Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Viliui Martišiui ir atsakovės Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atstovui advokatui Andriui Iškauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Žinių radijas“ skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovei Lietuvos radijo ir televizijos komisijai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „Žinių radijas“ (toliau – pareiškėjas), atstovaujamas advokato Viliaus Martišiaus, 2016 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. KS-195 „Dėl UAB „Žinių radijas“ licencijų galiojimo panaikinimo ir UAB „SSPC“ ir UAB „Litvalda“ prašymų pritarti įvykusiam UAB „Žinių radijas“ akcijų perleidimui ir įsigijimui“ (toliau – sprendimas).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Komisija netinkamai taikė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – Informavimo įstatymas) nuostatas, t. y. Komisija turėjo vadovautis Informavimo įstatymo redakcija, kuri galiojo pažeidimo padarymo metu, t. y. pareiškėjo akcijų perleidimo metu, o ne Komisijos sprendimo priėmimo metu. Pasak pareiškėjo, Komisijos padarytos išvados dėl taikytinos įstatymo redakcijos prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principui, taip pat logikos principui. Pareiškėjas mano, kad atsižvelgiant į pažeidimų esmę ir pobūdį, pareiškėjui išduotos transliavimo licencijos galiojimas neprivalėjo būti panaikintas, t. y. Komisija turėjo spręsti, ar panaikinti licenciją, ar ne. Nurodo, kad, perleidus pareiškėjo akcijas, įvyko tik formalus akcijų savininko pasikeitimas, bet faktinė pareiškėjo kontrolė nepasikeitė, t. y. jį ir toliau kontroliavo tie patys asmenys (A. R., A. R. ir D. R.), todėl Informavimo įstatymu saugomi teisiniai gėriai nebuvo pažeisti. Darant prielaidą, kad pareiškėjo akcininkai padarė Informavimo įstatyme nustatytą procedūrinį pažeidimą, pareiškėjo manymu, tai vis tiek nesudaro pagrindo taikyti tokias griežtas ir neproporcingas sankcijas. Pareiškėjas paaiškina, kad jis veikia per savo valdymo organą – vadovą, kuriam nebuvo žinoma apie akcininkų pasikeitimus, todėl pareiškėjo veiksmuose nėra kaltės. Nesant kaltės, pasak pareiškėjo, negalima ir administracinė atsakomybė. Pareiškėjas paaiškina, kad netikslius duomenis apie akcininkus pateikė ne sąmoningai siekdamas suklaidinti Komisiją, bet dėl to, kad pareiškėjo vadovas nežinojo apie akcininkų pasikeitimą. Pareiškėjas nurodo, kad apie akcininkų pasikeitimą (2014 m. įvykusią reorganizaciją) sužinojo tik 2016 m. birželio 9 d. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad licencijos pareiškėjui buvo išduotos neatsižvelgiant į tai, kas yra pareiškėjo akcininkai, o įvertinant pareiškėjo prisiimtus įsipareigojimus (pareiškėjui laimėjus Komisijos paskelbtus radijo dažnių konkursus), todėl pareiškėjas nesutinka su Komisijos teiginiais, kad licencijų galiojimo panaikinimas buvo būtinas užtikrinti konkursų licencijoms gauti dalyvių teisių apsaugą. Pasak pareiškėjo, visuomenės interesų neatitinka sprendimas licencijas išduoti kitiems subjektams, kurie prisiims mažiau įsipareigojimų ir (arba) transliuos (retransliuos) blogesnės kokybės radijo laidas nei pareiškėjas. Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. ĮV-281 (toliau – Taisyklės), 23 punktą, pareiškėjas, jau turintis Komisijos išduotą licenciją, paraiškoje neprivalo nurodyti duomenų apie pareiškėjo dalyvius ar asmenis, galinčius tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti pareiškėją. Nepaisant pareiškėjo bendradarbiavimo, Komisija į tai neatsižvelgė, taip pat neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo veikla yra nuostolinga, o formalus pažeidimas nesukėlė jokio pavojingumo visuomenės interesams, trečiųjų asmenų interesams ar viešajai tvarkai, t. y. Komisija neatsižvelgė į Informavimo įstatymo 48 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes – pažeidimo pavojingumą, trukmę bei pasekmes. Skundžiamas sprendimas, pasak pareiškėjo, prieštarauja Informavimo įstatymo tikslams – užtikrinti, kad vartotojai (klausytojai) gautų objektyvią, išsamią, kokybiškai paruoštą informaciją iš visuomenės informacijos skleidėjų. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Komisija nesudarė galimybės susipažinti su visa Komisijos turima medžiaga, t. y. su posėdžio metu paminėta advokatų kontoros išvada, kad „žinių radiją reikėtų uždaryti“. Mano, kad Komisija nepagrįstai tą patį klausimą svarstė antrą kartą, nes jau pirmo balsavimo metu buvo nuspręsta nepritarti sprendimo projektui. Kitą dieną vykusio posėdžio metu Komisija, pasak pareiškėjo, galėjo balsuoti tik dėl prašymų įsigyti pareiškėjo kontrolę, bet ne dėl licencijų galiojimo panaikinimo. Nurodo, kad kiekvienas atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisėtą lūkestį, kad kartą apsvarsčius su juo susijusį klausimą, prie jo nebus sugrįžta ateityje, nebent paaiškės naujų svarbių aplinkybių, todėl dvigubo balsavimo principas prieštarauja tiek Informavimo įstatymui, tiek teisinės valstybės principui. Toks mechanizmas sudaro pavojų ir atskirų Komisijos narių nepriklausomumui, nes jiems gali būti daromas spaudimas pakeisti nuomonę ir antrą kartą balsuoti kitaip.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė panaikinti skundžiamą sprendimą dalyje, kuria buvo panaikintas pareiškėjui išduotų licencijų galiojimas. Sutiko, kad kitoje dalyje pareiškėjas nėra tinkamas subjektas ginčyti Komisijos sprendimą. Atstovas nurodė nesuprantantis, kas atsitiko, kad pirmame posėdyje Komisijos nariai balsavę prieš tokį sprendimą, vėliau persigalvojo ir balsavo „už“. Mano, kad tai gali būti susiję su Advokatų kontoros AAA Law išvada. Atkreipė dėmesį, kad ši Komisiją atstovaujanti advokatų kontora atstovauja ir žiniasklaidos grupę, kuriai taip pat priklauso radijo stotis. Mano, kad tai gali būti susiję su interesų konfliktu. Pažymėjo, kad pateikti informaciją apie akcininkus paraiškoje nebuvo būtina, todėl ši informacija neturėjo reikšmės konkursų rezultatams. Nurodo, kad reikėtų atsižvelgi ir į tai, kad pareiškėjo veikla yra reikalinga ir naudinga visuomenei. Be to, pareiškėjo finansinė padėtis yra sunki, todėl tokie veiklos ribojimai ir apsunkinimai gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį pareiškėjui. Paaiškino apie Komisijos posėdžio garso įrašo svarbą.

