Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus., teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Emilijos Akelienės, sekretoriaujant Aidai Dailidienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui, nukentėjusiosioms G. M., R. R., gynėjams Artūrui Baužai, Ramutei Noreikienei, nuteistiesiems S. Š., L. Š., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. Š. ir L. Š. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo

S. Š. nuteistas pagal LR BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Baudžiamoji byla pagal LR BK 322 str. 1 d. S. Š. atžvilgiu nutraukta suėjus senaties terminui.

L. Š. nuteista pagal LR BK 183 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant ją per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Iš L. Š. priteista 2720,63 Lt G. M., 1141,41 Lt R. R. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. nuteistas už tai, kad būdamas UAB ,,Santara“ (įmonės kodas 3258088, bendrovės buveinės adresas I.Kanto g. 24-23, Kaune) direktoriumi, tyčia, turėdamas tikslą apgaule UAB ,,Santara“ įgyti svetimą turtą, žadant:

2003-06-06 organizuoti turistinę kelionę į Skandinavijos šalis, tačiau dėl įmonės ekonominės padėties neturėdamas realios galimybės šį pažadą realizuoti bei piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, UAB ,,Santara“ vardu per organizatoriaus atstovę I. M. 2003-03-18 UAB ,,Santara“ buveinėje, esančioje I.Kanto g. 24-23, Kaune, sudarė sutartį su Š. B., kuriam kasos pajamų orderiu Nr. 32575604 už žadamą kelionę iš anksto įmokėjus 400 Lt avansinį mokestį į bendrovės kasą;

2003-06-13 organizuoti turistinę kelionę maršrutu Lietuva-Talinas-Stokholmas-Oslas-Lilehameris-Dombras-Belestradas-Bergenas- Kopenhaga-Swinojusce-Lietuva, tačiau dėl įmonės ekonominės padėties neturėdamas realios galimybės šį pažadą realizuoti bei piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, UAB ,,Santara“ vardu per organizatoriaus atstovę I. M. 2003-03-31 UAB ,,Santara“ buveinėje, esančioje I.Kanto g. 24-23, Kaune, sudarė sutartį Nr. N-03.06.13-2 su Genovaite B. G., kuriai kasos pajamų orderiu Nr. 0038263 už žadamą kelionę iš anksto įmokėjus 1200 Lt ir 2003-05-13 kasos pajamų orderiu Nr. 0038309 iš anksto įmokėjus 2351 Lt avansinį mokestį į bendrovės kasą;

2003-05-17 organizuoti turistinę kelionę maršrutu Lietuva-Čekija-Schafhausenas-Ciurichas-Ženeva-Lijonas-Loret de Mar-Monserat vienuolynas-Barselona-Madridas-Segovija-Toledo-Kordoba-Sevilija-Tarifa-Gibraltaras-Malaga-Granada-Nica-Monako -Monte Carlo-Gardo ežeras-Miunchenas-Lietuva, tačiau dėl įmonės ekonominės padėties neturėdamas realios galimybės šį pažadą realizuoti bei piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, UAB ,,Santara“ vardu per organizatoriaus atstovę R. F. 2003-04-11 UAB ,,Santara“ ofise Vilniuje, H.Manto g. 6/48, sudarė sutartį su V. Z. ir, N. Z. banko pavedimu iš anksto įmokėjus 3958,20 Lt avansinį mokestį už žadamą kelionę į bendrovės kasą;

2003-06-26 organizuoti turistinę kelionę į Kroatiją, tačiau dėl įmonės ekonominės padėties neturėdamas realios galimybės šį pažadą realizuoti bei piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, UAB ,,Santara“ vardu per organizatoriaus atstovę R. F. 2003-05-06 UAB ,,Santara“ ofise Vilniuje, H.Manto g. 6/48, sudarė sutartį su S. R., kuriam 2003-05-06 mokėjimo pavedimu iš anksto įmokėjus 879 Lt avansinį mokestį už žadamą kelionę į bendrovės kasą;

