- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-02
- Bylos Nr.
- N-502-2067-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Audrius Bakaveckas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutarties B. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo inspektoriaus 2009 m. birželio 8 d. nutarimu B. R. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 85 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta administracinė nuobauda – teisės medžioti atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams su šautuvo konfiskavimu. Administracinė nuobauda skirta už tai, jog 2009 m. birželio 6 d. medžioklės tykojant metu, kuri vyko „Gavėnaičių“ medžiotojų klubo plotuose, Šiaulių rajone, medžioklės vadovas B. R. nušovė stirnos patiną, apie 1 val. 30 min. atvykus pareigūnams į pirmą apdorojimo aikštelę, stirnos patinas buvo išdorotas, tačiau licencijos atkarpa nebuvo užpildyta, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 24 punkto ir 25 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
B. R. su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo inspektoriaus 2009 m. birželio 8 d. nutarimą ir sutrumpinti teisės medžioti atėmimo terminą iki 1 mėnesio, neskiriant medžioklinio šautuvo konfiskavimo. Nurodė, kad pasijuto blogai, todėl negalėjo užpildyti licencijos.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi B. R. skundą tenkino ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo inspektoriaus 2009 m. birželio 8 d. nutarimu skirtą administracinę nuobaudą pakeitė į įspėjimą.
Teismas konstatavo, kad pažeidimo padarymą įtakojo B. R. sveikatos būklė, jokių ketinimų nuslėpti sumedžiotą žvėrį nebuvo, nes jis buvo apdorojamas pirminėje žvėrių apdorojimo aikštelėje, žvėris iš medžioklės plotų nebuvo niekur išvežtas. Pažymėjo, kad B. R. žalą, kurią padarė gyvajai gamtai, atlygino iki teismo posėdžio, Šiaulių medžiotojų ir žvejų draugijos charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes bei į B. R. amžių ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo, teismas pritaikė ATPK 30¹ straipsnį ir skirtą teisės medžioti atėmimą su šautuvo konfiskavimo pakeitė į įspėjimą.
III.
Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo inspektoriaus 2009 m. birželio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą. Paaiškina, kad pareigūnams patikrinus „Gavėnaičių“ medžiotojų klubo apdorojimo aikštelę, buvo rastas išdorotas stirnos patinas, mėsos gabalai buvo sudėti į krūvas, tačiau licencija nebuvo užpildyta. Stirnos patinas buvo nušautas iš B. R. priklausančio medžioklinio šautuvo. Teigia, kad taip buvo siekiama nuslėpti sumedžiotą stirnos patiną, padarant žalos laukinei gyvūnijai. Pažymi, kad padarytas pažeidimas yra priskiriamas prie šiurkščių medžioklės taisyklių pažeidimų. Atkreipia dėmesį į tai, kad B. R. 2008 m. spalio 20 d. jau buvo baustas pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį už tai, kad medžiojo su medžioklės lapu, nepažymėtu medžioklės plotų naudotojo antspaudu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą B. R. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad jokių ketinimų nuslėpti sumedžiotą stirnos patiną neturėjo, licencijos laiku neužpildė dėl sveiktos būklės. Nurodo, kad medžioja nuo 1964 m., medžioklė yra jo hobis, todėl atėmus teisę medžioti, tai neigiamai atsilieptų jo sveikatai. Pažymi, kad yra neįgalus, sulaukęs 65 m. amžiaus, charakterizuojamas teigiamai, padarytą žalą atlygino.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad medžiojimas medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymas sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimas uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais, užtraukia medžiotojui teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki trejų metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.
B. R. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo inspektoriaus 2009 m. birželio 8 d. nutarimu pripažintas kaltu dėl ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, tai yra dėl to, kad būdamas medžioklės vadovu nušovė stirnos patiną, kuris buvo išdorotas, tačiau licencija nebuvo užpildyta, taip pažeidžiant Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 25 punkto reikalavimą licencijos atkarpą užpildyti prieš išvežant sumedžiotą gyvūną iš medžioklės plotų arba prieš pradedant sumedžioto gyvūno apdorojimą priklausomai nuo to, kuris iš šių veiksmų pirmiau pradedamas.
Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad padarytas pažeidimas neabejotinai įrodytas byloje esančia medžiaga bei B. R. prisipažinimu, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas teigiant, kad paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje yra per švelni.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N5-1647/2006, N1-1396/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju išskirtinių aplinkybių nėra. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančias aplinkybes (ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 2 p., 10 p.), tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės gali būti įvertintos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Pirmosios instancijos teismas, švelnindamas nuobaudą, konstatavo, kad pažeidimas padarytas dėl to, jog B. R. pasijuto blogai, o ne todėl, kad siekė nuslėpti sumedžiotą stirnos patiną. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog B. R. pats pripažino, jog pamiršęs licenciją bokštelyje, pats liepė kitiems kartu medžiojusiems asmenims doroti žvėrį, nepaisant minėto Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 25 punkto reikalavimo licencijos atkarpą užpildyti dar prieš išvežant sumedžiotą gyvūną iš medžioklės plotų arba prieš pradedant sumedžioto gyvūno apdorojimą. Šį reikalavimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, medžiojantis, kaip pats teigia, nuo 1964 m., neabejotinai turėjo žinoti. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į institucijos, paskyrusios nuobaudą, atstovo paaiškinus, jog medžiotojai buvo sekami pusę valandos, tačiau nei vienas iš vyrų iš apdorojimo aikštelės nebuvo niekur išėjęs, bei kad stirnos patinas jau buvo visiškai išdorotas (b. l. 42-43).
Atsižvelgdama į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė ATPK 30¹ straipsnį ir skyrė pernelyg švelnią nuobaudą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.