Kauno apygardos teismo nutartis

2013-07-04 · Civilinė byla Nr. 2S-1254-413/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-04
Bylos Nr.
2S-1254-413/2013
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00411-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Pareiškėjas
S. G.
Suinteresuotas asmuo
S. G.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1254-413/2013;Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00411-2013-5;
Pirmosios instancijos teismo teisėja: Jūratė Ramanauskienė;(S)
Procesinio sprendimo kategorijos:122.4; 129.1
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-673-559/2013 pagal pareiškėjo S. G. skundą dėl antstolio N. A. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0165/13/00066, suinteresuotas asmuo S. G..

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas (skolininkas) S. G. ir suinteresuotas asmuo (išieškotoja) S. G. yra buvę sutuoktiniai, kurių santuoka nutraukta Jonavos rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 18 d. sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (ištuoka įregistruota 2002 m. gruodžio 3 d.). Išieškotoja S. G. 2013 m. sausio 22 d. pateikė antstoliui N. A. vykdyti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2283-01/2002 dėl materialinio išlaikymo išieškojimo iš skolininko S. G. nepilnamečiui sūnui R. G. po 150 Lt, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo santuokos nutraukimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Antstolis 2013 m. sausio 22 d. patvarkymu (vykdomosios b. l. 4) priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, jame išaiškino skolininko teises bei pareigas ir išsiuntė patvarkymą skolininkui. Patikrinęs skolininko turtinę padėtį, antstolis 2013 m. sausio 29 d. apskaičiavo vykdymo išlaidas bei priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (v. b. l. 14, 15). Tą pačią dieną antstolis priėmė patvarkymus areštuoti skolininko pinigines lėšas Nr. V/TA-BS-10167, Nr. V/TA-BS-10168, Nr. V/TA-BS-10169, surašė turto arešto aktą Nr. 504, priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto ir pareikalavimo pateikti duomenis (v. b. l. 15-21).

Išieškotoja S. G. 2013 m. sausio 30 d. pateikė antstoliui prašymą atlikti priešpriešinių išieškotinų sumų įskaitymą ir sumažinti iš skolininko išieškotiną dalį 3 000 Lt, nes šią sumą ji buvo skolinga S. G. pagal 2002 m. lapkričio 18 d. teismo sprendimą byloje Nr. 2-2283-01/2002. Antstolis, remdamasis CPK 624 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 2013 m. sausio 31 d. patvarkymu įskaitė 3 000 Lt į išieškotinas iš skolininko lėšas ir atitinkamais patvarkymais pakeitė turto arešto mastą, pakeisdamas savo patvarkymus Nr. V/TA-BS-10167, Nr. V/TA-BS-10168, Nr. V/TA-BS-10169 dalyje dėl arešto masto, nurodant, kad šiais patvarkymais yra areštuojamos lėšos 13 502,16 Lt sumai, taip pat antstolis pakeitė 2013 m. sausio 19 d. turto arešto aktą dalyje dėl turto arešto masto, nurodant jame 13 502,16 Lt sumą (v. b. l. 24-31).

2013 m. vasario 5 d. skolininkui atvykus į antstolio kontorą ir pateikus prašymą grąžinti išieškotas lėšas iš jo nedarbo draudimo išmokos, antstolis patvarkymu panaikino 2013 m. sausio 19 d. patvarkymą dėl arešto skolininko lėšoms, esančioms banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir pareikalavo, kad skolininkas ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius pateiktų antstoliui dokumentus, kurie patvirtintų, jog neišnyko patvarkyme nurodytos aplinkybės, kurios buvo pagrindu panaikinti lėšų areštą.

2013 m. vasario 7 d. patvarkymu Nr. V/TA-DU-1196 antstolis pareikalavo iš VSDFV išskaičiuoti iš skolininko S. G. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų bei davinių sumos kiekvieną mėnesį po 150 Lt.

Skolininkas, nesutikdamas su antstolio priimtais patvarkymais vykdomojoje byloje Nr. 0165/13/00066, pateikė skundą, jame nurodydamas, kad antstoliui nebuvo pagrindo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nes jis 2002 m. lapkričio 18 d. teismo sprendimą vykdė geruoju ir teikė materialinį išlaikymą savo sūnui.

Antstolis 2013 m. vasario 15 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir perdavė jį nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas savo sprendimą grindė tokiais argumentais:

1. Dėl teismo sprendimo vykdymo privalomumo. Atsižvelgdamas į CPK 18 straipsnio nuostatą, kad įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas (nuosprendis) yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, teismas sprendė, kad skolininkas, nepriklausomai nuo pasikeitusių po teismo sprendimo įsiteisėjimo gyvenimo aplinkybių ir sąlygų, turėjo pareigą vykdyti teismo sprendimą ir sutuoktinių susitarimą teikti nustatyto dydžio materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui. Įrodyti aplinkybes, patvirtinančias materialinio išlaikymo teikimo faktą, yra skolininko pareiga. Tiek antstoliui, tiek teismui turėjo būti pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys kada ir kokios sumos buvo mokėtos sūnaus materialiniam išlaikymui, tačiau skolininkas pateikė tik 2003 m. rugpjūčio 27 d. mokėjimo kvito Nr. 361664 nepatvirtintą kopiją, kurioje nurodyta išieškotojos naudai sumokėta 750 Lt suma. S. G., teikdama antstoliui vykdyti vykdomąjį raštą, 2013 m. sausio 22 d. savo prašyme buvo nurodžiusi, kad skolininkas 2002-2004 m. yra sumokėjęs 3 600 Lt, todėl skolininko nurodyta suma (750 Lt) gali būti įskaitoma į išieškotojos nurodytą sumokėtą sumą (3 600 Lt), kuri yra išskaičiuota iš išlaikymo įsiskolinimo sumos. Kitų įrodymų, patvirtinančių materialinio išlaikymo mokėjimo faktą skolininkas antstoliui nepateikė. Teismas pažymėjo, kad asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, tą pareigą privalo vykdyti tiksliai ir be išlygų. Kol teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku turi atitikti teismo sprendime nustatytus reikalavimus. Skolininko paaiškinimus, kad jis su vaiko motina S. G. gyveno kartu nuo 2003 m. gegužės mėn., vedė bendrą ūkį bei išlaikė vaikus, teismas laikė neįrodytais ir pažymėjo, kad bendras gyvenimas nelaikytinas tinkamu teismo sprendimo dėl išlaikymo mokėjimo vykdymu. Pati išieškotoja S. G. skolininko nurodytas aplinkybes neigė. Teismas nurodė, kad tuo atveju, kai pasikeičia vaikui teikiamo išlaikymo sąlygos, skolininkas kartu su buvusia su sutuoktine turi teisę kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukomo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Kol sutartis nepakeista, ji turi būti vykdoma be išlygų. Remdamasis nurodytu teismas konstatavo, kad antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, nenustatė akivaizdžių kliūčių, numatytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, todėl vykdymo procesas pradėtas teisėtai, dėl ko pripažinti antstolio veiksmus ir jo priimtus procesinius dokumentus neteisėtais nėra pagrindo.

2. Dėl asmens išlaikymo fakto nustatymo. Teismas iš dalies sutiko su antstolio 2013 m. vasario 15 d. patvarkyme (b. l. 15) nurodytais argumentais, kad juridinę reikšmę turinčio asmens išlaikymo fakto nustatymas nėra skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo dalykas (CPK 510 str. 1 d., 444 str. 2 d. 2 p.) ir, kad šią savo teisę skolininkas gali įgyvendinti tik CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka. Tačiau teismas pažymėjo, kad ne tik įsiteisėjęs teismo sprendimas, nustatantis atitinkamą faktą, antstoliui būtų pagrindas šį faktą įforminti. Tuo atveju, jeigu skolininkas turi įstatymo reikalavimus atitinkančius rašytinius įrodymus, patvirtinančius materialinio išlaikymo mokėjimo faktą, juos pateikus antstoliui, būtų pagrindas mažinti įsiskolinimo sumą bei išieškojimo mastą. Juridinę reikšmę turintis faktas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.). Tas faktas, kad išieškotoja kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo praėjus dešimčiai metų po teismo sprendimo priėmimo taip pat nesudaro pagrindo abejoti antstolio priimtų procesinių dokumentų teisėtumu, nes vykdomieji dokumentai dėl periodinių išmokų išieškojimo galioja per visą laikotarpį, kuriam yra priteistos išmokos, o vykdomojo dokumento patiekimo senaties terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos (CPK 606 str. 4 d.). Atsižvelgdamas į skolininko prašymą nustatyti faktą, kad sūnaus R. G. išlaikymo išieškojimo iš skolininko S. G. pradžia skaičiuotina nuo 2013 m. vasario 1 d., teismas pažymėjo, kad CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami tik antstolio atliekami vykdymo procesiniai veiksmai, todėl teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, negali šioje byloje nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas S. G. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliantas nurodo tokius argumentus:

1. Dėl faktinių aplinkybių. Jonavos rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 18 d. sprendimu byloje Nr. 2-2283-01 buvo nutraukta S. G. ir S. G. santuoka bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtinta Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal Sutarties 2 p. „Dėl vaiko auklėjimo ir materialinio išlaikymo“ po santuokos nutraukimo sūnus R. G. pasiliko gyventi kartu su motina S. G.. S. G. įsipareigojo sūnaus R. G. išlaikymui kas mėnesį mokėti tvirtą pinigų sumą po 150 Lt nuo santuokos nutraukimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Po santuokos nutraukimo šalys 2003 m. gegužės mėn. susitaikė, nutarė tęsti santuokinius ryšius. Po susitaikymo pareiškėjas su visais asmeniniais daiktais persikėlė gyventi į S. G. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, gyveno kartu kaip sutuoktiniai, vedė bendrą ūkį, o 2004 m. birželio 26 d. gimė antras sūnus M. G., kurio gimimo liudijime pareiškėjas įregistruotas tėvu. 2008 m. lapkričio 19 d. su S. G. sutikimu pareiškėjas deklaravo savo gyvenamąją vietą jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Visą laiką santykiai buvo geri, gyveno šeimoje kaip vyras ir žmona, vedė bendrą ūkį, pinigai buvo bendri, juos išleisdavo tarpusavio susitarimu, abu išlaikė savo nepilnamečius vaikus, pirko šeimai reikalingus daiktus. Po santuokos nutraukimo iš bendrų lėšų pakeitė buto langus, remontavo vonią, tualetą, pirko televizorių, dujinę viryklę, skalbimo mašiną, dulkių siurblį, miegamojo baldus, kartu keliaudavo atostogų metu į Druskininkus, Palangą, kaimo turizmo sodybas ir kt. Iš bendrų lėšų mokėjo paskolą už butą SWEDBANK, kuris po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteko S. G.. 2012 m. rugpjūčio 25 d. dėl asmeninių nesutarimų pareiškėjo ir S. G. artimi santykiai nutrūko, nuo šios datos, nors tebegyvena viename bute, jie neveda bendro ūkio, santykiai yra blogi. Pareiškėjas vaikus išlaiko gera valia, duoda S. G. vaikų ir buto išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį, perka vaikams maistą parduotuvėse, rūbus internetinėse parduotuvėse.

2. Dėl antstolio veiksmų. 2013 m. sausio 30 d. iš antstolio N. A. gavo 2013 m. vasario 22 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje Nr. 165/13/00066, 2013 m. sausio 15 d. - Vykdomąjį raštą Nr. 2-2283-01/2002 dėl priteisto materialinio išlaikymo, 2013 m. sausio 29 d. - patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0165/13/00066, 2013 m. sausio 29 d. - vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. VIA/0165/13/00066-20130129, 2013 m. sausio 29 d. - patvarkymą AB SEB bankui areštuoti lėšas Nr. V/TA-BS-10169, esančias S. G. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 29 d. - patvarkymą AB SEB bankui Nr. V/TA-BS-10168 areštuoti lėšas 14 545,16 Lt skolos ir 1 957 Lt vykdymo išlaidų, esančias skolininko S. G. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 2013 m. sausio 29 d. - patvarkymą Nr. V/TA-BS-10167 AB DnB bankui areštuoti lėšas S. G. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 29 d. - skolininko S. G. turto arešto aktą, kuriuo areštuotas 1/2 dalis ūkio pastato, 1/2 dalis šiltnamio, 1/2 dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis garažo bokso, pastatas, kuriame yra garažas, automobilis VW SHARAN, ½ dalis žemės sklypo 0,08 ha, (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis sodo pastato (duomenys neskelbtini); 2013 m. sausio 29 d. - patvarkymą dėl areštuoto turto ir reikalavimo pateikti duomenis apie jį.

Apelianto nuomone, antstolis neteisingai nustatė mokėtiną sūnaus R. G. išlaikymo įsiskolinimą ir nepagrįstai areštavo pareiškėjo turtą, pinigines lėšas, nes nuo 2002 m. lapkričio 18 d. iki 2013 m. vasario 1 d. skolininkas išlaikė savo sūnų R. G.. Tai iš dalies patvirtina 2003 m. rugpjūčio 27 d. NORD/LB banko kvitas Nr. 361664 750 Lt sumai. Apeliantas prašė teismo apklausti liudytojus V. G., A. Š., A. S., sūnų R. G., kuriam yra 17 metų. Tai, kad S. G. nuo santuokos nutraukimo dienos nepateikė antstoliui vykdomojo rašto dėl sūnaus R. G. išlaikymo išieškojimo, nesikreipė į teismą dėl sūnus M. G., išlaikymo priteisimo, pareiškėjo nuomone, patvirtina aplinkybes, jog S. G., gyvendamas kartu su S. G. ir dviem nepilnamečiais vaikais, jais rūpinosi, teikė išlaikymą. Laikydamas, kad sūnaus R. G. išlaikymo pradžia turėtų būti 2013 m. vasario 1 d., o antstolio patvarkymai ir turto areštas iš esmės pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, prašęs teismo, kad būtų pripažinti negaliojančiais ir panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0165/13/00066 skolininko S. G. atžvilgiu priimti dokumentai.