2003-07-06 organizuoti turistinę kelionę maršrutu Lietuva-Drezdenas-Liuksemburgas-Paryžius-Šartras-Versalis-Disneilendas-Amsterdamas-Lietuva, tačiau dėl įmonės ekonominės padėties neturėdamas realios galimybės šį pažadą realizuoti bei piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, UAB ,,Santara“ vardu per organizatoriaus atstovę I. M. 2003-05-16 UAB ,,Santara“ buveinėje, esančioje I.Kanto g. 24-23, Kaune, sudarė sutartį Nr. K-03.07.06-0 1 su A. G., kuriai kasos pajamų orderiu Nr. 0038314 iš anksto įmokėjus 1000 Lt avansinį mokestį už žadamą kelionę į bendrovės kasą;

2003-08-03 organizuoti turistinę kelionę į Šveicariją, tačiau dėl įmonės ekonominės padėties neturėdamas realios galimybės šį pažadą realizuoti bei piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, UAB ,,Santara“ vardu jos buveinėje, esančioje I.Kanto g. 24-23, Kaune, sudarė sutartį su Nr.K-O3.0720/02 su N. S. ir sutartį Nr. K-03.07-20/2 su G. D., N. S. kasos pajamų orderiu 2003-07-15 Nr. 0038363 iš anksto įmokėjus 699 Lt avansinį mokestį už žadamą kelionę į bendrovės kasą, o G. D. kasos pajamų orderiu 2003-07-15 Nr. 0038364 iš anksto įmokėjus 699 Lt avansinį mokestį už žadamą kelionę į bendrovės kasą;

2003-07-27 organizuoti turistinę kelionę į Italiją, tačiau dėl įmonės ekonominės padėties neturėdamas realios galimybės šį pažadą realizuoti bei piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, UAB ,,Santara“ vardu 2003-06-26 jos buveinėje, esančioje I.Kanto g. 24-23, Kaune, sudarė sutartį su V. G., kuriai kasos pajamų orderiu Nr. 0038352 iš anksto įmokėjus 920 Lt avansinį mokestį už žadamą kelionę į bendrovės kasą, kelionių nesuorganizavo, pinigų nukentėjusiesiems negrąžino, tokiu būdu apgaule UAB ,,Santara“ naudai įgijo svetimą, nukentėjusiems priklausantį turtą - Š. B. priklausančius 400 Lt, G.B. G. priklausančius 3551 Lt, N. Z. priklausančius 3958,20 Lt, S. R. priklausančius 879 Lt, A. G. priklausančius 1000 Lt, N. S. priklausančius 699 Lt, G. D. priklausančius 699 Lt, V. G. priklausančius 230 Lt, K. G. priklausančius 230 Lt, V. P. priklausančius 230 Lt, Z. M. priklausančius 230 Lt, viso 12106,20 litų, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d.

L. Š. nuteista už tai, kad dirbdama UAB ,,Santara“ (įmonės kodas 3258088, registruota adresu Miško g. 10, Kaune), kasininkės pareigose nuo 1995-03-31, neišmokėjo UAB ,,Santara“ darbuotojams:

-G. M.: 208,55 Lt darbo užmokesčio, įtraukto į 2002-05-06 darbo užmokesčio žiniaraštį, 208,55 Lt darbo užmokesčio įtraukto į 2002-06-07 darbo užmokesčio žiniaraštį, 208,55 Lt darbo užmokesčio įtraukto į 2002-07-08 darbo užmokesčio žiniaraštį, 208,55 Lt darbo užmokesčio įtraukto į 2002-08-07 darbo užmokesčio žiniaraštį, 208,55 Lt darbo užmokesčio įtraukto į 2002-09-09 darbo užmokesčio žiniaraštį, 208,55 Lt darbo užmokesčio įtraukto į 2002-10-07 darbo užmokesčio žiniaraštį, 208,55 Lt darbo užmokesčio įtraukto į 2002-11-11 darbo užmokesčio žiniaraštį, 208,55 Lt darbo užmokesčio įtraukto į 2002-12-09 darbo užmokesčio žiniaraštį, 208,55 Lt darbo užmokesčio įtraukto į 2003-01-08 darbo užmokesčio žiniaraštį, 208,55 Lt darbo užmokesčio įtraukto į 2003-02-12 darbo užmokesčio žiniaraštį, 208,55 Lt darbo užmokesčio įtraukto į 2003-03-24 darbo užmokesčio žiniaraštį, 208,55 Lt darbo užmokesčio įtraukto į 2003-04-22 darbo užmokesčio žiniaraštį, 218,03 Lt nurodytų 2003-04-01 kasos išlaidų orderyje Nr. 19 darbo užmokesčio,

