buvo

ne pirmas ieškovo atsikraustymas. Be to, faktus, kad ieškovas išeidinėdavo iš namų patvirtino

abi šalys ir atsakovės motina O. G.. Besikartojantys išėjimai reiškia, kad du žmonės

nesutaria, išsiskiria jų požiūriai į gyvenimo tikslus ir vertybes, o šeimoje kyla konfliktai dėl

nepakankamo pakantumo vienas kitam. Be to, nepagrįstai spręsta ir apie tai, kad ieškovas

nepersikraustė gyventi pas sugyventinę, kol buvo daromas jos bute remontas. Ieškovas gyventi

kartu su R. K. pradėjo po metų nuo faktinių šalių skyrybų, kai šalys nuo 2007 m.

nebevedė bendro ūkio ir nepalaikė jokių santuokinių ryšių Taigi, visą laikotarpį nuo 2007 m.

rudens iki 2008 m. spalio mėnesio ieškovas gyveno pas savo seserį L. I., o 2008 m.

Šalies argumentai

kovo mėnesį ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Iš liudytojų parodymų

matyti, kad abu sutuoktiniai gyvendami kartu konfliktavo, išsiskyrė jų požiūriai į vaikų auklėjimą,

atsakovė nesirūpino ieškovu ir vaikais, negamino valgyti, neskyrė dėmesio ir bendravimo, buvo

nelojali, priešiška. Daug įtakos šalių santykiams turėjo atsakovės mama, kuri pastoviai kišosi į jų

tarpusavio santykius, manipuliavo situacijomis, ką patvirtino ir liudytojai, kad „mama yra sunkaus

charakterio". Ieškovas iki faktinio santuokos iširimo stengėsi išsaugoti šeimą, ne vieną sykį siūlė

nuomotis atskirą butą nuo mamos, tačiau jo vienos pastangų neužteko. Be to ieškovas rūpinosi

šeima, gerino šeimos buitį, duodavo pinigų tiek namo, tiek vaikų išlaikymui;

2) trijų metų jaunesniajam nepilnamečiui sūnui O. K. priteistas 400 Lt per

mėnesį išlaikymas, lyginant su vyresniajam 12 metų sūnui L. K. priteistu 130 Lt per

mėnesį išlaikymu, yra nustatytas neteisingai. Atsakovės teigimu, ji per mėnesį kaimynei už

jaunesniojo sūnaus priežiūrą sumoka 200-300 Lt, tačiau minimas teiginys yra prieštaringas, nes

pagal ieškovės nurodytas aplinkybes, jos pajamos per mėnesį sudaro 300 Lt. Vadinasi, pirmosios

instancijos teismas neįvertino, kad atsakovė (kaip pati patvirtina) gauna papildomų pajamų, nes ji

pardavinėja gėles, pomidorų daigus ir daržoves turguje. Be to, neteisingai priteisdamas išlaikymą,

teismas neteisingai apskaičiavo ieškovo per mėnesį gaunamas 800 Lt pajamas, iš jų neatskaitęs

mokesčių (realios apelianto pajamos per mėnesį sudaro 630 Lt). Neįvertinta ir tai, jog vyresnio

vaiko poreikiai yra didesni, o apeliantui mokant jaunesniajam vaikui 400 Lt per mėnesį, nebeliks

lėšų kito sūnaus išlaikymui;

3) nepagrįstai priteistas 2925 Lt išlaikymo vaikams įsiskolinimas, nes jį priteisdamas,

apylinkės teismas vadovavosi tik formaliai įrodymais (kvitais), nustatydamas, kad per mėnesį

apeliantas vaikams mokėjo po 200 Lt. Tačiau ieškovas teikė išlaikymą ne tik pervesdamas pinigus,

tačiau ir nupirkdamas buities, švietimo prekių, vaistų, aprangos bei apavo. Šias aplinkybes

patvirtino ieškovas ir liudytojai. Be to, net vyresnysis sūnus, kuris apsisprendė likti gyventi su

tėčiu, ne kartą psichologams ir vaikų teisių skyriuje teigė, kad „važiuoju į parduotuvę su tėčiu".

