Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2009-12-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-272-628/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-12-14
Bylos Nr.
1-272-628/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Vainauskienė
Civilinis ieškovas
V. G., N. G.
Kaltinamasis
J. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-272/2009Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.1., 1.1.3.2., 1.1.7.2.7., 1.1.7.1.1., 1.1.8.7.9., 1.2.3.1.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Vainauskienė,sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei,dalyvaujant prokurorui V.Baranauskui,gynėjui adv. V.Vlasovui,nukentėjusiesiems civiliniams ieškovams V. G., N. G.,vertėjoms J.Terichovai, I.Kaplun,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1970 11 02 Šalčininkų r. sav., LR pilietis, lenkas, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 129 str. 1 d. padarymu,Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. laikotarpyje nuo 2009-04-08 iki 2009-04-10, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su S. Š. metu sudavė rankomis ir kojomis nemažiau 8 kartų S. Š. į įvairias kūno vietas, nemažiau 8 kartų jai į galvą, padarydamas S. Š. poodines kraujosruvas kūne: kairio peties viršutiniame paviršiuje; kairės krūties viršutiniame-išoriniame kvadrante; kairės krūties apatiniame-išoriniame kvadrante; dešinės šlaunies priekiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje; dešinės šlaunies apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje; kairės šlaunies viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, poodinės kraujosruvas dešinės krūties išoriniame paviršiuje ir dešinės krūties viršutiniame-išoriniame kvadrante bei trijų dešiniųjų šonkaulių lūžius, sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, galvos sumušimą, pasireiškusį muštinėmis žaizdomis kairiame antakyje, nubrozdinimu nosies kairėje ir nubrozdinimais kairiame skruoste; dauginėmis muštinėmis žaizdomis abiejų lūpų gleivinėje; kraujosruva kairės pusės lūpos-nosies klostėje; kraujosruva smakro kairėje; kraujosruva apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje; kraujosruvomis galvos minkštuose audiniuose, kas komplikavosi kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu virš kairiojo pusrutulio, galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, centrinės kilmės kvėpavimo-širdies veiklos sutrikimu, ko pasekoje S. Š. mirė, ir taip ją nužudė, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. l d.