-J. J. 407,81 Lt nurodytų 2002-01-10 kasos išlaidų orderyje Nr. 6 darbo užmokesčio, 39,10 Lt nurodytų 2003-03-31 kasos išlaidų orderyje Nr. 16 darbo užmokesčio;

-R. R. 380,47 Lt darbo užmokesčio įtraukto į 2003-04-22 darbo užmokesčio žiniaraštį, 380,47 Lt darbo užmokesčio, įtraukto į 2003-05-15 darbo užmokesčio žiniaraštį bei 380,47 Lt darbo užmokesčio, įtraukto į 2003-06-10 darbo užmokesčio žiniaraštį;

nesilaikė ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 8 p., 19 p. reikalavimų, nenurodė deponuotų pinigų sumų ir jų į kasą negrąžino, tokiu būdu pasisavino jai patikėtą svetimą turtą – 4308,95 Lt, padarydama G. M. – 2720,63 Lt, J. J. – 446,91 Lt, R. R. – 1141,41 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 183 str. l d.

Nuteistasis S. Š. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti, taip pat nesutinka su paskirta bausme. Skunde nurodo, kad kaltinime nurodytos kelionės nebuvo suorganizuotos ne dėl jo kaltės, o dėl susiklosčiusių aplinkybių: gedusių autobusų, nesurenkamo pakankamo kiekio žmonių, norinčių vykti į ekskursijas, sudėtingos ekonominės-finansinės padėties bendrovėje prasidėjus nesutarimams tarp akcininkų. Teisme apklaustos liudytojos I. M. ir J. L. parodė, kad sudarant sutartis su asmenimis dėl kelionių organizavimo, buvo įsitikinusios, kad kelionės įvyks. Visi asmenys, sudarę sutartis dėl kelionių organizavimo, buvo apdrausti, todėl UAB ,,Ergo Lietuva“ jiems kompensavo patirtas išlaidas. Draudimo bendrovė pripažino, kad asmenų neišvežimas į turistinę kelionę, priskirtinas draudiminiam įvykiui, kas patvirtina, jog jo veiksmuose nebuvo tyčios sukčiauti. UAB ,,Santara“ darbuotojai neturėjo išankstinio tikslo kelionių neorganizuoti, priešingai, sudarant sutartis buvo norima įvykdyti visus prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Nei jam, nei kitiems bendrovės darbuotojams iš anksto nebuvo žinoma, kad 2003 m. balandžio-liepos mėn. dalį lėšų teks skirti jų remontui. Jis kaip bendrovės vadovas nežinojo, kad kils nesutarimai tarp bendrovės akcininkų, kurie ir buvo pagrindine priežastimi atsiradusių pasekmių. Jo veiksmuose nebuvo tyčios apgauti žmones, užvaldyti jų pinigus, jų nepasisavino, todėl nesant jo veiksmuose sukčiavimo sudėties, jis turi būti išteisintas. Taip pat skunde nurodo, jog ankstesniu 2005 09 13 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182str.1d. buvo nubaustas bauda, nuosprendis panaikintas ne dėl per švelnios bausmės, šiame nuosprendyje nemotyvuotai paskirta griežtesnė bausmė.

