Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-03-26 · Civilinė byla Nr. 2A-384-262/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-26
Bylos Nr.
2A-384-262/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
Teisėjai
Ona Gasiulytė, Natalija Cikoto, Vidas Stankevičius, Natalja Cikoto
Ieškovas
V. L.
Atsakovas
A. M., Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Trečiasis asmuo
Visagino miesto 1-asis notaro biuras
Civ. b. Nr. 2A-384-262/2013
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 34.5; 121.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto, Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. L. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos iš palikimo priteisimo, tretieji asmenys Visagino miesto 1 notaro biuro notarė A. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti jam 34933,50 Lt iš G. G. paveldimo turto.

Atsiliepimas

Atsakovu ieškinyje ieškovas nurodė A. M. ir Utenos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas pareiškė, kad atsisako reikalavimų atsakovui Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Teismas ieškovo pareiškimą dėl reikalavimų atsisakymo atsakovui Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priėmė.

Šalies argumentai

Ieškovas parengiamojo teismo posėdžio metu pareiškė prašymą skirti G. G., mirusios (duomenys neskelbtini), turto administratoriumi advokato padėjėją R. B..

Nurodė, kad ieškovas yra G. G., mirusios (duomenys neskelbtini), kreditorius. G. G. testamento nepaliko, artimų giminaičių neturėjo, vienintelis žinomas giminaitis- A. M.. Po G. G. mirties – 2006 m. gegužės mėn. Visagino miesto 1-jame notarų biure buvo pateiktas A. M. prašymas dėl palikimo priėmimo. Todėl A. M. laikytinas G. G. įpėdiniu, kuris atsakingas ir už palikėjos skolas. Dėl šios priežasties G. G. įsiskolinimas ieškovui turi būti priteistas iš A. M.

Atsiliepimas

Atsakovas A. M. ieškinio nepripažino. Nurodė, kad jis šioje byloje nėra tinkamas atsakovas, nes neįrodyta, jog jis yra G. G. giminaitis, todėl jos palikimo A. M. faktiškai nepriėmė. Anot A. M., jis turi būti išbrauktas iš G. G. turto paveldėtojų.

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija ieškinio nepripažino. Nurodė, kad ieškovas nepateikė rašytinės paskolos sutarties ar įrodymų, patvirtinančių, kad jis su G. G. buvo sudaręs kokias nors sutartis, todėl ieškovas nelaikytinas G. G. kreditoriumi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas; netenkintas ieškovo prašymas paskirti laikinąjį administratorių mirusiosios G. G. turtui; iš ieškovo valstybei priteista 84,29 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Teismas nurodė, kad neesant įrodymų, kad A. M. yra G. G., mirusios (duomenys neskelbtini), giminaitis pagal kilmę, teismas negali pripažinti palikėjos įpėdiniu pagal įstatymą ir mano, kad A. M. pareiškimas dėl G. G. palikimo priėmimo yra niekinis, nesukeliantis jokių teisnių pasekmių CK 5.50 str. prasme. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad tarp ieškovo ir G. G. būtų susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai – kuriuose paskolos davėjas perduoda kitos šalies nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (CK 6.870 str.), tai patvirtina ir pats ieškovas. Todėl teismas padarė išvadą, kad tarp ieškovo ir G. G. buvo susiklostę dovanojimo teisiniai santykiai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo: Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį tenkinti. Nurodė, kad teismas, atmesdamas ieškinį, pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisės santykius ir vienašalių sandorių pripažinimo negaliojančiais taisykles. Teismas neteisingai taikė CPK nuostatas- nagrinėdamas bylą išėjo už ieškinio ribų, priėmė sprendimą, nustatydamas teises ir pareigas tretiesiems asmenims, neatskleidė bylos esmės, pažeidė rungimosi principą ir buvo šališkas ieškovo atžvilgiu.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamo teismo sprendimo, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas pagrįstai konstatavo, jog A. M. nėra tinkamu atsakovu šioje byloje, nes nėra jokių duomenų, jog jis turi teisę gauti G. G. palikimą.

