- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-28
- Bylos Nr.
- 1A-494-106-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 84-1-00029-07
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rasa Valentinienė (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
- Nukentėjusysis
- J. J., R. K., D. R.
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas
Pranešėja Rasa Valentinienė Teisėja Skaistė Valinskytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-494-106-2012 Teisminio proceso Nr. 84-1-00029-07 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 1.2.26.2..; 2.3.2.1.3.5.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. birželio 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų J. J., R. K., D. R. apeliacinius skundus dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2007 m. vasario 17 d., apie 00.15 val., Stripinių kaime, Skuodo rajone, degalinės „Kvistija“ teritorijoje, viešoje vietoje matant R. K., R. K., R. K., L. N., D. R., D. R., K. B., įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, kumščiu vieną kartą sudavė A. D. į veidą, padarydamas jam veido sumušimą su viršutinės lūpos minkštųjų audinių paburkimu, muštine žaizda, pereinančia į gleivinės sritį, kraujosruvą lūpos gleivinėje. Dėl šio sužalojimo A. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Po to, E. G. tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2007 m. vasario 17 d., apie 00.30 val., Stripinių kaime, Skuodo rajone, degalinės „Kvistija“ teritorijoje, viešoje vietoje matant R. K., R. K., R. K., L. N., D. R., D. R., K. B., įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, J. J. priėjus prie jų automobilio, iš jo išlipo ir nutempęs už rūbų ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė stovinčiam J. J. į galvą. J. J. nugriuvus ir vėl atsistojus, E. G. vėl ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu sudavė jam į galvą. J. J. dar kartą nugriuvo ir E. G. gulinčiam ant žemės J. J. ne mažiau kaip du kartus koja įspyrė į galvą, padarydamas J. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. kraujosruvas viršutinėje ir apatinėje lūpose, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, apatinio žandikaulio kairio kampo srities minkštųjų audinių sumušimą. Po to, E. G., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu 2007 m. vasario 17 d., apie 00.35 val., Stripinių kaime, Skuodo rajone, degalinės „Kvistija“ teritorijoje, D. R., kuris norėjo apginti R. K., kumščiu suduodamas ne mažiau kaip dešimt smūgių į dešinę ausį, sprandą, nugaros viršutinę dalį, D. R. sukėlė fizinį skausmą, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
R. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2007 m. vasario 17 d., apie 00.20 val., Stripinių kaime, Skuodo rajone, degalinės „Kvistija“ teritorijoje, viešoje vietoje matant R. K., R. K., R. K., L. N., D. R., D. R., K. B., įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką be priežasties vieną kartą tyčia kumščiu trenkė J. J. į veidą ir nežymiai jį sužalojo, t. y. padarė kraujosruvas viršutinėje ir apatinėje lūpose, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, apatinio žandikaulio kairio kampo srities minkštųjų audinių sumušimą. Po to, R. B. 2007 m. vasario 17 d., apie 00.30 val., Stripinių kaime, Skuodo rajone, degalinės „Kvistija“ teritorijoje, E. G. už rūbų nutempus prie jų automobilio priėjusį J. J., ir ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavus stovinčiam J. J. į galvą, J. J. dar kartą nugriuvus ir gulinčiam ant žemės, ne mažiau kaip du kartus įspyrus į galvą, R. B. už rūbų suėmęs laikė norintį padėti J. J. R. K., o S. G. ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu sudavė R. K. į galvą. Po to, R. B. už rūbų patempęs apvertė R. K. ant žemės ir ne mažiau kaip keturis kartus spyrė jam į galvą, o S. G. ne mažiau kaip tris kartus spyrė R. K. į galvą, dėl ko padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą: muštinę žaizdą ir pogleivinę kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, nosies kaulo lūžius be dislokacijos kairėje šoninėje sienelėje bei nosikaulio gale, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
S. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2007 m. vasario 17 d., apie 00.30 val., Stripinių kaime, Skuodo rajone, degalinės „Kvistija“ teritorijoje, E. G. už rūbų nutempus prie jų automobilio priėjusį J. J., ir ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavus stovinčiam J. J. į galvą, jam nugriuvus ir vėl atsistojus, tada vėl ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu sudavus J. J. į galvą, J. J. dar kartą nugriuvus ir gulinčiam ant žemės, ne mažiau kaip du kartus įspyrus į galvą, o R. B. už rūbų suėmus ir laikant norintį J. J. padėti R. K., S. G. ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu sudavė R. K. į galvą. R. B. už rūbų patempus ir apvertus R. K. ant žemės ir ne mažiau kaip keturis kartus spyrus jam į galvą, S. G. ne mažiau kaip tris kartus spyrė R. K. į galvą, dėl ko padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą; muštinę žaizdą ir pogleivinę kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, nosies kaulo lūžius be dislokacijos kairėje šoninėje sienelėje bei nosikaulio gale, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Apeliaciniuose skunduose R. K. ir D. R. prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį ir perduoti bylą kitam apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad nutartis neteisinga, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Įtarimai pareikšti pagal BK 284 straipsnį, tačiau visos bylos aplinkybės rodo, kad byla turėjo būti tiriama dėl pasikėsinimo nužudyti. Tai rodo nustatytos faktinės aplinkybės: visi suduoti smūgiai (tame tarpe kojomis) buvo tik į galvą; nusikaltėliai savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių, nes vienas iš liudytojų nusikaltimo vietoje panaudojo kovinį legaliai laikomą ginklą ir pradėjo šaudyti, dėl ko jam pavyko nutraukti neteisėtus veiksmus. Teigia, kad žmogaus galvos spardimas yra pasikėsinimas nužudyti, netiesiogine tyčia. Kaltininkas, daug kartų spirdamas žmogui į galvą, žino, kad gali jį nužudyti, ir arba tų pasekmių nori, arba leidžia joms kilti. Šiuo atveju iš objektyvių duomenų - teismo specialistų išvadų ir filmuotos medžiagos - aiškiai matyti, kad nusikaltėliai tikslingai veikė grupe ir metodiškai, nukreiptai spardė į galvas; jie norėjo aiškių, kiekvienam asmeniui suvokiamų pasekmių - žmonių mirties. Ir tik įvykio vietoje atsiradęs žmogus su ginklu nutraukė nusikalstamą veiką. Nustačius tokias aplinkybes, teismas turėjo grąžinti bylą prokurorui pagal BPK 432 straipsnį, kaltinimo pakeitimui ir kito kaltinamojo akto surašymui. Teismas šiuo atveju visiškai nenagrinėjo bylos faktinių aplinkybių ir priėmė neteisėtą sprendimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis J. J. prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo kitam apylinkės teismui.
Nurodo, kad priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes neatitinka bylos faktinių aplinkybių, byla išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai. Teismų praktikoje konstatuota, kad išteisinamųjų nuosprendžių senaties terminų suėjimas dar nereiškia jog turi būti paliekami galioti neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismo išteisinamieji nuosprendžiai. Apeliacinio teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai.
Pažymi, kad dėl šios bylos Klaipėdos apygardos teismas du kartus pripažino Skuodo rajono apylinkės teismą šališku ir bylos nagrinėjime padariusiu esminių klaidų. Nukentėjusiųjų raštišku pareiškimu buvo kreiptasi į Skuodo rajono apylinkės teismą dėl šio teismo visos sudėties nušalinimo, tačiau teismas tai suasmenino ir pritaikė bylą nagrinėjančiai teisėjai, šį pareiškimą atmetė ir paskelbė neskundžiamu. Teismas priėmė sau parankų sprendimą, tokiais veiksmais įrodydamas šališkumą kaltinamiesiems, atitinkamai tempiant laiką ir pritaikant senaties terminą. Skųsdamas priimtų 2012 m. kovo 26 d. ir 2012 m. kovo 29 d. nutarčių teisėtumą, prašo teismo, taip pat įvertinti minėtus teismo veiksmus ir minėto prašymo dėl visos teismo sudėties nušalinimo nepagrįstą bei neteisėtą išnagrinėjimą ir netenkinimą (prašymai ir dėl jų priimtos nutartis yra byloje). Pažymi, kad buvo reikalaujama ne konkrečios teisėjos nušalinimo, o visos teismo. Reikalaujant nušalinimo buvo remtasi pagrįstais faktais bei motyvuotais argumentais.