Nuteistoji L. Š. apeliaciniu skundu prašo ją išteisinti. Skunde nurodo, kad jos kaltė neįrodyta, o teismo nuosprendis prieštarauja byloje esantiems dokumentams. Teismas rėmėsi 1995 m. kovo 31 d. įsakymu, kada ji buvo paskirta UAB „Santara” kasininke, tačiau neatsižvelgta, kad šitas įsakymas negalėjo būti parašytas 1995 m., nes firminiame blanke yra nurodytas telefonas ir sąskaitos, kurių bendrovė 1995 m. dar neturėjo. Be to, minėtame įsakyme rašoma, kad UAB „Santara“ turizmo direktorė L. Š. paskiriama kasininko pareigoms. Į turizmo direktorės pareigas ji buvo pervesta tik 1995 m. spalio 1 d., ką patvirtina turizmo direktorės pareigybiniai nuostatai, „Sodros“ knygelėje SD1919239 padaryti įrašai, darbo užmokesčio žiniaraščiai bei atlyginimų žiniaraščiai, kurie buvo pristatyti teismui. 1995 m. kovo 31d. įsakymas dėl jos paskyrimo kasininke yra padirbtas, ji nevykdė kasininkės pareigų, tai įrodo įsakymai ir ekspertizės aktas. Ji niekada nevedė kasos knygos, nes ją visą laiką pildė vyr.buhalterė R. R.. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą, apskaitos registruose duomenys užregistruojami turėjo būti ne vėliau, kaip iki kito mėnesio 30 d. tuo tarpu vyr.buhalterė užregistravo juos, parodydama, kad pinigai neišmokėti, kai kuriai atvejais daugiau negu po metų. Mokėjimo žiniaraščiuose, pagal kuriuos ji kaltinama, nėra jos parašo. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos R. R. prietaringais parodymais, jog iš žmonių pinigų nepriiminėdavo ir nežino, kas išrašydavo kasos pajamų orderius, tačiau kaip matyti atlyginimų žiniaraščiuose ir kasos knygoje yra tik R. R. parašai. Liudytoja G. M. laiko, kad jai žala buvo padaryta kaip bendrovės akcininkei, o ne dėl to, kad nebuvo sumokėta už darbą, kurio faktiškai ji nedirbo. Skunde nurodo, kad UAB ,,Santara“ turtas jai nebuvo patikėtas. Visos bendrovės darbuotojos, priimančios iš klientų pinigus ir pasirašančios ant kasos pajamų orderių, buvo pavaldžios direktoriui, o ne jai, turizmo direktorei. Byloje nėra duomenų, jog ji būtų užvaldžiusi svetimą turtą ir turėtų galimybę juo naudotis ar disponuoti.

Nukentėjusioji R. R. atsikirtime į nuteistųjų apeliacinius skundus nurodo, kad 2001-11-15 buvo priimta dirbti į UAB „Santara“ vyr.buhalterės pareigas. Jai buvo pasakyta, kad su pinigais L. Š. tvarkysis pati, nes tuo metu buhalteriui nebuvo galima dirbti su pinigais. Jos susitarė, kad ji tvarkys pajamų ir išlaidų buhalterinius dokumentus, L. Š. tvarkė ir banko sąskaitą: darė pavedimus, nuimdavo ir padėdavo į banko sąskaitą pinigus, jai atiduodavo banko išrašus. Taip buvo vedama buhalterinė apskaita su banko sąskaita, todėl jos parašas banke nebuvo tvirtintas. Dirbant bendrovėje jos parašų už kasininkės darbą niekur nėra, nes ji to darbo nedirbo. 2003 m. padėtis pasidarė labai sunki, darbuotojams buvo neišmokami atlyginimai, L. Š. pas save laikė atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius. Darbuotojams prašant išmokėti jiems priklausantį atlyginimą, buvo žadama tai padaryti artimiausiu laiku, kai tik turės pinigų. Supratusi, kad neišmokės jai priklausančio atlyginimo, 2003-07-01 ji nutraukė darbo sutartį. UAB „Santara“ turi išmokėti jai priklausantį atlyginimą už 2003 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesius 1141,41 Lt, ši suma yra deponuota. Atsiskaitymas už 2003 m. liepos mėnesį 543,42, iš viso 1684,83 Lt. 2003-07-22 Kauno VPK ENTT paėmė bendrovės buhalterinius dokumentus, bet prie dokumentų nebuvo darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių ir pinigų kasoje. S. Š. su VPK ENTT darbuotojais važiavo į savo namus juos pateikti.