Atsakovė Komisija, atstovaujama advokato Andriaus Iškausko, atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį dalyje dėl sprendimo panaikinti pareiškėjui išduotas licencijas atmesti, o dalyje dėl sprendimo netenkinti UAB „SSPC“ ir UAB „Litvalda“ prašymų palikti nenagrinėtą. Paaiškina, kad sprendimas yra priimtas dėl licencijų panaikinimo ir dėl atsisakymo duoti sutikimą akcijų perleidimui. Pastaroji sprendimo dalis buvo priimta ne pareiškėjo, o bendrovių „SSPC“ ir „Litvalda“ atžvilgiu, todėl pareiškėjo teisių ir pareigų neįtakoja. Mano, kad skundas šioje dalyje turi būti paliktas nenagrinėtu. Komisija paaiškina, kad sutikimas akcijų perleidimui nebuvo duotas, nes teisės aktai nenumato galimybės duoti sutikimą jau įvykusiam (sudarytam) sandoriui. Nurodo, kad pareiškėjas, dalyvaudamas konkursuose transliavimo licencijai, pateikė Komisijai neteisingą informaciją apie akcininkų sudėtį, o prašymą duoti sutikimą sandoriui pateikė jau praėjus reikšmingam laiko tarpui po sandorių sudarymo. Pasak Komisijos, pareiškėjas ne tik pažeidė teisės aktų reikalavimus, bet ir vengė apie pažeidimus informuoti Komisiją. Neteisingų duomenų pateikimas licencijai gauti yra vienas iš Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalyje nustatytų pagrindų licencijos galiojimo panaikinimui. Paaiškina, kad Komisija taikė teisinį reguliavimą, galiojusį pažeidimo padarymo metu, t. y. tada, kai pareiškėjas, siekdamas gauti licencijas, pateikė Komisijai klaidingus duomenis apie akcininkų struktūrą. Pasak Komisijos, akcijų perleidimas tarp susijusių asmenų yra laikytinas akcijų savininko pasikeitimu. Mano, kad tai patvirtina ir pats pareiškėjas, pavėluotai pateikdamas prašymą pritarti akcijų perleidimams. Komisijos nuomone, pareiškėjas (bendrovės vadovas) žinojo apie akcininkų pasikeitimus, todėl sąmoningai pateikė Komisijai klaidingą informaciją. Pareiškėjo padaryto pažeidimo sudėtis yra formali, todėl Komisija nurodo pagrįstai nevertinusi pažeidimo padarinių, t. y. pakako nustatyti faktą, kad asmuo padarė teisės draudžiamą veiką. Pastebėjo, kad pareiškėjui nebuvo pritaikyta griežčiausia sankcija, numatyta Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalies 8 punkte. Pritaikyta sankcija – tai tik minimalus galimas administracinis poveikis pareiškėjo atžvilgiu. Tai rodo, kad jokia išvada, jog „žinių radiją reikėtų uždaryti“ nebuvo vadovautasi. Pasak Komisijos, teisinę reikšmę turi ne vidiniam naudojimui daromas garso įrašas, o Komisijos posėdžio protokolas. Nurodo, kad pagrįstai buvo balsuota du kartus, nes pagal Taisyklių 56 punktą, sprendimo projektas yra laikomas atmestu tik tuo atveju, jei ir po antro balsavimo nesurenkamas sprendimui priimti reikalingas balsų skaičius. Dvigubo balsavimo procedūros taikymas leidžia apsaugoti du teisinius gėrius, t. y. užtikrina, kad sprendimai priimami apgalvotai ir esant vieningai Komisijos pozicijai bei garantuoja, kad kvalifikuotos balsų daugumos reikalavimas neužkirs kelio teisės aktų reikalaujamų sprendimų priėmimui.

