Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisejas A.Piesliakas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2., 2.4.7., 2.1.15.

2011 m. spalio 4 d.

Vilniaus apygardos teismo Baud˛iamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Jurates Damanskienes,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baud˛iamaja byla pagal nuteistojo D. S. (D. S.) ir jo gynejo advokato A. B. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. gegu˛es 26 d. nuosprend˛io, kuriuo D. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir jam paskirta 1950 Lt (15 MGL) dyd˛io bauda.

Aprašomoji dalis

nustate:

D. S. nuteistas u˛ tai, kad vairuodamas transporto priemone, pa˛eide keliu eismo saugumo taisykles ir del to kilo eismo ivykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito ˛mogaus sveikata, o butent: 2010-03-20, apie 0.04 val., jis vairavo automobili „Toyota Carina“, v.n. (duomenys neskelbtini) Plytines gatveje, ties namu Nr. 21, Vilniuje, va˛iuodamas nuo Dvarcioniu gatves link Sauletekio alejos, del nusikalstamo nerupestingumo pa˛eide Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 m. gruod˛io 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintu „Keliu eismo taisykliu“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2009-09-30 nutarimo Nr. 1222 redakcija, toliau - KET) 142 p. reikalavimus, kuriame nurodyta, kad jeigu priekyje va˛iuojantis vairuotojas rodo kairiji posukio signala ir yra persirikiaves posukiui i kaire (apsisukimui), va˛iuojantysis paskui ji privalo apva˛iuoti sukancia transporto priemone iš dešines arba palaukti, kol priekyje va˛iuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juosta, KET 122 p. reikalavimus, kuriame nurodyta, kad jeigu va˛iuojamoji dalis ˛enklinimo linijomis ir (arba) kelio ˛enklais suskirstyta i eismo juostas, transporto priemones turi va˛iuoti šiomis juostomis; u˛va˛iuoti ant brukšniniu ˛enklinimo liniju leid˛iama tik persirikiuojant i kita eismo juosta, kirsti ištisines ˛enklinimo linijas leid˛iama tik šiu taisykliu 3 priede nurodytais atvejais; esant ištisinei ˛enklinimo linijai (viengubai ar dvigubai), skirianciai priešingu krypciu eismo juostas, vairuotojas privalo va˛iuoti dešiniau nuo jos; 145.4 p. reikalavimus, kuriame nurodyta, kad lenkti draud˛iama pesciuju perejose neisitikinus, kad lenkti bus saugu, priekyje va˛iuojanciai transporto priemonei rodant posuki i kaire, pesciuju perejoje bei kirsdamas siaura ištisine kelio ˛enklinimo linija lenke priekyje ta pacia kryptimi va˛iavusi automobili „(duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini) bei susidure su juo. Po susidurimo, D. S. vairuojamas automobilis nuva˛iavo nuo kelio va˛iuojamosios dalies ir atsitrenke i kaireje šalikeleje auganti medi. Ivykio metu automobilio „Toyota Carina“ keleiviui V. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. ir pasikesino pagrobti Tokiais savo veiksmais D. S. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu D. S. (D. S.) ir jo gynejas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendi ir D. S. išteisinti. Nurodo, jog apylinkes teismas, priimdamas nuosprendi, netinkamai taike istatymus, jo išdestytos išvados neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu, buvo pa˛eistos materialines ir procesines teises normos. Teigia, kad apklaustas teisme ekspertas niekaip negalejo paaiškinti, kuo jis vadovavosi, darydamas išvada, jog D. S. KET 122 p. ir 145.4 p. reikalavimu nesilaikymas, buvo pagrindine prie˛astimi autoavarijai kilti. Tokia daroma išvada ekspertas grinde tik savo asmenine nuomone, negaledamas pasiremti jokiais normatyviniais dokumentais, taisyklemis. Nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendi, nepagristai remesi tik šia nelogiška eksperto išvada, jos nevertindamas kitu byloje esanciu irodymu visumoje, neatsi˛velgdamas i kita eksperto išvada, jog, butent, I. S. (duomenys neskelbtini) p. nesilaikymas salygojo eismo ivykio kilima. Anot apeliantu, byloje nera pagristu irodymu leid˛ianciu teismui daryti išvada, kad prieš atlikdama kairio posukio manevra, I. S. buvo ijungusi kairio posukio signala, todel S. S. privalejo ja lenkti iš dešines puses arba palaukti, kol BMW automobilis atliks posukio manevra. Tai patvirtinta nukentejusiojo, kuris va˛iavo D. S. automobilyje, parodymais. Apeliaciniame skunde atkreipiamas demesys i tai, jog automobilis BMW tuo metu, kai D. S. automobilis buvo lenkimo manevre, staigiai, nerodydamas posukio suko i kaire, u˛kirto D. S. automobiliui kelia ir, nors D. S. staigiai stabde ir suko i kaire, kad išvengti susidurimo, jo išvengti nepavyko. Pa˛ymi, jog ekspertas išvadoje patvirtino, kad D. S. neturejo technines galimybes išvengti susidurimo del staigaus BMW vairuotojos manevro i kaire, u˛kertant kelia D. S. automobiliui. Anot apeliantu, BMW automobilyje va˛iavusiu keleiviu parodymai, neva jie mate, kad buvo rodomas kairio posukio signalas, negali buti vertinami, nes sedint automobilio galineje sedyneje to matyti neimanoma. Atvirkšciai, vairuotoja I. S. negalejo nematyti nakties metu va˛iuojancio nuteistojo automobilio, kadangi šviete ˛ibintai.

