Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2016-03-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1076-276/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-03-24
Bylos Nr.
1-1076-276/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26921-2015-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Robertas Rainys
Kaltinamasis
LR BK
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1076-276/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26921-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.1. (S)
VILNIAUS MIESTOAPYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys,

išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje -

A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2014-07-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 214 str. 1 d., 215 str. l d.,182 str. l d., 182 str. 3 d. - 40 MGL (5200 Lt) bauda; 2014-08-29 Skuodo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 204 str. 2 d. – 6 MGL (780 Lt) bauda, -

kaltinamas LR BK 182 str. 1 d. -

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J., turėdamas tikslą apgaulę savo naudai įgyti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, internetinėje svetainėje patalpino skelbimą apie neva suteikiamas paskolas pagal paprastojo vekselio sutartį, iš anksto žinodamas, kad paskolos nesuteiks, 2014-12-08 telefonu susitarė su nukentėjusiąją I. V., dėl 4 344,30 € (15 000 litų) paskolos (įsipareigojant pagal paprastąjį vekselį iki 2018-12-27 grąžinti 7 240,50 € (25 000 litų)), kuri jai bus suteikta, kai nukentėjusioji jam perves pinigus notaro išlaidoms apmokėti, ko pasėkoje I. V. 2014-12-15 pašto perlaida pervedė jam 289.62 € (1 000 litų), po ko tęsiant nusikalstamą veiką 2014-12-18 A. J. pasiūlius su nukentėjusiąją pasirašė paprastąjį vekselį 7 240,50 € (25 000 litų) sumai ir susitarimo aktą, paaiškinęs, kad perves paskolą į nukentėjusiosios sąskaitą iki 2014-12-27, tačiau to nepadarė bei prisidengdamas paskolos dokumentų tvarkymu, pareikalavo iš nukentėjusiosios pervesti papildomus pinigus notaro išlaidoms, ko pasėkoje I. V. 2014-12-21 pašto perlaida pervedė jam 144.81 € (500 litų), 2014-12-26 pavedimu į A. J. motinos V. J. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank" pervedė 202.73 € (700 litų) ir 2015-01-18 pašto perlaida pervedė 55.45 €, viso 692.61 €, tokiu būdu, apgaule užvaldė svetimą, nukentėjusiajai I. V. priklausantį 692.61 € vertės turtą.

