- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-12
- Bylos Nr.
- 2A-603-343/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03648-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pirm.), Gintautas Koriaginas, Algirdas Remeika
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino, Algirdo Remeikos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4924-652/2009 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui A. G. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškiniu (b.l. 2) ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 835 Lt žalos atlyginimą ir nurodė, kad atsakovas jam priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), 2009 m. balandžio 29 d. išdegino 1000 m² sausos žolės plotą, taip padarydamas žalą augmenijai, kurios atlyginimas iš atsakovo priteistinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 22-23) atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad jis ne degino žolę, bet gesino dėl jam nežinomų priežasčių užsidegusią pievą. Be to, žemės sklypo naudojimo paskirtis yra gyvenamųjų namų statyba, pieva yra šlapia, žemės sklypas dirvonuojantis, teisės aktų reikalavimai dėl augmenijos atstatymo šiam sklypui netaikytini, todėl ir reikalavimas atlyginti padarytą žalą vertintinas kaip nepagrįstas. Už pažeidimą atsakovas yra nubaustas administracine tvarka, sumokėjęs baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimu (b.l. 45-47) ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo 835 Lt žalos atlyginimą ieškovui, 72,40 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei. Teismas nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga patvirtina neteisėtų atsakovo veiksmų atlikimo faktą, atsakovo kaltė yra preziumuojama remiantis įstatymu, tuo tarpu žalos dydis apskaičiuotas remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1998 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 45 patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika.
Atsiliepimas
Apeliaciniu skundu (b.l. 54-56) atsakovas prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti. Atsakovas, pakartodamas savo atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, jog jis žolės nedegino, neteisėtų veiksmų neatliko, žalos dydis neteisėtai apskaičiuotas neatsižvelgiant į žemės sklypo naudojimo paskirtį, papildomai nurodo, kad ieškovo atsakovui paskirta administracinė nuobauda panaikinta Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarimu, žalos dydį apskaičiavo jos didinimu suinteresuota ieškovo darbuotoja, apskaičiuojant žalos dydį neatsižvelgta į tai, jog išdeginta augmenija buvo atsakovo nuosavybė, teritorija nepriskirtina prie saugomų, todėl teisės aktai, kuriais remiantis apskaičiuota žalos suma, taikyti nepagrįstai, pritaikius metodikoje nustatytą formulę atsižvelgiant į sklypo naudojimo paskirtį, žala sudarytų 245 Lt. Be to, prarastas turtas neturėjo jokios vertės, todėl jo atkūrimui išlaidos nereikalingos.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 67) ieškovas prašo skundą atmesti ir nurodo, kad atsakovo pateikti žalos dydžio paskaičiavimai neatitinka teisės aktų reikalavimų, jokių kitų pagrindų pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti nėra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Byloje kilo ginčas dėl deginant žolę aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Nors atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir apeliaciniame skunde neigė ieškovo nurodomą aplinkybę, jog būtent atsakovas degino žolę atsakovui priklausančiame sklype, ši aplinkybė yra nustatyta administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus Reikalų ministerijos paskyrė atsakovui 50 Lt baudą už pažeidimą, numatytą ATPK 192 str. 1 d. (b.l. 13). Iš byloje esančio 2009 m. balandžio 30 d. baudos kvito turinio matyti, jog atsakovas gailisi dėl padaryto pažeidimo, be to, kaip pats atsakovas nurodo teismui pateiktuose dokumentuose, jam paskirtos baudos atsakovas neginčijo, baudą sumokėjo. Apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovo 2009 m. gegužės 8 d. nutarimas dėl baudos už tą patį pažeidimą paskyrimo buvo panaikintas Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarimu, nepaneigia fakto, jog atsakovas degino žolę, kadangi administracinio teismo sprendimas buvo grindžiamas aplinkybe, jog pakartotinai taikyti administracinę atsakomybę už tą patį pažeidimą draudžiama, teismas nesiaiškino faktinių administracinės bylos aplinkybių ir pažeidimo sudėties egzistavimo. Nustačius atsakovo kaltų neteisėtų veiksmų faktą (CK 6.246, 6.248 str.), deliktinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti ir neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydį (CK 6.263, 6.249 str.). Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį nurodė, jog prašoma priteisti žalos suma apskaičiuota (b.l. 14) laikantis teisės aktų reikalavimų. Ginčydamas šią aplinkybę atsakovas nurodo, jog į žalos apskaičiavimo formulę be pagrindo buvo įtraukti kriterijai, taikytini saugomoms teritorijoms. Toks atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip matyti iš ieškovo teismui pateiktos skaičiuoklės turinio, apskaičiuojant žalą nebuvo vertinami Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1998 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 45 patvirtintos Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos (toliau- Metodika) punktais, kurie numato specifinę (didesnę) atsakomybę už neteisėtus veiksmus, atliktus saugomoje teritorijoje (pvz., atsakovo nurodomas 3 p.). Kaip teisės aktų reikalavimams prieštaraujančios vertintinos ir atsakovo apeliaciniame skunde pateiktos žalos dydžio apskaičiavimo skaičiuoklės. Jokiais argumentais nepagrįsta yra atsakovo pozicija, jog apskaičiuotas žalos dydis neturėtų būti indeksuojamas, kaip to reikalauja Metodikos 5 p. Atmestinas ir atsakovo argumentas, jog remiantis protingumo ir teisingumo kriterijais turėtų būti netaikoma Metodikos 15 p. nuostata, pagal kurią žalos dydis didinamas du kartus, jeigu žala padaroma miesto teritorijoje. Ši nuostata yra niekuo nesusijusi su iki neteisėtų veiksmų atlikimo buvusia sunaikintos augmenijos verte, jos atkūrimo būtinybe ir galimybėmis, todėl negali būti vertinama kaip į skaičiuoklę įtraukta nepagrįstai. Atsakovas taip pat nurodo, jog žolinės augmenijos atstatymo koeficientas nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, jog sklypui netaikomos specialios naudojimo sąlygos ar saugomoms teritorijoms taikytini reikalavimai, lygus nuliui, todėl realiai atsakovas savo veiksmais nepadarė jokios žalos. Toks atsakovo argumentas taip pat yra nepagrįstas. Atsakovo nurodomas koeficientas yra taikomas visais atvejais, kai nustatomas neteisėto žolės deginimo faktas, nepriklausomai nuo to, kokiame sklype neteisėti veiksmai atliekami. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nei Metodikoje, nei Aplinkos apsaugos įstatymo 32, 33 str., str., kurių pagrindu kyla pareiga atlyginti aplinkai padarytą žalą, nenumatyta, jog aptariamos teisės normos taikomos tik konkrečios naudojimo paskirties teritorijoms. Įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo pateikta žalos dydžio skaičiuoklė atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovo argumentai dėl jos nepagrįstumo atmestini. Kadangi žala apskaičiuota vadovaujantis teisės aktuose numatytais konkrečiais dydžiais, teismui įvertinus į skaičiuoklę įtrauktų dydžių pagrįstumą ir nenustačius pažeidimų, kaip teisiškai nereikšmingas atmestinas ir atsakovo argumentas, jog skaičiuoklę parengė žalos didinimu suinteresuota ieškovo darbuotoja. Kadangi nustatant žalos padarymo faktą ir žalos dydį buvo vadovaujamasi specialiomis šį konkretų teisinį santykį tiesiogiai reglamentuojančiomis teisės normomis, atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog tam tikrų teisės normų pirmosios instancijos teismas netaikė ar normas taikė nepagrįstai, vertintini kaip abstraktaus pobūdžio nuostatos, niekaip neįtakojančios tiek ieškinio reikalavimo, tiek ir pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovo teisė pareikšti ieškinį valstybės interesams apginti yra numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 33 str. 1 d. 2 p. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Visus apeliacinio skundo argumentus pripažinus nepagrįstais iš atsakovo valstybei priteistinos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo patirtos išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu- 10,25 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimą sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 10,25 Lt (dešimt litų 25 ct) apeliacinės instancijos teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.