Atsakovė taip pat neneigė, kad ieškovas nupirkdavo maisto, todėl sprendimo dalis dėl išlaikymo

įsiskolinimo yra nepagrįsta;

nepagrįstai neišspręstas apelianto reikalavimas dėl bendravimo su jaunesniuoju sūnumi tvarkos nustatymo. Nors tokio reikalavimo ieškinyje nebuvo pareikšta, tačiau CPK 376 str. 3 dalis nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovė neleidžia apeliantui bendrauti su sūnumi Osvaldu ir į tai, kad atsiliepime į priešieškinį buvo pateiktas prašymas dėl bendravimo su jaunesniuoju sūnumi tvarkos nustatymo, pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo neišsprendė nepagrįstai (CPK 265 str. 2 d. ir 376 str. 3 d.);

4) sprendimo dalis dėl daiktų, skirtų nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, padalinimo nepagrįsta. Teismas konstatavo, jog „ieškovas turi didesnes galimybes savo sūnui nupirkti patogią

lovą nei atsakovė, todėl laikytina, kad vaiko baldai šiuo metu reikalingesni tenkinant

nepilnamečio šalių sūnaus O. K. poreikius". Tiek ieškovas, tiek atsakovė bylos

nagrinėjimo metu tvirtino, kad šie daiktai buvo pirkti vyresniajam sūnui Liutaurui, kadangi

mažajam tuo metu buvo tik 5 mėnesiai. Visą laikotarpį iki išsikraustymo pas ieškovą Liutauras

naudojosi šiais daiktais: miegojo minėtoje lovoje, ruošė pamokas prie šio stalo. Šiuo metu

jaunesnysis sūnus nesinaudoja nei lova, nei stalu, kadangi yra per mažas. Akivaizdu, kad šiuo

metu vyresniajam šie daiktai labiau reikalingi, nes jis jais naudosis dabar. Jaunesnysis sūnus galės

naudotis tik po kokių trijų metų, kuomet šie daiktai bus pasenę. Todėl apylinkės teismas

neteisingai sprendė, kad vaiko baldai šiuo metu reikalingesni tenkinant nepilnamečio sūnaus

Osvaldo poreikius.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo sprendimo nekeisti. Atsakovės nuomone, sprendžiant santuokos nutraukimo kaltės klausimą teismas pagrįstai nustatė, kad šeima iširo dėl ieškovo T. K. ir pagrįstai konstatavo, kad T. K. paliko šeimą ir gyvena faktinėje neregistruotoje santuokoje su kita moterimi. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai, tą pripažįsta ir pats ieškovas. Iki tol, kol šeimyniniuose santykiuose neatsirado moteris, su kuria ir šiuo metu gyvena ieškovas, didesnių nesutarimų šeimoje nebuvo. Spręsdamas vaikų išlaikymo dydžio klausimą, teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į šalių turtinę padėtį. CK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai. Ieškovo pajamos yra ženkliai didesnės nei mano, o tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Pažymėtina, kad apeliantas dirba įvairiuose miestuose, todėl jo gaunamų pajamų suma per mėnesį išleidžiam vien kelionėms į darbo vietą ir atgal. Be to, atsakovas turi ir nekilnojamo turto, kurį įgijo paveldėjimo teisės pagrindu. Atsakovės nuomone, bendravimo su vaikais klausimas teismo sprendime išspręstas tinkamai, nes faktiškai tėvų bendravimo su vaikais ginčo nebuvo. Apeliacinio skundo motyvai dėl neteisingo daiktų, skirtų nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, padalinimo, yra nepagrįsti, nes teismas atsižvelgė ne tik į su ieškovu liekančio gyventi vaiko interesus, bet ir atsakove liekančio gyventi vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3. 60 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys nuo 2007 m. spalio 14 d. kartu negyvena. Ieškovas nuo 2008 m. pavasario gyvena faktinėje santuokoje su kita moterimi. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas pažeidė sutuoktinio pareigą gerbti ir mylėti bei remti kitą sutuoktinį, būti lojaliu, dėl ko Kmitų šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, iširo, ir santuoką nutraukė dėl jo kaltės, dėl ieškovo neištikimybės.