Teismo posėdžio metu Komisijos atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad pirmo balsavimo metu Komisijos nariai dar buvo pripratę prie ankstesnės tvarkos, kada Komisija turėjo diskreciją spręsti dėl licencijų galiojimo panaikinimo, o prieš antrąjį balsavimą suprato, kad naujoji įstatymo redakcija tokios diskrecijos Komisijai nebesuteikia, todėl joks kitas sprendimas negalėjo būti priimtas. Sutiko su pareiškėjo atstovu, kad jei pareiškėjas nebūtų nieko nurodęs paraiškoje apie akcininkus galbūt nieko ir nebūtų buvę, tačiau šiuo atveju susiklostė situacija, kad pareiškėjas pateikė Komisijai melagingus duomenis. Komisijos atstovas nurodė, nemanantis, kad pareiškėjo vadovas nežinojo apie pasikeitusius akcininkus, o jeigu ir nežinojo, tai toks akcininkų nebendradarbiavimas su bendrovės vadovu yra paties pareiškėjo problema. Paaiškino, kad pagal Komisijos darbo reglamentą, Komisijos posėdžių garso įrašai yra skirti vidiniam naudojimui. Nurodė, kad 2016 m. spalio 5 d. vykusio posėdžio garso įrašas Komisijoje nėra išlikęs.

