Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 6 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 285 straipsnio 1 dalį (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P., turėdamas pareigą pagal pakeistą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001 m. gegužės 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3357/2001 išlaikyti sūnų D. P., gimusį (duomenys neskelbtini), mokamomis periodinėmis išmokomis po ¼ dydžio visų rūšių jo darbo užmokesčio, pajamų, bet ne mažiau nei 1 minimalaus gyvenimo lygis kas mėnesį nuo 2001 m. balandžio 26 d. iki sūnaus pilnametystės, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7169-141/2008 pakeitus išlaikymo sąlygas, t. y. priteisus iš jo sūnaus išlaikymui po 400 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008 m. birželio 10 d. iki sūnaus pilnametystės, nuo 2001 m. balandžio 26 d. iki 2001 m. liepos 30 d., nuo 2001 m. gruodžio 19 d. iki 2008 m. birželio 1 d., nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 1 d., nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 10 d., nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. kovo 22 d. nemokėdamas lėšų vaikui išlaikyti ir neteikdamas jam kitos būtinos materialinės paramos, tokiu būdu vengė pareigos jį išlaikyti, dėl ko iki 2012 m. lapkričio 26 d. susidarė 12 231,61 Lt įsiskolinimas.

Motyvuojamoji dalis

Taip R. P. padarė BK 164 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.

R. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nesunkų nusikaltimą įrodyta rašytine bylos medžiaga:

Kaltinamojo R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę padaręs BK 164 straipsnyje numatytą veiką pripažino visiškai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) santuokoje su V. P. gimė sūnus D. P.. Santuokoje gyveno apie aštuonerius metus, išsiskyrė dėl žmonos neištikimybės jos iniciatyva. Teismo posėdyje dėl alimentų priteisimo dalyvavo, sprendimą suprato. Teismo sprendimu buvo nustatyta, kad į V. M. sąskaitą kiekvieną mėnesį privalės mokėti 1 MGL sūnaus išlaikymui. Tuo metu dirbo apsaugos firmoje, gaudavo apie 400 Lt atlyginimo. Iš jo atlyginimo nuolat išskaičiuodavo alimentus. Alimentus mokėjo pastoviai tol, kol oficialiai dirbo. Iki 2008 metų pastoviai mokėdavo pinigus buvusiai žmonai. Kelis kartus nebuvo pervedęs pinigų. Tuo metu, kai dirbo taip pat kitaip prisidėjo prie sūnaus išlaikymo, kadangi pirkdavo jam drabužių, telefonus, duodavo jam grynųjų pinigų. Iki 2008 metų su sūnumi susitikdavo 4-5 kartus į metus, kadangi buvusi žmona nuteikinėjo prieš jį sūnų ir sūnus nelabai noriai su juo bendravo. Su sūnumi taip pat bendraudavo telefonu. Dėl jo (R. P.) susitikimų su sūnumi pastoviai kildavo konfliktai su buvusia žmona, kuri buvo nusiteikusi prieš jų bendravimą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. 2-7169-141/2008 buvo pakeistas išlaikymo dydis ir R. P. privalėjo mokėti išlaikymą sūnui po 400 Lt į mėnesį. Nuo to laiko kelis kartus į buvusios žmonos sąskaitą buvo pervedęs pinigų. Neatsimena, kokia tai buvo pinigų sumą ir už kurį laikotarpį buvo mokėta. Neatsimena, ar tuo metu kur nors dirbo, ar gaudavo kažkokių pajamų. 2008 metais nuvyko į Lietuvos darbo biržą norėdamas užsiregistruoti, tačiau ten iš buvusios darbovietės pareikalavo pažymų, kurių į Darbo biržą pristatyti negalėjo, kadangi buvusi darbovietė bankrutavo. Prieš porą metų buvo išvykęs į Prancūziją, kur turėjo pavienius darbus, dirbdavo kiemsargiu. Prancūzijoje jokio oficialaus darbo jam surasti nepavyko. Prancūzijoje buvo apie 2-3 mėnesius, per tą laikotarpį neuždirbo jokių pinigų, uždirbo pinigų tik kelionei į Lietuvą. Oficialiai darbo biržoje registruotas nuo 2011 metų kovo 22 d, tačiau jokių pašalpų negauna. Nuo 2008 metų pastoviai ieškojo darbo, tačiau dėl ekonominės krizės niekur negalėjo įsidarbinti. Neoficialaus darbo neturėjo. Visą laiką jį išlaikė sugyventinė J. I.. Taip pat gyveno iš pašalpų, kurias Julija gaudavo už vaiką. 2006 m. birželio 14 d. jiems gimė sūnus N. P.. Taip pat materialiai padėdavo tėvai, duodavo maisto. Šiai dienai visa šeima pragyvena iš 800 Lt keturiems žmonėms (jam, sūnui, sugyventinei ir jos dukrai). Apie tai, kad buvusi žmona gauna pašalpą iš Vaikų išlaikymo fondo žinojo, kadangi apie tai jam raštiškai pranešė Vaikų išlaikymo fondo administracija. Tačiau kokia tai buvo suma, jis nežinojo. Taip pat žino, kad minėti pinigai mokami tik iki vaiko pilnametystės. Koks yra jo įsiskolinimo dydis Vaikų išlaikymo fondui, nežino, kadangi tuo nesidomėjo. Koks yra jo įsiskolinimo dydis V., taip pat nežino. Paskutinį kartą su sūnumi buvo susitikęs po jo 18 metų gimtadienio. Nuo to laiko telefonu su juo bendravo apie keturis kartus. Vaiko gyvenimu domisi per savo brolį ir seserį, kadangi jie bendrauja su jo sūnumi. Jokių problemų su sveikata, dėl kurių negalėtų įsidarbinti, neturi. Nevengia piktybiškai išlaikyti sūnaus, tačiau tam neturi jokių pajamų. Pinigus pradės mokėti tada, kai oficialiai įsidarbins. Prie ankstesnės savo apklausos papildė, kad nuo paskutinės savo apklausos bandė susirasti darbą, ieškojo darbo skelbimuose, interneto pagalba. Jokio darbo susirasti nepavyko, kadangi neturėjo atitinkamos, skelbimuose nurodytos kvalifikacijos, darbo patirties vairuojant sunkvežimius. Statybininko diplomo neturi, todėl įsidarbinti statybose jam nepavyko. 2012 metų sausio mėnesį įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, į plataus profilio statybininko pareigas. Jam žadėjo mokėti 1 050 Lt į mėnesį. 2012 metų vasario 20 d. R. P. liepė parašyti prašymą dėl atleidimo iš darbo savo noru, kadangi nebuvo užsakymų. Dirbdamas minėtoje darbovietėje gavo apie 1 500 Lt. Darbdavys jam pažadėjo, kad jeigu dar bus užsakymų, tai jį vėl įdarbins. Iki šiol jokių darbo pasiūlymų nebuvo. Darbo ieško nuolat. Šiuo metu planuoja eiti į pokalbį dėl darbo, įmonės pavadinimo nepamena. Planuoja įsidarbinti statybininku. Nuo paskutinės savo apklausos apie 5-6 kartus buvo pervedęs antstoliams išlaikymui skirtus pinigus. Pervedė apie 400 Lt, kadangi šiuo metu daugiau mokėti negali. Jo šeimyninė padėtis yra labai sunki. Sugyventinė išlaiko visą jų šeimą. Šiuo metu darbo biržoje neregistruotas, kadangi laukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo pasiūlymų. Su sūnumi bendrauja telefonu, paskutinį kartą ji matė prieš Naujuosius metus. Tuo metu padovanojo sūnui pinigų, apie 200 Lt. Pabrėžė, kad nuolat stengiasi mokėti pinigus pagal galimybės, niekada nevengė mokėti išlaikymo, tiesiog neturėjo tam jokių pinigų. Pinigus pradės mokėti tuo metu, kai pradės dirbti. Žino, kad jo įsiskolinimas niekur