Kolegija yra tos nuomonės, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Liudytojai L. I., kuri yra ieškovo sesuo, ir R. I. parodė, kad ieškovas 2007 m. apsigyveno pas L. I., ir tai ne pirmas kartas, kai ieškovas apsigyveno pas seserį. Tiek liudytoja L. I., tiek liudytojas G. B. parodė, kad, jų nuomone, šeima iširo dėl atsakovės motinos O. G. kaltės, kadangi šalys gyveno jos namuose, pastaroji turėjo didelės įtakos atsakovei. Šiuos parodymus teismas privalėjo vertinti kartu su liudytojų O. G., A. G., D. G. L. L. parodymais ir nustatyti šeimos iširimo priežastis. Teismas nustatė, kad šeima iširo dėl ieškovo kaltės, bet iš minėtų liudytojų parodymų matyti, kad atsakovas paliko atsakovę ne pirmą kartą, šalių tarpusavio santykiams didelės įtakos turi giminaičiai, kurie buvo apklausti byloje. Atsakovė neturi savo aiškios ir pastovios nuomonės dėl vaikų gyvenimo kartu su ja. Ji norėjusi, kad vaikai gyventu kartu su ja, bet tesimo posėdžio metu ji sutiko, kad sūnus Liutauras gyventu su ieškovu. Viso šios aplinkybės rodo, kad šeimą iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jie šeimos nesugebėjo išsaugoti.

Dėl vaikų išlaikymo dydžio nustatymo

Tėvai privalo materialia išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas(CK 3. 192 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės I. K. vieno mėnesio pajamos yra 300 Lt, ieškovo T. K.-800 Lt, nors byloje yra liudytojų A. V., G. B. parodymai, kad ieškovas per mėnesį uždirba daugiau nei 1100 Lt, uždirba ir 3000 Lt.(b. l. 26,27). Ieškovas T. K. teigia, kad jo atlyginimas yra 800 Lt, bet byloje yra Šeimos aplankymo aktas, kuriame nurodyta, kad ieškovo atlyginimas yra 1100 Lt, o tai nurodęs ieškovas(b. l. 90, t.1). laikytina, kad ieškovo atlyginimas yra 1100 Lt.

Kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl išlaikymo dydžio, mažina iš ieškovo sūnaus Osvaldo, gim. 2006m. sausio 7 d., išlaikymui priteistus po 400 Lt kas mėnesį iki 300 Lt. Iš ieškovės sūnaus Liutauro išlaikymui priteistus 130 Lt kas mėnesį palieka nepakeistus, kadangi atsakovės atlyginimas yra 300 Lt per mėnesį. Ieškovas teigia, kad ieškovė augina ir pardavinėja gėles, daigus, todėl turi papildomų išlaidų. Pajamos iš gėlių ir daigų yra sezoninės, todėl keisti sprendimą šioje nėra pagrindo.

Dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo

Išlaikymas priteisimas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos(CK 3.201 straipsnis).

Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ir priteisdamas įsiskolinimą vaikams išlaikyti, rėmėsi tik formaliais kvitais, kuriuos jis pateikė teismui, nustatydamas, kad ieškovas vaikams išlaikyti kas mėnesį siųsdavo po 200 Lt Apeliantas nurodęs, kad jis vaikams teikė ne tik finansinį išlaikymą, bet ir pirkdavo drabužius, avalynę, vaistus, buities ir švietimo prekes, maistą. Atsakovė šių aplinkybių nepaneigė ir neįrodė, kad buvo kitaip.(CPK 178 straipsnis). Laikytina, kad įsiskolinimas vaikams išlaikyti priteistas nepagrįstai.

Dėl teisės bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant(CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo nustatyti ieškovo bendravimo su sūnumi Osvaldu ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką, kuri išdėstyta ieškovo atsiliepime į atsakovės priešieškinį. Teismas sprendime nurodė, kad toks ieškovo prašymas negali būti nagrinėjamas, kadangi CPK 142 straipsnio nuostatos numato, kad atsiliepimas į ieškinį(priešieškinį) yra procesinis dokumentas, kuriame išreiškiama šalies nuomonė dėl pareikšto ieškinio(priešieškinio). Tai procesinė priemonė pareikšti atsikirtimus. Kadangi ieškovo reikalavimai įstatymo nustatyta tvarka nebuvo tinkamai pateikti ieškinyje ar patikslintame ieškinyje, atsakovė neturėjo galimybės pateikti atsiliepimą į prašomą reikalavimą.