Motyvuojamoji dalis

J. D. kaltė įrodyta tokiais duomenimis:

Apklaustas teisme J. D. parodė, kad santykiai su S. Š. buvo draugiški, kaimyniški, vienas pas kitą užeidavo. 2009-04-08 su S. Š. ir jos sugyventiniu J. K. sėdėjo jo namuose. Buvo keturiese, dar buvo atvažiavęs V. S., bet jis nuėjo miegoti. Jie liko trise, išgėrė, rūkė, žiūrėjo televizorių. Gėrė naminę degtinę. Iš pradžių S. Š. ir J. K. tarp savęs pykosi. S. Š. turėjo problemų: išgėrusi ji nevalingai šlapindavosi. Kai S. Š. nevalingai pasišlapino, jis (J. D.) liepė pereiti jai ant kėdės. Dešine ranka davė jai vieną antausį ir nutraukė nuo kėdės. S. Š. nugriuvo ant grindų. Po antausio S. Š. iš nosies lyg tai bėgo kraujas. Paskui jis jai koja spyrė į užpakalį. Per užpakalį spyrė vieną kartą, truputį aukščiau juosmens. S. Š. buvo sąmoninga, atsistojo ir išėjo į savo namus. J. K. dar pabuvo ir taip pat išėjo namo. Jis (J. D.) nuėjęs uždaryti durų, pamatė, kad kaimynė S. Š. guli lauke, šalia jos vaikšto J. K.. Jis pakėlė kaimynę ir liepė eiti namo. J. K. liko prie S. Š., o jis (J. D.) parėjo namo. Ryte, jis paprastai keliasi apie 6⁰⁰ val., išėjo į lauką ir pamatė kaimynę gulinčią veidu į žemę, beveik toje pačioje vietoje. S. Š. veidas ir lūpos buvo smėlėtos. Ji buvo gyva, nes kvėpavo. Jis ją paguldė ant šieno, apklojo ir nuėjo pas J. K., siūlė kviesti greitąją pagalbą, bet J. K. sakė, kad nereikia. Dėl prieštaravimų parodymuose teisiamasis parodė, kad negalėjo matyti kaip kieme nukrito S. Š.. Kai spyrė jai, buvo su avalyne. Nors ikiteisminio tyrimo parodymuose užrašyta, kad jis 2-3 kartus spyrė S. Š. į dešinio šono šonkaulių sritį, apklausos metu tyrėjui pamiršo paminėti, kad S. Š. dar iki šio įvykio buvo sulaužyti šonkauliai, turbūt prieš mėnesį. S. Š. vieną kartą trenkė per veidą, su koja spyrė gal du kartus. Nors ikiteisminio tyrimo parodymuose užrašyta, kad pakėlęs galvą, sudavė per veidą, taip nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu J. D. davė parodymus, kurie skiriasi nuo parodymų duotų teisme (parodymai teisme perskaityti vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d.). 2009-04-21 apklaustas įtariamuoju J. D. parodė, kad 2009-04-08 kartu su S. Š. ir jos sugyventiniu J. K. gėrė alkoholinius gėrimus savo namuose. Taip pat buvo V. S., kuris išgėręs greitai apgirto ir užmigo. Visą laiką buvo trise. Po to S. Š. pasišlapino ar ant kėdės, ar ant sofos bei pradėjo „psichuoti” dėl to, kad baigėsi cigaretės. Sudavė jai dešinės rankos delnu į veido kairę pusę, pataikydamas per žandą ir nosį. Panosėje ir ant lūpų pasirodė kraujas. Tuomet pradėjo S. Š. varyti iš namų. S. Š. kažkas atsitiko, ji pašoko ir išbėgo. Paskui ją išbėgo Ženka - J. K.. Užsirakinęs duris nutarė miegoti. Tuomet į langą pabeldė Ženka ir pasakė, kad S. Š. nukrito. Liepė Ž. S. kelti ir vestis namo. Sekančios dienos 6 val. ryte eidamas į tualetą pamatė apie 10 metrų atstumu nuo durų gulinčią S. Š.. Jos kūnas buvo atšalęs, ji kvėpavo, buvo perskeltas antakis, nubrozdinimai, kažkuri viena akis užsimerkusi. S. Š. galva buvo sveika, kraujas matėsi tik panosėje. Nusinešė ją pas save į namus ir paguldė ant sofos. S. Š. nieko nesakė, tik kvėpavo kriokdama. Pasikvietė Ženka. Klausė, kodėl Ženka nepasiėmė S. Š.. Šis atsakė, kad nesugebėjo pakelti. Abu su Ženka gėrė alkoholį. Po to, Ženka nuėjo į namus pamiegoti. Susitarė susitikti vakare. Vakare, kai atėjo Ženka, nutarė karučiu pervežti S.Š. pas ją į namus. Namuose paguldė S. Š. į lovą, apklojo, po kojomis padėjo guminę šildyklę. Nutarė greitosios pagalbos nekviesti, o laukti, kol S. Š. pati atsipeikės. 2009-04-10 03.05 val. pas jį atėjo J. K., kuris pasakė, kad S. Š. nebegyva. Iškvietė policiją (t. 1, b.l. 30-31).

Ikiteisminio tyrimo metu (2009-10-06 apklausos metu) J. D. prisipažino padaręs nusikaltimą iš dalies ir parodė, kad nori patikslinti savo parodymus apie tai, jog per galvą S. Š. nemušė, spyrė koja į šoną, bet šonkaulių sulaužyti negalėjo. Lauke S. Š. nemušė, antakio praskelti negalėjo, gal ji buvo iki to susižalojusi. Toliau viskas buvo taip, kaip nurodė ankstesniuose parodymuose (t. 1, b.l. 53).

Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įvykio vietoje, t. y. svetainėje, panaudodamas manekeną, įtariamasis J. D. parodė, kad S. Š. sėdėjo ant kėdės prie stalo, jis gi sėdėjo dešinėje nuo S. Š., ant sofos. Parodė, kaip atsistojo ir vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė nukentėjusiajai į kairįjį žandą su nosimi. Parodė, kad S. Š. nukrito su kėde ant grindų aukštielninka. Po to, parodė, kaip dešine koja su batais tris kartus sudavė nukentėjusiajai į dešinį šoną šonkaulių srityje; kieme J. D. parodė vietą ant takelio 4 m atstumu nuo namo įeinamųjų durų ir 1,5 m atstumu nuo tvarto, kur galva žemyn gulėjo S. Š. Paaiškino, kad kaip ir kodėl pastaroji nukrito, jis nematė. Po to J. D. ant manekeno parodė, kaip išbėgęs į kiemą čiupo S. Š. už pakarpos, pakėlė jos galvą ir kairės rankos kumščiu vieną kartą sudavė po kaire akimi. Parodė, kad paliko ją gulėti toje pat vietoje; po to įtariamasis paaiškino, kad aptiko S. Š. gulinčią toje pat vietoje. Panaudodamas manekeną, parodė, kaip ją pakėlė ir nutempė į šalia esantį tvartą, kurioje vietoje ir kokioje pozoje paguldė ant šieno bei paaiškino, kad apklojo įvairiomis paklodėmis, parodė karutį, kurį panaudodamas vežė nukentėjusiąją kartu su J. K. pas ją namo (t. 1, b.l.38-43).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 1188/04 (01) nurodoma, kad S. Š. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio muštinėmis žaizdomis kairiame antakyje, nubrozdinimu nosies kairėje ir nubrozdinimais kairiame skruoste; dauginėmis muštinėmis žaizdomis abiejų lūpų gleivinėje; kraujosruva kairės pusės lūpos-nosies klostėje; kraujosruva nosies kairėje; kraujosruva smakro kairėje; kraujosruva apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje; kraujosruvomis komplikavusiomis kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu virš kairiojo pusrutulio, galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, centrinės kilmės kvėpavimo-širdies veiklos sutrikimu. Išvadoje nurodoma, kad atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją aplink kairę akį (dvi muštinės žaizdos kairiame antakyje, nubrozdinimas nosies kairėje ir nubrozdinimai kairiame skruoste) bei užduotyje nurodytos aplinkybės (užpuolikas nukentėjusiajai “kumščiu smogė vieną kartą po kaire akimi”), labiausiai tikėtina, kad kraujavimas po kietuoju smegenų dangalu atsirado po smūgio kumščiu į kairės akies sritį, nes taip traumuojant vyksta greitas su didele amplitude galvos judesys. Nukentėjusiosios kritimas po smūgio į veidą rodo, kad buvo smogta labia stipriai, kas taip pat galėjo sukelti smegenų rotaciją kaukolės ertmėje. Sužalojimai – kraujosruvos dešinės krūties išoriniame paviršiuje ir dešinės krūties viršutiniame – išoriniame kvadrante bei trijų dešiniųjų šonkaulių lūžiai – padaryti kietais, bukais, ribotais daiktais smūgių pasekoje ir galėjo gautis užpuolikui spiriant koja apautu batu (t. 1, b.l. 137-144).

Apklaustas teismo posėdyje ekspertas R. B. paaiškino, kad nukentėjusiajai S. Š. nustatyta mirties priežastis - kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu. Tai yra galvos smegenų trauma ir šią traumą sukėlė kažkuris iš smūgių, suduotų į veidą. Be to buvo rasta dar papildomų sužalojimų, kurių dalis galėjo atsirasti nukentėjusiajai S. Š. griūnant, jai pačiai krentant, o dalis sužalojimų - nuo tiesioginių smūgių sudavimo kažkokiu kietu, buku daiktu. Kaltinamojo J. D. paaiškinimai dėl smūgių (stiprus, nestiprus, vienas ar du) yra pakankamai subjektyvūs, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis buvo neblaivus. Nužudytosios galvoje ir veide buvo užfiksuoti 8 trauminiai poveikiai. Dėl sužalojimo į kairę akį, t.y. antakio srities, skruoste ir nosies kairėje pusėje, pagal lokalizaciją ir pobūdį tokį smūgį galima suduoti kumščiu į akį, nuo vieno smūgio gaunasi trys sužalojimai. S. Š. mirties priežastis buvo galvos trauma, kuri nebūdinga kritimui, atsitrenkiant i kažką. Visi galvos ir veido sužalojimai buvo padaryti paros laikotarpyje. Lemtingi smūgiai buvo veido kairėje pusėje, pakanka vieno smūgio. Sužalojimai ant veido negalėjo būti padaryti anksčiau, tai buvo šviežia žaizda. Sužalojimai, kurie užfiksuoti veido dešinėje pusėje negalėjo gautis krentant S. Š., nes, kaip nustatyta byloje, ji krito vieną kartą veidu žemyn dešine puse, o mirties priežastis susijusi su veido kairės pusės sužalojimu. Šonkaulių lūžiai negalėjo būti padaryti prieš mėnesį, kaip teigia kaltinamasis, buvo nustatyta, kad šonkaulių lūžiai yra švieži.