Bylos nagrinėjimas buvo nuolat piktavališkai vilkinamas. Dėl neadekvačių atidėjimo priežasčių, kurios lėmė 5 metų termino suėjimą, bylos nagrinėjimas užtruko neprotingą laiką, esant akivaizdiems įrodymams bei svarbiausia šioje byloje - filmuotai medžiagai.
Kaltinamųjų veikos netinkamai kvalifikuotos. Įtarimai pareikšti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nors BK 284 straipsnio „Viešosios tvarkos pažeidimas“ dispozicija neapima BK 138 straipsnio ir BK 140 straipsnio, todėl šios veikos turėtų būti kvalifikuojamos pagal BK 284 straipsnį, BK 138 straipsnį ir BK 140 straipsnį, kaip idealioji sutaptis. Tokia išvada išplaukia analizuojant minėtų straipsnių sankcijas, kadangi BK 138 straipsnyje numatyta griežtesnė bausmė nei BK 284 straipsnyje ir BK 140 straipsnyje. Atitinkamai ją pritaikius bei kvalifikuojant kaltinamųjų veikas ne tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, teismas būtų neturėjęs galimybės pasinaudoti senaties teminu.
Nors nusikaltimas įvyko prieš 5 metus, tačiau materialinė ir moralinė žala išliko, kurios klausimo teismas neišsprendė. Civiliniai ieškiniai liko nenagrinėti. Teismas nepasisakė dėl teismo išlaidų apmokėjimo (nukentėjusiuosius už atlygį atstovavo atstovas) ir daiktinių įrodymų grąžinimo. Šie daiktai pasibaigus procesui grąžinami savininkui. Tas nebuvo padaryta ir apie juos net nepasisakyta.
Prokuroras ir gynėjai prašo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Pagal BK 95 straipsnio nuostatas (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr.IX-1495 redakcija, galiojusi iki 2010 m. birželio 15 d. įsigaliojusio įstatymo Nr. XI-901), asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalį, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo 5 metai. Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. BPK 254 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nagrinėjimo teisme metu nustačius šio kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose numatytas aplinkybes, byla nutraukiama teismo nutartimi. Šioje byloje nustatyta, kad E. G., R. B., S. G. nusikalstama veika padaryta 2007 m. vasario 17 d. Taigi konstatuotina, jog apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas dėl šių asmenų padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, suėjo 2012 vasario 17 d., todėl apylinkės teismas pagrįstai bylą nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Apeliantai neginčija aplinkybės, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, tačiau savo skunduose nurodė, kad teismas, prieš priimdamas sprendimą nutraukti bylą suėjus senaties terminui, privalėjo teisingai kvalifikuoti kaltinamųjų S. G., R. B. ir E. G. nusikalstamą veiką ir pareikšti jiems kaltinimą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, BK 138 straipsnio 1 dalį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutarties, byla teisiamajam posėdžiui buvo perduota S. G., R. B. ir E. G. kaltinant nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalies, padarymu (t. 4, b. l. 77). Taigi, nagrinėjamu atveju teismas negalėjo S. G., R. B. ir E. G. veikos perkvalifikuoti pagal sunkesnį nusikaltimą, t.y. BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį ar BK 138 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad BK 256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji tokio prašymo nepateikė.
Teismų praktikoje pažymima, kad nutraukiant baudžiamąjį procesą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas, nes apkaltinamojo nuosprendžio jau nebegalima priimti. Taigi, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą sprendimą nespręsdamas kaltinamųjų S. G., R. B. ir E. G. kaltės klausimo po to, kai nustatė, kad suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąjį procesą nutraukė, nes BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte imperatyviai nurodyta, kad suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.
Kiti apeliantų skunduose nurodyti argumentai paliktini nenagrinėtinais, kadangi esant byloje nustatytoms aplinkybėms, t. y. suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, jie neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismui teisingai taikius materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias senaties instituto taikymą, buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas baudžiamąjį procesą nutraukti. Apeliacinės instancijos teismui nenustačius kitų baudžiamojo ar baudžiamojo proceso pažeidimų, skundžiama nutartis paliekama galioti, nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai atmetami. Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo bei dėl daiktinių įrodymų gali išspręsti pirmosios instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nukentėjusiųjų R. K., J. J. ir D. R. apeliacinius skundus atmesti.