Nukentėjusioji G. M. atsikirtime į nuteistųjų apeliacinius skundus nurodo, kad UAB ,,Santara“ dirba nuo 2002-04-02. Esanti šios bendrovės akcininkė, domėjosi veikla ir pastebėjo, kad baigiamas išgrobstyti bendrovės turtas, iš dešimties autobusų liko tik vienas, parduotas bendrovės ofisas Miško gatvėje, bet neįnešta 80 000 Lt į bendrovės kasą, direktorius S. Š. primygtinai reikalavo komplektuoti ekskursantų grupes, nors bendrovė tuomet neturėjo jokių galimybių išleisti žmones į keliones, pinigus už keliones rinko, joms neįvykus, pinigų žmonėms negrąžino. Turistus buvo galima išsiųsti su kitomis kelionių organizavimo bendrovėmis, tačiau kitos firmos nepasitikėjo UAB ,,Santara“. Direktoriaus žmona L. Š. visą laiką dirbo bendrovės kasininke, tačiau bylos metu su vyru sukūrė versiją, kad įsakymas paskirti ją kasininke yra suklastotas. Įmonėje nustatytas 100000 Lt grynųjų pinigų trūkumas. Ji pati už darbą bendrovėje atlyginimo negavo, A. Š. vietoje neišmokėto atlyginimo pasiėmė televizorių, I. M. vietoje neišmokėto atlyginimo S. Š. atidavė naują kompiuterį.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistuosius ir jų gynėjus, prašiusius apeliacinius skundus patenkinti, nukentėjusiąsias ir prokurorą, prašiusius nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad nuteistojo S. Š. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, L. Š. atmestinas.

Dėl nuteistojo S. Š. apeliacinio skundo.

S. Š. neigia savo kaltę, tačiau nuteistojo kaltumas, padarius BK 182 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, įrodytas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Teisme apklausti nukentėjusieji ir liudytojai: S. R., G. D., N. S.,A. G., R. G., N. Z., Š. B., Z. Ž., G.B. G., V. G., V. P., Z. M., V. G. patvirtino, kad laikotarpiu nuo 2003 m. kovo iki 2003 m. liepos mėnesio su UAB ,,Santara“ sudarė sutartis dėl turistinių kelionių organizavimo po Europos šalis. Tiesiai į bendrovės kasą arba banko pavedimais už kelionių organizavimą sumokėjo atitinkamas sumas avansu, tačiau kelionės neįvyko, o pinigai, sumokėti avansu, jiems nebuvo grąžinti. Nukentėjusiosios R. R., G. M. patvirtino, kad 2003 metais UAB ,,Santara“ nebuvo pajėgi organizuoti turistines keliones, tai iškart žinojo direktorius S. Š., tačiau keliones vis tiek leido organizuoti ir imti iš klientų pinigus. Liudytoja J. L. teisme parodė, kad už keliones surinktus pinigus bendrovė panaudojo savo reikmėms, todėl nebuvo galimybės pinigus grąžinti klientams.

Esminis sukčiavimo požymis yra svetimo turto įgijimas apgaule. Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 8, apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Šiuo atveju S. Š., būdamas UAB ,,Santara“ direktoriumi ir dėl užimamų pareigų gerai žinodamas, kad bendrovė turėdama finansinių sunkumų yra nepajėgi organizuoti keliones, per bendrovės darbuotojas rinko pinigus iš klientų už turistines keliones, t.y. suklaidino žmones nutylėdamas esmines savininko apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybes. Nukentėjusiesiems buvo žadama, jog jie bus nuvežti į pasirinktą kelionę, tačiau jau renkant pinigus S. Š. žinojo, jog realiai kelionės neįvyks. Tai parodo apelianto tyčią suklaidinti nukentėjusiuosius ir užvaldyti jų turtą. Sukčiavimas užvaldant svetimą turtą laikomas baigtu, kai turto savininkas perleidžia savo turtą kaltininkui, o šis turi realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Bylos rašytinė medžiaga (sutartys, kasos pajamų orderių kvitai) patvirtina, kad nukentėjusysis S. R. sudarė sutartį su UAB ,,Santara” dėl kelionės, sumokėjo 879 Lt, nukentėjusioji G. D. sumokėjo 699 Lt, nukentėjusioji N. S. – 699 Lt, nukentėjusieji A. G. ir R. G. – 1000 Lt, nukentėjusieji G.B. G. ir V. G. – 3551 Lt (t. 3, b.l. 7, 8, 22, 28, 29, 32, 39-41, 37-38, 112). Iš Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados matyti, kad bendrovė ,,Santara“ už neįvykdytas paslaugas negrąžino pinigų S. B., S. R., G. G., G. D., A. G., N. S.. V. G., N. Z., skola šiems asmenims sudaro 10606, 20 Lt (1 t., b.l. 150-167). Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nukentėjusieji, būdami suklaidinti, perleido savo turtą S. Š. vadovaujamai UAB ,,Santara“ ir S. Š. turėjo realią galimybę tuo turtu naudotis ir disponuoti, nes pinigų nukentėjusiesiems negrąžino, jų nėra ir bendrovės kasoje, o panaudojo juos bendrovės interesams, nesusijusiems su kelionių organizavimu, ką teisme patvirtino liudytoja J. L., kad gautus pinigus paimdavo S. arba L. Š., kurie paskui aiškindavo, jog pinigų nėra.

Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. Š., veikdamas vieninga tyčia, vienodais veiksmais, atliktais tuo pačiu būdu, kuriuos skyrė trumpas laiko tarpas ir siejo vieningas sumanymas, padarė vieną tęstinį nusikaltimą. LR BK 63 str. 10 d. nurodyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką, todėl S. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip viena tęstinė nusikalstama veika pagal LR BK 182 str. 1 d.

Apeliantas S. Š. nesutinka su paskirtąja bausme, nurodo, kad ji nemotyvuota, per griežta. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėdamas apeliacinę bylą teismas gali švelninti paskirtąją bausmę tik tuo atveju, jeigu paskirta bausmė susijusi su netinkamu BK bendrosios ar specialiosios dalies normų pritaikymu. Teismas, kvalifikavęs nusikalstamą veiką, bausmę paskiria vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcija ir BK bendrosios dalies normų nuostatomis. Kaip to reikalauja BK 61 straipsnio 2 dalis, teismas turi įvertinti BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir motyvuotai parinkti straipsnio, numatančio atsakomybę už BK straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą, sankcijoje numatytą vieną iš alternatyvių bausmių rūšių. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos ne tik su laisvės atėmimu susijusios bausmės. S. Š. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str.), anksčiau neteistas (teistumas išnykęs BK 97 str. 6 d.), todėl pagal BK 55 straipsnio nuostatas, asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, tai, kad nusikalstama veika padaryta iš savanaudiškų paskatų, nusikaltimas nuosavybei, jis dirbantis, nenustatyta atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, 2005 09 13 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182str.1d. buvo nubaustas baudomis, kurios subendrintos iš dalies sudedant ir su LR BK 322str.1d. bausme- 10 MGL bauda, 2006 03 21 Kauno apygardos teismo nutartimi šis nuosprendis panaikintas ne dėl netinkamos bausmės, 2007 02 26 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudž.byla pagal LR BK 322str.1d. nutraukta suėjus senaties terminui, S. Š. skirtina BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatyta viena iš alternatyvių bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu – bauda 36 MGL, t.y. 4500 Lt, remiantis LR (duomenys neskelbtini).2d.2p., 328str.2p. keistinas nuosprendis dėl neteisingai paskirtos bausmės.

Dėl nuteistosios L. Š. apeliacinio skundo.

Baudžiamajame įstatyme numatyto turto pasisavinimo (BK 183 str.) subjektu gali būti tik asmuo, kuris turi tam tikrus įgalinimus svetimo turto atžvilgiu. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. Š. UAB ,,Santara“ direktoriaus 1995-03-31 įsakymu paskirta į kasininkės pareigas Įsakyme nurodytos ir darbo funkcijos: pinigų priėmimas į įmonės kasą ir išmokėjimas iš kasos (t. 2, b.l. 160). Nors apeliantė ginčija UAB ,,Santara“ direktoriaus 1995-03-31 įsakymo dėl paskyrimo į kasininkės pareigas teisėtumą, teigia, kad šis dokumentas suklastotas, tačiau 2004-09-28 specialisto išvadoje Nr. 1-K-1338 nurodyta, jog tikėtina, kad ant ginčijamo įsakymo yra L. Š. parašas (2 t., b.l. 166-167). Iš kasos pajamų orderio Nr. 32575441 matyti, kad L. Š. kaip bendrovės kasininkė yra paėmusi pinigus už parduotą autobusą Neoplan N122/3 (2 t., b.l. 93). Aplinkybė, jog ant 1995-03-31 įsakymo nurodyti įmonės rekvizitai, kurių tuo metu niekas negalėjo žinoti, patvirtina tą faktą, jog iš tiesų šis dokumentas galėjo būti surašytas ir vėliau, tik nurodant ankstesnę datą, o ant įsakymo esantis L. Š. parašas pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog L. Š. kasininkės pareigas pradėjo eiti ne vėliau kaip nuo 1995-03-31. Tai, kad L. Š. nuo nurodytos datos bendrovėje atliko kasininkės pareigas abejonių nekelia, nes be rašytinių įrodymų šį faktą teisme nuosekliai patvirtino nukentėjusieji ir liudytojai R. R., J. J., G. M., I. M., J. L.. Kadangi nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai sutampa, jie pagrįsti rašytiniais įrodymais, netikėti jais nėra pagrindo, pačios L. Š. parodymai paneigti įrodymų visuma bei atmestini, kuriais ji siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Turto pasisavinimui būdinga tai, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Kaip teisme nurodė nukentėjusieji R. R., G. M. ir J. J. jie visi dirbo UAB ,,Santara“, tačiau už atitinkamus laikotarpius negavo darbo užmokesčio. Tokiu būdu L. Š., dirbdama UAB ,,Santara“ kasininke ir pagal pareigybės funkcijas turėjusi įgaliojimus priimti pinigus į įmonės kasą bei išmokėti juos iš kasos, neišmokėjo į darbo užmokesčio žiniaraštį įtraukto G. M. priklausančio darbo užmokesčio sumoje 2720,63 Lt, R. R. – 1141,41 Lt ir J. J. – 446,91 Lt. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. L. Š. pasisavinusi UAB ,,Santara“ darbuotojams R. R., G. M. bei J. J. prikasančius darbo užmokesčius, galėjo laisvai disponuoti svetimais pinigais, naudoti juos savo nuožiūra. Tai, kad ji veikė vieninga tyčia, vienodais veiksmais, atliktais tuo pačiu būdu, kuriuos skyrė trumpas laiko tarpas ir siejo vieningas sumanymas – pasisavinti bendrovės darbuotojų darbo užmokestį ir panaudoti juos savo interesams, pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, jog L. Š. padarė vieną tęstinį nusikaltimą, numatytą LR BK 183 str. 1 d., byloje esančių įrodymų pakanka apeliantės kaltės įrodymui, todėl jos atžvilgiu pagrįstai priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Kauno miesto apylinkės teismo 2007-02-26 nuosprendį pakeisti - S. Š. pagal LR BK 182str.1d. nubausti bauda 36 MGL (keturi tūkstančiai penki šimtai litų).

Nuteistosios L. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.