Skundas netenkintinas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Komisijos sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta nuo 2016 m. gruodžio 31 d. panaikinti Komisijos 2016 m. vasario 10 d. ir 2016 m. birželio 6 d. sprendimais pareiškėjui išduotų licencijų galiojimą, atitinkamai pakeičiant pareiškėjui išduotų licencijų prieduose išdėstytas sąlygas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundžiamu sprendimu taip pat buvo nuspręsta netenkinti UAB „SSPC“ prašymo pritarti pareiškėjo kontrolinio akcijų paketo perleidimui bei UAB „Litvalda“ prašymo pritarti pareiškėjo kontrolės įgijimui. Kaip minėta, pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu patikslino, kad sprendimo šioje dalyje neginčija, t. y., kad skundu pareiškėjas iš esmės ginčija tik Komisijos sprendimą dėl licencijų galiojimo panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, ginčas nagrinėjamas šiose ribose.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Komisija 2016 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. KS-28 konkursui pateiktą pareiškėjo paraišką įvertino geriausiai, pareiškėją patvirtino konkurso nugalėtoju ir nusprendė išduoti pareiškėjui transliavimo licenciją, naudojant 93,3 MHz radijo dažnį Klaipėdoje. Atitinkamai, pareiškėjo turimos licencijos priede „Sąlygos, kuriomis vykdoma licencijuojama veikla“ nustatė, kad pareiškėjas ne vėliau kaip nuo 2016 m. kovo 10 d. Klaipėdoje pradeda transliuoti radijo programą „Easy FM“. Numatyta, kad šią radijo programą sudaro ne mažiau kaip 5 val. per savaitę žinių, 7 val. per savaitę kultūrinių programų, 3 val. per savaitę – šviečiamųjų programų, 2 val. per savaitę socialinių projektų, o didžiąją dalį programos, t. y. ne mažiau kaip 151 val. per savaitę – muzikos.

2016 m. birželio 6 d. Komisija priėmė sprendimą Nr. KS-105, kuriuo kitam konkursui pareiškėjo pateiktą paraišką įvertino geriausiai ir patvirtino pareiškėją konkurso nugalėtoju. Minėtu sprendimu Komisija nusprendė išduoti pareiškėjui transliavimo licenciją, naudojant 89,5 MHz radijo dažnį Raseiniuose. Atitinkamai, pareiškėjo turimos licencijos Nr. LC-104(R104t) priedas buvo išdėstytas nauja redakcija, numatant, kad ne vėliau kaip nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjas Raseiniuose pradeda transliuoti radijo programą „Žinių radijas“, kurią sudaro ne mažiau kaip 20 val. per savaitę žinių programų, 4 val. – komentarų ir spaudos apžvalgos programų, 12 val. – informacinių, diskusijų ir analitinių programų, 4 val. – pokalbių programų, 1 val. – kultūrinių programų, 1 val. – šviečiamųjų programų, ne mažiau kaip 50 val. per savaitę muzikos ir beveik pusę visų programų, t. y. ne mažiau kaip 86 val. per savaitę – retransliuojamų radijo programų, iš jų ne mažiau kaip 80 val. per savaitę retransliuojamos programos „Laisvosios Europos radijas“ („Svoboda“, rusų k.).

Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad 2016 m. rugsėjo 9 d. Komisija gavo UAB „SSPC“ prašymą pritarti daugiau kaip prieš metus (t. y. 2015 m. balandžio 30 d.) įvykusiam pareiškėjo kontrolinio akcijų paketo perleidimui.

2016 m. spalio 5 d. 15–16 val. įvyko Komisijos posėdis, kurio 1 ir 2 darbotvarkės klausimai buvo 2016 m. vasario 10 d. ir 2016 m. birželio 6 d. sprendimais išduotų licencijų pareiškėjui galiojimo panaikinimas. Minėtus klausimus posėdyje pristatė Ūkio subjektų veiklos reguliavimo ir priežiūros skyriaus (toliau – Priežiūros skyrius) vedėja. Minėto posėdžio protokole nurodyta, kad Komisijai tapo žinoma, jog pareiškėjo paraiškose (dalyvauti konkurse) buvo pateikti neteisingi duomenys apie pareiškėjo akcininkus, nes nuo 2015 m. balandžio 30 d. pareiškėjo kontrolinis akcijų paketas perėjo naujam akcininkui – UAB „Litvalda“, taip pat tapo žinoma, kad kontrolinis pareiškėjo akcijų paketas buvo perleistas be Komisijos pritarimo. Protokole nurodyta, kad nuo 2015 m. spalio 1 d. galioja Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalies imperatyvi nuostata, kad Komisija panaikina licencijos galiojimą, esant šioje dalyje nurodytoms sąlygoms. Protokole nurodyta, kad licencijų panaikinimo teisinis pagrindas yra Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalies 5 ir 8 punktai. Priežiūros skyriaus vedėja taip pat nurodė, kad UAB „Litvalda“ nebuvo patikrinta Strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos (toliau – Saugumo komisija). Klausimus pristačiusi vedėja siūlė netenkinti UAB „SSPC“ prašymo pritarti pareiškėjo kontrolinio akcijų paketo perleidimui UAB „Litvalda“ ir nuo 2016 m. lapkričio 30 d. panaikinti pareiškėjui 2016 m. vasario 10 d. ir 2016 m. birželio 6 d. sprendimais išduotų licencijų galiojimą. Komisijos posėdyje dalyvavęs pareiškėjo advokatas nurodė, kad kontrolė išliko tų pačių fizinių asmenų rankose. Posėdyje dalyvavo 10 komisijos narių, iš jų 6 Komisijos nariai balsavo už siūlomą sprendimo projektą. Komisijos pirmininkas nurodė, kad dėl nesurinkto reikalingo 8 Komisijos narių balsų skaičiaus sprendimų dėl licencijų galiojimo panaikinimo projektams nepritarta.

