Kauno apygardos teismo nutartis

2019-01-29 · Civilinė byla Nr. e2A-368-924/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-29
Bylos Nr.
e2A-368-924/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03158-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Paliokas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Namų priežiūros centras“
Atsakovas
A. B.
Civilinė byla Nr. e2A-368-924/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03158-2018-8
Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.1.;2.6.1.3.6.; 2.6.1.4. (S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Namų priežiūros centras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12198-800/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Namų priežiūros centras“ ieškinį atsakovei A. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 144,71 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji teikia namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovė nuosavybės teise turi butą ir bendrojo naudojimo objektus, kuriuos privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Atsakovės įsiskolinimas per laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. už priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovei nuosavybės teise priklausančiai patalpai yra 144,71 Eur.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės kyla ginčas dėl apmokėjimo už darbus, kurie buvo atlikti 2015 m. Ieškovė neįrodė atliktų darbų būtinumo (privalomumo). Ieškovės į bylą pateikti dokumentai yra prieštaringi, sąskaitoje nurodytos vienos sumos, kitos sumos nurodytos aktuose, dokumentai nepasirašyti, todėl tokiais įrodymais vadovautis negalima. Be to, ieškovė be atsakovės sutikimo neturėjo teisė užskaityti atsakovės atliekamų įmokų namo priežiūrai už atitinkamus 2015 m. atliktus darbus, dėl ko vėliau susidarė skola.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės A. B. 10,00 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-02-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat atsakovei A. B. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Namų priežiūros centras“ priteisė 245,07 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nurodė, kad ieškovė teismui nepateikė mokėjimą patvirtinančių dokumentų, todėl teismas neturėjo galimybės nustatyti kokią sumą ieškovė paskirstė butų savininkams už atliktus darbus, t. y. nepagrindė savo ieškinio reikalavimo dalyje dėl elektros instaliacijos remonto. Kiti ieškovės byloje pateikti dokumentai dėl atliktų vamzdyno remonto darbų taip pat prieštaringi. Ieškovė pateiktame teismui ieškinyje nedetalizavo skolos susidarymo aplinkybių, o skolą nurodė, pagal priskaičiuotų ir sumokėtų sumų skaičiuotę. Atsakovei ginčijant darbų atlikimo faktines aplinkybes, ieškovė privalėjo pateikti tai pagrindžiančius dokumentus ir pašalinti visus prieštaravimus, tačiau nei rašytiniai įrodymai, nei teismo posėdžio metu atstovės duoti paaiškinimai nesudaro pagrindo pripažinti atsakovę esant skolingą ieškovei 144,71 Eur sumą. Iš teismui pateiktos skolų valdymo ataskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo 2015-01 iki 2018-02 atsakovei buvo priskaičiuota 579,62 Eur mokėtinų mokesčių, atsakovė per šį laikotarpį sumokėjusi 461,62 Eur. Atsakovės ginčijama suma lygi atliktų darbų sumai 134,71 Eur, t. y. skirtumą sudaro 10,00 Eur suma. Iš teismui pateiktos skolų valdymo ataskaitos matyti, kad atsakovė ginčo laikotarpiu reguliariai nemokėjo kitų jai priskaičiuotų sumų, todėl yra pagrindas iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 10,00 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-01 iki 2018-02 mėnesio, kitoje dalyje ieškinys neįrodytas, todėl atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – apeliantas) prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas netinkamai vertino, kad skolų valdymo ataskaitoje ir 2015-12-31 PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos mokėtinos sumos nesutampa. Apeliantas, vykdydamas teismo nurodymą, pateikė atsakovei siųstas sąskaitas už laikotarpį nuo 2015-01-31 iki 2015-12-31. Iš pateiktų sąskaitų matyti, kad skola 2015-12-31 sudarė 45,45 Eur, tuo tarpu pagal pateiktą skolų valdymo ataskaitą, atsakovės skola 2015-12-31 sudarė 59,27 Eur. Minėta teismo išvada nepagrįsta, nes skolų valdymo ataskaitoje nurodyta bendra skolos suma, įvertinus atsakovės mokėjimą 27,64 Eur, sutampa su 2015 m. gruodžio 31 d. sąskaitoje nurodyta bendra mokėtina suma, įvertinus šį mokėjimą.