Apeliacinaime skunde nurodoma, kad tai, jog S. S. BMW automobili lenke viršydamas leistina greiti nakties metu, nesant pesciuju ir nesudarant jiems pavojaus, dar nereiškia, kad del autoavarijos jis yra kaltas. Pa˛ymi, kad nuteistojo KET pa˛eidimai, kuriu apeliantai neneigia, neturejo itakos autoavarijai ir butent, todel nukentejusysis nereiške D. S. ieškinio del turtines ir neturtines ˛alos atlyginimo, nes jis ˛ino, kad del autoavarijos kalta 1. Slaboševiciute , o ne D. S.. Apeliantai atkreipia demesi i tai, kad teisme buvo keliamas I. S. kaltes klausimas, jog butina atlikti papildoma tyrima ir pateikti I. S. kaltinimus del autoavarijos , bet teismas toki prašyma nepagristai ignoravo.

Teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas praše apeliacini skunda tenkinti, prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus m. 1-o apylinkes teismo 2011 m. gegu˛es 26 d. nuosprendis teisetas ir pagristas. D. S. nuteistas pagristai - jo nusikalstama veika irodyta, tinkamai kvalifikuota, o paskirtoji bausme nera aiškiai per grie˛ta.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrind˛ia irodymais, kurie ivertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklemis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisejai irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu. Butina salyga vertinant irodymus – vidinis isitikinimas turi buti pagristas išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu. Priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas ivertino bylos irodymus pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamasis baud˛iamojo proceso istatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdestytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrinde butent išsamia irodymu visumos analize bei išdeste motyvus, kuriais vadovaudamasis atmete kitus irodymus ir pagristai D. S. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Apeliantai skunde neigia kalte del D. S. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1 d., padarymo, taciau tokie skundo argumentai vertintini kritiškai, kaip pasirinktas gynybos budas bei meginimas išvengti baud˛iamosios atsakomybes u˛ ši nusikaltima, nes jie prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistojo kalte patvirtinantiems irodymams, bei neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu.

Nors nuteistasis del padaryto nusikaltimo kalte pripa˛ino tik iš dalies, taciau byloje esanciais irodymais negincytinai nustatyta, jog ivykio metu D. S. vairavo transporto priemone ir va˛iavo Plytines gatve link Sauletekio al., o I. S. vairavo transporto priemone ir va˛iavo priešais D. S. vairuojama automobili ta pacia kryptimi. Priva˛iavus Plytines gatves 21 nama, I. S. suko i kaire. I. S. artejant prie posukio, D. S. išva˛iavo i priešpriešinio eismo juosta ir lenke I. S. vairuojama automobili. I. S. sukant, o D. S. lenkiant, I. S. vairuojamas automobilis ir D. S. vairuojamas automobilis susidure. Kelyje, kuriame yra po viena eismo juosta kiekviena kryptimi, abu automobiliai susidure priešpriešinio judejimo eismo juostoje.