Kaltinamasis A. J. kaltu pagal LR BK 182 str. 1 d. prisipažino visiškai ir parodė, kad galimai 2014 metais, tiksliai pasakyti negali, patalpino į vieną iš internetinių svetainių, į kurią tiksliai pasakyti negali, skelbimą, kad suteikia paskolas pagal paprastąjį vekselį. Į jo skelbimą elektroniniu paštu atsiliepė I. V., dėl 25 000 litų paskolos. Susitikus su I. V. susitarė dėl paskolos sąlygų, kurios tenkintų abu, būtent dėl paskolos termino, palūkanų ir įmokų mokėjimo. Kokias nustatė sąlygas šiuo konkrečiu atveju dabar neprisimena, tačiau I. V. visos sąlygos tenkino. Viena iš sąlygų buvo tokia, kad I. V. turėjo jam pervesti 692,61 eurų, kaip dviejų mėnesių paskolos įmoką į priekį. Apie įtarime minimas notaro paslaugas nieko pasakyti negali, nes pas jokį notarą nesikreipė, kodėl I. V. nurodo būtent tokią pinigų pervedimo priežastį paaiškinti negali. I. V. minėtą pinigų sumą pervedė jam per kelis kartus, nes ji pati taip nusprendė atsižvelgdama į savo pačios finansinę padėtį. Pinigų persiuntimo būdą rinkosi pati I. V.. Kiek prisimena buvo padaryti 4 pervedimai, trys pašto perlaida ir vieną kartą pinigai buvo pervesti į jo mamos, V. J., banko sąskaitą, kadangi savo asmenine sąskaita tuo metu naudotis jis negalėjo, nes neturėjo galimybės. Jis pasakė savo mamai, kad į jos sąskaitą jo draugė perves pinigus, tačiau daugiau nieko neaiškino, mama apie šį sandorį su I. V. nieko nežinojo. Mama daugiau nieko ir nebeklausė, jis paėmė mamos kortelę ir pats išgrynino I. V. jam pervestus, įtarime minimus pinigus. Pašto perlaidomis siųstus pinigus taip pat atsiimdavo jis pats. I. V. suteikti paskolos nebegalėjo ir apie tai jai pranešė, tačiau kokiu būdu tai padarė pasakyti negali, galimai telefoninio pokalbio metu. Jo verslo mintis buvo tokia, kad jis turėjo pasiskolinti įtarime minimą sumą be procentų iš gerai pažįstamų asmenų ir perskolinti pinigus I. V. minėtą pinigų sumą už procentus ir tokiu būdu užsidirbti, tačiau jam pinigų pasiskolinti nepavyko. Kaip ir minėjo apie tai, kad I. V. negalės suteikti paskolos pranešė asmeniškai. Neįvertinęs savo finansinės padėties nebegalėjo I. V. grąžinti jos pervesto avanso. Taip pat nori paminėti, kad įtarime minimas vekselis buvo pasirašytas abipusiu sutikimu, tačiau minimo vekselio jis pas save neturi, bandė jo ieškoti namuose, tačiau nerado. Jeigu vekselį ras, tai atveš jį tyrėjai, taip pat laiko šį vekselį negaliojančiu, kadangi jis neįvykdė savo įsipareigojimų, o būtent nesuteikė I. V. paskolos. Dėl to, kad negrąžino I. V. pervesto avanso labai gailisi, pažada 692,61 eurų pervesti į I. V. sąskaitą iki 2016-01-25 ir tai įrodančius dokumentus pateikti tyrėjai tą pačią dieną. Kadangi su I. V. šiuo metu bendrauja šiuo klausymu. Tikslo apgauti I. V. tikrai neturėjo. Planuoja pervesti I. įtarime minimus pinigus, kuriuos ji jam yra pervedusi, kad gautų paskolą. Žmonių, pas kuriuos planavo pasiskolinti pinigus ir juos vėliau paskolinti I. V. įvardinti atsisako. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, pripažįsta kaltę visiškai (b.l. 51; 57)

Motyvuojamoji dalis

A. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d. be jo prisipažinimo, įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, baudžiamosios bylos medžiaga.

Nukentėjusioji I. V. parodė, kad 2014-12-08 su A. J. per elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) susitarė dėl paskolos. Kitą dieną A. jai paskambino iš savo mobiliojo ryšio telefono (duomenys neskelbtini) ir jie susitarė, kad jai reikia 7240,50 € paskolos, bet dėl sutarčių mokesčio notarui reikia A. pervesti 1000 litų (289,62 €). A. J. 2014-12-15 apie 10.31 val., per Lietuvos pašto perlaidas pervedė 289,62 €. Kadangi skaitė, kad sandoris įvyko A. J. 2014-12-19 atvyko į Vilnių tvarkyti dokumentų, kad viskas būtų oficialu. Su A. J. sudarė vekselio sutartį ir susitarimo sutartį. A. J. turėjo jai pinigus pervesti iki 2014-12-27, tačiau pradėjo išsisukinėti, kad trukdo kažkokios notarinės bėdos ir pinigus perves vėliau. 2014-12-21 ji pervedė A. J. 500 litų (144,81 €) ir šventiniu laikotarpiu iš savo asmeninės sąskaitos į A. J. mamos sąskaitą pervedė dar 700 litų (202,73 €) toms pačios problemoms su notaru. 2015-01-18 per Lietuvos pašto perlaidas pervedė 55,45 €. Su A. J. bendravo ir toliau, tačiau jis sakė, kad yra kažkokių buhalterinių bėdų, nes negali pervesti minėtų pinigų jai. Tuomet ji atsisakė paskolos ir santykiai nutrūko. A. J. ją įkalbinėjo pervesti jam dar 200 €, bet ji juo nebetikėjo. A. J. ji susirado per pažįstamą, kuris nurodė A. J. duomenis, tačiau to asmens duomenų ji atskleisti nenori, nes su A. J. nurodžiusiu asmeniu ji susitaikė ir tas asmuo pats nukentėjo nuo A. J.. Viso jai padaryta 692,61 € turtinė žala. (b.1.16)