1.2. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovei buvo suteikta informacija apie atliekamus darbus. Darbai buvo atliekami pagal privalomuosius reikalavimus. Atsakovei buvo žinoma, kad elektros – skirstomojo tinklo įrangos techninė būklė nepatenkinama ir prieštarauja priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimams. Atsakovei buvo pateikti ir atliktų darbų priėmimo aktai. Apelianto teiktuose paaiškinimuose buvo konkrečiai nurodyta, kokia buvo atsakovei tenkanti suma už elektros remonto darbus, t. y. 27,81 Eur.

1.3. Teismas negalėjo atmesti viso ieškininio reikalavimo dalies, jeigu jam nėra aišku, kokia konkreti suma buvo sumokėta už remonto darbus. Ši suma buvo aiški, o mokėjimo nurodymo nepateikimas neeliminuoja pareigos atsiskaityti. Darbų atlikimą įrodo ne mokėjimo dokumentas, o 2015 m. balandžio mėnesio atliktų darbų priėmimo aktas Nr. EL-V15-118031, kuriame nurodyta darbų kaina 1576,01 Eur. Apeliantas šią sumą proporcingai paskirstė butų savininkams už atliktus elektros instaliacijos remonto darbus.

1.4. Teismas nepakankamai įsigilino į pateiktus rašytinius įrodymus ir formaliai juos įvertino, nepagrįstai atmesdamas apelianto reikalaujamą dalį už suteiktas paslaugas. Byloje pateiktų atsakovei išrašytų sąskaitų: 2015-01-31 sąskaitos Nr. NPCKG15004441 ir 2015-03-31 sąskaitos Nr. NPCKG15021262, grafoje „šalto ir karšto vandens remontas“ nurodyta suma 7,85 Eur, tačiau tokios sumos nėra nurodytos pateiktoje teismui skolų valdymo ataskaitoje, nes grafoje „Remontas, keitimas, montavimas“ nurodytos atitinkamai 2015-01 mėn. 10,32 Eur suma, 2015-03 mėn. 9,50 Eur suma. 2015-01-31 sąskaitoje nurodyta „šalto ir karšto vandens remontas“ nurodyta suma 7,85 Eur be PVM. Šią suma sudėjus su sąskaitoje nurodytais darbais „lifto techninis patikrinimas“ 0,95 eurų ir pritaikius 21 proc. PVM gaunasi skolų valdymo ataskaitoje nurodyta bendra remontų, keitimų, montavimų nurodyta suma 10,32 Eur ((7,85 +0,95) x 1,21), o 2015-03-31 sąskaitoje atitinkamai - 7,85 x 1,21 yra 9,50 Eur.

1.5. Teismas nepagrįstai pasisakė dėl to, kad apeliantas pateiktame teismui ieškinyje nedetalizavo skolos susidarymo aplinkybių. Apeliantas pateikė patikslintą skolų valdymo ataskaitą, kurioje yra užfiksuotas skolos susidarymo mechanizmas nuo 2015-01-01 dienos. Apeliantas pagrįstai vadovavosi CK 6.55 str. 2 dalimi, nustatančia, kad jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Atsakovė neatliko jokių veiksmų, kurie būtų leidę apeliantui spręsti, jog atsakovė, visų pirma, ketina sumokėti skolą pagal einamąjį mėnesį. Nagrinėtinu atveju šalys dėl mokėjimų įskaitymo tvarkos nebuvo susitarusios.

1.6. Teismo išvada, kad laikotarpiu nuo 2015-01 iki 2018-02 atsakovei buvo priskaičiuota 579,62 Eur mokėtinų mokesčių, atsakovė per šį laikotarpį sumokėjusi 461,62 Eur, atsakovės ginčijama suma lygi atliktų darbų sumai 134,71 Eur, t. y. skirtumą sudaro 10,00 Eur suma, yra nepagrįsta. Akivaizdu, kad šioje dalyje teismas nesirėmė CK 6.55 str. 2 d. nuostatomis, nes iš pateiktų duomenų buvo įrodytas senesnių skolų įskaitymo mechanizmas ir įrodytas skolos likutis 2018 m. vasario mėn.