BK 281 str. str. 1 d. numato baud˛iamaja atsakomybe tam, kas vairuodamas keliu transporto priemone, pa˛eide keliu eismo saugumo ar transporto priemones eksploatavimo taisykles, jeigu del to ivyko eismo ivykis, del kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito ˛mogaus sveikata. BK 281 str. 1 d. numatyta nusikaltimo sudetis yra materiali, todel, kvalifikuojant veika pagal mineta BK specialiosios dalies straipsni, butina nustatyti ne tik pavojinga veika (keliu eismo saugumo ar transporto priemones eksploatavimo taisykliu pa˛eidima), bet ir padarinius (nesunkiai sutrikdyta kito ˛mogaus sveikata) bei prie˛astini ryši tarp eismo saugumo taisykliu pa˛eidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Kadangi prie˛astinis ryšys yra BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudeties objektyvusis po˛ymis, išvada apie jo buvima daro teismas, o ne ekspertai, kurie sprend˛ia tik techninius prie˛astinio ryšio buvimo klausimus.

Kaip jau pamineta, viena iš salygu atsakomybei pagal BK 281 str. kilti yra keliu eismo taisykliu pa˛eidimas, todel butina nustatyti, ar D. S. pa˛eide keliu eismo taisykliu punktus. Apylinkes teismas konstatavo, jog D. S. pa˛eides KET 122, 133, 142 ir 145.4 punktu reikalavimus.

Anot apeliantu, byloje nera pagristu irodymu leid˛ianciu teismui daryti išvada, kad prieš atlikdama kairio posukio manevra, I. S. buvo ijungusi kairio posukio signala. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagristas. KET 142 p. nurodyta, kad jeigu priekyje va˛iuojantis vairuotojas rodo kairiji posukio signala ir yra persirikiaves posukiui i kaire (apsisukimui), va˛iuojantysis paskui ji privalo apva˛iuoti sukancia transporto priemone iš dešines arba palaukti, kol priekyje va˛iuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juosta.

Apylinkes teismas, ištyres byloje esancius irodymus, konstatavo, kad prieš sukdama i kaire I. S. ijunge kairio posukio signala ir letino greiti. Tai nustatyta liudytoju I. S., M. B. ir B. V. nuosekliais parodymais. Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme I. S. paaiškino, jog prieš pradedama sukti ji ijunge kairiojo posukio signala, mate prietaisu skydelyje mirksint posukio lempute ir girdejo garsini signala ( t.1, b.l. 109-110, t. 2, b.l. 56-57). Tokius I. S. parodymus patvirtino apklausti teisme kiti liudytojai (B. V., M. B.), kurie parode, jog mate tiek kairio posukio šviesos signala, tiek girdejo garsini posukio signala. Be to, specialisto išvada nustatyta, kad I. S. vairuoto automobilio priekinio kairiojo sparno posukio šviesu lempute yra techniškai tvarkinga ir turejo degti, jei buvo ijungta. Šiais irodymais nustatyta, kad I. S. vairuoto automobilio kaires puses posukio šviesu lempute buvo techniškai tvarkinga, prieš ivyki buvo ijungta ir veike. Be to, ši išvada neprieštarauja nuteistojo ir su juo va˛iavusiu nukentejusiojo ir liudytojo parodymams. Taip pat specialisto išvada nustatyta, jog prieš eismo ivyki I. S. vairuojamas automobilis va˛iavo apie 11 km/h greiciu. Toks nedidelis greitis va˛iuojant keliu, kuriame leistinas greitis yra 50 km/h, rodo, kad I. S. tolygiai ma˛ino greiti, kol greitis tapo nedidelis ir saugus posukiui padaryti. Toks nedidelis greitis turejo buti D. S. papildomas motyvas (be jau nustatyto I. S. posukio rodymo) išvadai, kad priekyje va˛iuojancio automobilio vairuotojas ketina sukti. Be to, D. S. parodymais nustatytos aplinkybes, kad automobilio „BMW“ vairuotoja va˛iavo keistai, tai letino greiti, tai ji didino. I. S. rodant kairio posukio signala, be to, ma˛inant greiti ir va˛iuojant nedideliu greiciu, D. S. privalejo vykdyti KET 142 p. reikalavimus, apva˛iuoti I. S. vairuojama transporto priemone iš dešines arba palaukti, kol priekyje va˛iuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juosta.