Nukentėjusysis V. G. parodė, kad nužudytoji S. Š. yra jo motina. Su motina dažnai nesusitikdavo, į mėnesį 2-3 kartus. Motina gyveno su sugyventiniu J. K.. Motina skundėsi, kad kaimynas J. D. ją muša ir J. K. prie to prisidėdavo. J. D. su motina elgėsi blogai, ji labai jo bijojo. Dėl motinos nužudymo jam padaryta 100 000 Lt neturtinė žala (dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimas, emocinė depresija) ir 1638 Lt turtinė žala (motinos laidojimo išlaidos). Anksčiau jis gyveno kartu su mama, atskirai gyvena pora metų. Jo motina kartais išgerdavo.

Nukentėjusioji N. G. parodė, kad nužudytoji S. Š. yra jos motina. Motina iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) kaime su sugyventiniu J. K.. Motina ir J. K. išgėrinėjo. Matydavo motiną su mėlynėmis. Motina bijojo J. D.. Palaiko byloje pareikštą 100 000 Lt civilinį ieškinį. Dėl motinos mirties patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją.

Liudytojas J. K. parodė, kad 2009-04-08 apie 10-10.30 val. nešė į namus vandenį. Sutiko namų link einančią savo sugyventinę S. Š.. Ši pasakė, kad prie jos priekabiavo „priedurnis” ir 2 kartus sudavė per galvą kumščiu. Parodė į viršugalvį. Pasakė apibendrintai, vardo nepaminėjo, tačiau ėjo takeliu nuo J. D. namo. Pasakė, kad Genka (J. D.) davė 10 litų ir liepė nueiti nupirkti degtinės. Degtinės nuėjo nupirkti į „tašką” kartu. Grįžę į namus laukė J. D.. Apie 14 val. atėjo J. D. ir jie pradėjo gerti. Po to J. D. pasiūlė eiti pas jį, nes turi užkandos. Gerdami pas Genką visą laiką buvo trise. Staiga, nežinia dėl ko, Genka sudavė S. Š. delnu per veidą ir pastaroji nukrito ant grindų. Po to S. Š. staigiai atsikėlė ir pasakė, kad eina į namus. Pasėdėjęs dar gal 5 minutes išėjo į lauką. Buvo tamsu, pamatė šalia kažkokį šešėlį. Priėjęs arčiau pamatė, kad tai S. Š.. Ji gulėjo veidu žemyn. Apvertė S. Š. ir norėjo pakelti, tačiau nesugebėjo, nes paties kojos nelaikė. Tuomet apklojo ją ir nuėjo į namus. Pamiegojo kelias valandas, kol pradėjo švisti. Išėjęs iš namų „gamtiniais” reikalais pamatė ateinantį Genką (J. D.). Pastarasis paklausė, kodėl jis paliko S. Š.. Atsakė, kad nesugebėjo jos parsivesti. Genka pasakė, kad viskas tvarkoj, kad paguldė ją tvarte ant šieno. Kartu su Genka atėjo į tvartą. S. Š. kvėpavo ir knarkė. Kartu su Genka nuplovė jai veidą. S. Š. nebuvo atsipeikėjusi. Genka pasiūlė iškviesti greitąją pagalbą, tačiau, jis pasakė, kad pradžioj reikia ją nugabenti arčiau namų. Pradėjus temti, Genka atitempė karutį, į kurį paguldė S. Š. ir nuvežė į namus. Namuose paguldė S. Š. į lovą ir šiltai apklojo. Pats atsigulė miegoti. Pabudęs priėjo prie S. Š., kuri jau nebekvėpavo. Įsitikinęs, kad S. Š. nebegyva, nubėgo pas Genką, kuris ir iškvietė policiją.

Liudytoja R. D. parodė, kad J. D. yra jos brolis, kuris gyvena kaimynystėje. S. Š. ir J. K. dažnai pas brolį ateidavo. S. Š. gerdavo. Kartą ant keliuko rado gulinčią S. Š., kuri buvo beveik nuoga. Į brolio asmeninį gyvenimą nesikišo.

Įvykio vietos ir lavono apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., savo namuose, lovoje, rastas S. Š. lavonas su nubrozdinimais veide. (b.l. 6-8). Papildomo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas namas, priklausantis J. D., bei aplink esanti teritorija (b.l. 9-17).

2009 09 18 specialisto išvadoje nurodoma, kad nėra jokių duomenų, kad J. D. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu galėjo būti laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje. Įvykio metu jis buvo neblaivus. Pagrindo skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nėra (t. 1, b.l.175-176).

Teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo J. D. nusikalstama veika įrodyta iš dalies jo paties parodymais, liudytojo J. K. parodymais, specialisto išvada ir specialisto paaiškinimais, bei kitais aukščiau aprašytais įrodymais ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 1 dalį.

Taigi byloje nustatyta, kad J. D., asmeninio konflikto su S. Š. metu sudavė S. Š. į galvą, spyrė jai. Teismas remiasi kaltinamojo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, o būtent parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotais duomenimis, pagal kuriuos J. D. vieną kartą dešine ranka sudavė nukentėjusiajai į kairįjį žandą, dėl ko pastaroji nukrito su kėde ant grindų. Kaip konstatuota specialisto išvadoje, nukentėjusiosios kritimas po smūgio į veidą rodo, kad buvo smogta labai stipriai, kas taip pat galėjo sukelti smegenų rotaciją kaukolės ertmėje (t. 1, b.l.143). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo parodymai teisme, kad jis tik delnu (nestipriai) sudavė nukentėjusiajai per veidą, vertinami kritiškai. Kaltinamojo parodymai teisme, kad jis tik vieną kartą spyrė S. Š. į užpakalį taip pat prieštarauja objektyviems byloje nustatytiems duomenims, o būtent, byloje nustatyta, kad kiti, t. y. kūne nustatyti sužalojimai buvo padaryti ne mažiau 8 smūgiais. Labiau byloje nustatytoms aplinkybėms atitinka kaltinamojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis yra nurodęs, kad avėdamas batus koja tris kartus spyrė nukentėjusiajai į dešinį šoną šonkaulių srityje.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad iš kaltinimo šalintinas nusikalstamos veikos objektyviosios pusės, t. y. veikos požymis, kad J. D. rankų pirštais spaudė nukentėjusiosios šlaunis ir taip padarė jai smulkias susiliejusias kraujosruvas abiejų šlaunų viršutinių trečdalių vidiniuose paviršiuose. Tokia aplinkybė, t. y. kad J. D. būtų spaudęs nukentėjusiajai šlaunis, byloje nenustatyta. Iš parodymų patikrinimo vietoje matyti, kad nukentėjusiąją J. D. kėlė nuo žemės už pakarpos, tempė už pažastų. Byloje nesurinkta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad J. D. kėlė nukentėjusiąją spausdamas jai šlaunis. Tokiu būdu nenustačius, jog sužalojimus spaudžiant nukentėjusiajai šlaunis padarė būtent J. D., šie požymiai iš kaltinimo šalinami.

Dėl kaltinamojo iškeltos versijos, kad nukentėjusioji prasiskėlė kairįjį antakį nugriuvusi į žvyrą, o ne sudavus jam (J. D.) smūgį, pažymėtina, kad ši versija paneigta specialisto išvada. O būtent, kaip paaiškino ekspertas, toks sužalojimas, t. y. sužalojimas kairėje nukentėjusiosios veido pusėje, galėjo gautis nuo smūgio suduoto dešine ranka (kumščiu) į kairę veido pusę, tuo tarpu kaip nustatyta atlikus tyrimą ir konstatuota išvadoje, veidu atsitrenkiant į žvyrą nukentėjusioji susižalojo ne kairę, o dešinę veido pusę, t. y. jai buvo nustatyti nubrozdinimai, išsidėstę vienoje plokštumoje dešinėje veido pusėje.

Dėl šonkaulių sužalojimų, kuriuos kaltinamasis taip pat neigę padaręs, teismo posėdyje ekspertas kategoriškai konstatavo, kad nustatyti S. Š. šonkaulių lūžiai buvo švieži, o ne mėnesio senumo, todėl teismui nekyla abejonių, kad šonkaulių lūžiai nukentėjusiajai padaryti būtent J. D. spyrių koja pasekoje.

Padarydamas S. Š. sužalojimus, kurių pasekoje S. Š. mirė, kaltinamasis J. D. veikė netiesiogine tyčia, t. y. suduodamas smūgius S. Š. į galvą, kas yra gyvybiškai svarbus žmogaus organas, suvokė, jog tokiais savo veiksmais gali atimti S. Š. gyvybę ir nors tokių pasekmių nesiekė, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti. Tyčios turinį parodo šios aplinkybės: nužudytajai buvo suduotas ne vienas smūgis, suduota į galvą, smūgiai suduoti ne tik rankomis, bet ir kojomis, smūgis į veidą buvo toks stiprus, kad nužudytoji krito nuo kėdės, nukritusią nuo kėdės nukentėjusiąją kaltinamasis spardė. Tarp kaltininko padarytos veikos – suduotų smūgių ir atsiradusių padarinių (S. Š. mirties) yra priežastinis ryšys.