1.7. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovės 245,07 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. išlaidų už advokato teisinę pagalbą, kadangi ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad ieškinio suma yra 144,74 Eur, o advokato išlaidos viršiją šią sumą beveik dvigubai, kas neatitinka protingumo kriterijų.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Atsakovė dėl ieškovo prašomų priteisti remontų išlaidų nėra davusi sutikimo, taip pat į bylą nėra pateikto nei administratoriaus nei butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo, priimto CK 4.84 ar 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Todėl ieškovės ieškinys galėjo būti tenkinamas, jei atitinkamos išlaidos būtų susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Tačiau ieškovė taip pat neįrodė, jog atitinkamos iš atsakovės prašomos priteisti išlaidos buvo susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl vien dėl šios priežasties ieškovo ieškinys negalėjo būti tenkinamas.

2.2. Atsakovė gavusi pranešimus apie jai priskaičiuotas išlaidas iš ieškovė prašė pateikti atitinkamų išlaidų būtinumą patvirtinančius įrodymus, tačiau ieškovė atsisakė teikti tokius dokumentus. Taip pat ir teisminio nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė teikti tokius dokumentus dėl ko ieškovės ieškinys visiškai pagrįstai buvo atmestas.

2.3. Ieškovės apeliacinio skundo teiginys, kad darbai buvo atliekami pagal privalomuosius reikalavimus yra atmestinas kaip neįrodytas, kadangi ieškovė nepateikė atitinkamas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nors tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminiame susirašinėjime buvo keliamas klausimas dėl darbų (ne)privalomumo ir buvo prašoma atitinkamus įrodymus pateikti.

2.4. Ieškovė bandydama pagrįsti dalį išlaidų yra pateikusi suklastotą įrodymą, apie tariamą darbų atlikimo privalomumą. Byloje yra ieškovės pateiktas 2015-02-27 vidaus elektros tinklo defektinis aktas, kuris neva surašytas 2015-02-27 ir kuriame neva užfiksuota, kad buvo būtina atlikti tam tikrus elektros tinklo remonto darbus. Tačiau šis vidaus elektros tinklo defektinis aktas surašytas ant UAB „Mano būstas“ firminio blanko, nors UAB „Mano būstas“ pavadinimas į tokį buvo pakeistas tik 2015-07-21, t. y. praėjus penkiems mėnesiams nuo tariamo akto surašymo datos. Todėl, jei vidaus elektros tinklo defektinis aktas būtų surašytas 2015-02-27, jis būtų surašytas ant UAB „Mano būstas LT“ firminio blanko. Be to, darbų būtinybę konstatuoti galėjo tik tam tikrą išsilavinimą ir kvalifikaciją turėję asmenys, taip pat, darbų būtinumas turėjo būti užfiksuojamas įvairiuose žurnaluose, kuriuos ir buvo prašoma pateikti. O nepateikus visiškai pagrįstai ieškinys buvo atmestas, kadangi neįrodyta, kad tokie darbai buvo būtini ir atitinkamai atsakovė privalėjo už tokius darbus apmokėti.

2.5. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas. Byloje yra atliktų darbų aktas Nr. EL-V15-118031, kuriame nurodyta, kad atliktų darbų vertė 1 576,01 Eur. Taip pat byloje atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas Nr. V15-118031 (toks pats numeris tik be EL-), kuriame nurodoma, kad atlikti tie patys darbai tik kaina jau 1 464 Eur + PVM. Atliktų darbų subjektai skirtingi, sumos skirtingos, bet darbai tie patys. Teismas visiškai pagrįstai ieškovei nepateikus ir apmokėjimo dokumentų atitinkamas išlaidas patvirtinančius įrodymus vertino kritiškai. Be to, būtina pateikti ne tik išlaidas patvirtinančius dokumentus, bet ir atitinkamų išlaidų privalomumą įrodančius įrodymus, kas šioje byloje nebuvo padaryta.

2.6. Atsakovė neginčija, kad CK 6.55 str. 2 d. suteikia teisę įmoką gavusiam asmeniui užskaityti įmoką už seniausios skolos apmokėjimą. Tačiau ieškovė turėjo įrodyti, kad atitinkamos seniausios skolos buvo realios ir pagrįstos, ir kad atitinkamas skolas privalėjo apmokėti atsakovė, tačiau tokios pareigos neįvykdžius, ir užskaičius įmokas už skolas, kurių atsakovė neprivalėjo apmokėti, teismas visiškai pagrįstai atmetė ieškinį. Be to, atsakovė elektroniniu laišku pakankamai aiškiai nurodė ieškovei, kad dėl to, jog ieškovė nepateikia išlaidų būtinumą patvirtinančių įrodymų, atsakovė atitinkamų išlaidų neapmokės.

