Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-02-14 · Byla Nr. N1-483-1053/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-02-14
Bylos Nr.
N1-483-1053/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42373-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė
Kaltinamasis
I. T.
Nukentėjusysis
V. Š.
Advokatai
Gediminas Milevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-483-1053/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42373-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė,sekretoriaujant Boženai Voišvilienei,dalyvaujant prokurorei Linai Urbonienei,kaltinamajam I. T., jo gynėjui advokatui Gediminui Milevičiui,nukentėjusiojo V. Š. atstovei V. B.,

teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, mokosi Vilniaus geležinkeliečių mokykla, 12 klasėje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. T. nesunkiai sutrikdė sveikatą: 2017-08-18, apie 18.30 val., būdamas globos namų „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė apie 10 smūgių rankomis į įvairias kūno vietas nepilnamečiui V. Š., gim. 2003 m., tuo padarydamas pastarajam abiejų ausų kaušelių, abiejų žastų ir viršugalvio poodines kraujosruvas, panosies ir galvos plaukuotosios dalies odos nubrozdinimus, galvos smegenų sukrėtimą, kairiojo stipinkaulio tolimojo galo lūžį, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko jis ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šiais savo veiksmais I. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu I. T. paaiškino, kad kaltę pripažįsta visiškai. Tą vakarą jis ginčijosi su savo drauge ir ji pasakė, kad Vladimiras prie jos kabinėjosi. Jis nesuvaldė savo emocijų ir nuėjęs sumušė Vladimirą. Neskaičiavo, kiek smūgių buvo. Dabar su nukentėjusiuoju susitaikė, šis jam atleido, geri santykiai, bendrauja, kartu gyvena. Blogai vertina savo tokią veiką, nepagalvojo apie žalą, kas gali atsitikti. Paprastai nėra linkęs taip konfliktus spręsti, tikras, kad taip daugiau nebus. Buvo sulaikytas, teko pasėdėti komisariate, tai jam padarė poveikį. Be to, dar žalą atlyginti reikėjo. Kol kas pinigų savų neturi, žalą atlyginti padėjo globos namai, turės jiems grąžinti pinigus.

Kadangi kaltinamasis I. T. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena "(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini). Tikslios datos neatsimena, bet tai buvo maždaug prieš 3 savaites, po pietų apie 17 val. jam būnant auklėtojų kabinete, I. T. pasikvietė jį į jo kambarį. Kadangi jie ankščiau nėra konfliktavę, jis nuėjo su juo į savo kambarį, kur jis, nieko jam nepasakęs, staigiai pradėjo jį mušti į galvą. Jis labai greitai neteko sąmonės, todėl kas vyko toliau neprisimena, nežino kiek smūgių ir į kurias kūno vietas jam jis buvo sudavęs. Sąmonę atgavo jau greitosios pagalbos automobilyje. Kai grįžo iš ligoninės, Igoris jam paaiškino, kad mušė jį už tai, kad jis kabinėjosi prie jo draugės. Igoris jo atsiprašė, jis jam atleido, jie susitaikė, jokių pretenzijų jam neturi (b. l. 9).

Nepilnamečio nukentėjusiojo V. Š. įstatyminė atstovė V. B. teismo posėdyje paaiškino, kad V. Š. su I. T. susitaikė, bendrauja, toliau konfliktų nebūna, tai buvo vienkartinis atvejis. Mano, kad Igoris padarė reikiamas išvadas.

I. T. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai. 2017-08-19 apklaustas parodė, kad visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Paaiškino, kad gyvena laikinosiose globos namuose VšĮ "(duomenys neskelbtini)". Kartu su juo globos namuose gyvena pažįstamas V. Š.. 2017-08-18 jo draugė D. B. jam pasakė, kad V. Š. prie jos kabinėjasi. Kaip tiksliai jis kabinėjosi prie Dovilės nurodyti negali, nes dėl patirto susijaudinimo tiksliai neprisimena. Po to, kai Dovilė jam pasiskundė, dėl V. Š. elgesio jis nuėjo į jo kambarį ir nieko su juo žodžiu nesiaiškinęs sudavė rankomis apie dešimt smūgių į įvairias V. Š. kūno vietas. Pagrinde taikėsi į jo veidą. Baigęs mušti jis išėjo iš jo kambario, o po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Paaiškina, kad jis labai gailisi dėl savo netinkamo elgesio, esant galimybei norėtų atsiprašyti V. Š. ir su juo susitaikyti (b. l. 40). 2017-12-12 apklaustas parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų, prašymų ir papildymų neturi, su V. Š. susitaikė, jis jo atsiprašė, pastarasis jam atleido, jo gydymo išlaidas apmokės, dėl padaryto labai gailisi (b. l. 43).

Liudytoja A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba VšĮ Vaikų laikinosios globos namų "(duomenys neskelbtini)", adresu (duomenys neskelbtini), socialine darbuotoja. 2017-08-18 apie 17.00 val. ji buvo su globos įstaigos globotiniu V. Š., virtuvėje, kai pas juos į virtuvę užėjo dar vienas įstaigos globotinis I. T., kuris pašaukė Vladimirą pasikalbėti. Abu vaikai išėjo. Apie 17.10 val. ji virtuvėje išgirdo, kad kažkas garsiai šaukia, ir išbėgo ieškoti, iš kur sklinda šie garsai. Netrukus suprato, kad šaukiama iš bendrabučio kambario Nr. 2. Kai pribėgo prie kambario, durys buvo užrakintos iš vidaus. Ji pradėjo belstis ir prašyti, kad ją įleistų. Ne iš karto, o po kažkurio laiko duris atidarė I. T.. Ji įėjo į kambarį ir pamatė, kad kambaryje ant lovos sėdi V. Š., kurio veidas buvo stipriai sumuštas, kraujuotas, ausys pamėlę ir ištinę, taip pat ištinusios kojos. Ji puolė prie jo ir suprato, kad jį sumušė Igor, tačiau berniukas tylėjo ir nieko nepaaiškino. Kambaryje buvo tik jie dviese. Ji paklausė Igor kodėl jis sumušė Volodią, bet šis nieko nepaaiškinęs pasišalino iš kambario. Galimai konfliktas tarp berniukų įvyko dėl pavydo, meilės reikalų (b. l. 19-20).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2780/2017 (01) nurodyta, kad V. Š. nustatyti šie kūno sužalojimai: 1. abiejų ausų kaušelių, abiejų žąstų, viršugalvio poodinės kraujosruvos, panosies, galvos plaukuotosios dalies nubrozdinimai, kliniškai nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, padaryti kietu būti daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2. Kairiojo stipinkaulio tolimojo galo lūžis, padarytas dėl išilginės dilbio kaulų apkrovos, esant fiksuotai rankos padėčiai. Vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. 1 punkte nurodyti sužalojimai padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais, 2 punkte – mažiausiai vienu (b. l. 14-15).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje dėl žalos atlyginimo nurodoma, kad buvo sužalotas V. Š., kuris dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 153,08 Eur. Prašo priteisti minėtą žalą dėl nukentėjusiojo gydymo iš kalto asmens (b. l. 29-30). Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2018-01-19 pateikė teismui atsisakymą nuo civilinio ieškinio, nurodė, kad I. T. atlygino PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, daro išvadą, kad I. T. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes, pripažino naudojęs smurtą prieš nukentėjusįjį, paaiškino jo panaudojimo priežastis. Jo padarytą veiką taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo V. Š., liudytojos A. G. parodymai, specialisto išvada, kurios duomenimis nukentėjusiajam padaryti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis I. T. konflikto metu tyčia sudavė apie 10 smūgių rankomis į įvairias kūno vietas nepilnamečiui V. Š., tokiais savo veiksmais sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

I. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis, jo gynėjas, nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą ir prokurorė prašė nutraukti baudžiamąją bylą vadovaujantis BK 38 straipsniu, kadangi nurodė, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė, civilinį ieškinį kaltinamasis atlygino, naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

I. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiuoju V. Š., savo noru atlygino padarytą žalą. Nukentėjusiojo atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad nukentėjusysis kaltinamajam atleido ir pretenzijų jam neturi. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, jis anksčiau neteistas (b. l. 51), administracine tvarka baustas vieną kartą (b. l. 52), globos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai, kaip nekonfliktiškas, atsakingas, darbštus, žalingų įpročių neturintis asmuo, pažangus mokinys (b. l. 48), veiką padarė būdamas nepilnametis, mokosi 12 klasėje, atsiprašė nukentėjusiojo, šis jam atleido, nusikaltimu padarytą žalą atlygino, prašė baudžiamąją bylą nutraukti. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis I. T. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas pripažįsta, kad yra visi įstatyme nurodyti pagrindai ir sąlygos taikyti BK 38 straipsnio 1 dalį ir atleisti kaltinamąjį I. T. nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius.

I. T. laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2017-08-18 20.15 val. iki 2017-08-19 13.39 val. (b. l. 45-46).

Ikiteisminio tyrimo metu I. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 44), naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį, 2018-01-19 pateikė teismui atsisakymą nuo šio civilinio ieškinio, todėl procesas dėl jo nutraukiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

I. T., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju V. Š., ir baudžiamąją bylą I. T. nutraukti.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo civilinio ieškinio priimti ir procesą dėl šio civilinio ieškinio nutraukti.

Išaiškinti I. T., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė