Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo A. P. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2010 m. rugpjūčio 15 d.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą tuo, kad 1998 m. gruodžio 29 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, dėl savanaudiškų paskatų, panaudodamas fizinį smurtą prieš A. B. , t. y., smaugdamas lygintuvo laidu kaklą ir suduodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu ne mažiau, kaip tris smūgius A. B. į galvos sritį ir ne mažiau, kaip vieną smūgį į kaklo dešinę pusę, taip padarydamas tris kirstines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, kaukolės skliauto daugybinį lūžį, kietojo galvos smegenų dangalo ir galvos smegenų sužalojimą, galvos smegenų sumušimą, povoratinklinę kraujosruvą, kirstinę žaizdą kaklo dešinėje pusėje, A. B. mirus nuo kirstinių galvos plaukuotosios dalies žaizdų su kaukolės skliauto daugybiniu lūžiu, smegenų sužalojimu ir sumušimu, pagrobdamas išsegtus iš nukentėjusiosios A. B. ausų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vertės geltono metalo auskarus, nuo jos rankos piršto nutrauktą tyrimo metu nustatytos vertės geltono metalo žiedą bei bute buvusius J. Š. priklausančius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vertės aukso dirbinius - geltono metalo žiedą su rubino akute, geltono metalo auskarus su rubino akutėmis, du geltono metalo žiedus, moterišką geltono metalo laikrodį, balto metalo žiedą su geltonu akmeniu, A. P. tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudė A. B. .

Kaltinamasis A. P. , vadovaujantis BPK 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2010 m. balandžio 15 d.. Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi A. P. paskirta kardomoji priemonė suėmimas 1 mėnesiui, kuris vėlesne nutartimi pratęstas iki 2010 m. rugpjūčio 15 d.

Skundžiamoje 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Todėl įvertinęs A. P. asmenybę bei nustatęs šiuo atveju esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus, suėmimo terminą A. P. apygardos teismas pratęsė dar trims mėnesiams.

Kaltinamojo manymu, apygardos teismas skirdamas jam tokią griežtą kardomąją priemonę neatsižvelgė į tai, jog jis turi realią gyvenamąją vietą, vienuolika metų gyvena šeimoje su A. P. be nesutarimų, augina du nepilnamečius vaikus. Be to, finansiškai padeda J. O. auginant jų bendrą vaiką, kuri dėl išlaikymo mokėjimo neturi pretenzijų.

Taip pat A. P. prašo atkreipti dėmesį į tai, kad pagal ankstesnį teistumą atleistas nuo bausmės jis laikėsi teismo nustatytų įpareigojimų, nebuvo baustas administracine tvarka, visiškai įvykdė teismo įpareigojimą atlyginti žalą ir atliko viešųjų darbų bausmę. Be to, jis teigia dirbęs, ką gali patvirtinti Kalėjimų departamento Šiaulių skyriaus pareigūnai, o pasibaigus darbo sutarties laikui užsiregistravo darbo biržoje, t. y. nuolat turėjo realias pajamas.

Be to, kaltinamasis teigia, kad visiškai prisipažino dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, kuri įvykdyta labai senai, t. y. 1998 metais, niekada nesislapstė, visada atvykdavo pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Taip pat geranoriškai atvyko duoti kraujo pavyzdį DNR tyrimams, nėra registruotas priklausomybės ligų centre.

Kaltinamasis nurodo, kad žinodamas, jog turės atlikti realią bausmę jis nori prieš tai aplankyti senus tėvus, paaiškinti nepilnamečiams vaikams kodėl jo taip ilgai nebus bei sutvarkyti socialinius reikalus bei susiruošti asmeninius daiktus, kurie bus reikalingi atliekant bausmę.

Teismo posėdyje suimto kaltinamojo gynėja prašo jos ginamojo skundą tenkinti, prokuroras prašo kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. P. skundas atmetamas.

Apygardos teismas, pratęsdamas A. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinęs pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą apeliacinis teismas konstatuoja, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog A. P. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje duomenimis, leidžiančiais pagrįstai manyti, jog kaltinamasis padarė aukščiau paminėtą nusikalstamą veiką, laikytini įvykio vietos apžiūros protokolas, Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada, paties kaltinamojo parodymai. Teismas atkreipia dėmesį, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad kaltinamajam A. P. suėmimo terminas trims mėnesiams pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Apeliacinio teismo teisėjo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai.

Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad iš šios baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog A. P. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, už kurį įstatymas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Taigi, šios aplinkybės iš esmės pakanka pratęsiant suėmimo terminą BK 122 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nustatant, jog šiuo atveju yra BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas pratęsti suėmimo terminą kaltinamajam A. P. , svarbi ir ta aplinkybė, kad jis kaltinamas nusikalstamą veiką padaręs lygtinio paleidimo iš pataisos namų laikotarpiu, t. y. neišnykus teistumui. Be to, A. P. nedirba, bei neturi kito legalaus pragyvenimo šaltinio. Nors kaltinamasis teigia dirbęs ir turėjęs legalias pajamas, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. P. teistas iki inkriminuotos nusikalstamos veikos, o po šios nusikalstamos veikos padarymo praėjus nemažam laikotarpiui jis dar du kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, taip pat baustas administracine tvarka. Taigi, iš skundžiamos nutarties matyti, jog apygardos teismas paminėtu pagrindu pratęsdamas A. P. suėmimo terminą vertino ne vien tik gresiančios bausmės griežtumą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamais A. P. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BK 122 str. 1 d. 1 p.).

BK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte nurodyta, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Apygardos teismo nutartyje dėl šio suėmimo pagrindo pasisakyta lakoniškai, tačiau apeliacinio teismo nuomone, išdėstyta motyvacija pakankama, nes iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis A. P. nusikalstamą veiką tikėtina padarė vienas, be to, tai, kad jo galimai padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, patvirtina jo teistumai, tiek iki inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tiek po šios nusikalstamos veikos padarymo, o taip pat administracinės nuobaudos. Kaip jau minėta, byloje nėra jokių duomenų apie kaltinamojo legalų pragyvenimo šaltinį, tuo tarpu jis kaltinamas nusikalstamą veiką padaręs dėl savanaudiškų paskatų, be to kiti jo teistumai susiję su nusikalstamomis veikomis nuosavybei, kas leidžia abejoti jo pragyvenimo lėšų teisėtumu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog kaltinamasis A. P. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus (BK 122 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju kaltinamojo A. P. skundo teiginiai, kad jis prieš atlikdamas bausmę nori susitvarkyti asmeninius reikalus, be to, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darnią šeimą, buvusiai draugei padeda išlaikyti jų bendrą vaiką bei, geranoriškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, negali būti vertinami kaip išimtiniai bei prioritetiniai, paneigiantys būtinybę garantuoti viešojo intereso apsaugą ir negali būti pagrindu panaikinti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą. Teismo manymu, nagrinėjamu atveju be griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo būtų neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių skyrimo tikslų. Šiuo metu A. P. teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų ir toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas viešuoju interesu. Viešasis interesas šioje byloje yra išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamą veiką žmogaus gyvybei bei nubausti kaltuosius asmenis.

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutartis pratęsti kaltinamojo A. P. suėmimo terminą trims mėnesiams pagrįsta ir teisėta.

Apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Suimto kaltinamojo A. P. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.