2.7. Atsakovė neturėdama teisinio išsilavino nebuvo pajėgi gintis nuo jai pareikšto ieškinio, todėl turėjo samdyti advokatą, kuriam už paslaugas sumokėjo tikrai labai nedidelę sumą, palyginti kokios yra rekomenduojamos (kartais didesnės). Šiuo atveju atsakovė patyrė išlaidas dėl ieškovo nepagrįsto ieškinio, todėl teismas visiškai pagrįstai priteisė atitinkamas išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Byloje nustatyta, jog atsakovė teikia namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovė nuosavybės teise turi butą ir bendrojo naudojimo objektus, kuriuos privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą.

11. Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o CK 4.82 straipsnio 3 dalyje – kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Taigi minėtų CK nuostatų esmė, kad būtent patalpų savininkas turi pareigą proporcingai savo turimos nuosavybės daliai dengti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

12. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės įsiskolinimo, susidariusio per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d., už priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas suteiktas komunalines paslaugas dydžio. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad atsakovės skola yra 144,71 Eur. Atsakovė su šiuo skolos dydžiu nesutiko, teigdama, kad ieškovė neįrodė, kad ieškovės 2015 metais atlikti remonto darbai buvo būtini ir atitinkamai atsakovė privalėjo už tokius darbus apmokėti.

13. Pažymėtina, kad nors ieškinyje ieškovė skolos susidarymo pradžią nurodė 2016 m. lapkričio 1 d., tačiau vėliau šį ieškinio faktinį pagrindą patikslino (2018-06-13 pareiškimas), bei nurodė skolos susidarymo laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. Pirmos instancijos teismas būtent šiose ieškinio ribose ir nagrinėjo bylą.

14. Ieškovė kartu su ieškiniu (DOK Nr. 35894) pateikė į bylą skolų valdymo ataskaitą (excell formatu) už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d., kurioje nurodytas susidariusios skolos likutis 2016 metų lapkričio mėnesiui 127,19 Eur. Byloje kilus ginčus dėl 2015 metais atsakovei paskaičiuotų mokesčių už remonto darbus, atsakovė patikslinto ieškinio faktinį pagrindą, bei kartu su 2018-06-13 pareiškimu (DOK Nr. 68236) pateikė papildomą skolų valdymo ataskaitą (excell formatu), kurioje taip pat matosi priskaičiuoti mokesčiai už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 1 d (iki susidarant 127,19 Eur skolai).

15. Iš skolų valdymo ataskaitos matyti, kad 2015 metais atsakovei A. B. už name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atliktus remonto (ataskaitoje „Remontas, keitimas, montavimas“) paskaičiuota 47,63 Eur mokesčių. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė kitų jai priskaičiuotų mokesčių (už administravimą, šildymo ir karšto vandens priežiūrą, lifto priežiūrą, kaupiamas lėšas, remonto darbus atliktus nuo 2016 metų iki 2018 m. vasario mėn. 28 d.) neginčijo, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės ginčijama suma lygi visų per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. atliktų remonto darbų sumai, t.y. 134,71 Eur.

16. Ieškovės teigimu, iš 47,63 Eur atsakovei 2015 metais priskaičiuotų mokesčių 18,34 Eur (7,58 Eur x 2 + PVM) yra už šalto ir karšto vandens sistemų remontą, 0,95 Eur (+ PVM) už liftų techninį patikrinimą, 27,81 Eur (9,27 Eur x 3) už atliktus elektros remonto darbus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad būtent tokie pat mokesčių dydžiai nurodyti ir atsakovei išrašytose sąskaitose (2015-01-31 sąskaitos Nr. NPCKG15004441 (1 t., b.l. 64) – 7,58 Eur šalto vandens vamzdyno remontas, 0,95 Eur liftų techninis patikrinimas, 1,79 Eur PVM (viso 10,32 Eur), 2015-03-31 sąskaitos Nr. NPCKG15021262 (1 t., b.l. 66) – 7,58 Eur šalto ir karšto vandens vamzdyno remontas, 1,65 Eur PVM (viso 9,50 Eur)). Apie paskaičiuotus mokesčius už „už elektros skydelių laiptinėse remontą“, t.y. po 9,27 Eur, viso 27,81 Eur, buvo nurodyta 2015-05-31, 2015-06-30 ir 2015-07-31 sąskaitose (1 t., b.l. 68-70).