2016 m. lapkričio 9 d. Komisiją priėmė skundžiamą sprendimą. Jame konstatuota, kad pareiškėjas paraiškose, pateiktose Komisijos paskelbtiems konkursams, nurodė, kad pareiškėjo akcininkai yra du, t. y. 99,39 proc. akcijų valdo UAB „SSPC“ ir 0,61 proc. akcijų valdo American Equitable Finance Corporation. Sprendime nurodyta, kad pagal UAB „SSPC“ ir UAB „Litvalda“ prašymus matyti, kad nuo 2015 m. balandžio 30 d. pareiškėjo akcininkai yra trys: 65,34 proc. akcijų valdo UAB „Litvalda“, 34,5 proc. akcijų valdo UAB „SSPC“, o 0,2 proc. akcijų valdo American Equitable Finance Corporation. Pareiškėjas šių aplinkybių teisme neginčijo. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad pareiškėjas savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad akcijų savininko pasikeitimas buvo formalus, t. y. faktinė pareiškėjo akcijų kontrolė nepasikeitė. Pasak pareiškėjo, ši aplinkybė dėl savo mažareikšmiškumo negali būti pagrindas licencijų panaikinimui, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taip pat Informavimo įstatyme įtvirtintiems principams ir tikslams.

Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad 2016 m. spalio 11 d., t. y. po 2016 m. spalio 5 d. įvykusio posėdžio, Komisija kreipėsi su prašymu atlikti UAB „Litvalda“ atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą ir gavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2016 m. spalio 14 d. raštą Nr. S-72-3323 „Dėl UAB „Litvalda“, kuriame buvo nurodyta, kad Saugumo komisija negali atlikti minėto saugumo vertinimo, nes ji turi teisę vertinti tik tuos asmenis, kurie ketina įsigyti licencijos turėtojo akcijas ir (ar) kontrolę, o ne asmenis, kurie, akcijas jau yra įsigiję.

Skundžiamame sprendime nurodyta, kad ne visų, o tik po 2015 m. spalio 1 d. pareiškėjui išduotų licencijų galiojimas yra naikintinas, vadovaujantis Informavimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2015 m. rugsėjo 30 d.) 31 straipsnio 14 dalies 8 punktu, Informavimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. spalio 1 d.) 31 straipsnio 16 dalies 5 ir 8 punktais, taip pat bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą. Teismas 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi sustabdė skundžiamo sprendimo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas mano, kad Komisija turėjo galimybę vertinti, ar pareiškėjui turi būti panaikintos licencijos, ar ne, nes Komisija turėjo vadovautis Informavimo įstatymo redakcija, galiojusia akcijų perleidimo metu, t. y. 2014 m. gruodžio 29 d. – 2015 m. balandžio 30 d. Komisija atsiliepime nurodė, kad Komisija taikė ne Informavimo įstatymo redakciją, galiojusią sprendimo priėmimo metu (kaip nurodo pareiškėjas), o galiojusią pažeidimo metu, t. y. paraiškų su neteisingais duomenimis pateikimo metu. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjo licencijų, išduotų po 2015 m. spalio 1 d. įsigaliojusių įstatymo pakeitimų, galiojimą Komisija privalo panaikinti (sprendimo 4 puslapio priešpaskutinė pastraipa).

Nuo 2015 m. spalio 1 d. galiojęs Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalies 5 punktas numatė, kad Komisija panaikina transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos galiojimą, jeigu transliavimo licencijai ar retransliuojamo turinio licencijai gauti licencijos turėtojas pateikė neteisingus duomenis, o Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalies 8 punktas nustatė, kad Komisija panaikina transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos galiojimą, jeigu, negavus Komisijos sutikimo, pasikeičia licencijos turėtojo kontrolinio akcijų paketo savininkas arba licencijos turėtojo kontrolė (valdymas) pereina kitam asmeniui (asmenims), arba prašyme dėl Komisijos sutikimo pateikiami neteisingi duomenys. Ankstesnėse Informavimo įstatymo redakcijose buvo nustatyta, kad tokiais atvejais Komisija gali priimti sprendimą panaikinti transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijos galiojimą. Akivaizdu, kad nuo 2015 m. spalio 1 d. Komisija neteko galimybės spręsti, ar šiais atvejais licencijos galiojimas naikintinas, ar ne. Kaip teisingai nurodoma sprendime, esant nors vienai sąlygai, įtvirtintai Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalyje, Komisija privalo panaikinti licencijos galiojimą.

Komisijos viena iš nustatytų sąlygų – licencijos turėtojo (pareiškėjo) konkrečioms transliavimo licencijoms gauti paraiškose nurodyti neteisingi duomenys (31 straipsnio 16 dalies 5 punktas). Ši sąlyga apima teisines pasekmes (licencijos panaikinimą) už konkretų licencijos turėtojo veiksmą, todėl taikytina Informavimo įstatymo redakcija yra sietina su šio veiksmo (paraiškų su neteisingais duomenimis pateikimo) atlikimo metu. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad viena paraiška buvo pateikta 2016 m. sausio 13 d., o kita – 2016 m. gegužės 4 d. Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių byloje nėra. Atitinkamai, šiuo atveju taikytina Informavimo įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d. Minėtos redakcijos Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalis Komisijos diskrecijos dėl licencijų panaikinimo, esant šioje dalyje nustatytiems atvejams, nenumatė. Komisija, nustačiusi bet kurią aplinkybę, numatytą minėtoje įstatymo nuostatoje, turėjo ne teisę, bet pareigą panaikinti licencijos galiojimą. Be to, Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalies 5 punkto nuostata neteisingų duomenų su jų melagingumu nesieja, t. y. šiuo atveju teisinės reikšmės neturi faktinė aplinkybė, ar licencijos turėtojas žino, ar nežino apie paraiškoje pateikiamų duomenų neteisingumą, todėl Komisija licencijos turėtojo kaltės neturi vertinti, tačiau pažeidimo nustatymo aspektu yra svarbu tai, kad Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalies 5 punkto nuostatoje nurodyti duomenys yra susieti su jų pateikimo tikslu, t. y., duomenys, kuriuos licencijos turėtojas pateikia, siekdamas gauti konkrečią transliavimo licenciją ar retransliuojamo turinio licenciją. Kokie duomenys pateiktini, siekiant gauti minėtas licencijas, nustatyta Taisyklių 21 punkte. Taisyklių 21.11 punkte nustatyta, kad paraiškoje turi būti nurodyti duomenys apie pareiškėjo dalyvius, kitus asmenis, galinčius tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti pareiškėją, turinčius įgaliojimus naudotis balsavimo teisėmis ar galinčius skirti stebėtojų tarybos, valdybos narius. Sprendime nurodyta, kad klaidingus duomenis pareiškėjas pateikė, teikdamas informaciją pagal minėtą Taisyklių 21.11 punktą. Nors Taisyklių 23 punktas numato, jog pareiškėjas, jau turintis Komisijos išduotą transliavimo arba retransliuojamo turinio licenciją, paraiškoje neprivalo nurodyti Taisyklių 21.11 punkte reikalaujamos informacijos, tačiau nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu atkreipti dėmesį, kad Taisyklių 21.11 punkte įtvirtinti duomenys apie pareiškėjo, nors ir turinčio licenciją, dalyvius buvo pasikeitę ir toks pasikeitimas įvyko be Komisijos žinios ir pritarimo. Sistemiškai vertinant Taisyklių nuostatas daryti išvada, kad Taisyklių 23 punkte įtvirtinta išlyga taikytina, tuo atveju, kai licencijos turėtojas informaciją apie dalyvių pasikeitimą Komisijai pateikia laiku, t.y. licencijos turėtojo kontrolė (valdymas) perėjimą kitam asmeniui (asmenims). Tačiau Taisyklių 21.11 punkte nustatytiems duomenims pasikeitus ir Komisijai neturint apie juos duomenų, licencijos turėtojas, šiuo atveju pareiškėjas, siekdamas gauti konkrečią transliavimo licenciją ar retransliuojamo turinio licenciją privalo šiuos duomenis pateikti ir neabejotinai tie duomenys turi būti teisingi. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas pateikė neteisingus duomenis, todėl komisija pagrįstai Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 straipsnio 5 punkte įtvirtintą sankciją – licencijos galiojimo panaikinimą.

Komisijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad licencijų galiojimas buvo panaikintas iš esmės tik dėl aukščiau aptartos sąlygos egzistavimo, t. y. tik dėl to, kad pareiškėjas paraiškose nurodė neteisingus duomenis, tačiau iš skundžiamo sprendimo turinio (4 lapo paskutinė pastraipa) matyti, kad sprendimas nutraukti licencijų galiojimą buvo priimtas nustačius taip pat ir Informavimo įstatymo 31 straipsnio 16 dalies 8 punkte numatytą sąlygą, pagal kurią licencijos galiojimas panaikinamas, jeigu negavus Komisijos sutikimo, pasikeičia licencijos turėtojo kontrolinio akcijų paketo savininkas arba, arba prašyme dėl Komisijos sutikimo pateikiami neteisingi duomenys. Šiuo atveju, kaip minėta, buvo konstatuota, kad pasikeitė pareiškėjo kontrolinio akcijų paketo savininkas, negavus Komisijos sutikimo. Ši sąlyga apima teisines pasekmes (licencijos panaikinimą), kurios yra siejamos su konkrečiu įvykiu – kontrolinio akcijų paketo savininko pasikeitimu, todėl šiuo atveju taikytina Informavimo įstatymo redakcija, galiojusi šio įvykio metu, t. y. taikytina Informavimo įstatymo redakcija, galiojusi iki 2015 m. spalio 1 d. atliktų įstatymo pakeitimų. Taigi, šiuo atveju Komisija turėjo galimybę spręsti, ar, esant šiai aplinkybei, pareiškėjo licencijos galiojimas turi būti panaikintas, ar ne. Ši Komisijos diskrecija yra nurodyta ir skundžiamame sprendime (4 lapo priešpaskutinė pastraipa). Kaip minėta, kontrolinis akcijų paketas iki akcijų perleidimo priklausė UAB „SSPC“. Vėliau kontrolinį akcijų paketą (65,34 proc. akcijų) pradėjo valdyti UAB „Litvalda“. Akivaizdu, kad pasikeitė pareiškėjo kontrolinio akcijų paketo savininkas (juridinis asmuo) – vietoje UAB „SSPC“ – UAB „Litvalda“. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Komisijos rašytinis sutikimas dėl pareiškėjo kontrolinio akcijų paketo perleidimo, kaip to imperatyviai reikalauja Informavimo įstatymo 22 straipsnio 4 dalis, nebuvo gautas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Komisija turėjo teisę panaikinti pareiškėjo licencijų galiojimą.

Pareiškėjas mano, kad Komisija neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į pareiškėjo sunkią finansinę padėtį, į pažeidimo pobūdį (jo mažareikšmiškumą), todėl Komisijos sprendimas panaikinti licencijų galiojimą neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, Informavimo įstatymo tikslų.

Pareiškėjas, kaip minėta, nurodė, kad Komisija turėjo vadovautis Informavimo įstatymo 48 straipsnio 6 dalimi, pagal kurią Komisija, įstatymų nustatyta tvarka taikydama poveikio priemones radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams, pažeidusiems šio įstatymo reikalavimus, atsižvelgia į pažeidimo pavojingumą, trukmę, pasekmes, transliuotojo atsakomybę lengvinančias (pavyzdžiui, aktyviai bendradarbiavo su Komisija tyrimo metu) ar sunkinančias aplinkybes (pavyzdžiui, slėpė padarytą pažeidimą). Pagal Informavimo įstatymo 48 straipsnio 2 dalį, Komisijos taikomomis poveikio priemonėmis yra ne tik baudų transliuotojams skyrimas, bet ir licencijos galiojimo sustabdymas ar panaikinimas, todėl nagrinėjamu atveju šis straipsnis, kaip teisingai nurodė pareiškėjas, turėjo būti taikomas. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad Komisija minėtų aplinkybių (pažeidimo pavojingumo, trukmės, pasekmių ir kt.) nevertino. Komisijos sprendime nurodyti pareiškėjo atstovo rašytinio paaiškinimo argumentai, tačiau nepateiktas joks šių argumentų vertinimas. Vis dėlto, pareiškėjui pritaikytos poveikio priemonės proporcingumo prasme teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Informavimo įstatymo 31 straipsnio 11 dalies 4 ir 5 punktus, Komisija apskritai neturi teisės, t. y. privalo atsisakyti išduoti transliavimo licenciją arba retransliuojamo turinio licenciją, jeigu Vyriausybės nustatyta tvarka gaunama informacija, kad pareiškėjas ir (arba) asmuo, galintis tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti, turintis įgaliojimus naudotis balsavimo teisėmis pareiškėjo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinančio įsigyti asmens valdymo organuose arba galintis skirti bent vieną pareiškėjo akcijas ir (ar) kontrolę ketinančio įsigyti asmens stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narį, turi grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių su Europos Sąjungai ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai nepriklausančių užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamais asmenimis arba yra susijęs su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis ar grupuotėmis, susijusiomis su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis, ar palaiko ryšius su asmenimis, priklausančiais joms. Kaip minėta, Vyriausybės kanceliarijos raštu Komisijai buvo pranešta, kad pareiškėjo kontrolinį akcijų paketą įgijusios UAB „Litvalda“ saugumo vertinimas negali būti atliktas. Pati Komisija nėra kompetentinga daryti tokius vertinimus, todėl neprivalėjo analizuoti pasikeitusių akcininkų akcininkus, jų akcijų persidalijimus ir pan. Nesant informacijos apie pagrindinio pareiškėjo akcininko UAB „Litvalda“ saugumą ir, neturint galimybės įstatymo nustatyta tvarka tokios informacijos gauti, Komisija, atsižvelgdama į saugotiną gėrį (nacionalinį saugumą), galėjo panaikinti ne tik pareiškėjui išduotas licencijas radijo programų transliavimui (ir retransliavimui) Klaipėdoje ir Raseiniuose, bet ir visas kitas pareiškėjui išduotas licencijas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, susiję su pažeidimo mažareikšmiškumu, pritaikytos poveikio priemonės neproporcingumu, skundžiamo sprendimo neatitikimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei Informavimo įstatymo tikslams, atmetami kaip nepagrįsti. Šio pažeidimo mažareikšmiu nedaro ir aplinkybė, kad pagal Taisyklių 23 punktą, paraiškose šiuo atveju nebuvo privaloma pateikti informacijos apie pareiškėjo akcininkus. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad transliavimo licenciją turinčio subjekto pagrindiniai akcininkai jau būna nustatyta tvarka įvertinti, todėl papildomai ši informacija nebėra teikiama ir vertinama, tačiau kontrolinio akcijų paketo savininko pasikeitimams įstatymas numato privalomą Komisijos sutikimo gavimo procedūrą, kuri nėra savitikslė. Priešingai, ši procedūra vaidina svarbų vaidmenį nacionalinio saugumo prasme ir jos nesilaikymas sukelia konkrečias teisines pasekmes, nepriklausomai nuo to, ar šios procedūros nebuvo laikytasi tyčia, ar dėl neapdairumo.

Pareiškėjo nurodyti procedūriniai pažeidimai (nesuteikta teisė susipažinti su advokatų kontoros Komisijai pateikta išvada) teisėjų kolegijos nevertintini, kaip sudarantys pagrindą panaikinti iš esmės teisėtą sprendimą dėl licencijų galiojimo panaikinimo. Komisijos sprendimo panaikinimo pagrindu taip pat negali būti ir pareiškėjo kritiškai vertinama Komisijos darbo reglamento 56 punkto nuostata, suteikianti teisę sprendimą priimti ne po vieno, o po dviejų balsavimų.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismo nagrinėtoje apimtyje (dėl licencijų galiojimo) nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Komisijos sprendimą. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo UAB „Žinių radijas“ skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.