Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo UAB „Plungės šilumos tinklai“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. K., J. K., antstoliui Vaidui Drungilui dėl skolininkės turto dalies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas prašo nustatyti, kad skolininkės M. K. santuokoje įgyto turto ½ priklauso skolininkei M. K. bei, kad jos sutuoktinio J. K. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 proc. šių pajamų priklauso skolininkei M. K., t. y. iš šios dalies galimas priteistos skolos išieškojimas. Nurodė, kad antstolis Vaidas Drungilas vykdo Plungės rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 653,54 Eur skolos iš skolininkės M. K. išieškojimo kreditoriaus UAB „Plungės šilumos tinklai“ (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Vykdymo metu antstolis areštavo skolininkei priklausantį automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Antstolis taip pat nustatė, kad skolininkės sutuoktinis dirba (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad skolininkės M. K. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu J. K. nenustatyta ir prašė ją nustatyti.

Suinteresuoti asmenys ir antstolis atsiliepimų nepateikė.

Prašymas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis Vaidas Drungilas vykdo Plungės rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 653,54 Eur skolos iš skolininkės M. K. išieškojimo kreditoriaus UAB „Plungės šilumos tinklai“ (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš antstolio rašto matyti, kad skolininkė gyvena santuokoje su J. K.. Skolininkės sutuoktinis J. K. dirba (duomenys neskelbtini). Antstolis Vaidas Drungilas 2016 m. gegužės 4 d. pasiūlė šalims dėl turto dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo kreiptis į teismą (b.l. 3).

Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja LR CK trečiosios knygos normos. Duomenų apie galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis byloje nėra, tiek skolininkė, tiek jos sutuoktinis atsiliepimų nepateikė, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

Įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio nuostatos). Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-17 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-484/2005). Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (dalinės ar solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/ 2008). Pažymėtina, kad šiuo atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar skolininko sutuoktinės asmeninio turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Sprendžiant klausimą dėl išieškojimo iš bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto, svarbu nustatyti turto teisinį režimą. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nagrinėjamu atveju nenustačius skolininkės asmeninio turto, kuris užtikrintų skolos išieškojimą, išieškotojui buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl turto dalies, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, dalies nustatymo.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta dar viena prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Piniginės lėšos, gautos iš J. K. darbinės veiklos, yra įgyjamos santuokos metu, todėl pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taip pat bendrąja nuosavybe laikomas santuokos metu turtas ir jis priklauso skolininkei ir jos sutuoktiniui lygiomis dalimis. Nagrinėjamu atveju prezumpcijos, įtvirtintos CK 3.88 straipsnio 2 dalyje ir CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, nėra nuginčytos, be to, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 str. 1 d.), todėl išdėstytų argumentų pagrindu teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad skolininkei M. K. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu J. K. priklauso ½ dalis sutuoktinio J. K. gaunamo darbo užmokesčio (duomenys neskelbtini). Teismas, tenkindamas pareiškėjo prašymą, nenustatinėja išskaitų iš darbo užmokesčio dydžio, kurios bus išskaičiuojamos iš skolininkės M. K. sutuoktinio J. K. darbo užmokesčio, kadangi antstolis teikdamas patvarkymą J. K. darbovietei privalės nurodyti skaičiavimo tvarką, reglamentuojamą LR CPK 736 str. nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio (duomenys neskelbtini) ir ½ santuokos metu įgyto turto.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.