Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1S-344-495/2016

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-10-21
Bylos Nr.: 1S-344-495/2016
Teisminio proceso Nr.: 1-10-9-00038-2009-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Daiva Pranytė-Zalieckienė
Kaltinamasis: A. S.

Byla Nr. 1S-344-495/2016

Proceso Nr. 1-10-9-00038-2009-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.16.2.12.; 2.12.4.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio21d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Pranytė-Zalieckienė,sekretoriaujant Živilei Vološinienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinio ieškovo AB (duomenys neskelbtini) atstovo R. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos8d. nutarties, kuria panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamajam A. S. nuosavybės teise priklausančiam turtui.

Teisėja, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. S. tuo, kad jis, nuo 2002-11-11 iki 2008-10-10 būdamas 1991-11-04 įsteigtos AB (duomenys neskelbtini), (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Vilnius generalinio direktoriaus pavaduotoju ir valdybos pirmininko pavaduotoju, t.y. valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, o 2007-02-20 - 2007-05-08 ir 2008-02-04 - 2008-02-14 laikotarpiu ir UAB (duomenys neskelbtini) konsultantu, einamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir turėdamas teisę duoti nurodymus dėl turto panaudojimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130) 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktus, kuriuose nustatytos valstybės tarnautojų prievolės laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, ir šiais pažeidimais diskredituodamas valstybės tarnautojo vardą, sumenkino AB „(duomenys neskelbtini)“, kurios 68,7 % akcijomis iki 2005-03-31 disponavo Valstybės įmonė Valstybės turto fondas, autoritetą jam pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, pažeisdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 9 p. nuostatą, kad „Bendrovės veiklos tikslai yra šių įstatų 10 punkte numatytos veiklos organizavimas ir vykdymas siekiant gauti pajamų ir pelno, tenkinti akcininkų turtinius interesus“, 2002-06-03 įstatų 45 punkto reikalavimus, kad „Bendrovės organai privalo veikti tik Bendrovės ir jos akcininkų naudai. Bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia Bendrovės įstatus ar priešingi įstatuose nurodytiems veikos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi“, veikdamas bendrininkų grupe vieninga tyčia suAB “(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi E. M. ir UAB “(duomenys neskelbtini)“ direktorium V. S., 2003 m. rugsėjo 25 d. – 2008 m. kovo 05 d. laikotarpiu pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės ir asmeninės naudos sau ir nusikaltimo bendrininkams, iššvaistė jo žinioje buvusį AB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės - 9 522 115, 66 Lt – turtą, o būtent:

pagal išankstinį susitarimą 2003 m. rugsėjo 25 d. V. S. įsteigus UAB “(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius), bei tapus vieninteliu akcininku ir direktoriumi, bendrininkų grupės nariams žinant, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ neturi finansinės galimybės atsiskaityti (įstatinis kapitalas – 10 000 litų) ir nesant jokios galimybės atlaisvinti patalpų dėl jose įrengtos laikraščių spausdinimo mašinos (duomenys neskelbtini), 2003 m. rugsėjo 26 d. V. S. pateikus A. S. paruoštą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą AB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl gamybinio pastato įsigijimo, tą pačią dieną - 2003 m. rugsėjo 26 d. - Vilniaus miesto 28-ajame notarų biure, esančiame Vilniuje, Jasinskio g. 12, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama V. S., ir AB ,,(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius E. M. pasirašė AB ,,(duomenys neskelbtini)“ žinomai nenaudingą pirkimo pardavimo sutartį dėl AB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančio pastato-spaustuvės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 20 280,61 kv.m., esančios (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus sav. dalies, lygios 61027/125000, rinkoje vertinamo 4 650 000 Lt, t.y. 1 019 000 Lt daugiau, pardavimo už 3 631 000 Lt. Šia sutartimi UAB “(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atsiskaityti su AB ,,(duomenys neskelbtini)“ per 2 metus nuo turto pilno atlaisvinimo dienos. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ su AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė tik 2008-03-04 skolintomis lėšomis įkeičiant tas pačias patalpas, ko pasekmėje AB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2003-09-26 iki 2008-03-04 nepagrįstai sumokėjo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn perduotose gamybinėse patalpose sunaudotą elektros energiją, vandenį, šildymą, šiukšlių išvežimą ir patalpų valymą - 1 672 254,99 Lt ir įsipareigojo mokėti nekilnojamojo turto mokestį už bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ ir žemės sklypo plotą, kuriame yra parduotos patalpos ir sumokėjo už 2003 metų spalio-gruodžio mėn. - 2 340,08 Lt., už 2004 metus - 9 360,49 Lt. žemės nuomos mokestį, viso 11 700,57 Lt. Tokiu būdu AB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 6 333 955,56 Lt materialinę žalą.

Tęsiant nusikalstamą veiką ir bendrininkų grupės nariams veikiant pagal išankstinį susitarimą, 2004-02-24 Vilniaus miesto 28-ajame notarų biure, esančiame Vilniuje, Jasinskio g. 12, V. S., atstovaudamas„(duomenys neskelbtini)“, ir AB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama E. M., pasirašė 1994-07-20 „Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo“ Nr.I-565 2 str., numatantį, kad „mokesčio objektas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas <...>, ir 7 str., numatantį, kad „Mokestis už naujai įsigytą ar pastatytą apmokestinamąjį nekilnojamąjį turtą skaičiuojamas po1/12 metinės sumos už kiekvieną mėnesį, pradedant mėnesiu einančiu po mėnesio, kurį nekilnojamasis turtas įgytas nuosavybės teise. Mokesčio apskaičiavimas valstybinei mokesčių inspekcijai pateikiamas praėjus vienam mėnesiui po turto įgijimo nuosavybės teise. Už naujai įsigytą turtą mokestis paskirstomas proporcingai likusiems mokėjimo terminams“, 2005-06-07 Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo X-233 (įsigaliojo nuo 2006-01-01) 12 str., numatantį, kad „<...> mokestį už juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį) bei juridiniams asmenims neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduotą naudotis nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį) <...> apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka juridiniai asmenys“, reikalavimams ir AB ,,(duomenys neskelbtini)“ interesams prieštaraujantį 2003-09-26 nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimą Nr. 1, papildytą punktu (5.8), kuriuo AB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai įsipareigojo nuo turto pardavimo sutarties sudarymo iki visiško patalpų atlaisvinimo bei turto perdavimo pirkėjo faktiniam valdymui ir naudojimui mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Nors už patalpas, parduotas pagal 2003-09-26 sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Valstybės biudžetą nuo 2004-04-28 iki 2008-01-01 sumokėjo nekilnojamojo turto mokestį 110 069, 33 Lt, tačiau nuo 2004-05-31 iki 2008-03-31 bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išrašė 11 PVM sąskaitų faktūrų už 147 989 Lt dėl nekilnojamojo turto kompensacijos, iš kurių pagal 10 PVM sąskaitų faktūrų AB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose padarė įrašus dėl užskaitos ir sumažino UAB “(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą už patalpas 142 432, 00 litais bei 2008 04 28 mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini)pervedė į UAB “(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą 5 557, 00 Lt apmokant vienuoliktąją PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu AB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 147 989 Lt materialinę žalą.

Tęsiant nusikalstamą veiką ir bendrininkų grupės nariams veikiant pagal išankstinį susitarimą, UAB “(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaičius su AB ,,(duomenys neskelbtini)“ už 2003-09-26 įsigytas patalpas, siekiant užtikrinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kredito gavimą iš SEB banko, 2008-01-30 V. S., atstovaudamas„(duomenys neskelbtini)“, ir AB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama E. M., sudarė AB „(duomenys neskelbtini)“ žinomai nenaudingą negyvenamųjų patalpų su jose esančiais AB ,,(duomenys neskelbtini)“ įrenginiais nuomos sutartį ir 2008-01-30 šios sutarties pakeitimą dėl bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ parduotų, bet dar neapmokėtų patalpų dalies – 5602,04 kv. m. - nuomos iki 2010-01-31. Šios sutarties pagrindu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008-03-31 iki 2009-02-13 bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ už patalpų nuomą išrašė 12 PVM sąskaitų faktūrų už 1 160 191, 98 Lt, o AB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008-03-27 iki 2008-08-18 pervedė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už patalpų nuomą 185 517, 77 Lt, bei 2009-03-09 Vilniaus m. 1 apylinkės teismui pateikė ieškinį „Dėl nuomos sutarties nutraukimo ir nuomininko iškeldinimo“ ir nurodė, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ neapmokėjo 1 061 035, 88 Lt pagal 11 sąskaitų faktūrų, išrašytų už patalpų nuomą. Tokiu būdu AB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 1 160 191, 98 Lt materialinę žalą.

Tęsiant nusikalstamą veiką ir bendrininkų grupės nariams veikiant pagal išankstinį susitarimą, 2005-01-25 (duomenys neskelbtini), Vilniuje, V. S., atstovaudamasUAB „(duomenys neskelbtini)“, ir AB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama E. M., sudarė poligrafinių paslaugų teikimo sutartį, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo teikti AB „(duomenys neskelbtini)“ poligrafines paslaugas. Po ko, AB „(duomenys neskelbtini)“ 2005-02-10 grąžinus UAB „L. V.“ pagal 2003-12-17 PVM sąskaitą faktūrą įsigytą laminavimo įrengimą GBC D. J. 57/72, 2005-02-23 nepagrįstai kreditavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laminavimo įrenginio įsigijimą už 73 160,00 Lt. Poligrafinių paslaugų teikimo sutarties pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2004-05-01 iki 2008-09-01 išrašė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas – faktūras dėl darbų ir paslaugų už 1 506 819,12 Lt. Tokiu būdu AB „(duomenys neskelbtini)“ perkėlė poligrafinių paslaugų veiklą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir patyrė 1 579 979, 12 Lt materialinę žalą.

Tęsiant nusikalstamą veiką ir bendrininkų grupės nariams veikiant pagal išankstinį susitarimą, 2008-01-30 notarų biure, esančiame Vilniuje, Olimpiečių g. 1-29, V. S., atstovaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius pirkimo – pardavimo sutartį su R. P. bei D. P. dėl 2 žemės sklypų įsigijimo už 336 000 Lt, iš AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) į R. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti: 2008-02-29 - 100 000,00 Lt ir 2008-03-05 - 200 000 Lt. Tokiu būdu AB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 300 000 Lt materialinę žalą.

Bendrininkų grupės nariams įgyvendinus nusikalstamą sumanymą, kurio metu iš AB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei “(duomenys neskelbtini)“ buvo perduotas turtas bei perkeltas poligrafinių paslaugųverslas, 2008-11-19 A. S. pasirašė fiktyvią UAB “(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį su V. S., t.y. įgijo visas UAB “(duomenys neskelbtini)“ akcijas bei 2008-11-20 pasiskyrė save į direktoriaus pareigas, taip įgydamas bendrovę, kurios naudai buvo iššvaistytas AB „(duomenys neskelbtini)“ turtas.

Tokiu būdu A. S. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos ir iššvaistė kaltininko žinioje buvusį AB ,,(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės - 9 522 115, 66 Lt - turtą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 str. 2 d., 228 str. 2 d.

A. S. taip pat kaltinamas tuo, kad aplaidžiai tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent: jis, nuo 2008-11-20 iki 2009-09-01 būdamas 2003-09-25 įsteigtos UAB “(duomenys neskelbtini)“, (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius) direktoriumi ir vieninteliu akcininku, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 str. nuostata, kad „už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, 4 str. nuostata, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintų „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (redakcija 2007-12-19) 30 p. nuostatą - „pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymoir šių taisyklių reikalavimus už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d. nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,12 str. 1d. nuostatą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 str. 4d. nuostatą, kad „apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius“, 19 str. 1 d. nuostatą, kad „Buhalterinės apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemonės, užtikrinančiais dokumentų saugumą“ ir 2 d. nuostatą - „Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, pažeidžiant LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintų „Dėlkasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 3 p., „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas“, 4 p. „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai iš kasos išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas“, 16 p. „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kaso knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kaso knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir finansininko parašai“- nepateikė apskaitos registrų už 2005 metų pirmą pusmetį, nors PVM deklaracijų duomenimis pardavimai už 2005 m. I pusmetį sudarė 539 091,00 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenys apie pajamas 2005 ir 2007 metais įrašyti PVM deklaracijose neatitinka pelno (nuostolio) ataskaitų duomenų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metų apskaitos registruose ir finansinėje atskaitomybėje neužfiksavo 407 805,75 Lt pajamų. Buhalterinės apskaitos registruose, PVM deklaracijose už 2008 m. spalio – 2009 metų vasario mėn., neįtraukta 75 036,27 Lt pardavimo PVM. Todėl (duomenys neskelbtini)apskrities VMI pateiktoje 2008 metų finansinėje atskaitomybėje ir 2008 m. spalio-gruodžio mėn. ir 2009 m. sausio-vasario mėn. PVM deklaracijose pateikė neteisingus duomenis.

Žemesnės instancijos teismas

- nuo 2008-10-31 iki 2009-02-13, 5 atvejais į apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų įrašytų 5 PVM sąskaitose faktūrose dėl patalpų nuomos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 482 842,02 Lt, tame skaičiuje PVM – 75 036,27 Lt, iš jų:2008-10-31 (duomenys neskelbtini)už nuomą 81 561,15 Lt, PVM 14 681,01 Lt, iš viso 96 242,16 Lt;2008-11-28 (duomenys neskelbtini)už nuomą 81 561,15 Lt, PVM 14 681,01 Lt, iš viso 96 242,16 Lt;2008-12-31 (duomenys neskelbtini)už nuomą 81 561,15 Lt, PVM 14 681,01 Lt, iš viso 96 242,16 Lt;2009-01-30 (duomenys neskelbtini)už nuomą 81 561,15 Lt, PVM 15 496,62 Lt, iš viso 97 057,77 Lt;2009-02-13 (duomenys neskelbtini)už nuomą 81 561,15 Lt, PVM 15 496,62 Lt, iš viso 97 057,77 Lt.

- 2008-2009 m. į apskaitą neįtraukė 407 805,75 Lt pajamų. Dėl šių veiksmų 2008 metų finansinės atskaitomybės duomenys apie pajamas neatitinka tikrovės, kadangi 244 683,45 Lt neįtraukė į 2008 m. finansinę atskaitomybę, dėl to pelno mokestis buvo sumažintas 36 702,52 Lt (244683,45 x 15%).

- sumažino mokėtiną į biudžetą PVM už 2008 m.spalio – gruodžio mėnesius 44 043,03 Lt, o 2009 m. 01- 02 mėnesius 30 993,24 Lt, iš viso 75 036,27 Lt. Iš jų:2008 m. 10 mėn. 14681,01 Lt;2008 m. 11 mėn. 14681,01 Lt;2008 m. 12 mėn. 14681,01 Lt;2009 m. 01 mėn. 15496,62 Lt;2009 m. 02 mėn. 15496,62 Lt;

- 5-ios ūkinės operacijos 482 842,02 Lt sumai nuo 2008-10-31 iki 2009-02-13 dėl patalpų nuomos neužregistruotos apskaitos registruose,

- nepateikė patvirtintos dokumentų saugojimo tvarkos,

- nuo 2005-01-01 iki 2008-12-31 neįrašė 16 kasos pajamų orderių 238 772,66 Lt sumai dėl pinigų priėmimo į kasą;

- nuo 2005-01-01 iki 2008-12-31 neįrašė 20 kasos išlaidų orderių 129 671,78 Lt sumai dėl pinigų išmokėjimo iš kasos,

Dėl išvardintų pažeidimų pagal tyrimui pateiktus dokumentus iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2004-2008 metus.