Kolegija yra tos nuomonės, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė ieškovo bendravimo su sūnumi Osvaldu tvarkos. Kai tėvai nesutaria dėl dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas(CK 3. 170 straipsnio 4 dalis). Ir visai nesvarbu, kokiame procesiniame dokumente šis prašymas pareikštas. Teismas privalėjo jį tinkamai išspręsti.

Atsakovė I. Š. parodė, kad ir jai trukdoma bendrauti su vyresniu sūnumi, kuris gyvena kartu su ieškovu. Ji neprieštaravo dėl ieškovo bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo. Kolegija šią tvarką nustato pagal ieškovo T. K. pareikštą prašymą(b. l. 79-83, t.1). Ši tvarka gali būti keičiama ir priėmus teismo sprendimą, atsižvelgiant į būtinumą keisti bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl daiktų, skirtų nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti

CK 3. 120 straipsniu nustatyta, kad į dalintiną turtą neįtraukiami daiktai skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, tas turtas perduodamas tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai.

Ieškovas T. K. nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria vaiko baldų komplektas, kurio vertė 1600 Lt, perduotas atsakovei, ir juo naudosis su atsakove gyventis sūnus Osvaldas. Nurodo, kad šie baldai buvo pirkti išskirtinai sūnui Liutaurui. Kolegija yra tos nuomonės, kad sprendimas šioje dalyje pagrįstas, kadangi teisingai nustatė, jog ieškovo turtinė padėtis yra nepalyginamai geresnė nei atsakovės, tiek gaunamomis pajamomis, tie ir turimu nekilnojamuoju turtu, dėl ko ieškovas turi didesnes galimybes įsigyti naujus baldus, skirtus sūnaus poreikiams tenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš ieškovo T. K. valstybei priteista 474 Lt žyminio mokesčio. Dalinai tenkinant ieškovo apeliacinį skundą sumažintas priteisto išlaikymo dydis nuo 400 Lt iki 300 Lt. Dėl ko pasikeičia ir žyminio mokesčio dydis, skaičiuotinas nuo priteisto išlaikymo(300 Lt x 12 mėn.=3600Lt x 3%=108 Lt. Buvo priteista 144 Lt, todėl žyminis mokestis mažintinas 36 litais)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti dalinai. Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimą.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1995 m. liepos 29d. Marijampolės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įregistruotą Nr.140, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Iš ieškovo T. K. sūnaus O. K., gimusio 2006 m. sausio 7 d., priteistą išlaikymą po 400 Lt sumažinti iki 300 Lt, mokamą kas mėnesį nuo 2008 m. lapkričio 15 d. iki sūnaus pilnametystės. Priteistą išlaikymą uzufrukto teisėmis tvarko I. K..

Nustatyti T. K. bendravimo su sūnumi O. K., gimusiu 2006 m. sausio 7 d., bendravimo ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką:

-T. K. savo atostogų metu pasiima sūnų O. K. adresu, kuriuo jis gyvena, ar kitu sutartu su I. K. adresu, savaitei laiko, tai yra septynioms paroms nepertraukiamai;

-religinių švenčių metu paima O. K. tokia tvarka: jeigu vienai metais O. K. Šv.Kalėdas praleidžia su I. K., tai T. K. turi teisę su sūnumi praleisti Šv. Velykas, arba jeigu vienais metais sūnus praleidžia Šv. Velykas su I. K. tai T. K. turi teisę su sūnumi praleisti šv. Kalėdas;

-sūnaus O. K. gimimo dieną T. K. turi teisę pasiimti sūnų 10 val. ryte ir grąžinti jį I. K. iki 15 val.,arba paimti jį kitą dieną po gimtadienio 10 val. ryte ir grąžinti I. K. ne vėliau 20 valandos.

Iš ieškovo T. K. priteistą 438 Lt žyminį mokestį sumažinti iki 438 Lt.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Leonas JachimavičiusKolegijos teisėjai Galina BlaževičiIzolda Nėnienė