Kolegijos nuomone, apylinkes teismui konstatavus, jog I. S. rode kairiojo posukio signala, padaryta pagrista išvada, kad D. S. turejo ir galejo pamatyti rodoma posuki. Be to, tokia išvada teismas padare taip pat ivertines ir D. S. paaiškinima, kad I. S. vairuojama automobili jis pradejo lenkti likus apie 10 m. atstumu tarp automobiliu. Abi transporto priemones va˛iavo labai skirtingu greiciu (specialisto išvada nustatyta, kad D. S. va˛iavo apie 68 km/h greiciu, o I. S. – apie 11 km/h greiciu). Tai rodo, kad D. S. per trumpa atstuma ir nedideli laiko tarpa pasieke I. S. vairuojamos transporto priemones viduri, i kuri buvo smugis eismo ivykio metu. Taigi, negincijamai nustatyta, jog D. S. pa˛eide šia KET nuostata.

KET 122 p. nurodyta, kad jeigu va˛iuojamoji dalis ˛enklinimo linijomis ir (arba) kelio ˛enklais suskirstyta i eismo juostas, transporto priemones turi va˛iuoti šiomis juostomis; u˛va˛iuoti ant brukšniniu ˛enklinimo liniju leid˛iama tik persirikiuojant i kita eismo juosta, kirsti ištisines ˛enklinimo linijas leid˛iama tik šiu taisykliu 3 priede nurodytais atvejais; esant ištisinei ˛enklinimo linijai (viengubai ar dvigubai), skirianciai priešingu krypciu eismo juostas, vairuotojas privalo va˛iuoti dešiniau nuo jos; 145.4 p. nurodyta, kad lenkti draud˛iama pesciuju perejose. Inkriminuotas KET 122 p. reikalavimo pa˛eidimas yra susijes su KET 145.4 p. reikalavimais, kadangi prieš pesciuju pereja visuomet yra ištisine linija, todel draudimo lenkti pesciuju perejoje ir draudimo kirsti ištisine linija reikalavimai yra susije. Teismas nustate, kad D. S. pa˛eide šias KET nuostatas, o butent D. S. pradejo lenkimo manevra prava˛iaves ˛enkla Nr. 127, ˛inodamas, kad priekyje nedideliu atstumu yra pesciuju pereja, kurioje pagal KET 145.4 p., lenkti draud˛iama. Šioje situacijoje D. S., ˛inodamas KET 145.4 p. reikalavimus, turejo ivertinti, kad iki pesciuju perejos aplenkti kito automobilio nesuspes ir nelenkti I. S. vairuojamo automobilio.

Be to, D. S. taip pat pa˛eide KET 133 p., kuriame nurodyta, kad vairuotojas privalo va˛iuoti neviršydamas leistino greicio. Kaip matyti iš bylos med˛iagos, ivykio vietoje yra leid˛iamas 50 km/h greitis. Specialisto išvada nustatyta, kad prieš eismo ivyki D. S. va˛iavo didesniu, 68 km/h greiciu, tai neneige ir pats nuteistasis.

Kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai, jog nuteistojo KET pa˛eidimai neturejo itakos autoavarijai ir del autoavarijos kalta 1. Slaboševiciute, o ne D. S. paneigti anksciau aptartais irodymais.