Atsakovas ir trečiasis asmuo notarė A. S. nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Teismas ieškinį atmetė iš esmės dėl šių priežasčių- konstatavo, jog A. M. nėra tinkamas atsakovas ir dėl to, kad ieškovas neįrodė, jog jis buvo mirusios G. G. kreditorius. Ieškovas apeliaciniame skunde su šiais teismo argumentais nesutinka, mano, jog teismas pažeidė CK normas reglamentuojančias paveldėjimą, sandorių pripažinimą negaliojančiais ir kt. Taigi, apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį, t.y. ar teisingai taikė čia nurodomas teisės normas.

CK 1.78 str. 5 d. yra nurodyta, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).

Taigi, įstatymas suteikia teisę teismui savo iniciatyva konstatuoti niekinio sandorio pasekmes. Šiuo atveju taip ir buvo padaryta. Iš byloje esančių aplinkybių matyti, kad A. M. nors ir pateikė notarų biurui pareiškimą dėl G. G. palikimo priėmimo, tačiau jis nepateikė jokių jo ir G. G. giminystę patvirtinančių įrodymų, t.y. A. M. neįrodė, kad jis yra G. G. įpėdinis ir kad jis turi teisę priimti G. G. palikimą. Nesant pakankamai įrodymų, kad A. M. yra G. G. giminaitis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad A. M. pareiškimas dėl G. G. priėmimo yra niekinis (CK 1.78 str.), nes jis nesukelia ir negali sukelti A. M. jokių CK 5.50 str. nurodytų pasekmių. Taigi, kol neįrodyta giminystė (G. G. testamento nebuvo sudariusi) A. M. negali būti laikomas G. G. įpėdiniu, todėl bet kokie jo pareiškimai dėl palikimo priėmimo yra niekiniai. Esant šioms aplinkybėms, t.y. kadangi A. M. nėra G. G. įpėdinis, jis negali būti laikomas ir atsakingu už jos skolas, todėl jis nėra tinkamu atsakovu šioje byloje. Pažymėtina, kad ar ieškinys buvo pareikštas tinkamam atsakovui, galima nustatyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl atmestini ieškovo argumentai, kad jis, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (tačiau jos dar neišnagrinėjus iki galo), buvo suklaidintas dėl to, ką reikėjo pasirinkti atsakovu.

Ieškovas teigia, kad reikalaujamus priteisti pinigus jis buvo paskolinęs G. G.. Byloje nurodomų sandorių metu galiojo 1964 m. CK nuostatos. Šio CK 43 str. 2 d. buvo nurodyta, kad rašytine forma turi būti sudaromi fizinių asmenų tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma jo sudarymo metu yra didesnė kaip penki šimtai litų, išskyrus sandorius, kurie įvykdomi tuo pačiu metu, kai jie sudaromi.

Iš esmės analogiška nuostata yra įtvirtinta ir dabar galiojančiame CK. Šio kodekso 6.871 str. 1 d. yra nurodyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų.

Taigi, tiek sandorių sudarymo metu, tiek dabar galiojantys įstatymai paskoloms tarp fizinių asmenų nustato rašytinę formą. Ieškovas į bylą nepateikė jokių jo ir mirusiosios G. G. rašytinių paskolos ar kokių nors kitokių sutarčių. Taigi, ieškovas neįrodė, kad jis buvo G. G. kreditorius. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp ieškovo ir G. G. galėjo susiklostyti ne paskoliniai, o dovanojimo teisiniai santykiai, kurie yra neatlygintini.

Kadangi neįrodyta, jog ieškovas yra G. G. kreditorius, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinojo administratoriaus G. G. turtui skyrimo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs čia nurodytas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Natalja CikotoOna GasiulytėVidas Stankevičius