nedings ir jis privalės jį atlyginti (t.2, b. l. 7). Papildomai parodė, kad turėdamas pareigą pagal pakeistą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001 m. gegužės 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3357/2001 išlaikyti sūnų D. P. mokamomis periodinėmis išmokomis po ¼ dydžio visų rūšių jo darbo užmokesčio, pajamų, bet ne mažiau nei 1 minimalaus gyvenimo lygis kas mėnesį nuo 2001 m. balandžio 26 d. iki sūnaus pilnametystės, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7169-141/2008 pakeitus išlaikymo sąlygas, t. y. priteisus iš jo sūnaus išlaikymui po 400 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008 m. birželio 10 d. iki sūnaus pilnametystės, nuo 2001 m. balandžio 26 d. iki 2001 m. liepos 30 d., nuo 2001 m. gruodžio 19 d. iki 2008 m. birželio 1 d., nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 1 d., nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 10 d., nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. kovo 22 d., nuo 2012 m. liepos 2 d. iki šios dienos nemokėjo lėšų vaikui išlaikyti ir neteikė jam kitos būtinos materialinės paramos. Išlaikymo neteikė todėl, kad nurodytais laikotarpiais neturėjo galimybės pervesti į buvusios žmonos sąskaitą pinigus sūnaus išlaikymui. Pas jį buvo sunki materialinė padėtis. Nurodytais laikotarpiais nedirbo. Nežino ar tuo metu, kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš darbovietės išskaičiuodavo kokias nors alimentų sumas. Antstoliai turėjo žinoti apie tai, kad dirba minėtoje darbovietėje ir turėjo siųsti vykdomuosius raštus dėl alimentų išieškojimo. Grynais pinigų buvusiai žmonai niekada nemokėjo. Pinigus į buvusios žmonos sąskaitą visada pervesdavo antstoliai ir apie visas darbovietes jie turėjo būti informuoti. Kitos materialinės paramos, t. y. drabužių, būtinų daiktų, mokyklinių prekių neteikė. Gimtadieniams padovanodavo dovanų, kai susitikdavo su sūnumi duodavo jam grynų pinigų. Tai buvo labai įvairios sumos, apie 100-200 Lt. Iki sūnaus pilnametystės susitikdavo apie 10 kartų per metus. Nuo sūnaus pilnametystės su juo buvo susitikęs tik porą kartų. 2012 metų vasarą sūnus išvyko į Angliją. Bendrauja „skype“ pagalba, palaiko su juo ryšį, domisi jo gyvenimu. Taip pat norėtų pabrėžti, kad 2012 metų liepos mėnesį įsidarbino į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėtoje darbovietėje dirba pagalbiniu darbuotoju. Įsidarbinus atlyginimas buvo 850 Lt. Atskaičius mokesčius ir alimentus į rankas gaudavo apie 350 Lt. 2012 metų rugpjūčio mėnesį darbdaviai buvo užlaikę atlyginimą ir negalėjo laiku pervesti alimentus. Įsidarbinus minėtoje darbovietėje alimentus išskaičiuodavo antstoliai. Alimentams antstoliai išskaičiuoja apie 100-150 Lt. Mokėti alimentus pilna apimtimi neturi galimybės. Alimentus dalimis mokėjo net gi tada, kai niekur nedirbo ir neturėjo jokių pajamų. Pinigų alimentams padengti davė sugyventinė. Minėti pinigai buvo įnešti į jo sąskaitą ir antstoliai iš minėtos sumos pervedinėjo pinigus į buvusios žmonos sąskaitą. Pinigus reguliariai moka maždaug nuo 2011 metų rugsėjo mėnesio. Niekada nevengė išlaikyti savo sūnaus, tai darė pagal galimybes. Šiuo metu išlaiko ir du kitus savo vaikus. Nežino, koks yra įsiskolinimas. Jį galės padengti tuomet, kai atsiras galimybė (b. t. 2, b. l. 4, 14).

Liudytojos V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad (duomenys neskelbtini) buvo užregistruota santuoka su R. P., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. P.. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001 m. birželio 15 d. sprendimu santuoka buvo nutraukta. Teismo sprendimu iš R. P. buvo priteistas išlaikymas sūnui – 124 Lt kas mėnesį iki D. P. pilnametystės, tačiau R. P. nemokėjo pinigų sūnaus išlaikymui. V. M. atsimena, kad R. P. sumokėjo alimentus kelis kartus, tai buvo pašto pervedimai, tačiau kada tai buvo ji tiksliai neatsimena. Be to, buvo laikotarpis, kai R. P. dirbo ir tada pinigus pervesdavo R. P. darbovietė. Tikslaus laikotarpio V. M. nurodyti negali. Tai patvirtinantys dokumentai yra pas antstolį. 2008 metais V. M. kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. 2008 m. spalio 6 d. teismo sprendimu buvo pakeista 2001 m. birželio 15 d. teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio ir nustatyta, kad R. P. kas mėnesį privalo mokėti po 400 Lt periodinėmis išmokomis sūnui D. P. nuo 2008 m. birželio 10 d. iki sūnaus pilnametystės. Teismo posėdyje R. P. dalyvavo, tačiau jis nemokėjo vaiko išlaikymui lėšų, todėl V. M. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, iš kurio D. P. buvo mokamos lėšos. Fondas mokėjo lėšas po 195 Lt D. P. išlaikymui iki jo pilnametystės, t. y. 2010 m. rugsėjo 18 d. Nei V. M., nei D. P. su R. P. nebendrauja, vaiko jis neaugino, jokios pagalbos auginant neteikė. Kiek V. M. yra žinoma, jis kažkur dirba, tačiau kur tiksliai ji nežino. V. M. žiniomis, R. P. legaliai niekur nedirba. 2010 metų lapkričio mėnesį V. M., nesulaukusi iš R. P. jokių lėšų sūnaus išlaikymui bei neturėdama jokių galimybių su juo susisiekti, kreipėsi į V. M. antstolio kontorą dėl įsiskolinimo išieškojimo, tačiau antstoliui nepavyksta išieškoti iš jo skolos. R. P. įsiskolinimas vaiko išlaikymui 2011 m. liepos 14 d. sudarė apie 13 000 Lt. 2008 m. rugsėjo 29 d. buvo išduotas Molėtų rajono apylinkės teismo įsakymas dėl išieškojimo iš R. P. 3 000 Lt skolos. Ta skola susidarė tuomet, kai R. P. nemokėjo alimentų sūnui ir buvo sprendžiamas klausimas dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl vengimo išlaikyti vaiką. Kadangi dėl to V. M. su R. P. susitarė geruoju ir ji oficialiai pripažino, kad R. P. neskolingas jai alimentų, nors realiai jis tų pinigų tuomet negrąžino ir V. M. su R. P. susitarė, kad tą skolą už alimentus ji jam paskolino, kad turėtų garantiją, kad tie pinigai bus jai grąžinti. Buvo sutarta, kad skolą R. P. jai grąžins pagal pareikalavimą, tačiau R. P. V. M. reikalaujant skolos jos negrąžino. Tada ji kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo. Skolos dydis yra apie 3 000 Lt. Visi būtini dokumentai yra pas antstolį. Tačiau nuo teismo įsakymo išdavimo dienos iki šios dienos R. P. skolos negrąžino, teismo įsakymo nevykdo. Teismo posėdyje, kai buvo keičiamas vaiko išlaikymo dydis, buvo sprendžiamas klausimas ir dėl 3 000 Lt skolos išieškojimo. Papildomai parodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001 m. gegužės 31 d. sprendimu buvo pakeistas išlaikymo dydis sūnui D. P. ir nustatyta, kad R. P. jos naudai sūnaus išlaikymui privalės mokėti ¼ dydžio visų rūšių R. P. darbo užmokesčio, pajamų, bet ne mažiau kaip vienas minimalus pragyvenimo lygis kas mėnesį nuo 2011 m. balandžio 26 d. Po minėto teismo sprendimo gyveno atskirai. Nepamena, kur tuo metu dirbo R. P. ir koks buvo jo darbo užmokestis. Nepamena, ar po minėto teismo sprendimo jis mokėjo alimentus, kadangi nuo to teismo sprendimo praėjo nemažai laiko. Nori pabrėžti, kad R. P. niekada nemokėjo išlaikymo pilna apimtimi. Jeigu jis ir mokėdavo išlaikymą, tai būdavo pavienės pinigų sumos, po 50 Lt ir mažiau. Dažniausiai pinigai buvo pervedami paštu. Grynų pinigų jis niekada nedavė. Po teismo sprendimo sūnaus gyvenimu buvęs vyras nesidomėjo, jo auklėjime nedalyvavo, nesirūpino jo sveikata, nesidomėjo pasiekimais mokykloje, nedovanojo dovanų, nepaskambindavo. Su R. P. ji nebendravo, jokių santykių nepalaikė. Sūnus susitikdavo su juo apie 1 kartą per metus ir tai būdavo tik tada, kai sūnus nuvykdavo pas buvusį vyrą. Nežino, dėl kokios priežasties R. nebendravo su savo vaiku. Ji jam niekada to nedraudė. Iki šios dienos alimentai buvo mokami ne pilna apimtimi arba visai nemokami. Kada ir kiek pinigų R. pervedė nepamena, reikėtų pasitikslinti tai banko sąskaitos išrašuose. Nepamena, kokia buvo bendra jo išmokėtų pinigų suma. Žino, kad šiai dienai jo įsiskolinimas yra apie 12 000 Lt. Tuo metu, kai R. P. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai buvo maždaug 2003-2005 metais, jis kažkokį laikotarpį mokėjo išlaikymą. Tačiau išlaikymas buvo taip pat mokamas nepilna apimtimi. Kada ir kokia pinigų suma buvo pervesta, sunku pasakyti, kadangi praėjo nemažai laiko. Nežino, kokį atlyginimą jis gaudavo tuo metu. Taip pat nepamena, ar pinigus pervedinėjo jis ar antstoliai. Pinigai buvo pervedami į jos asmeninę banko sąskaitą. Mano, kad R. P. piktybiškai vengė išlaikyti sūnų. Per šiuos metus iš R. P. gavo kažkokias pinigų sumas, tačiau kokias pasakyti sunku. Nežino, kada tiksliai buvo pervesti pinigai. Nuo skyrybų buvęs vyras susitikdavo su vaiku labai retai, apie du kartus per metus. Paskutinius dvejus metus sūnus tėvo nematė, telefonu su juo taip pat nebendravo. Sūnus neturi R. kontaktų. Sutinka, kad minėtas ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. t. 1, b. l. 19, 21).

Liudytojos J. I. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad R. P. pažįsta apie septynerius metus, kartu apsigyveno Vilniuje, Taikos g. 3-3, jai nuosavybės teise priklausančiame bute. 2006 m. birželio 14 d. jiems gyvenant kartu gimė sūnus N. P.. Jie gyvena nesusituokę. Šeimoje yra bendras biudžetas. Šiuo metu R. P. niekur nedirba, registruotas darbo biržoje. Apie pusę metų R. niekur nedirba nei oficialiai, nei neoficialiai ir neturi jokių pajamų. Materialiai jį išlaiko J. I.. Materialiai šeimai padeda J. I. motina, taip pat R. tėvai. Oficialiai R. P. niekur nedirba apie ketverius metus. Neoficialiai dirbo užsienyje nuo 2006 metų. R. buvo išvykęs į Daniją, Prancūziją, kur dirbo statybose. Dirbdamas Danijoje R. P. į mėnesį uždirbdavo apie 2 000 Lt. Jai atsiųsdavo beveik visus uždirbtus pinigus. Dirbdamas Prancūzijoje R. beveik nieko neuždirbo. Į namus sugrįžo be jokių pajamų. Prancūzijoje R. buvo apie pusę metų. Jokių pinigų iš Prancūzijos jai nesiuntė. Jis paaiškino, kad darbdaviai jam nesumokėjo atlyginimo. Sugrįžęs iš Prancūzijos R. dirbdavo pavienius darbus, statybose. R. pajamos buvo apie 1 000 Lt. Tuo metu J. I. niekur nedirbo ir tai buvo vienintelės šeimos pajamos. Jokių pašalpų ji negaudavo, kompensacijos komunalinėms paslaugoms neturėjo. Apie tai, kad R. privalėjo mokėti alimentus buvusiai žmonai (kurios vardo bei pavardės ji nežino), žinojo. Žinojo, kad R. į mėnesį turėjo mokėti 125 Lt, vėliau alimentų suma buvo padidinta. Gyvendamas Danijoje R. pastoviai pervesdavo pinigų J. I. ir ji po 125 Lt pervesdavo į jo buvusios žmonos sąskaitą. Nuo to laiko, kai buvo pakeistas alimentų dydis R. nemokėjo išlaikymo sūnui, kadangi pats neturėjo jokios galimybės, neturėjo tokių pajamų. Jai yra žinoma, kad buvusi R. žmona niekada neprieštaraudavo tam, kad jis matytųsi su sūnumi, taip pat bendrautų su juo. R. šiuo metu bendrauja su sūnumi, su juo susitinka dažniausia per šventes. Taip pat susiskambina telefonu. Į jų namus D. P. taip pat ateina ir J. I. tam neprieštarauja. R. jokių problemų su sveikata, dėl kurių negalėtų dirbti neturi, sveikata nesiskundžia. R. nuolat ieško darbo. Ieško interneto pagalba bei kituose skelbimuose. Darbo biržoje jam nebuvo pateikti jokie darbo pasiūlymai. Pagal specialybę R. yra statybininkas. R. nemoka alimentų apie trejus metus, kadangi pragyvenimui jiems neužtenka lėšų. Iš pirmos santuokos J. I. turi dukrą A. I.. Šiai dienai kiekvienam šeimos nariui į mėnesį tenka po 300 Lt. Čia yra suma, kuri gaunasi padalinus visa jos atlyginimą ant visų šeimos narių. Kadangi gyvena su tėvais, jie padeda apmokėti komunalinius mokesčius. J. I. atsimena laikotarpį, kai R. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau kelintais metais tai buvo neatsimena. Minėtoje bendrovėje R. dirbo statybininko pareigose ir išėjo iš minėtos bendrovės savo noru, kadangi darbdaviai nemokėjo atlyginimo. J. I. mano, kad R. piktybiškai nevengia išlaikyti savo sūnaus, tačiau šiuo metu jis neturi tam jokios galimybės. Jo įsiskolinimas šiai dienai yra apie 10 000 Lt. 2011 m. gruodžio mėnesį ji pervedė į antstolių sąskaitą 150 Lt. Paaiškino, kas pasistengs pinigus pervedinėti kiekvieną mėnesį pagal galimybes (b. t. 1, b. l. 180).

Antstolio V. M. 2011 m. rugsėjo 21 d. pranešimu, kad nuo 2008 m. spalio 9 d. vykdo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-7169-141/08, išduotą 2008 m. spalio 7 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo dėl periodinių išmokų išieškojimo vykdomojoje byloje, kurioje skolininkas R. P., išieškotoja V. M.. Pagal vykdomojoje byloje esančius duomenis iš skolininko išieškota 2008 m. gruodžio 11 d. – 812,89 Lt, 2009 m. vasario 23 d. – 398,50 Lt, 2009 m. kovo 31 d. – 298, 50 Lt. Viso išieškota 1 509,89 Lt. Periodinių išmokų skola iki D. P. pilnametystės sudaro 13 096,02 Lt. Areštuotos skolininkui priklausančios sąskaitos, esančios AB „Bankas Snoras“, AB „Swedbank“, AB „SEB bankas“, tačiau piniginių lėšų jose nėra (b. t. 1, b. l. 26).

Alimentų vykdomosios bylos dokumentais, tarp kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. rugsėjo 15 d. pažyma Nr. 4 apie gautas R. P. pajamas, kad viso išmokėta 2 706,63 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. gruodžio 4 d. pažyma apie gautas R. P. pajamas, kad viso išmokėta 4 002,35 Lt; antstolio V. M. 2008 m. lapkričio 14 d. pažyma Nr. 0013/08/02211 apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą, kad iš R. P. vaiko D. P. išlaikyti nustatyta mokėti po 400 Lt kas mėnesį nuo 2008 m. birželio 10 d.; antstolio V. M. 2008 m. lapkričio 25 d. pranešimas Vaikų išlaikymo fondui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kad V. M. naudai iš skolininko R. P. išieškota 2008 metų rugpjūčio-spalio mėnesiais bendrai 904,02 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. gruodžio 4 d. pažyma apie išskaitymus Nr. 6, kad iš R. P. išskaičiuota 1 659,02 Lt vykdymo išlaidų, nuo 2008 m. gruodžio 1 d. R. P. atleistas; V. M. 2010 m. gruodžio 17 d. prašymas antstoliui V. M. dėl R. P. paieškos paskelbimo, nes R. P. visiškai nemoka skolos, vengia bet kokio bendravimo, deklaruotoje vietoje negyvena, jo gyvenamoji vieta nežinoma, jis slapstosi; Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus 2011 m. sausio 13 d. pranešimu Nr. 10.33-S-79 antstoliui V. M., kad R. P. paskelbta nebus; pranešimas, kad R. P. yra įspėtas pagal BK 164 straipsnį dėl piktybinio vengimo mokėti periodines išmokas vaikų išlaikymui; R. P. 2011 m. sausio 13 d. pareiškimas Nr. 0013/08/02211 dėl išieškojimo; V. M. 2011 m. birželio 16 d. prašymas antstoliui V. M. dėl baudžiamosios bylos iškėlimo R. P. dėl vengimo išlaikyti vaiką; 2011 m. liepos 7 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Nekilnojamojo turto registro duomenų administravimo skyriaus pranešimas, kad R. P. vardu Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teisės į nekilnojamus daiktus neįregistruotas; antstolio V. M. 2012 m. rugpjūčio 7 d. pranešimas Nr. 0013/08/02211, kad 2012 m. rugpjūčio 1 d. išlaikymo išieškojimas iš R. P. sudaro 12 231,61 Lt, iš R. P. išieškota 864,41 Lt; antstolio V. M. 2012 m. lapkričio 26 d. pranešimas Nr. 0013/08/02211, kad išlaikymo išieškojimas iš R. P. sudaro 12 231,61 Lt, išieškota 346,50 Lt (vykdymo išlaidų 76 Lt); Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. rugpjūčio 3 d. pranešimas Nr. S1-222-(7.9), kad R. P. nėra registruotas Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriuje; Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. rugpjūčio 3 d. pranešimas Nr. W/1-8487, kad R. P. Darbo biržoje buvo registruotas nuo 2001 m. liepos 30 d. iki 2001 m. gruodžio 18 d., 2011 m. kovo 22 d. iki 2012 m. balandžio 7 d., nuo 2012 m. balandžio 26 d. iki 2012 m. liepos 2 d. (b. t. 1, b. l. 57-144).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7169-141/2008 (b. t. 1, b. l. 167).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3357/2001 (b. t. 1, b. l. 170).

2012 m. lapkričio 29 d. dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad R. P. pateikė prie bylos banko sąskaitos išrašą (b. t. 2, b. l. 15-17).

R. P. SODROS duomenimis (t. 2, b. l. 33, 34-38).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. P. vengė pareigos pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001 m. gegužės 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3357/2001 ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7169-141/2008 išlaikyti sūnų D. P., nes nuo 2001 m. balandžio 26 d. iki 2001 m. liepos 30 d., nuo 2001 m. gruodžio 19 d. iki 2008 m. birželio 1 d., nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 1 d., nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 10 d., nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. kovo 22 d. nemokėjo lėšų vaikui išlaikyti ir neteikė jam kitos būtinos materialinės paramos. Kaltinamasis pripažįsta faktą, kad nurodytais laikotarpiais nemokėjo teismo sprendimais nustatytų periodinių išmokų, tačiau tvirtina, kad piktybiškai nevengė to daryti, tiesiog neturėjo darbo, pinigų, tuo metu jį išlaikė sugyventinė J. I.. BK 164 straipsnyje numatyta atsakomybė už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimą, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti būtiną materialią paramą vaikui. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis, būdamas darbingas, nurodytais laikotarpiais niekur nedirbo, netekęs darbo iš karto nesiregistruodavo darbo biržoje, yra dirbęs nelegaliai. Byloje nėra duomenų apie objektyvias priežastis nevykdyti teismo sprendimų. Šios faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad R. P. vengė išlaikyti savo vaiką, todėl jo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip baigtas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 164 straipsnyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. P. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – šešių mėnesių laisvės apribojimu su įpareigojimais be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios bei nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose (b. t. 2, b. l. 52).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltinamojo R. P. asmenybę (neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau baustumai išnykę, nedirba, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas), taip pat į tai, kad nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šešių mėnesių bausmės laikotarpis šiuo konkrečiu atveju yra optimalus, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Prokuroro siūlomi įpareigojimai laisvės apribojimo bausmės metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvyksti (b. l. 18) – paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendė:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir skirti šešių mėnesių laisvės apribojimą įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.