Prie˛astinio ryšio nustatymas apima du momentus: butinosios padariniu kilimo salygos nustatyma ir prie˛astinio ryšio pobud˛io nustatyma. Butinosios padariniu kilimo salygos taisykle ipareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas keliu transporto eismo saugumo ar transporto priemoniu eksploatavimo taisykliu pa˛eidimas buvo butina padariniu kilimo salyga, o prie˛astinio ryšio pobudis parodo, ar prie˛astinis ryšis yra desningas (butinasis), ar atsitiktinis. Eismo dalyvio veika, kuria padaromas Keliu eismo taisykliu pa˛eidimas, autoavarijos prie˛astis yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisykliu reikalavimu ivykis nebutu ivykes. Butinoji padariniu kilimo salyga nustatoma sprend˛iant, ar eismo ivykis butu ivykes, jeigu nebutu pa˛eistos keliu eismo taisykles, t. y. eliminuojant iš eismo ivykio prie˛astingumo grandines keliu eismo taisykliu pa˛eidima (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo teismu praktikos keliu transporto eismo saugumo ar transporto priemoniu eksploatavimo taisykliu pa˛eidimo baud˛iamosiose bylose ap˛valga).

Ivertines byloje esancius irodymus, teismas nustate, kad eismo ivykis ivyko todel, kad D. S. lenke I. S. vairuojama automobili tuo metu, kai ji suko i kaire ir jos nepraleido, o I. S. suko i kaire tuo metu, kai D. S. ja lenke ir jo nepraleido. Teismas konstatavo, kad D. S. pa˛eide KET 142 p., I. S. va˛iuojant automobiliu ir rodant kairio posukio signala, D. S. neapva˛iavo sukancios transporto priemones iš dešines ir nepalauke, kol priekyje va˛iuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juosta. Nustatytoje situacijoje D. S. nepa˛eidus KET, palaukus, kol I. S. pasuks i kaire ir tik tada va˛iuojant toliau, eismo ivykis nebutu ivykes. Taigi, nusikalstamos veikos metu D. S. veike nusikalstamai nerupestingai, kadangi jis nenumate, kad del jo KET pa˛eidimo gali kilti eismo ivykis ir gali buti sutrikdyta kito ˛mogaus sveikata, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galejo ir turejo tai numatyti. Kolegija pritaria apylinkes teismo išvadai, kad D. S., vairuodamas keliu transporto priemone pa˛eide KET, del to ivyko eismo ivykis, kuriame buvo nesunkiai sutrikdyta kito ˛mogaus sveikata. Specialisto išvada Nr. G 2589/10(01) nustatyta, kad V. P. padarytas dešiniojo ˛astikaulio, kairiojo šlaunikaulio išnirimai, kairiosios gu˛duobes lu˛is. Su˛alojimai vertintini nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 85-86). Kolegijos nuomone, D. S. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Be to, teiseju kolegijos nuomone, teismas, skirdamas bausme bendruju bausmes skyrimo pagrindu, numatytu BK 41 str., 54 str., nepa˛eide. BK 41 straipsnyje yra itvirtintas teisingos bausmes principas. Bausme yra teisinga, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojinguma ir kaltinamojo asmenybe. Teismas atsi˛velge i padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsni, kaltes forma (neatsargus), i apelianto asmenybe apibudinancius duomenis – nors anksciau neteistas, taciau baustas administracine tvarka u˛ keliu eismo taisykliu pa˛eidimus, jo atsakomybe lengvinanciu ar sunkinanciu aplinkybiu byloje nenustatyta. Ivertinus visas aplinkybes visumoje, D. S. parinkta švelnesne, jam padaryto nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1 d., sankcijoje numatytu bausmiu rušis, t.y. bauda, o jos dydis nustatytas ma˛esnis nei baudos u˛ padaryta nusikalstama veika vidurkis. Todel visos šios išdestytos aplinkybes leid˛ia teigti, kad paskirtoji bausme yra teisinga ir adekvati padarytai nusikalstamai veikai.

Sutinkamai su suformuota teisine praktika, padarius išvada, jog skund˛iamas sprendimas yra teisetas ir pagristas, aukštesnysis teismas neprivalo analizuoti kiekviena skundo argumenta (del nepareikštu civiliniu ieškiniu ir pan.) neturinti esmines reikšmes šiam sprendimui (Aukšciausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-398/2009).

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo D. S. ir jo gynejo advokato A. B. apeliacini skunda atmesti.