Tokiu būdu A. S. 2008-11-20–2009-03-01 aplaidžiai tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d.

Vilniaus apygardos prokuratūros 2010 m. birželio 17 d. nutarimu, siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį, laikinai apribotos nuosavybės teisės į A. S. turtą. Šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo pratęstas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartimi iki bylos išnagrinėjimo teisme A. S. buvo partęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas. Laikinai buvo apribotos A. S. nuosavybės teisės į:

negyvenamąsias patalpas - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini); 1250/416874 negyvenamosios patalpos – parkingo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini); negyvenamas patalpas, pažymėtas 4-3, 4-4, 5-2, 5-4, 6-2, 6-3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini); 2,1540 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4,6300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartimi iki bylos išnagrinėjimo teisme buvo laikinai A. S. nuosavybės teisės į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 procentų akcijų ir AB „(duomenys neskelbtini)“ 29501 vnt. paprastųjų vardinių AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių nominali vertė 29 501 Lt.

Antstolis R. V. 2016 m. kovo 29 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas panaikinti A. S. turtui: butui, unikalus NR. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Vilniuje, (duomenys neskelbtini)ir 2,1540 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)., taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Prašyme nurodė, kad antstolio kontoroje vykdomi notarės D.Jievaitytės 2015m. lapkričio 24d. išduoti vykdomieji įrašai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini),Nr. (duomenys neskelbtini)dėl skolos ir vykdomuosiuose dokumentuose nurodytų palūkanų išieškojimo iš A. S., išieškotojo AB SEB bankas naudai, priverstinai parduodant įkeistą turtą iš varžytynių, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015m. liepos 2d. išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini)dėl 584,43 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. S., išieškotojo AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Vykdant išieškojimą 2015m. gruodžio 3 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini)buvo areštuotas įkeistas turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat areštuotas įkeistas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą skola nesumokėta, todėl vykdytinas priverstinis skolos išieškojimas jį nukreipiant į įkeistą turtą.Apskaičiuotą iš skolininko A. S. išieškotiną skolą su palūkanomis hipotekos kreditoriaus AB SEB banko naudai šiuo metu sudaro 168 818,77 Eur.

Išieškojimas hipotekos kreditoriaus AB SEB banko naudai, pagal notarės D.Jievaitytės 2015-11-24 išduotus vykdomuosius įrašus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), kol nerealizuotas įkeistas turtas, vykdytinas tik iš įkeisto turto. Remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.193 str., hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymu nustatyta tvarka, jeigu realizavus įkeista daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso, todėl nerealizavus įkeisto turto hipotekos kreditoriaus teisė išieškoti skolą iš kito turto yra apribota.

Antstolis prašyme atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje, nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, susijusių su turto realizavimo stabdymu esant areštui, laikomasi nuomonės, kad antstolio atsisakymas vykdyti vykdymo veiksmus realizuojant baudžiamojo proceso tvarka areštuotą įkeistą turtą yra nepagrįstas dėl CPK 626 str. 3 d. numatytos išimties (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-15687-391/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015-08-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1481-345/2015; Vilniaus mesto apylinkės teismo 2015-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-25017-987/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-141-619/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1689-460/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-02 nutartis byloje Nr. 1N-149/2014).

Delsiant realizuoti įkeistą turtą ir padengti skolą hipotekos kreditoriui AB SEB bankui, didėja įsiskolinimas dėl vykdomajame įraše numatytų palūkanų, kurios skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo dienos, todėl mažinama tikimybė, jog iš gautų už turtą lėšų bus padengtos kitos skolininko skolos vėlesnės eilės kreditoriams.

Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2016 m. liepos 8 d. nutartimi antstolio R. V. prašymą patenkino. Nutartyje nurodė, kad nors byloje pareikštas civilinis ieškinys, kurio užtikrinimui kaltinamojo turtui taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, teismui nebuvo nežinoma, kad šis turtas yra įkeistas. Aplinkybė, kad yra išduotas vykdomasis įrašas išieškoti skolą hipotekos kreditoriui, paaiškėjo po teismo nutarties priėmimo. Teismas nurodė, kad antstolio pareiškime nurodytas kaltinamajam priklausantis turtas įgytas ne iš nusikalstamu būdu įgytų lėšų, o gavus banko finansavimą. Atsižvelgęs į proceso teisingumo, ekonomiškumo bei protingumo principus ir įstatyme įtvirtintą privilegijuotą hipotekos kreditoriaus padėtį, teismas padarė išvadą, kad toliau taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą šiam turtui netikslinga.

Civilinio ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas R. B. skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – netenkinti antstolio R. V. prašymo dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo kaltinamojo A. S. turtui: butui su rūsiu, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Skunde nurodo, kad remiantis CK 4.193 str. 2 d., jeigu daiktas įkeistas kelis kartus, hipotekos kreditorių reikalavimai patenkinami pagal hipotekos įregistravimo Hipotekos registre laiką eilės tvarką. Teismui pateiktame antstolio prašyme nėra nurodyta, ar įkeistas A. S. turtas (butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini)), nėra įkeistas kelis kartus. Šių aplinkybių teismas nesiaiškino ir netyrė. Skundo autoriaus nuomone, tiek antstolis, tiek teismas privalėjo nurodyti, ar 168 818,77 Eur skolos išieškojimas hipotekos kreditoriaus AB SEB bankas naudai iš įkeisto turto yra vykdomas pagal pirminio ar pagal paskesnės eilės hipotekos kreditoriaus reikalavimą. CK nustato taisyklę, kad jeigu daiktas yra įkeistas kelis kartus, pirmiausia yra patenkinami būtent pirmesnio hipotekos kreditoriaus reikalavimai.

Civilinio ieškovo atstovas nurodo, kad 2008 m. vasario 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB SEB bankas sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria AB SEB bankas finansavo spaustuvės patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijimą ir kredito sutarčiai užtikrinti AB SEB banko naudai 2008 m. vasario 28 d. buvo sudaryta Hipotekos sutartis (lakštas) Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu AB SEB banko naudai įkeistos spaustuvės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), patalpos. Prievolių, pagal šią kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui tarp AB SEB bankas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. S. 2008-12-19 buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo nuomone, A. S., šiai kreditavimo sutarčiai užtikrinti, galėjo AB SEB bankui įkeisti ir savo asmenini turtą, t. y. butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 21 d. sprendimu pripažino negaliojančia AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2003-09-26 pirkimo pardavimo sutartį ir spaustuvės patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini), Vilnius, grąžino AB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau grąžintoms spaustuvės patalpoms iki šios dienos galiojahipotekos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriapatalpos įkeistos AB SEB bankui. Be to, AB SEB bankas pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“800 362,65 Eurkreditorinį reikalavimą, kuris grindžiamas AB SEB bankas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui sudarytu hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini). AB SEB bankas 800 362,65 Eur kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas AB „(duomenys neskelbtini)“ restruktūrizavimo byloje.

Skunde nurodoma, kad jeigu A. S. yra įkeitęs AB SEB bankui ir savo turtą((duomenys neskelbtini), Vilniuje ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini)) pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)ir šis įkeitimas yra pirmesnis negu tas, kurio pagrindu antstolis R. V. vykdo priverstinį išieškojimą, tada visų pirma antstolio R. V. vykdomojoje byloje iš įkeisto A. S. turto (buto ir žemės sklypo) turėtų būti tenkinami pirmos eilės hipotekos kreditoriaus reikalavimai. Tai reiškia, kad visų pirma turėtų būtipatenkintas AB SEB banko reikalavimas, kylantis iš kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš įkeisto turto jį pilnai/iš dalies patenkintus, AB „(duomenys neskelbtini)“ restruktūrizavimo byloje būtų panaikintas/sumažintas AB SEB banko kreditorinis reikalavimas. Tokiu būdu būtų apginti ne tik hipotekos kreditoriaus AB SEB banko interesai, bet ir nukentėjusios AB „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas skundžiama nutartimi patenkinęs antstolio R. V. prašymą, nutartyje nepasisakė kurios eilės hipotekos kreditoriaus reikalavimus leidžia patenkinti nuimdamas areštą, taip pažeidė nukentėjusios AB „(duomenys neskelbtini)“ interesus. Baudžiamojoje byloje kaltinamojo A. S. turtas, tame tarpe butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo areštuoti, kad užtikrintų 9 000 000 Lt AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį. Teismas, panaikindamas areštą A. S. turtui, sumažino civilinio ieškinio įvykdymo užtikrinimą, todėl spręsdamas šį klausimą privalėjo ne tik formaliai taikyti CPK nuostatas, tačiau ištirti visas svarbias aplinkybes. Teismas, leisdamas antstoliui vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto, neįvertino hipotekos kreditoriaus eilės, todėl galimai pažeidė nukentėjusios AB „(duomenys neskelbtini)“ interesus.

Kartu su skundu civilinio ieškovo atstovas pateikė antstolio R. V. patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo; 2008-02-22 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);Hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsiliepime į civilinio ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skundą antstolis R. V. prašo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Kartu su atsiliepimu antstolis R. V. teismui pateikė notarės D. Jievaitytės 2015-11-24 vykdomųjų įrašų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini),Nr. (duomenys neskelbtini)kopijas bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl procesinės prievartos priemonės - laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo,baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė (BPK 151, 152 straipsniai).

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo A. S. turtui, įskaitant jam priklausančiam butui Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypui (duomenys neskelbtini), buvo paskirtas, siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį.

Iš antstolio prašymo matyti, kadantstolio kontoroje vykdomi notarės D.Jievaitytės 2015m. lapkričio 24d. išduoti vykdomieji įrašai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini),Nr. (duomenys neskelbtini)dėl skolos ir vykdomuosiuose dokumentuose nurodytų palūkanų išieškojimo iš A. S., išieškotojo AB SEB bankas naudai, priverstinai parduodant įkeistą turtą iš varžytynių. Tačiau nagrinėjamu atveju priverstinis išieškojimas buvo neįmanomas dėl baudžiamojoje byloje A. S. taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo į jam priklausantį turtą, tame tarpe ir butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini)bei žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Iš bylos duomenų matyti, kadareštuotas A. S. turtas yra įkeistas hipotekos kreditoriui AB SEB bankui. Aukštesniojo teismo vertinimu, antstolio prašymas panaikinti šiam A. S. turtui, taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skundžiama nutartimi tenkintas pagrįstai.

Nagrinėjamu atveju AB SEB bankas yra hipotekos kreditorius, kurio reikalavimas, pagal CPK 754 straipsnio 1 dalies nuostatą, iš įkeisto turto patenkinamas be eilės. Vadovaujantis CPK 664 straipsnio, numatančio išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, 1 dalimi, pirmąja eile išieškoma iš hipotekos turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus naudai. Taigi hipotekos kreditorius turi pirmenybę prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties, hipotekos kreditorius AB SEB bankas galės be eilės įvykdyti išieškojimą iš hipoteka užtikrinto skolininko A. S. turto. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje AB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto civilinio ieškinio tenkinimo eiliškumas nebūtų pirmesnis nei antstolio R. V. vykdomoje byloje. Kaip jau minėta, hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės, taigi tik juos patenkinus, tenkinami kitų kreditorių reikalavimai, laikantis įstatyme nustatytos reikalavimų tenkinimo eilės ir proporcingumo principo. Įstatymų leidėjas suteikia prioritetą pirmesnės eilės kreditoriaus ir įkaito turėtojo interesų gynimui. Tačiau kol turtui taikomas areštas, bankas, kaip hipotekos kreditorius, negali įgyvendinti savo teisių patenkinti reikalavimą iš įkeisto turto.