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji I. V. parodė, kad savo ankstesnius parodymus tvirtina bei nori papildyti, kad praeitais metais jai pragyvenimui ir mokslams reikėjo pinigų ir ji ieškojo iš kur galėtų jų pasiskolinti. Jos draugas pasiūlė jai paieškoti skelbimų internete. Tuomet ji internetiniame puslapyje „skelbiu.lt" ar „15min.lt", tiksliai neprisimena, rado skelbimą, kad skolinami pinigai pagal vekselio sutartį. Skelbime buvo nurodyta elektroninio pašto adresas ir telefono numeris. Ji pagal skelbime nurodytą telefono numerį paskambino ir susisiekė su asmeniu, kuris prisistatė esąs A. J., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Ji paklausė kokios yra skolinimosi sąlygos, sakė, kad nori pasiskolinti 15 000 litų, klausė kokios bus palūkanos. A. J. pasakė, kad kadangi pinigai bus skolinami pagal vekselio sutartį, todėl jokių užstatų nereikia, o grąžinti reikės jau ne 15 000 litų, o 25 000 litų. Ją šios sąlygos tenkino. Tuomet A. J. pasakė, kad dokumentų tvarkymui, t. y., vekselio sutarties sudarymui ji turi jam pašto perlaida pervesti 1000 litų ir tik kada jis atvyks į Vilnių sudaryti sutarties. Ji sutiko ir po šio pokalbio per paštą pervedė A. J. 1000 litų. Po minėto telefoninio pokalbio praėjus 3-4 dienoms A. J. atvyko į Vilnių toliau tvarkyti paskolos reikalų. Ji tuo metu gyveno ir mokėsi Vilniuje. 2014-12-18 ryte, tikslios valandos neprisimena, susitiko su A. J. prekybos centre „Akropolis“. Susitikus A. J. ją įtikino, kad jo paslaugomis yra patenkintas nė vienas asmuo, sakė, kad yra paskolinęs pinigų ir asmenims gyvenantiems Tauragėje, kad ji gali pati tiems žmonėms paskambinti ir tuo įsitikinti, rodė telefoninius numerius. Taip pat iš išvaizdos A. J. atrodė patikimas, o ne koks sukčius, rodė savo asmens dokumentą bei sakė, kad užsiima individualia veikla. Susitarė, kad A. J. paskolins jai 15 000 litų ir juos 2014-12-27 perves į jos banko sąskaitą, esančią „Swedbank“ banke. Ji davė jam savo banko sąskaitos numerį užrašytą ant lapelio ir jie pasirašė susitarimo aktą ir paprastąjį vekselį. Susitarimo aktas ir paprastasis vekselis buvo surašyti dviem egzemplioriais, pasirašant juose abiem. Vienas buvo surašytas jos ranka, o kitas A. J. ranka. A. J. ranka rašyti dokumentai atiteko jai, o jos ranka rašyti dokumentai A. J.. A. J. aiškino, kad pirma turi pasirašyti dokumentus, o tik vėliau jis jai perves pinigus, kad priešingu atveju ji gavusi pinigus nedingtų ir jo neapgautų. Apie tai, kad pasirašyti dokumentus ir gauti pinigus galima tuo pačiu metu nepagalvojo. Pasirašę minėtus dokumentus jie išsiskirstė. Po kelių dienų jai paskambino A. J. ir pasakė, kad pinigų jai pervesti negali ir ji jam turi pervesti dar 500 litų, nes nepavyksta iki galo sutvarkyti paskolos dokumentų. Ji A. J. pasitikėjo, dėl to per paštą pervedė jam 500 litų. Po kelių dienų jai vėl paskambino A. J. ir vėl paaiškino, kad pinigų pervesti negali, kad reikia dar 700 litų, kad stringa dokumentų tvarkymas dėl paskolos. A. J. nurodė, kad pinigus ji turi pervesti į banko sąskaitą, esančią „Swedbank“ banke. Minėto banko sąskaitos numerį ir gavėją A. J. jai atsiuntė į jos el. paštą (duomenys neskelbtini), karta nurodydamas, kad mokėjimo paskirtyje turi parašyti „gražinu skolą A.". Dėl to ji į V. J. sąskaitą pervedė 700 litų. Tuomet A. J. jai paskambino ir pasakė, kad jai pinigų pervesti negali, kad reikia dar 55 € dokumentų tvarkymui, nurodydamas, kad pinigus pervesti turi per paštą. Ji vėl A. J. pervedė 55,45 €. Po to praėjus kelioms savaitėms A. J. vėl paskambino ir pasakė, kad pinigų pervesti vėl negali, kad paskolai tvarkyti reikia dar pinigų. Tuomet ji A. J. pasakė, kad nori nutraukti sutartį. A. J. sutartį nutraukti sutiko ir pažadėjo atvykti į Vilnių, kad pasirašyti vekselio nutraukimo dokumentus, dar kartą paprašė jos banko sąskaitos, kad grąžinti pinigus, kuriuos ji jam buvo pervedusi. Tada buvo 2015 metų vasario vidurys, trečiadienis, tikslios datos neprisimena, o A. J. atvykti sutarties nutraukimui žadėjo ateinantį penktadienį. A. J. žadėjo, kad iki minėto penktadienio jai pinigus jau bus grąžinęs, pervesdamas juos į jos banko sąskaitą. Ji savo banko sąskaitos numerį nusiuntė A. J. į el. paštą. A. J. žadėjo paskambinti, kad susitarti dėl susitikimo laiko. Atėjus minėtam penktadieniui iš A. J. skambučio nesulaukė, tuomet ji pati pradėjo jam skambinti, skambino daug kartų, tačiau visuomet buvo užimta. Tuomet ji suprato, kad yra apgauta. Ji ir vėliau skambino A. J., tačiau į jos skambučius niekas neatsiliepdavo. Tam, kad jai būtų suteikta 15 000 litų paskola ji per keturis kartus A. J. pervedė 692,61 €. Iš A. J. paskolos ji negavo. Visus pinigus A. J. pervedė būdama Vilniuje (b.l.21-22).