Kaip jau minėta, kaltinamojo parodymus, kad jis tik sudavė S. Š. antausį ir tik kartą spyrė jai į užpakalį, teismas vertina kritiškai, kaip siekimą sušvelninti savo atsakomybę. Tokie kaltinamojo parodymai prieštarauja teismo medicinos specialisto išvadoms.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Pagrindžiant tokią išvadą, pažymėtina, kad kaip nustatyta byloje, nužudytajai buvo suduotas ne vienas antausis per veidą, o stiprus smūgis, dėl ko ji krito nuo kėdės; nukentėjusiajai buvo spirta ne vieną kartą, kaip nurodo kaltinamasis, o daugiau, nes vieno spyrio pasekoje pas nužudytąją negalėjo atsirasti tokia visuma sužalojimų kūne, kokie yra konstatuoti specialisto išvadoje. Tokia kaltinamojo pozicija, t. y. akivaizdus realiai suduotų smūgių nepripažinimas parodo, jog kaltinamasis nepripažįsta esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, taigi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos LR BK 59 str. 1 d. 2 p. nėra. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą J. D. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Iš paties kaltinamojo, liudytojo J. K. parodymų nustatyta, kad suduodant smūgius J. D. jau buvo neblaivus.

Kaltinamasis J. D. anksčiau neteistas. Kaip matyti iš byloje esančios teistumo pažymos, 2003 11 03 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 138 str. 1 d. (tyčinis nesunkus sveikatos sutrikdymas) kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, baustas administracine tvarka 2003 m., iki J. D. sulaikymo jis oficialiai nedirbo. Padarytas labai sunkus nusikaltimas, kuris sukėlė ypatingą žalą visuomenei ir nepataisomus padarinius – atimta žmogaus gyvybė. Nusikaltimas tyčinis, baigtas. Skirtina laisvės atėmimo bausmė, parenkant jos dydį nemažesnį kaip inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatytas jos vidurkis.

Nukentėjusysis V. G. pareiškė civilinį ieškinį 1638 litų sumai turtinei ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji N. G. prašė priteisti jai 100 000 Lt neturtinės žalos.

Turtinė žala 1638 Lt sumoje, kurią ieškovas V. G. patyrė dėl motinos laidotuvių ir kuri įrodyta byloje esančiais dokumentais, t. y. čekiais ir pinigų priėmimo kvitais, priteistina pilnai.

Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį. Nors nužudytosios vaikai yra pilnamečiai ir gyveno atskirai nuo motinos, tačiau su motina ryšius palaikė, ją lankydavo, akivaizdu, kad motinos praradimas, nepriklausomai nuo to, kokį gyvenimo būdą ji vedė (nužudytoji paskutiniu metu piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais) buvo jos vaikams didelis emocinis sukrėtimas ir moralinis praradimas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį abiem ieškovams teismas atsižvelgia į negrįžtamas pasekmes (atimta nukentėjusiųjų motinos gyvybė), gyvybė atimta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, kaltinamasis yra darbingas asmuo, jis išsituokęs, išlaikytinių neturi. Neabejotina, kad dėl motinos mirties, nukentėjusieji patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą (LR CK 6.250 str.). Tačiau nustatant neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina ir į protingumo kriterijų, nes nukentėjusiųjų civiliniais ieškiniais prašoma priteisti po 100 000 Lt suma kiekvienam yra neatitinkanti ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygio. Taigi atsižvelgiant į visus aukščiau išdėstytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, o taip pat vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, nukentėjusiųjų ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintini dalinai, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiųjų naudai po 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307-308, 313 str. str.,

nusprendė:

J. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 dalyje ir nuteisti jį 11 (vienuolikai) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką vadovaujantis BK 66 str., įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2009 04 20 iki 2009 12 14 dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2009 12 14.

Kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš J. D. 1638 litus turtinei žalai ir 30 000 litų neturtinei žalai atlyginti V. G. naudai.

Priteisti iš J. D. 30 000 litų neturtinei žalai atlyginti N. G. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Sigita Vainauskienė