17. Byloje esančiame 2015 m. balandžio mėnesio atliktų darbų priėmimo akte Nr. EL-V15-118031 nurodyta elektros instaliacijos remonto darbų kaina 1576,01 Eur (1 t., b.l. 77, 154). Apelianto teigimu, jis šią sumą proporcingai paskirstė butų savininkams, o atsakovei tenkanti suma už elektros remonto darbus buvo paskaičiuota 27,81 Eur. Atsakovė neginčijo to, kad ši suma nebuvo proporcingai paskirstyta namo butų savininkams. Vien tai, kad byloje nėra ieškovės apmokėjimo už šiuos darbus, o į bylą buvo pateiktas dar vienas dokumentas, t.y. 2015 balandžio 20 d. „Atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas“ (1 t., b.l. 32), kuriame nurodyta kita kaina, t.y. 1464 Eur, kuris kaip nurodė ieškovė, yra jos vidinis dokumentas (surašytas įmonės darbuotojo sąmatai skaičiuoti), nesudaro pagrindo abejoti atliktų darbų kaina (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėtina, kad 2015-04-20 dokumentu joks darbų priėmimas/perdavimas nebuvo fiksuotas, šis dokumentas pasirašytas tik įmonės sąmatininkės (1 t., b.l. 32)

18. Taigi, priešingai nei nurodo atsakovė, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 27,81 Eur už elektros instaliacijos darbus, nurodyti jai pateiktose sąskaitose už 2015 m. gegužės – liepos mėnesius, pagrįstai priskaičiuoti. Kas reiškia, jog atsakovė turi pareigą proporcingai prisidėti prie šių išlaidų atlyginimo.

19. Atsakovė tik deklaratyviai nurodė, kad remonto darbų atlikti nebuvo jokio būtinumo, o atsakovė nebuvo davusi administratoriui sutikimo remonto darbams atlikti. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų ir tokios išlaidos nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Taigi CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Toks reglamentavimas reiškia, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

20. Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai bei jų įgyvendinimas nustatyti Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351; toliau – Reglamentas). Reglamente nurodyta, kad privalomųjų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus; 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį; nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai; nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (5 punktas). Reglamento 7.1 punkte nustatyta, kad privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais, o pagal 8.1 punktą visa tai įgyvendinama nustatant gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklę ir įvertinant jos atitiktį privalomiesiems reikalavimams.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek lifto priežiūros, tiek elektros remonto darbų išlaidos buvo susijusios su Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 reikalavimais, todėl tokiu atveju, administratorius neprivalėjo gauti namo bendrasavininkių sutikimo. Ieškovė pateikė 2015-02-27 vidaus elektros tinklo defektinį aktą, dėl (duomenys neskelbtini) namo, kuriame nurodyti nustatyti defektai (1 t., b. l. 76). Nors šiame akte nurodytas nepilnas įmonės pavadinimas (t.y. UAB „Mano būstas“, turėjo būti UAB „Mano būstas LT“), tai nesudaro pagrindo abejoti atliktų darbų būtinumu (1 t., b.l. 105, 115). Į bylą pateikti įrodymai, susiję ir su liftų priežiūra, remontu (1 t., b.l. 116-142)

22. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, kad minėti darbai apskritai nebuvo atlikti, kad jie atlikti netinkamai, ar kad išlaidų už šiuos darbus suma yra akivaizdžiai nepagrįsta. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su apeliante, jog atsakovė, būdama buto savininke, turi pareigą proporcingai prisidėti prie šių išlaidų atlyginimo. Bendrojo naudojimo objektai skirti tenkinti bendrus visų savininkų poreikius, todėl šių bendrojo naudojimo objektų išlaikymo išlaidos tenka visiems savininkams, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir viso namo bendrojo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 str. 5 d.). Atsakovė neįrodinėjo, jog mokesčio dydis būtų apskaičiuotas neteisingai.

23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 3 punktu, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau - patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Byloje jokių duomenų, kad ieškovė netinkamai būtų atlikusi savo, kaip gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriaus pareigas, siekdama įgyvendinti Nuostatuose numatytą pagrindinį administratoriaus uždavinį, nėra.

24. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismu, kad ieškovė neįrodė, kad tiek skolų valdymo ataskaitoje, tiek sąskaitose nurodyti 2015 m. atlikti darbai (vandens vamzdyno stovų, ventilių keitimo, kurių kaina 18,34 Eur = 7,58 Eur + 7,58 Eur + 3,18 PVM) (1 t., b.l. 64, 66), buvo būtini siekiant užtikrinti gyvenamojo namo būklės atitiktį privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų visumai, t. y. ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog atliko gyvenamojo namo vandens vamzdyno stovų, ventilių įvertinimą, kurio metu nustatė, kad įrenginių būklė neatitinka privalomųjų reikalavimų. Į bylą pateiktas Atliktų darbų priėmimo aktas Nr. V-V14-403373 – 1, surašytas už 2015 m. sausio mėnesį atliktus darbus (1 t., b.l. 107), nėra pasirašytas, jame nurodyta atliktų darbų kaina (354,99 Eur), skiriasi nuo 2015 m. sausio mėnesio sąskaitoje (1 t., b.l. 107) nurodytos sumos (519,45 Eur). Atliktų darbų priėmimo akte Nr. K-HD-0028421 - 4, surašytame už 2015 m. kovo mėnesį atliktus darbus (1 t., b.l. 155), taip pat nurodyta atliktų darbų kaina (303,06 Eur), skiriasi nuo 2015 m. kovo mėnesio sąskaitoje (1 t., b.l. 107) nurodytos sumos (538,19 Eur) (1 t., b.l. 66), aktas nėra pasirašytas. Ieškovė nepateikė jokių kitų šių darbų atlikimą bei jų būtinumą patvirtinančių įrodymų. Dėl to vien tai, kad ieškovė turi teisę iš namo patalpų savininkų reikalauti išlaidų už atliktus darbus, kuriais užtikrinami privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai, nereiškia, jog toks reikalavimas gali būti tenkinamas be visiško jų pagrindimo ir nesant būtinumo. Priešingu atveju, nurodant, kad namo administratoriui suteikiama teisė reikalauti lėšų savo nuožiūra, nepateikiant pagrindimo dėl tokių išlaidų būtinumo, būtų pažeistos gyventojų teisės bei bendrieji teisingumo ir protingumo principai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog 2015 m. atlikti gyvenamojo namo vandens vamzdyno ir ventilių keitimo darbai buvo būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.).

25. Kiti apeliacinio skundo argumentai šios bylos išnagrinėjimo procesiniam rezultatui teisinės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

26. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės apeliacinis skundas tik iš dalies yra pagrįstas, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 23 d. sprendimas pakeistinas – teismo sprendimo dalis, kuria pirmos instancijos teismas atmetė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Namų priežiūros centras“ reikalavimą dėl 116,37 Eur skolos priteisimo panaikinama ir ieškovės reikalavimas šioje dalyje bei išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo pirmosios instancijos teisme

27. Iš dalies pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmos instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (93 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad buvo patenkinta 87 procentai ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteisia 113,72 Eur (130,71 Eur x 87 proc.), o atsakovei iš ieškovės 47,19 Eur (363 Eur x 13 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

28. Apeliantė nurodė, kad atsakovės prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma yra nepagrįstai/neprotingai didelė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais. Atsakovė sudarė atstovavimo sutartį su šios srities profesionalu – advokatu, o advokatas, rengdamas ieškinį ir kitus procesinius dokumentus, patyrė darbo ir laiko sąnaudas, kurios nepriklauso nuo ginčo sumos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės nurodytais argumentais, kad iš jos priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįstai didelė. Atsakovės patirtos išlaidos yra realios, patvirtintos tai pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl apeliantės argumentas dėl pirmosios instancijos teismo galimų procesinės teisės normų pažeidimo paskirstant priteistas bylinėjimosi išlaidas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

29. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo valstybei 15 Eur žyminį mokestį, kuris įstatymo nustatytas kaip minimalus, todėl nepaisant to, kad apeliacinis skundas patenkintas tik iš dalies, visos šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 str. 4 d.). Atsakovė įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 23 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Namų priežiūros centras“ iš atsakovės A. B. 126,37 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus 37 ct) skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018-02-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 113,72 Eur (vieną šimtą trylika eurų 72 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei A. B. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Namų priežiūros centras“ 47,19 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 19 ct) bylinėjimosi išlaidų“.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Namų priežiūros centras“ iš atsakovės A. B. 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

TeisėjasEdvardas Paliokas