Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. Č. ir atsakovės V. K. firmos „Violuksa“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje dėl nuomos sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo pagal ieškovės N. Č. ieškinį atsakovei V. K. firmai „Violiuksa“ (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja V. K.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovės ieškovei 5184 Lt skolos už patalpų nuomą, 155,52 Lt bylinėjimosi išlaidų, 100 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, iš ieškovės atsakovei priteisė 1500 Lt advokato pagalbai apmokėti. Teismas, vadovaudamasis Įmonių įstatymo (galiojusi redakcija nuo 2003-07-04 iki 2003-12-31) 7 str., Sutarties 1.3 p., nustatė, kad Sutartis buvo pasirašyta tarp ieškovės ir atsakovės – personalinės įmonės, kadangi V. K. pagal galiojantį įstatymą neturėjo teisės verstis komercine veikla, neįregistravusi įmonės. Taip pat teismas nustatė, kad Sutartis 2008-05-14 buvo pratęsta V. K. firmos „Violiuksa“. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad panaudos sutartys, sudarytos tarp trečiojo asmens V. K. ir V. K. firmos „Violiuksa“ yra niekinės, prieštarauja CK 1.64, 1.81 str., 2.134 str. 1 d., 2.135 str. 2 d., 6.629 str., nes įstatymas draudžia sudaryti sandorius su savimi įmonės atstovui, ieškovė nebuvo davusi sutikimo perduoti nuomojamas patalpas panaudos pagrindu. Teismas sprendė, jog aplinkybė, kad V. K. mokėjo nuomos mokestį, neįrodo, jog Sutartis buvo sudaryta su fiziniu asmeniu, nes CK 6.50 str. 1 d. leidžia trečiajam asmeniui įvykdyti prievolę kreditoriui. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškinys yra pareikštas tinkamam atsakovui. Teismas nustatė, kad ieškinys dėl Sutarties nutraukimo prieš terminą ir atsakovės iškeldinimo iš patalpų buvo pareikštas 2009-07-31, o 2009-08-28 patalpų priėmimo – perdavimo aktu Sutartimi išnuomotos suremontuotos patalpos ieškovei buvo grąžintos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsakovė geranoriškai įvykdė ieškovės reikalavimus, todėl atmetė ieškovės reikalavimą nutraukti nuomos sutartį atgaline data ir pripažino, kad Sutartis galiojo nuo 2003-06-01 iki 2009-08-29. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog atsakovė įrodė, kad dispozityviu šalių susitarimu 9084 Lt buvo sumokėti už 4 mėn. nuomą, todėl padarė išvadą, kad už nuomą atsakovė ieškovei yra skolinga 5184 Lt. Teismas atmetė ieškovės reikalavimus priteisti skolą už telefoną, komunalinius mokesčius, vandenį, nes sąskaitos, pagal kurias prašoma priteisti, yra už 2009 m. rugsėjo mėn.; pripažino, kad ieškovės sumokėti 947 Lt valstybei yra asmeninė ieškovės prievolė pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, atsakovė nėra atsakinga už nuostolius, kuriuos ieškovė patyrė siekdama prieš terminą nutraukti Sutartį. Teismas, įvertinęs ieškovės atstovo atliktus veiksmus, sprendė, kad ieškovei buvo teikiamos nekokybiškos teisinės paslaugos, todėl priteisė ieškovei iš atsakovės 100 Lt atstovavimo išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės N. Č. apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės V. K. firmos apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas, priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str.1 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog 2003-06-01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1/2003 buvo sudaryta tarp ieškovės N. Č. ir atsakovės V. K. firmos „Violiuksa“, ir šios sutarties pagrindu iš dalies tenkino ieškinį, t. y. priteisė iš atsakovės V. K. firmos „Violiuksa“ ieškovei 5184 Lt skolą už patalpų nuomą.

Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstomis ir įrodytomis ieškovės N. Č. ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad 2003-06-01 ji negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį sudarė su juridiniu asmeniu V. K. firma „Violiuksa“, o ne su fiziniu asmeniu V. K.. Ieškovė šiuos argumentus grindė tuo, kad patalpose buvo vykdoma komercinė veikla, 2008-05-14 buvo surašytas priedas prie Sutarties, kuriuo šalys pratęsė nuomos sutartį iki 2013-06-01, protokole yra uždėtas spaudas „V. K. firma „Violiuksa““, ieškovė davė sutikimą subnuomoti patalpas, nes jai buvo paaiškinta, kad firmai pelningiau subnuomoti darbo vietą, nei įdarbinti darbuotojus pagal darbo sutartis ( b. l. 71). Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Įmonių įstatymo 7 str. redakcija, galiojusia nuo 2003-07-04 iki 2003-12-31, nurodydamas, kad tik 2003-11-06 buvo priimtas Individualių įmonių įstatymas, kuris individualią įmonę apibrėžė ne kaip fizinio asmens įmonę, neturinčią juridinio asmens teisių, o kaip neribotos civilinės atsakomybės privatų juridinį asmenį, kad iki priimant Individualių įmonių įstatymą personalinė įmonė buvo sutapatinama su fiziniu asmeniu, turinčiu leidimą verstis komercine veikla. Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutiktina, nes pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti 2000 m. CK normas, numatančias kad individuali įmonė yra juridinis asmuo (2000 m. CK 2.33, 2.50 str.). Individuali (personalinė) įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kai prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (2000 m. CK 2.50 str. 4 d.). Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas (2000 m. CK 2.33 str.). 2000 m. CK įsigaliojo 2001-07-01, o 2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 13 str. 2 d. numatė, kad netgi individualios įmonės, kurios įteigtos ir įregistruotos iki CK įsigaliojimo galiojusių įstatymų nustatyta tvarka, įsigaliojus šiam CK, laikomos neribotos atsakomybės juridiniais asmenimis be atskiro perregistravimo. Atsakovė pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ir 2000 m. CK 1.3 str. 2 d., kuri numato, jog jeigu tarp šio kodekso ir kitų įstatymų yra prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus, atvejus, kai šis kodeksas teikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Juridinis asmuo V. K. firma „Violiuksa“ įsteigta ir įregistruota galiojant 2000 m. CK, t. y. 2003-07-29 (b. l. 6), o negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis sudaryta 2003-06-01, kai dar nebuvo įsteigto ir įregistruoto juridinio asmens, t. y. ieškovės nurodomos atsakovės. Tai, kad 2003-07-29 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta tarp dviejų fizinių asmenų, tvirtina ne tik ši nurodyta aplinkybė, bet ir tai, kad ieškovė 2003-06-01 suteikė teisę nuomininkei V. K. išnuomoti nuomojamas patalpas subnuomai fiziniam ar juridiniam asmeniui, viešo nekilnojamojo turto registro duomenys, nes šiame viešame registre, kurio duomenys nėra nuginčyti, įregistruota, kad nuomininkė yra V. K., t. y. trečiasis asmuo (fizinis asmuo). Ieškovės nurodomas 2008-05-15 protokolas, kuriame yra įmonės antspaudas, taip pat įregistruotas viešame nekilnojamojo turto registre, kaip 2003-07-29 Sutarties pratęsimas, o ne kaip atskiras susitarimas dėl naujos sutarties sudarymo tarp ieškovės ir V. K. firmos „Violiuksa“. Be to, šiame protokole aiškiai yra nurodoma, kad Sutartis, sudaryta tarp nuomininkės V. K. ir nuomotojos N. Č., pratęsiama penkeriems metams. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad nuomos mokestį mokėjo trečiasis asmuo, o ne juridinis asmuo - V. K. firma „Violiuksa“. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovė, turėdama ieškovės notarinį sutikimą, įregistravo savo firmą „Violiuksa“ išnuomotų patalpų adresu ir nuo tada pasikeitė santykių statusas iš fizinio asmens į juridinį, kad pagal teisinių šaltinių hierarchijos principą Lietuvos teisėje, esant kolizijai tarp aukštesnio (įmonės registravimas adresu (duomenys neskelbtini)) ir žemesnio (sutartis Nr. 1/2003) lygio teisės šaltinių, yra taikoma aukštesnę galią turinti teisės norma. Šie argumentai nepripažintini pagrįstais, nes V. K. įregistravus firmą nuomos sutartis nebuvo pakeista. Tai, kad ieškovė sutiko, jog V. K. įsteigtos įmonės buveinės adresas būtų (duomenys neskelbtini), nereiškia, kad pasikeitė nuomos sutarties šalys.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pripažintini pagrįstais atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad 2003-06-01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir trečiojo asmens V. K., kad juridinis asmuo V. K. firma „Violiuksa“ nesudarė šios nuomos sutarties, todėl ieškovės ieškinio reikalavimai, kurie grindžiami netinkamu nuomos sutarties vykdymu, pareikšti ne tam asmeniui, kuris turi atsakyti pagal pareikštus reikalavimus. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys, pareikštas atsakovei V. K. firmai „Violuksa“, atmestinas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenagrinėja apeliaciniuose skunduose, atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodytų aplinkybių, susijusių su trečiojo asmens V. K. vykdytų mokėjimų ir susidariusia skola pagal nuomos sutartį, aplinkybių dėl nuomos sutarties nutraukimo, nes V. K. byloje jokie reikalavimai nebuvo pareikšti.

Kadangi ieškovės ieškinys, apeliacinis skundas atmestas, atsakovės apeliacinis skundas tenkintas, todėl vadovaujantis CPK 93, 98 str. iš ieškovės atsakovei priteistinos advokato atstovavimo išlaidos. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į atsakovės atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, ginčo sumą, iš ieškovės atsakovei priteistina 1500 Lt advokato atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų ir 1500 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, patenkinus atsakovės apeliacinį skundą nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovės į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą.

Ieškovės N. Č. ieškinį atsakovei V. K. firmai „Violuksa“ atmesti.

Priteisti iš ieškovės N. Č. atsakovei V. K. firmai „Violiuksa“ 1500 Lt advokato atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų ir 1500 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300 AB “Swedbank”, įmokos kodas 5660) iš ieškovės N. Č. 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.