3. Dėl skundo nagrinėjimo. Teismas skundą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, todėl S. G., S. G. bei liudytojai V. G., A. Š., A. S., sunūs R. G. (jam yra 17 metų), kurie būtų patvirtinę, kad pareiškėjas, gyvendamas kartu su S. G., nuo 2002-11-08 iki 2013-01-22 gyveno kartu kaip šeima, vedė bendrą ūkį, gera valia išlaikė savo nepilnamečius vaikus, nebuvo apklausti. Darydamas išvadą, jog pareiškėjas neįrodė savo argumentų pagrįstumo, teismas neatsižvelgė į šalių santykius, kurie susiklostė po santuokos nutraukimo. Gyvendamas kartu su savo buvusia sutuoktine S. G. pareiškėjas negalėjo numatyti, kad po 10 metų nuo bylos išnagrinėjimo buvusi sutuoktinė pateiks vykdymui vykdomąjį raštą dėl nepilnamečio sūnaus R. G. išlaikymo. S. G. atsiliepime į skundą nurodyti faktai, kad pareiškėjas nedirbo, neskyrė pinigų šeimos reikmėms ir vaikų išlaikymui, nepagrįsti įrodymais. Iki 2012 m. rugpjūčio 25 d. santykiai su išieškotoja buvo labai geri ir jis neturėjo pagrindo manyti, kad ateityje jie pablogės, todėl nesirūpino rašytinais įrodymais, patvirtinančiais, kiek lėšų skiria šeimos reikmėms ir nepilnamečių vaikų išlaikymui. Antstolio nustatytas nepilnamečio sūnaus R. G. išlaikymo įsiskolinimas, atsižvelgiant į apelianto turtinę padėtį, yra labai didelis ir jis neturi lėšų jį sumokėti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis N. A. prašo jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl įrodymų vertinimo. Apeliantas atskirajame skunde iš esmės atkartoja savo skundo argumentus tik deklaratyviai pasakydamas, kad pirmosios instancijos teismas, neva, neištyrė visų byloje esančių įrodymų, o esančius įvertino neteisingai, tačiau nenurodo, kokių būtent įrodymų teismas netyrė ar neteisingai įvertino. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė visas reikšmingas bylos aplinkybes, įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais vadovavosi, bei kitus teisinius argumentus, kurių pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teismo sprendimas pagrįstas tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje, todėl nėra pagrindo sprendimą naikinti. Antstoliui ir teismui apeliantas buvo pateikęs tik nepatvirtintą 2003 m. rugpjūčio 27 d. mokėjimo kvito Nr. 361664 kopiją dėl 750 Lt pervedimo išieškotojai, dėl ko pirmosios instancijos teismas nutartyje pažymėjo: „<...> S. G., teikdama antstoliui vykdomąjį raštą, 2013-01-22 savo prašyme buvo nurodžiusi, kad skolininkas 2002-2004 m. yra sumokėjęs 3600,00 Lt, todėl skolininko nurodyta suma (750,00 Lt) gali būti įskaitoma į išieškotojos nurodytą sumokėtą sumą (3600,00 Lt), kuri yra išeliminuota iš išlaikymo įsiskolinimo sumos. Kitų įrodymų, patvirtinančių materialinio išlaikymo mokėjimo faktą skolininkas antstoliui nepateikė“.

2. Dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog skundą pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes, anot apelianto, būtų galima apklausti liudytojus, kadangi šia įrodinėjimo priemone skolininkas iš esmės siekė įrodyti tik juridinę reikšmę turintį faktą, susijusį su materialinio išlaikymo teikimo faktu, o ne su antstolio veiksmų neteisėtumu. Teismas teisingai konstatavo, kad pagrindu mažinti įsiskolinimo sumą ir išieškojimo mastą būtų antstoliui pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantys rašytiniai įrodymai, patvirtinantys materialinio išlaikymo mokėjimo faktą, o tais atvejais, kai negalima atkurti prarastų dokumentų arba nėra galimybės kitokia tvarka gauti atitinkamą (materialinio išlaikymo teikimo) faktą patvirtinančių dokumentų, skolininkas gali kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka. Skundų dėl antstolio nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad CPK 510 straipsnio 2 dalis pirmiausiai įtvirtina ikiteisminę tokio skundo nagrinėjimo tvarką ir tik antstoliui atsisakius tenkinti skundą, šis skundas yra perduodamas teismui (CPK 137 str. 2 d. 3 p., 443 str. 1 d., 510 str. 2 d.). Tai suponuoja išvadą, kad pareiškėjas, jau pateikdamas skundą antstoliui, kartu turi pateikti ir visus įrodymus, patvirtinančius jo reikalavimus (CPK 7 str. 2 d., 12 str.). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, juridinę reikšmę turinčio asmens išlaikymo fakto nustatymas nėra skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo dalykas, šią savo teisę skolininkas gali įgyvendinti tik CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nepilnamečių vaikų išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas pagal vieno iš tėvų, globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutikimu teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamo ginčo atveju tarp sutuoktinių buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, o iš tėvo (pareiškėjo) buvo priteistas nustatyto dydžio ( po 150 Lt kas mėnesį) išlaikymas. Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas teikia prioritetą bendram tėvų susitarimui dėl nepilnamečiam vaikui teikiamo išlaikymo dydžio, formos ir tvarkos. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Ginčo atveju nei vienas iš sutuoktinių į teismą nesikreipė, todėl įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui buvo privalomas ir turėjo būti vykdomas įstatymo nustatyta tvarka (CPK 18 str.).

Antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą, kuriuo išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteistas nuo 2012 m. gruodžio 2 d. vykdyti, ir priimdamas patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo, privalėjo nustatyti išlaikymo įsiskolinimą (CPK 733 straipsnio 4 dalis). Nustatant išieškojimo įsiskolinimą, antstolis turėjo įvertinti pateiktus įrodymus. Pareiškėjas patvirtino, jog yra sumokėjęs vaiko išlaikymui išieškotojai S. G. 750 Lt, kitų įrodymų apeliantas teigia nekaupęs, nes nesitikėjo, kad šalių santykiai nutrūks. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčijamus antstolio veiksmus, šiuos skolininko argumentus įvertino, dėl jų pasisakė ir pagrįstai sprendė, kad skolininko nurodytais argumentais mažinti išlaikymo dydį antstoliui nebuvo pagrindo.

CPK 279 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu įsiteisėjus teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui, kuriais iš atsakovo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui nustatyti ar jų trukmei, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus.

Remiantis paminėta teisės norma, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kilus ginčui vykdymo procese dėl išlaikymo dydžio ir termino, nuo kada išlaikymas turi būti skaičiuojamas, suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ieškiniu ir reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus. Tokiu būdu toks asmuo gali prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdomą išieškojimą vykdymo procese (CPK 145 str. 1 d. 10 p.).

Nagrinėjamu atveju nustačius, jog apeliantas vykdė išlaikymo prievolę pagal teismo sprendimą tik dalinai (sumokėjo 3 600 Lt), ir byloje nesant daugiau jokių nepilnamečio sūnaus išlaikymą patvirtinančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolis, pradėdamas priverstinį išieškojimą, vykdymo veiksmus atliko teisėtai ir pagrįstai.

Apeliantas skunde taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, kadangi tokiu būdu jam buvo užkirstas kelias įrodyti aplinkybes dėl bendro gyvenimo su S. G. ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo.

Bylos dėl antstolių veiksmų yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Šios bylos yra nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas 2013 m. kovo 18 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog šalims įtvirtinta pareiga domėtis bylos eiga (CPK 12 straipsnio 5 dalis), šalys turi teisę reikšti prašymus, teikti įrodymus (CPK 42 straipsnio 1 dalis), todėl pripažintina, jog pareiškėjas, pageidavimą, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, išreiškęs tik atskirajame skunde, netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Dėl nurodytos priežasties nėra pagrindo spręsti, jog teismas nepagrįstai bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka, dėl ko nebuvo apklausti liudytojai ir tokiu būdu apribota pareiškėjo teisė teikti įrodymus. Be to, kaip jau minėta, pareiškėjui neužkertamas kelias kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo bendrais pagrindais. Pritartina antstolio atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytai pozicijai, kad skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas pasižymi tam tikrais ypatumais, t. y. ginčui CPK 510 straipsnio 2 dalis numato ikiteisminę nagrinėjimo tvarką, kas reiškia, jog pareiškėjas, jau pateikdamas skundą antstoliui, kartu turi pateikti ir visus įrodymus, patvirtinančius jo reikalavimus (CPK 7 str. 2 d., 12 str.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teisėjas

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas