Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

kaltinamajai G. M., jos gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei

teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos pilietė, išsilavinimas - vidurinis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, netekėjusi, nedirbanti , (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 str. 2 d. 3 p., 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

1. G. M. smurtaudama sukėlė savo šeimos nariui nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent, kad ji 2021 m. gegužės 23 d. apie 13.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (13.25 val. nustatytas 2,61 prom., girtumas), asmeninio konflikto metu tyčia vieną kartą peiliu dūrė savo šeimos nariui - sugyventiniui A. R., į kairę koją, tuo padarydama jam žaizdą kairėje šlaunyje, taip nežymiai sutrikdė savo šeimos nario - sugyventinio A. R. sveikatą.

2. G. M. sunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent, kad ji 2021 m. rugsėjo 26 d. apie 15.00 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (16.01 val. nustatytas 2,36 prom., girtumas), asmeninio konflikto metu tyčia vieną kartą peiliu dūrė savo šeimos nariui - sugyventiniui A. R., į nugaros sritį ir padarė jam sužalojimą - durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą dešinės krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje su diafragmos ir kepenų sužalojimu, taip sunkiai sutrikdė savo šeimos nario - sugyventinio A. R., sveikatą .

II. Įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

30. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais (BPK 20 straipsnis), konstatuoja, kad kaltinamosios G. M. kaltė padarius dvi nusikalstamas veikas, t. y. tyčia nežymiai ir sunkiai sutrikdžius savo šeimos nario - sugyventinio A. R. sveikatą, visiškai įrodyta.

31. Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą

32. Kaltinamoji G. M. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, jog 2021-05-23 namuose būdama neblaivi kilusio konflikto metu peiliu perbraukė sugyventiniui A. R. per koją, tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip pat 2021-09-26 namuose būdamas neblaivi kilusio konflikto metu peiliu dūrė sugyventiniui A. R. į nugarą, tuo padarydama jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Be kaltinamosios G. M. parodymų jos kalte patvirtinama ir kitais byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis), įrodančiais kaltinamosios kaltę.

33. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021-05-23 ir 2021-09-26 namuose būdama neblaivi kilusių konfliktų metu peiliu jį sužalojo sugyventinė G. M.. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. R. nustatytas sužalojimas - žaizda kairėje šlaunyje, sužalojimas 2021-05-23 galėjo būti padarytas vieno tiesioginio trauminio poveikio pasekoje. A. R. dėl žaizdos kairėje šlaunyje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 tomas, b.l. 128). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. R. 2021-09-26 padaryta durtinė - pjautinė kiauryminė žaizda dešinės krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje su diafragmos ir kepenų sužalojimu. Sužalojimui padaryti reikėjo vieno tiesioginio smūgio duriančiai - pjaunančiu daiktu ar įrankiu, ji nėra būdinga griuviminei traumai. A. R. dėl krūtinės ląstos ertmės kiauryminio sužalojimo, nustatyto chirurginės operacijos metu, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 tomas, b.l. 193). Parodymų patikrinimo metu įtariamoji G. M. parodė, kaip 2022-09-26 koridoriuje, kur jos teigimu, ji susidūrė su A. R., turėdama kairėje rankoje peilį, o dešinėje - lėkštę, ir A. R. ją sučiupus už plaukų, ji peiliu dūrė A. R. į nugarą, nes jis tuo metu nuo jos buvo nusisukęs (2 tomas, b.l. 131-137). Be paminėtų duomenų, G. M. kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuotos patalpų apžiūros po A. R. sužalojimų (1 tomas, b.l. 17-25, 169-175); tarnybiniai pranešimai dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 tomas, b.l. 26-29, 165-168); daikto apžiūros protokolai ir specialisto išvados, kuriuose užfiksuota peilių, kuriais buvo sužalotas A. R., apžiūra ir tyrimas ( 1 tomas, b.l. 30-35, 2 tomas, b.l. 44-48, 54-58); kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas BPS pateiktas garso įrašas, gautas 2021-05-23 13.03 val. iš telefono numerio +(duomenys neskelbtini) G. M., praneša apie smurtą ir nurodo, kad papjovė vyrą (1 tomas, b.l. 117-119); kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėtas BPS pateikto garso įrašas, 2021-09-26, 15.15 val. iš E. B. telefono numerio +(duomenys neskelbtini) vyras prisistatęs J. vardu praneša, kad (duomenys neskelbtini) reikalinga medikų pagalbą (1 tomas, b.l. 154-156); liudytojų E. B. ir J. R. parodymai, kad 2021-09-26 G. M. paskambino dukrai E. B. ir nurodė apie sužalotą sugyventini, nuvykę pas G. M. abu liudytojai pamatė sužalotą A. R., J. R. iškvietė greitąją pagalbą; kita byloje esanti medžiaga.

34. Šių duomenų kontekste teismas konstatuoja, kad kaltinamoji G. M. tyčia nežymiai ir sunkiai sutrikdė savo šeimos nario - sugyventinio A. R., sveikatą, todėl jos padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal BK 135 str. 2 d. 3 p., 140 str. 2 d.

IV. Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

35. BK 62 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose numatytų aplinkybių, įskaitant tai, kad veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas (5 punktas). Taigi BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu švelnesnė bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-289/2011, 2K-176-222/2019 ir kt.).

36. Teismas, remdamasis bylos medžiagos duomenų analize, daro išvadą, kad G. M. už nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 3 p., padarymą, skiriant bausmę taikytina BK 62 straipsnio 1 dalis. Ši išvada daroma dėl šių aplinkybių.

37. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl pirmos nusikalstamos veikos yra tai, kad ji nedelsiant po sužalojimo padarymo suteikė nukentėjusiajai pagalbą, telefonu paskambino ir iškvietė greitosios medicinos pagalbą, taip aktyviais veiksmai bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Taip pat, kaltinamosios G. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino kalta padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė nuoseklius parodymus apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Tuo padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti tikrąsias įvykio ir nusikalstamos veikos aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

39. Teismo vertinimu, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojamas nukentėjusiojo elgesys, nes jis, būdamas neblaivus tampa agresyvus, pirmu atveju, kaltinamąją apipylė vėmalais, puolė ir artinosi prie jos, antru atveju, suėmė ją už plaukų ir pastūmė, o kaltinamosios nusikalstami veiksmai buvo kaip atsakas į tai, nagrinėjamu atveju gali būti pripažinta jos atsakomybe lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

40. Kaltinamosios G. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji nusikalstamas veikas padarė apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

41. Skiriant bausmę atsižvelgta ir į tai, kad G. M. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Taip pat skiriant bausmę įvertintina ir tai, kad kaltinamoji teisiama pirmą kartą, administracine tvarka bausta, turi galiojančių nuobaudų: 2021-10-14 pagal LR ANK 508 str. 1 d., 100 eurų bauda (sudaryta mokestinės paskolos sutartis); 2021-10-08 pagal LR ANK 493 str. 1 d., 200 eurų bauda (sudarytas mokestinės paskolos sutartis). (2 tomas, b.l. 99-101), nedirbanti, turi (duomenys neskelbtini), sudarė susitarimą su (duomenys neskelbtini) ir gera valia dengia padarytą žalą, dalis žalos atlyginta, po nusikaltimų G. M. ir nukentėjusysis susitaikė, tačiau kartu gyventi neketina. Įvertinama tai, jog nustatytos G. M. trys atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

42. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad yra visos BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytos būtinos sąlygos, kurios leidžia teismui skirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Taigi, bausmės tikslai kaltinamosios G. M. atžvilgiu bus pasiekti pritaikius BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. straipsnį kitą bausmės rūšį nei numatyta jo sankcijose, t. y., laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis). Už nusikalstamą veiką BK 140 straipsnio 2 dalyje taip pat skirtinas straipsnio sankcijoje laisvės apribojimas. Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas, įvertinęs nusikaltimų ir kaltinamosios asmenybės pavojingumą, nemato pagrindo paskirti kaltinamajai intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Vietoj jos kaltinamajai skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje ir draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

43. Paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, nes labai skiriasi pagal savo pavojingumą.

44. Į bausmės laiką įskaitytinas sulaikymo laikas nuo 2021-05-23 iki 2021-05-24 ir 2021-09-26 ir 2021-09-27, dvi sulaikymo paros, jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

45. Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį ir prašė iš kaltinamosios priteisti 5487,11 eurų žalos, kilusios A. R. teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo (2 tomas, b.l. 18-21; 27-28). Teisminio nagrinėjimo metu Šiaulių teritorinė ligonių kasa 2022-03-07 pateikė Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, kurioje nurodyta, kad Šiaulių teritorinė ligonių kasa ir G. M. sudarė 2022-01-13 žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 3111, kuria G. M. įsipareigojo per 59 mėnesius atlyginti 5487,11 Eur žalos. Pagal sutartį atlyginta 279,30 Eur. Prašo teismo patvirtinti sutartį dėl žalos atlyginimo (3 tomas. b. l. 10-12, 22, 31). Esant šioms aplinkybėms, šalims susitarus dėl civilinio ieškinio atlyginimo, sutartis dėl žalos atlyginimo tvirtinama. Patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

46. Teisme gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už kaltinamajai G. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 140 Eur išlaidų (2 t., b. l. 13-15). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo šias antrinės teisinės pagalbos išlaidas išieškoti iš kaltinamosios valstybės naudai. Įvertinus tai, kad gynėjas kaltinamajai nagrinėjant bylą nebuvo privalomas ir paskirtas teismo iniciatyva, ji nedirbanti, turi (duomenys neskelbtini), valstybės patirtos išlaidas nepriteistinos.

47. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peiliai (2 vnt.), nuoplovos nuo peilių geležčių su kraujo pėdsakais (2 vnt.), nuoplovos nuo peilių rankenų su lytėjimo pėdsakais (2 vnt.), DNR ir biologiniai G. M. ėminiai, kurie perduoti saugoti į Telšių AVPK archyvą, 2022-01-10 nutarimu. (2 tomas, b.l. 65-68), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

G. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

G. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 3 punktą, nubausti laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje, griežčiausia bausme apimant švelnesnę bausmę, ir G. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu, G. M. paskirti įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje ir draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2021-05-23 iki 2021-05-24 ir nuo 2021-09-26 iki 2021-09-27, dvi sulaikymo paras, jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Išaiškinti G. M., kad asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios G. M. palikti paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo A. R..

Patvirtinti 2022-01-13 sutartį Nr. 3111 dėl žalos atlyginimo, sudarytą tarp G. M. ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos, kuria G. M. įsipareigoja per 59 (penkiasdešimt devynis) mėnesius nuo 2022-01-01, atlyginti 5487,11 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 11 ct) žalos, pirmą mėnesį mokant 93,11 Eur (devyniasdešimt tris eurus 11 ct), kiekvieną kitą mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (kodas 191351679), atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, po 93,00 Eur (devyniasdešimt tris eurus). Procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš G. M. nepriteisti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: peilius (2 vnt.), nuoplovas nuo peilių geležčių su kraujo pėdsakais (2 vnt.), nuoplovas nuo peilių rankenų su lytėjimo pėdsakais (2 vnt.), DNR ir biologinius G. M. ėminius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus BPK 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.