Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Elenos Vainienės ir Viktoro Kažio, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei, gynėjui advokatui Juzef Stankevič, nuteistajam T. D., teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. K. ir T. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu nuteistas laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsniu, nuosprendžiu paskirta bausmė, dalinio bausmių sudėjimo būdu, subendrinta su bausme, neatlikta pagal Panevėžio apygardos teismo nuosprendį, pakeista 2015 m. lapkričio 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų. Taip pat nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, su bendrinta su bausme paskirta 2015 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų.

T. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu nuteistas laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas G. K., tačiau šio asmens atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

nuteistasis T. D. pareiškė prašymą pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę, t. y. intensyvią priežiūrą arba užstatą. Nuteistasis prašymą motyvavo tuo, kad iki jo sulaikymo ir nuteisimo pirmosios instancijos teisme dirbo, vedė padorų šeimyninį gyvenimą, baigęs aukštąjį mokslą su teisėsauga jokių problemų neturėjo, davė parodymus tiek bylos ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nesislapstė ir bendradarbiavo su pareigūnais. Pripažino ką buvo padaręs ir to neneigė. Taip pat pažymėjo, kad kartu su gyvenimo drauge augina mažametę dukrą, ką įrodo ir byloje esantys nuolatiniai prašymai dėl leidimų pasimatyti ir skambinti. Teigia, kad dukra serga ir jai reikalinga nuolatinė jo priežiūra, kadangi jo gyvenimo draugės staigi liga neleidžia jai visapusiškai pasirūpinti vaiku. Dėl sveikatos problemų pastarajai teko gulėti ligoninėje ir per šį laiką vaiku rūpinosi draugai, kadangi šeimos narių kuriems būtų galima patikėti vaiko priežiūrą, nėra. Todėl, be jo (T. D.) pagalbos ir išlaikymo, šeima negali apsieiti. Mano, kad kardomosios priemonės – suėmimo terminas jam taikomas per ilgai, pažymint, kad M. P. atžvilgiu, kurio byla yra atskirta, nepaisant to, kad pastarasis beveik metus laiko slapstėsi nuo tyrimo, jam atsiradus, buvo paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – užstatas. Tuo tarpu jis (T. D.) nei slapstėsi, nei trukdė tyrimui. Nuteistasis nurodo ir tai, kad iki jo sulaikymo, jo paauglys sūnus mokėsi puikiai, buvo lyderis krepšinio komandoje, tačiau po tėvo, t. y. jo (T. D.) sulaikymo, pradėjo prasčiau mokytis, buvo perkeltas į prastesnę krepšinio komandą, pasidarė labai uždaras, pradėjo lankytis pas psichologą. Be to, ir jo paties (T. D.) sveikata per visą šį suėmimo laiką pablogėjo. Kankina skrandžio, nugaros skausmai, nemiga ir pan. Nors gauna vaistų, tačiau jie padeda tik trumpam, jokio kito gydymo jam netaiko. Esant šioms aplinkybėms prašo tenkinti jo prašymą ir skirti švelnesnę kardomąją priemonę.

Nuteistojo gynėjas advokatas Juzef Stankevič taip pat pareiškė teismui prašymą dėl kardomosios priemonės – suėmimo T. D. pakeitimo į intensyviąją priežiūrą bei užstatą. Gynėjas prašymą argumentavo tuo, kad baudžiamojoje byloje paskelbus nuosprendį ir atsiradus besislapstančiam M. P., kurio byla išskirta ir perduota nagrinėti apygardos teismui, nuteistajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra perteklinė. Taip pat gynėjo nuomone, teismas turėtų atsižvelgti į nuteistojo šeimoje esančią situaciją dėl pastarojo gyvenimo draugės sveikatos būklės ir dėl to kylančių nuolatinių problemų dėl vaiko priežiūros.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė prašymus tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo ir jo gynėjo prašymus atmesti ir palikti galioti kardomąją priemonę – suėmimą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymai atmetami.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 119 straipsnyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pagal BPK 139 straipsnio 1 dalį, paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės.

Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas leidžia kardomąsias priemones taikyti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, taigi ir tuo atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, dar nėra įsiteisėjęs. Vienas iš BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – netrukdomas teismo nuosprendžio įvykdymas.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kardomoji priemonė – suėmimas nuteistajam T. D. buvo paskirta dar vykstant ikiteisminiam tyrimui. T. D., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2015 m. rugpjūčio 28 d. 2015 m rugpjūčio 30 d. teismo nutartimi jam nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, kuris vėlesnėmis nutartimis buvo tęsiamas iki 2016 m. gegužės 28 d. 2015 m. gruodžio 17 d. baudžiamoji byla buvo perduota Vilniaus apygardos teismui. Šio teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi, kardomosios priemonės – suėmimo terminas T. D. pratęstas dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2016 m. gegužės 28 d. Suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog T. D. būdamas nesuimtas gali bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo, konstatuojant, kad šis pagrindas asmens atžvilgiu nėra išnykęs. Toks teismo sprendimas priimtas atsižvelgus į T. D. inkriminuotų apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą, baudžiamajame įstatyme įtvirtintą bausmę, kuri išimtinai susijusi tik su ilgalaikiu laisvės atėmimu, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kitas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, ko pagrindu padaryta išvada, kad paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, nebus pasiekti BPK 119 str. numatyti tikslai.

Šiuo metu baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme baigtas. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžiu T. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį. Nuosprendžiu T. D. už vieno apysunkio ir vieno labai sunkaus nusikaltimų padarymą paskirta ilgalaikė vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę atlikti paskirta pataisos namuose. Kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendis, kuriuo nuteistas T. D., neįsiteisėjęs, kadangi buvo apskųstas apeliacine tvarka. Šiuo metu pradėtas bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme, sprendžiamas klausimas dėl apeliantų pareikštų prašymų atlikti įrodymų tyrimą byloje. Artimiausias posėdis numatytas 2016 m. gruodžio 14 d. Siekiant užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, tikslinga nuteistajam T. D. palikti kardomąją priemonę – suėmimą.

BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodytas sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam, kol įsiteisės nuosprendis. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, palikdamas nuteistajam T. D. kardomąją priemonę – suėmimą, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė. Nurodomos aplinkybės dėl rūpinimosi šeima, socialinių ryšių yra reikšmingos, tačiau nepašalina kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindo. Tai, kad kito asmens atžvilgiu, kurio byla atskirta, yra taikoma švelnesnė kardomoji priemonė, nagrinėjamu atveju iškirtinės reikšmės taip pat neturi. Pažymėtina, kad kardomųjų priemonių, tarp jų ir suėmimo skyrimas (jo termino pratęsimas), yra sprendžiamas kiekvieno asmens atveju, vertinant konkrečias, su tuo asmeniu susijusias, byloje nustatytas aplinkybes, t. y. jų visumą. Nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog suėmimo taikymo nuteistajam T. D. pagrindas nėra išnykęs. Įvertinus nusikaltimų, už kuriuos nuteistas T. D., pobūdį ir sunkumą, T. D. taikoma kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo. Paskiriant švelnesnes nei suėmimas kardomąsias priemones, t. y. intensyvią priežiūrą bei užstatą nebus užtikrintas nuteistojo dalyvavimas procese bei bylos nagrinėjimas teisme. Nuteistojo argumentai dėl jo sveikatos būklės taipogi nesuteikia pagrindo keisti teismo taikyta kardomąją priemonę, juolab, kad teismui nebuvo pateikti duomenys, kad nuteistasis T. D. dėl sveikatos būklės negali būti laikomas suimtas ar būti gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ar, iškilus būtinybei, medicinos pagalba nebus (nebuvo) suteikta Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir (ar) valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Esant išdėstytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje nėra teisinio pagrindo nuteistajam T. D. pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą, nuteistojo ir jo gynėjo prašomomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, nes jomis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Todėl nuteistojo ir jo gynėjo prašymai atmetami.

Byloje gauti duomenys apie sumokėtą 8 000 Eur dydžio užstatą, tačiau nustačius, kad nagrinėjamu atveju švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti, sumokėtas užstatas grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui A. U..

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo T. D. ir jo gynėjo advokato Juzef Stankevič prašymą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, pakeitimo.

Grąžinti A. U., 2016 m. rugpjūčio 30 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), į Lietuvos apeliacinio teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip užstatą už T. D., sumokėtus 8 000 Eur.