- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-19
- Bylos Nr.
- e2YT-271-941/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02423-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Rimkienė
- Pareiškėjas
- R. U.
- Suinteresuotas asmuo
- D. U., A. S., VĮ Turto bankui
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Vaida Rimkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų R. U. ir R. U. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. U., A. S., VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos R. U. ir R. U. 2017-08-30 pateiktu bei 2017-09-20, pašalinus nutartimi nustatytus trūkumus, priimtu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos po savo senelės B. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiniu valdymu. Nurodo, kad senelė B. K. po pirmojo sutuoktinio – pareiškėjų senelio ir D. U. bei A. S. tėvo, mirties 1990 m. paveldėjo 5/14 gyvenamojo namo, ¼ tvarto, ir 5/14 šulinio, esančių (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos kartu su mama D. U. šioje namo dalyje pradėjo gyventi nuo 1994 m. senelės leidimu, kadangi patalpos buvo tuščios, senelei 1991 m. išsikraučius gyventi pas būsimą vyrą, su kuriuo susituokė 1992-05-16. Pareiškėjų mama D. U. iš šio namo išsikraustė prieš 10 metų ir paliko jame gyventi tik pareiškėjas. Mokėjimo už elektrą sutartis liko nepakeista ir šiuos mokesčius pareiškėjos mokėjo savo mamos vardu. Mirus B. K. į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė nei pareiškėjos, nei mirusiosios vaikai D. U. ir A. S.. Tik pareiškėjos po senelės mirties pradėjo naudotis jos turtu, rūpintis juo kaip savo, mokėjo jo išlaikymui reikalingus mokesčius, t.y. palikimą priėmė faktiniu valdymu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu dėl pareiškimo palieka spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuoti asmenys D. U. ir A. S. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (LR CPK 445 str.). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjos negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina rašytiniai byloje esantys įrodymai.
P. R. U. ir R. U. yra B. K. anūkės, D. U. dukros. B. K. mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle. Mirusioji turėjo du vaikus D. U. ir A. S.. VĮ Registrų centras duomenimis B. K. vardu, 1993-04-06 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 503 pagrindu, įregistruotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą: 5/14 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 5/14 šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). P. R. Ubytė ir R. U. nuo 2004-06-14 yra deklaravusios gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Po B. K. mirties dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Pareiškėjos (antros eilės įpėdinės) po senelės mirties toliau gyvena jai nuosavybės teise priklausiusiame nekilnojamame turte, juo naudojasi, moka mokesčius. Netikėti pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis, kurių suinteresuoti asmenys - pirmos eilės įpėdiniai neneigia, teismas neturi pagrindo.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu (LR CK 5.51 str. 1 d.). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos R. U. ir R. U. po savo senelės B. K. mirties naudojasi ir rūpinasi likusiu turtu. Pareiškėjų veiksmų pobūdis rodo, kad pareiškėjos perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė ir laiko save turto savininkėmis.
Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (LR CK 5.51 str. 1 d.). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos R. U. ir R. U. po senelės B. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą pradėdamos jį faktiškai valdyti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos R. U., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. U., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė po senelės B. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pradėdamos jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.