Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Kaltinamasis T. L. parodė, kad su kaltinimu sutinka, jam yra skaudu apie tai pasakoti, bet atsitiko, kaip atsitiko. Tikslių aplinkybių nenori aiškinti. Vaikus ir žmoną labai myli ir pasižada, kad tokių dalykų jų šeimos gyvenime daugiau nebepasikartos.

Nukentėjusioji J. L. parodė, kad praeitą mėnesį, spalio 18 d., apie 19 val. vakaro, diena prieš išvažiuojant į ligoninę, ji buvo pametusi pultelį ir susiskaldė jo viršus. Ji padėjo jį į šoną ir nieko nebedarė. Tėtis, grįžęs namo po darbo, susinervino dėl to pultelio ir pradėjo rėkti ant jos, sudavė vieną kartą kumščiu į nugarą, klausdamas, kas jai negerai, kodėl ji tokius dalykus daro ir panašiai, ji tada išėjo su broliu pas mamą, tada tėvas su delnu trenkė per veidą, į dešinį žandą, jautė 6 balus skausmo skalėje, buvo raudonas žandas matėsi rankos antspaudas. Kai trenkė į nugarą, vertintų 4 balais skausmo skalėje. Išeinant iš namų, tėvas spjovė jai veidą ir liepė dingti iš namų ir niekados nebegrįžti. Ji jautėsi blogai, visą kelią verkė, visa drebėjo, išsigandusi buvo. Yra buvę ir blogiau, tėvas jai buvo perskėlęs lūpą, tai buvo senokai. Kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, maždaug prieš kelis mėnesius. Tikslios datos negali įvadinti, neprisimena. Jis jai ją praskėlė su durimis, jas atidarydamas, kai ji jas laikė, o tėvas nenorėjo jų uždaryti. Ji mamai viską pasipasakojo. Bet mama pasakė, kad jie abu kalti. Yra buvę, kad jis jai už plaukų tempia, į sieną yra buvęs pastūmęs, šiemet, prieš kažkiek mėnesių. Pagrindiniai smurtavimai yra daužymas į nugarą. Visas smurtavimas vyksta nuo pat vaikystės, daug kartų jis prieš ją smurtavo nuo pat mažens. Trankymai per ranką, per nugarą. Dažniausia su kumščiu per ranką, nugarą, šiaip būna visur, kad pataiko su kumščiu. Ji smūgių negali suskaičiuoti, smurtavimas vyksta dėl visokių smulkmenų, būna dėl kambario nesusitvarkymo, jeigu padaro su broliu kažką blogo, pvz. numeta lėkštę netyčia ir ji sudūžta ir tada tėvas susinervina, jeigu jis būna geroje nuotaikoje, tai jis nieko nesako, bet jeigu blogoje, tai aprėkia, žemina, sakydamas: „neverta nieko, nenorėjo, kad ji gimtų, nenorėjo jos savame gyvenime, snarglė, kiaulė ir pan.“. Ji turi brolį L., prieš kurį taip pat tėvas smurtauja, bet mažiau. Jam (duomenys neskelbtini) metų. Laikotarpio negali įvardinti, irgi nuo vaikystės. Yra mačiusi, tranko kumščiais į panašias vietas kaip ir jai, būna, kad jie abu ginasi nuo jo. Vartoja žeminančius žodžius ir prieš jį. Tai pasakojo močiutei, mamai. Yra savo psichologėm sakiusi. Dabar jis kiekvieną rytą vakarą parašo, jie gyvena atskirai. Buvo su juo susitikusi, jie pabuvo. Vakar tėtis padarė valgyti, bet šiaip nieko. Ji tikisi, kad viskas būtų geriau, kad tėvas gautų pagalbą, kurios jam reikia ir kad galėtų kartu gyventi. Jis yra daug kartų jos atsiprašinėjęs, tačiau vis tiek viskas kartojasi. Yra save žalojusi. Norėtų būti ir gyventi su juo kartu. Tėvas yra smurtavęs ir prieš jos mamą. (duomenys neskelbtini) jis mamą garaže buvo nustūmęs, ji