Civilinio ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas skunde iš esmės sutinka, kad hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės, tačiau nurodo, kad šiuo atveju teismas, leisdamas antstoliui vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto, neįvertino aplinkybės, kad 2008 m. vasario 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB SEB bankas sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. S., šiai kreditavimo sutarčiai užtikrinti,galėjo AB SEB bankui įkeisti ir savo asmenini turtą, t. y. butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Skundžiamoje nutartyje teismas iš tiesų nevertinohipotekos kreditoriaus AB SEB bankoreikalavimų eiliškumo, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini)kreditoriui AB SEB bankas įkeistas butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pirminė hipoteka). Hipoteka buvo sudaryta užtikrinti reikalavimams pagal 2008-02-04 kredito sutartįNr. (duomenys neskelbtini).Hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini)kreditoriui AB SEB bankuiantrą kartą įkeistas butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini)kreditoriui AB SEB bankas įkeistas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Hipoteka pagal šiuosdu hipotekos lakštus buvo sudaryta užtikrinti reikalavimams pagal 2006-05-29 kredito sutartįNr. (duomenys neskelbtini).Taigi išieškojimas iš A. S. turto vykdomas tiek pagal pirminę, tiek pagal antrinę hipoteką ir abi hipotekos įregistruotos kreditoriaus AB SEB bankas naudai.Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad daugiau hipotekos sandorių butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra įregistruota. Šios aplinkybės rodo, kad AB SEB banko reikalavimas, kylantis iš kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), apie kurią nurodoma civilinio ieškovo atstovo skunde, nėra užtikrintas minėtu A. S. priklausančiu turtu.

Kaip jau buvo minėta, CPK normos aiškiai reglamentuoja išieškojimo iš skolininko turto eilę, taip pat turto realizavimo eigą, kai tas pats turtas pagal vykdomuosius dokumentus areštuotas keletą kartų. CPK 754 straipsnyje nustatyta reikalavimų tenkinimo eilė yra imperatyvi ir negali būti pakeista. Taigi areštuotas ir hipotekos kreditoriui įkeistas nekilnojamasis turtas, jį pardavus iš varžytynių, pirmiausia patenkins hipotekos kreditoriaus reikalavimus ir tik juos patenkinus, esant lėšų, būtų tenkinami kiti reikalavimai, šiuo atveju ir AB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys, kuriam užtikrinti baudžiamojoje byloje buvo laikinai apribotos ir A. S. nuosavybės teisės į turtą.

Pažymėtina dar ir tai, kad sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo būtina įvertinti, ar laikinai apribojus asmens teises nebus neproporcingai pažeistos asmens, kuriam taikoma procesinė prievartos priemonė, teisės bei teisėti interesai. Taip pat būtina atsižvelgti į bendruosius proceso teisingumo, ekonomiškumo, protingumo principus, tinkamai įvertinti visų suinteresuotų šalių interesus, o ne tik į byloje pareikšto ieškinio užtikrinimą. Svarbi ir ta aplinkybė, kad hipotekos kreditoriui negalint įgyvendinti savo teisių ir patenkinti skolinio reikalavimo, didėja įsiskolinimas dėl vykdomuosiuose įrašuose numatytų palūkanų, kurios skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo dienos, taigi didinama skolininko A. S. skola, tuo pačiu mažinama tikimybė, kad už parduotą skolininko turtą gautų lėšų pakaks padengti kitų kreditorių reikalavimus.

Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos panaikinti civilinio ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skunde išdėstytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

civilinio ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo R. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016m. liepos8d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Daiva Pranytė - Zalieckienė