Liudytoja B. M. parodė, kad I. V. yra jos dukra, kuri yra išvykusi į Norvegiją dirbti. Apie dukters piniginius reikalus ar kokias nors paskolas ji nieko nežino ir papasakoti nieko negali (b.l. 30).

Liudytoja V. J. parodė, kad I. V. ji nepažįsta, jai šis vardas ir pavardė girdimi pirmą kartą. Jokių pinigų iš minėtos merginos nėra gavusi. Kur šiuo metu yra jos sūnus A. J. ji nežino. Sūnus iš jos namų išsikraustė, pastovios gyvenamosios vietos neturi, buvo išvykęs į D. B., Norvegiją, prieš 23 mėnesius minėjo, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Sūnus pas ją nesilanko, kartais parašo jai žinutę, paskambina. Paskutinis sūnaus telefono numeris (duomenys neskelbtini) daugiau neturi ką paaiškinti.(b.l.35)

Iš AB „Lietuvos paštas“ gauto pranešimo matyti, kad visas pašto perlaidas atsiėmė A. J. (b.l. 38).

Iš gauto nukentėjusiosios 2016-02-29 elektroninio laiško matyti, kad A. J. atlygino padarytą žalą, 692,60 eurų ir jam pretenzijų neturi (b.1. 29).

Tokiu būdu visiškai įrodyta, kad A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d..

A. J. teistas, administracine tvarka nebaustas, jo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. J. baustinas bauda.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d. ir nubausti 9 MGL 338,94 eurų bauda.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę A. J. paskirti 6 MGL 225,96 eurų baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801).

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Robertas RainysNuorašas tikras