tiksliai net nežino, kas ten vyko, ji tik žino, kad jis pastūmė. Mamai buvo mėlynės. Tėvas melavo joms apie tai. Mamai buvo skauda. Jis jos vaikystėje labiau mamą mušdavo, yra ją mačiusi sumuštą. Meluodavo, vis sakydavo, kad taip nebūdavo, ir mama joms sakydavo, kad nieko nebuvo, nenorėjo kad jie bijotų. Jie bijojo visi su juo gyventi. Jis ne vieną kartą yra grasinęs kad juos padegs, kad pasikars jų kambaryje. Daug gąsdinimų, grasinimų. Papildomai nurodė, kad ji yra J. L., jai (duomenys neskelbtini) metų, eina į (duomenys neskelbtini) klasę. Kelias dienas prieš jai išvažiuojant į ligoninę patyrė smurtą iš tėčio. Jis ant jos supyko, kad sulaužė televizoriaus pultelį, ėmė šaukti ant jos, kumščiu pataikė jai į nugara skaudžiai. Išbėgo į kambarį. Tada tėtis atėjo ir liepė šunį išvesti į lauką. Eidama ji girdėjo, kaip jis negražiai kalba apie ją. Pasakė eidama į lauką, kad viską girdi. Tada jis pakėlė ranką, daužė savo ranka jai per veidą. Išvedė šunį ir pas mamą nuėjo. Tai buvo lapkričio pradžioje. Kokia diena tai buvo, nepamena. Tą dieną reikėjo eiti į mokyklą. Ir kitą dieną reikėjo eiti į mokyklą. Viskas buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Namuose buvo ji, brolis ir tėtis. Gavo smūgį per nugarą. Tai buvo virtuvėje. Tėtis trenkė kartą iš kumščio į nugarą viršutinę dalį dešinės pusės. Jautė skausmą, buvo raudona ta viena kelias minutes. Brolis buvo savo kambaryje. Jis nematė įvykio. Tėtis dar jai trenkė delnu per veidą į dešinį skruostą. Trenkė kartą. Jai degino tą vietą, kai tėtis sudavė. Matėsi ant skruosto piršto antspaudai. 20 min. skaudėjo. Kai jai tėtis trenkė, buvo salone, brolis tai matė. Brolis buvo netoliese ir viską matė. Kai tėtis jai trenkė per veidą, ji stovėjo ir tėtis stovėjo. Jie stovėjo vienas priešais kitą. Tėtis kai trenkė per nugarą, jis stovėjo jai už nugaros. Ji sėdėjo ant kėdės virtuvėje. Jis dar pasakė: „Snargle, kiaulė“. Tai jis yra sakęs ne kartą. Ją tai įžeidė. Yra buvę, kad tėtis tampė už plaukų, trenkė, buvo lūpa praskėlęs su durimis. Kai lūpa praskėlė, jie buvo susipykę su tėčiu. Ji bandė įeiti, jis specialiai trenkė durimis ir praskėlė jai lūpą. Tai buvo praeitais metais. Viskas buvo jos kambaryje namuose. Tai turėjo matyti jos mama, nes reikėjo pagalbos. Ji pašaldė su ledukais jos lūpą. Lūpa po sumušimo buvo praskelta, sutinusi. Bėgo kraujas ir mama jį valė. Savaitę gijo jos lūpa. Prieš tai tėtis smurtavo prieš mamą. Kai tėvas susinervina, tai ir smurtauja. Vieną dieną per savaitę smurtauja, kartais dvi dienas savaitėje. Nuo (duomenys neskelbtini) metų smurtauja prieš ją. Tėtis supyksta dėl smulkių dalykų, pvz. kažką netyčia sulaužo, tada, pyksta, pravardžiuoja. O kai geros nuotaikos, tai būna linksmas, juokauja. Jis būna nervuotas, kai jie kažką sulaužo, nepadaro, tai negražiai kalba, rėkia, pravardžiuoja, smurtauja su kumščiu, daužo su kumščiu per nugarą, rankas, pečius. Būna, kad tik kartą sutrenkia su kumščiu, tada lieka mėlynės. Jis daužo su kumščiu, delnu jai, mamai, broliui. Yra mušęs su rykšte. Jis iš kiemo yra pasiėmęs pagalį ir su juo plakė. Tai buvo kartą. Kiek jai metų buvo, nepamena. Nelabai atsimena, nes tai buvo (duomenys neskelbtini). Jis buvo dėl kažko supykęs ir plakė 1-2 kartus per nugarą. Jai tuo metu degino. Vieta buvo raudona. Matėsi sumušimas, po kelių minučių praėjo. Yra mušęs su diržu. Jis tuo metu buvo susinervinęs. Su broliu susipykę buvo, šaukė vienas ant kito, atėjo tėvas ir plakė diržu juos. Kelis kartus plakė. Diržas buvo juodas. Jis jai kelis kartus plakė per kojas. Perlenktu diržu jis ją plakė. Tai buvo prieš metus, rudenį. Tada nereikėjo jai į mokyklą. Gal buvo jos kambaryje. Tai matė brolis. Ar broliui kažką darė, nepamena. Koja buvo raudona. Jai ją degino 1-2 dienas. Pagalbos nereikėjo. Jei brolis kažką padaro, su kumščiu jam per rankas suduoda arba į veidą. Tėtis brolio nelabai skriaudžia, tik ją. Prieš 2 mėnesius tėtis skriaudė brolį, trenkė kumščiu į brolio ranką. Brolis verkdavo, kai prieš jį smurtaudavo tėvas. Dažniausiai būdavo smurtas su kumščiu į rankas. 1 ar 2 kartus per mėnesį būdavo tėvo smurtas prieš brolį dėl to, kad atsisakydavo brolis daryti namų darbus, su ja pykdavosi. Kad tėtis smurtauja, yra pasakojusi mamai ir močiutei R. Tėtis dabar bando taisytis, kartais atvažiuoja pas jas, susirašinėja. Kai tėtis trenkė jai į nugarą, skausmas buvo 4 iš 10, į veidą - 5 iš 10 balų. Buvo nuo smūgių mėlynės, tai rodydavo tik mamai.

Nukentėjusysis L. L. parodė, kad daug ko neatsimena. Viskas vyko seniai. Gyveno keturiese, dabar trise be tėčio. Atsimena, kad sesė numetė kažkokį puodelį, jis buvo kitame kambaryje, tėtis su sese buvo virtuvėje. Atėjęs pamatė, kad sesė ir tėtis stovi vienas priešais kitą virtuvėje, matė, kad jie pykosi. Po to koridoriuje sesė trenkė su batų šaukštu, o tada tėtis trenkė sesei su ranka per „zūbus“. Tada jie ėjo su sese šunį vesti ir ėjo pas mamą į darbą. Sakė sesė, kad tėtis trenkė skaudžiai, kad yra raudona, bet jis pažiūrėjęs nematė, kad raudona. Tėtis su ranka trenkė į žandą į kairį žandą (rodo į kairį žandą) vieną kartą. Sesė sakė, kad skaudėjo ir kad smūgis buvo stiprus. Viskas vyko namuose, kažkur maždaug praeitą mėnesį. Tėtis dažnai būna piktas. Su sese jis susipyksta dėl žaidimų ir iškarto rėkia. Daugiau neprisimena atvejų, kad tėtis sesę muštų, tik tą kartą, kai sudavė į žandą. Kai tėtis piktas, jis dažnai rėkia. Kai ant jo supyksta, tėtis jam trenkia ir su ranka, ir su diržu, ir su pakrovėjo laidu, dažniausiai pataiko į ranką, į užpakalį ir į kojas. Prisimena vieną atvejį, kai jis buvo kambaryje ir žaidė žaidimus. Pralaimėjo, susinervino ir jis surėkė, pasakė „blemba“, tada tėtis atėjo su diržu ir įdaužė jam, tada buvo ketvirtokas - baigęs jau ketvirtą klasę, tai buvo vasara. Jis neprisimena, ką tiksliai tėtis sakė, jis sakė keiksmažodį ir dar daugiau, jis nenori sakyti tuos žodžius ir pakartoti. Tada jis atsistojo, bandė pasitraukti, tačiau vis tiek jam pataikė į kojų apačią, į kelį ir virš kelių, iš viso keturis kartus, su diržu. Žiauriai skaudėjo. Skausmą vertintų 9 balais iš 10 balų. Jis iš karto ėjo skambinti mamai, nuėjo pas ją į darbą. Mamos ir sesės namuose nebuvo. Dar tėtis jį mušė, kai buvo su sese, namuose žaidė žaidimą ir jis pralošė, pradėjo keiktis, tada tėtis atėjo su laidu ir trenkė jam du kartus į dešinę ranką ir du kartus į kairę koją. Skausmą vertina 8-7 balais iš 10 balų. Labai skaudėjo. Tai buvo ta pati vasara, tik savaitės skirtumas, kai su diržu daužė. Nuo to mušimo nėra žymių. Sesė išsigandusi nuėjo į kitą kambarį ir nematė, kaip jį su laidu mušė tėtis. Jis apie save daug neprisimena. Po 9 metų dar kažką prisimena, dažniausiai tėtis dauždavo su ranka, per nugarą, stipriai ir tikrai ne linksmai. Dauždavo du-tris kartus per vieną kartą, už ką jis taip darydavo, neprisimena, bet gal jis supykdavo, gal jį supiktydavo kažkas, kartais dėl nieko. Smūgius į nugarą su ranka vertina 8-7 balais. Būdavo skaudžiai. Tėtis muša jį kartais kas savaitę, kartais kas mėnesį muša. Daugiausiai tėtis susipyksta su sese, tada su manim, tada su mama. Atsimena, kad mamą jis mušdavo jiems gyvenant (duomenys neskelbtini). Kai jam buvo (duomenys neskelbtini) metai, jis tada išskrido iš (duomenys neskelbtini). Prisimena vieną kartą, kai mama su tėčiu buvo lauke, garaže tėtis pastūmė mamą. Mamai iš nosies bėgo kraujas. Tėtis galbūt buvo girtas. Jis viską matė per langą. Dažniausia tėtis būna išgėręs. Per jų gimtadienius daug prisigeria, net nepavaikšto. Kiek prisimena, kai jį mušdavo, dažniausiai blaivas. Prisimena, kad sesei yra kliuvę nuo tėčio su diržu, ji yra jam sakiusi. Pats yra matęs tik vieną atvejį, kai jam buvo (duomenys neskelbtini) m., sesei (duomenys neskelbtini) m.. Jie žaidė, vėl pralošė kažkuris iš jų, tada jie tarpusavyje apsistumdė, ir tada tėtis atėjo ir įdaužė sesei į koją su laidu. Yra buvę, kad sesei bėgdavo kraujas iš kojos, iš šlaunies, kai tėtis suduodavo iš laido. Jam nepatinka, kai tėtis dažnai supyksta, jam patinka rūkyti ir gerti, bet jam nepatinka būti tarp tokių žmonių. Jam patinka kai kažką parneša, tas būna retai. Yra piktas ant tėčio, kad jis be reikalo muša jį. Kai jis jį pamato, jis tiesiog išsigąsta ir nueina į kitą vietą. Išsigąsta dėl to, kad yra labai daug šansų, kad dauš, kad keiks jį. Tėtis vis kartoja, kad nenori, kad būtume, jog vaikai, varo sesę iš namų, sako, kad ji ne jo dukra. Sakydavo, kad greičiau užaugtų ir išeitų iš namų. Kai jam įdauždavo, sesė jį apkabindavo, o kai sesei įdauždavo, jis tada ją apkabindavo. Jis verkdavo, kai jį mušdavo ir keikdavo. Jis tiesiog norėtų, kad tėtis negyventų su jais, sesė gyventų su močiute, o jis su mama. Jis nenorėtų, kad tėtis grįžtų ir gyventų su jais. Papildomai nurodė, kad nprisimena įvykio, bet kai sesė rengėsi šunį vesti, ji pametė šaukštą nuo batų, tėtis supyko, keikėsi ir trenkė sesei delnu. Jis puolė į tarpą, kad tėtis nemuštų sesės. Ji jam pasakė, kad eitų kartu šunį išvesti ir mamos pasitikti. Kai išėjo, sesei buvo raudonas žandas. Jai skaudėjo. Kada tai buvo, gal lapkritis. Jam regis, reikėjo eiti i mokyklą, apie 18.45 val., kai ėjo mamos pasitikti. Viskas buvo (duomenys neskelbtini) buto koridoriuje. Namuose buvo jis, sesė ir tėtis. Tėtis grasino mušti sesę. Tėtis daužė į veidą, žandą sesei ir laikė, sugriebęs sesės ranką, sesė išmetė tą šaukštą, kuriuo norėjo pati jam trenkti. Sesės žandas buvo raudonas. O sesės ranka atrodė kaip prispausta, kaip pabalusi, kaip ir jam, kad buvo. Ji sakė, kad jai skauda, dega. Jis matė, kaip tėtis stipriai suspaudė, ji išmetė tą šaukštą. Sesė sėdėjo, tėtis stovėjo priešais ir trenkė į dešinį žandą. Kai jie visi grįžo, tėtis buvo nusiraminęs. Nežino, ką tėtis yra blogai daręs. Buvo taip, kad žaidė, pralošė, šaukė ir atėjo tėtis, jam įdaužė gal į ranką su savo ranka, kumščiu. Buvo kartą. Gal tai buvo pavasario pradžioje, tuo metu jam buvo (duomenys neskelbtini) metų. Visi buvo kitame kambaryje. Buvo tame kambaryje tik jis ir tėtis. Sumušta ranka pradėjo degti, skaudėjo keletą dienų. Atrodė kaip įbrėžta. Buvo dešinė ranka prie plaštakos sutrenkta. Yra buvę, kad tėtis mušė, bet įvykio nepamena. Skaudėjo, degino jam sumuštas vietas. Tai darė su pakrovėjo laidu, su diržu, su ranka. Su pakrovėjo laidu suduodavo per kojas. Ta vieta degdavo, skaudėdavo, bet niekam nerodydavo. Su storu juodu diržu jis jam trenkdavo. Su perlenktu diržu jam trenkdavo daugiausiai du kartus. Po sumušimo jam skaudėdavo. Likdavo raudonis po smūgių. Rankomis tėtis trenkdavo jam į rankas. Jam skaudėdavo, kai tėtis trenkdavo su kumščiu. Tėtis supykdavo, kai jis žaisdavo, pralaimėdavo ir šaukdavo. Tėtis pykdavo, kai susistumdydavo su sese. Mamai pasakojo apie tai, močiutei R. irgi pasakojo. Niekas nematė jo sumušimų. Prieš sesę tėtis daugiau smurtaudavo. Su kuo trenkdavo, nematydavo. Kai jam buvo (duomenys neskelbtini) metai, (duomenys neskelbtini), tėtis ėmė smurtauti prieš jį.

Liudytoja R. R. parodė, kad su abiem anūkais, tiek su L., tiek su J. sutaria gerai, jų bendravimas yra labai nuoširdus, jokių konfliktų jie nėra turėję. L. dažnai būna pas ją, jam patinka būti pas ją, ji jį lepina, o su J. susitinka rečiau, tačiau telefonu bendrauja gan dažnai. Savo sūnų T. L. vertina teigiamai, jis yra pareigingas, dirbantis, tvarkingas, jis rūpinasi maistu, vaikais, neturi pasakyti nei vieno blogo žodžio apie sūnų. Taip pat teigiamai vertina ir sūnaus žmoną S., jos su ja sutaria gerai, jokių priekabių jai neturi. Yra ne kartą pastebėjusi, kad abu vaikai yra linkę meluoti, tačiau apie tai, kad prieš juos smurtauja jos sūnus T., vaikai nei vieno karto nėra jai užsiminę, patikslina, kad yra pasakoję, kad barėsi, tačiau žodžiu konfliktavo, o apie smurtavimą, neturi ką pakomentuoti. Pati akivaizdžiai smurto nematė, su jais negyvena, akivaizdžių sužalojimų ant vaikų kūnų nematė. Apie tai, kad J. pjaustosi rankas, žino, tačiau į jos paklausimą, kodėl ji taip darė, nekalbėjo. J. yra su „charakteriu“, jai nepatinka, kai jai nurodinėja, ji šiuo metu maištauja. Dažnai naudojasi telefonu, naudojasi „tik tok“ programėle, o ten rodomos visokios nesąmonės. L. yra kitoks berniukas, jis ramesnis, žaidžia futbolą, jo charakteris geresnis, paklusnesnis. Su T. yra pakalbėjusi dėl šios bylos aplinkybių ir visiškai netiki, kas vyksta.

Liudytoja B. K. parodė, kad yra vaikų, paauglių psichiatrė. 2023-10-19 J. L. kartu su mama atvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę Vaikų psichiatrijos skyrių, skubiai konsultacijai. Skubi konsultacija jai buvo suteikta dėl to, kad ji kalbėjo, apie norą nusižudyti. Pirmoji konsultacija vyko su jos kolege G. V.. Su kolege G. V. aptarė, apie tai ką J. L. papasakojo jai. Tai buvo suicidinės mintys, savęs žalojimas, mergaitė skundėsi, kad tėvas smurtauja, būna agresyvus, nevaldomas. Dėl to mergaitė jaučiasi nesaugiai, nepasitiki savimi. J. L. ligoninėje gulėjo nuo 2023-10-19 iki 2023-11-08. 2023-10-19 su J. L. bendravo ir ji. Jų susitikimo metu mama nedalyvavo. J. L. išsakė, kad 2019 m. grįžo iš užsienio gyventi į Lietuvą, kad Lietuvoje sunkiai sekėsi adaptuotis, klasiokai tyčiodavosi, kad nemoka gerai lietuviškai kalbėti, taip pat pacientė išsakė, kad gyvenant (duomenys neskelbtini), dažnai patirdavo smurtą iš tėvo. Grįžus į Lietuvą, niekas nepasikeitė. Dėl to pacientė jautėsi nesaugiai, nepasitiki savimi. Negali tiksliai įvardinti, kaip prieš mergaitę buvo smurtaujama, kadangi neatsimena tikslių, nupasakotų mergaitės, įvykio aplinkybių, nes turi pakankamai daug pacientų ir tų istorijų yra labai daug. Ligoninės dokumentacijoje taip pat nėra išskirta, kaip buvo smurtaujama prieš J. L.. Ji su J. L. turėjo 4 konsultacijas. Jų metu mergaitė daugiau papildomų nusiskundimų neišsakė. Matėsi, kad mergaitės nuotaika bei būklė yra pagerėjusi. Įvertinus bendrą J. L. būklę, vaistai nebuvo išrašyti. Su mama S. L. taip pat bendravo, tikslios datos neatsimena, tačiau laikotarpis kai J. L. gulėjo ligoninėje, t. y. 2023-10-19 iki 2023-11-08. Mama neneigė, kad šeimoje buvo smurtauja, tačiau negalėjo įvardinti kaip, kadangi nurodė, jog dažniausiai jos nebūdavo namuose.

Liudytoja S. L. parodė, kad jų šeima (duomenys neskelbtini) gyvena jau apie trejus metus. Jų šeimoje yra ji, sutuoktinis T. L., sūnus L. L. ir dukra J. L.. Dukra pradėjo nesutarti, ji pradėjo jaustis silpnesnė emociškai, nes 2019 m. grįžo gyventi į Lietuvą, buvo problemų šeimoje, sprendė galimų skyrybų klausimą su vyrų, jai buvo nauji draugai, nauja mokykla. Dėl jos būsenos apie dvejus metus lankėsi pas psichologą, po ko buvo nuspręsta kreiptis pagalbos į psichiatrą, nes per tą laiką dukra pradėjo rūkyti elektronines cigaretes, pastebėjo, kad bando save žaloti - pjaustyti rankas. Paklausus, kodėl taip elgiasi pasakė, kad kai susižaloja - įpjauna į ranką sau, jai nors ir skauda ranka, bet viduje skausmo nebejaučia, nusiramina. Pradėjo kalbėti, kad nori žudytis, kad geriau negyventų, pokalbio metu siūlė nusižudyti ir joms. Būtent tai ir pagreitino jų kreipimąsi pagalbos į psichiatrą pagalbos. Su broliu sakytų sutaria gerai, yra atviresnė. Nors yra mačiusi, kad tarpusavyje apsistumdo, bet tai labiau juokais, žaisdami. 2023-10-18 jai būnant darbe, dukra parašė žinutę (kurioje pasakė, kad ją tėtis mušė, jai klausiant, kas atsitiko, pasakė, kad jai liepė eiti iš namų ir daugiau nieko neaiškino), į darbo pabaigą atėjo abu vaikai, atsivedė ir šunį. Jai dukra papasakojo, kad ji ėmė pultą nuo televizoriaus, kuris jai nukrito ir sudužo. Kaip suprato, jie su tėvu apsižodžiavo, po ko jis jai sudavė į nugarą ir tuo pačiu pataikė į galvą. Ji bandė tėčiui trenkti atgal su batų šaukštu. Po ko jie vėl apsižodžiavo, tuomet T. jai ir pasakęs, kad ji eitų iš namų. Ji su broliu apsirengė ir pasiėmę šunį, atėjo iki jos darbo. Pokalbio metu dukra sakė, kad išėjusi iš namų verkė beveik pusę kelio iki darbovietės. Pokalbio metu dukra sakė, kad tėtis jai skaudžiai sudavė, bet tuo kalba ir baigėsi. Einant dukra nesakė, kad jai skaudėtų nugarą ar galvą. Jai nerodė, kur tėtis sudavė, tik pasakė. Grįžus namo, dukra su sūnumi nuėjo į savo kambarį ir su tėvu nesikalbėjo. Jie abu vienas su kitu nesikalbėjo, buvo susipykę. Susipykę dažnai vienas su kitu nesikalba, o kai „atsileidžia“, vėl pradeda tarpusavyje bendrauti. Ji grįžus namo bei vėliau neapžiūrėjo dukters nugaros, galvos, t. y. kūno, todėl jokių sumušimų nematė. Ji pati daugiau apie tai irgi nekalbėjo. Dėl šio įvykio pas gydytojus nesikreipė. Namie ji paklausė vyro L. L., kas atsitiko namie, jis pasipiktinęs atsakė, kad dukrai ne draugas ir turėtų jausti pagarbą. Gal pasakė ir ne tais žodžiais, bet mintis buvo tokia. Nei apie pultelį, nei batų šaukštą nieko nesakė. Paklausus, ar mušė, atsakė, kad nemušė, o tiesiog pliaukštelėjo delnu supykęs. Dukra namuose neverkė. Iš visų pasakojimų suprato, kad ir sūnus buvo tame pačiame kambaryje, žaidė telefonu, ir į sesės J. ir tėčio konfliktą nesikišo. 2023-10-19 jai su dukra būnant konsultacijoje pas psichiatrą, ji papasakojo, kad yra mušama namuose ir blogai jaučiasi. Apie ką jai gydytojas pasakė, kad bus dėl šio įvykio informuotas Vaiko teisių apsaugos skyrius. Dėl L. L. elgesio gali pasakyti, kad jos atžvilgiu jis fizinio smurto nenaudoja, nesimuša, konfliktų metu barasi garsiai, pakeltais balso tonais. Jei vaikai neklauso, gali kalbėti garsiai, pasakyti, kad „gaus lupti“, yra uždaužęs - suėmęs per pečius ar pliaukštelėjęs per užpakalį delnu, bet mano, kad neskaudžiai. Tai labiau vaikus, ko gero, veikia emociškai, nes prasideda apsižodžiavimai tarpusavyje, kartais net pykčio ašaros. Tėtis daugiau konfliktuoja su dukra. T. L. sakytų, bendrauja grubiai, kadangi dukra šiuo metu yra emociškai nestabili. Ji į jo pasakymus reaguoja labai jautriai.

Iš Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, kad 2023-10-19 jų skyriuje iš (duomenys neskelbtini) priklausomybių dienos centro vaiko dienos stacionaro gautas pranešimas, kuriama teigiama, kad buvo atvykusi S. L. su dukra J., kuri skundėsi, kad tėtis T. L. namuose nuolat smurtauja, būna agresyvus, spjaudo vaikui į veidą, rėkia, kad nekenčia jos. Mergaitė galimai kartais vartoja alkoholį, rūko, turi suicidinių minčių, žaloja save dėl esamos situacijos šeimoje. (duomenys neskelbtini) priklausomybių dienos centras išrašė nepilnametei siuntimą į vaikų psichiatrijos skyrių, stacionariniam gydymui. Įtariama, kad tėtis greičiausiai smurtauja ir prieš mamą. Specialistams pabendravus su mama, moteris išsakė, kad jaučia baimę, bijo vyro, kai būna konfliktinės situacijos ji policijos nekviečia. Taip pat mama neneigia, kad taip vyksta šeimoje, bet paminėjo, kad prieš sūnų tokių išpuolių nebūna. 2023-10-20 bendrauta su vaiko mama, kuri tvirtino, kad dukra gydoma (duomenys neskelbtini) ligoninės Vaikų psichiatrijos filiale.

Iš (duomenys neskelbtini) priklausomybių centro (duomenys neskelbtini) filialo informacijos matyti, kad J. L. 2023-10-19 vizito pas vaikų paauglių psichiatrę metu išaiškėjo, kad ji namuose patiria psichologinį ir fizinį smurtą, kurį naudoja prieš ją tėvas, mama to neneigė, paaiškino, kad tai yra tiesa ir pati jaučia baimę kreiptis pagalbos. Išorinių smurto žymių nepastebėta. Mama informuota, kad apie smurtą artimoje aplinkoje bus pranešta policijai ir VTAS.