Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Valentina Paliulionienė, nedalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovui ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), nedirbančiam, gyvenančiam ir deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), rašytinio proceso tvarka ruošdamasi administracinio nusižengimo bylos, kurioje M. J. traukiamas dėl administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos ANK 417 str. 8 d., 420 str. 2 d., 426 str. 1 d. ir 426 str. 5 d. padarymo, nagrinėjimui, protokolą surašiusi institucija - Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas (surašė Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK Reagavimo skyriaus vyriausioji patrulė M. R., ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) už tai, kad jis 2019 m. gegužės 17 d., apie 2⁴⁴ val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) sankryža - 2019 m. gegužės 17 d., 3¹⁵ val. krašto kelio (duomenys neskelbtini) 4,70 kilometre, (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės (neįgijęs) vairuoti transporto priemones, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stabdomas policijos pareigūno tarnybiniu automobiliu su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais ir garsiniu signalu, nepakluso pareigūno reikalavimui, išsakytam per garsiakalbį sustoti, toliau vairuodamas automobilį, iš chuliganiškų paskatų mėtėsi iš vienos kelio pusės į kitą, privertė kitus eismo dalyvius keisti važiavimo greitį ir kryptį, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje važiavusį tarnybinį automobilį „Volkswagen Kombi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (šaukinys „2033“) ir jį apgadino. Po eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokiais veiksmais M. J. kaltinamas pažeidęs 2002-12-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 4, 9, 14, 16, 126, 127, 2019.1 (taip tekste), 222 p. reikalavimus ir padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos ANK 417 str. 8 d., 420 str. 2 d., 426 str. 1 d. ir 426 str. 5 d. (1 t., b.l. 4).

Teismo posėdis byloje paskirtas 2019-06-06 d. 13³⁰ val. Tačiau susipažinus su bylos medžiaga, nustatyti jos esminiai trūkumai ruošiantis administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui. Todėl, vadovaujantis proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir koncentracijos principais, administracinio nusižengimo byla nagrinėtina nedalyvaujant M. J. ir institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovui, rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos ANK 629 str. 1 d., 630 str. 2 d.).

Teismui pateiktas administracinio nusižengimo protokolas vertintinas kaip procesinis dokumentas, fiksuojantis kaltinimą administracinio nusižengimo padarymu ir nustatytus įrodymus, surašytas nesilaikant žemiau dėstomų Lietuvos Respublikos ANK 609 str. reikalavimų.

Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas (nusižengimas) galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinėms poveikio priemonėms taikyti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Nors teismui pateiktame protokole nurodyta, jog M. J. aukščiau nurodytomis aplinkybėmis vairuodamas automobilį pažeidė Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 1 d. reikalavimus (1 t., b.l. 4), tačiau pažymėtina, jog pagal šios straipsnio dalies dispoziciją, pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707, – užtraukia tam tikrą nuobaudą. Protokole nors ir nurodytas Kelių eismo taisyklių punktas, kuris pagrįstų inkriminuojamą nusižengimą, tačiau nenurodyta padaryta žala (fizinė, turtinė ar neturtinė ir jos dydis) ir kokiam asmeniui (fiziniam ar juridiniam). Byloje institucijos (jei tai juridinis asmuo) atstovas dėl eismo įvykio metu apgadinto automobilio padarytos žalos neapklaustas, ji nėra įvertinta. Todėl protokole privalo būti nurodyta, kam priklausė sugadintas (apgadintas) turtas – to fizinio asmens vardas ir pavardė, o jei tai juridinis asmuo – jo pavadinimas, įmonės (įstaigos) kodas ir buveinės adresas, nors iš bylos medžiagos apskritai nematyti, jog ne tik tas asmuo (ar jei įmonė (įstaiga) – jos atstovas), bet ir M. J., būtų davę rašytinius paaiškinimus. Tuo atveju, jei padarytos žalos nėra, M. J. nusižengimas pagal Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 1 d. protokole apskritai neturėtų būti inkriminuotas. Taip pat nenurodyti nukentėjusiojo (-iųjų) ir liudytojų vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas (Lietuvos Respublikos ANK 609 str. 1 d.). Nagrinėjant bylą, dėl nustatytų trūkumų ir pritaikius asmeniui atsakomybę už tai, kuo jis nėra kaltinamas (neaiški žala, nuo kurios dydžio priklauso ir veikos inkriminavimas, pavyzdžiui, galima atsakomybė ir pagal Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 2 d.), būtų pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės (Lietuvos Respublikos ANK 577 str. 2 d.). Be to, administracinis įstatymas reglamentuoja, kad institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, nustato iš anksto suderintą su teismu (kai byla nagrinėjama teisme) bylos nagrinėjimo laiką ir vietą (pagal teismo ilgametę praktiką – ketvirtadieniais po pietų – nuo 13 iki 16 val. ir ne ilgiau kaip po dviejų savaičių nuo protokolo surašymo) ir apie tai praneša administracinėje teisenoje dalyvaujantiems asmenims, t.y. ir nukentėjusiajam, kuris tokiu byloje apskritai nepripažintas ir toks įrašas administracinio nusižengimo protokole neįformintas (Lietuvos Respublikos ANK 573 str. 3 d., 575 str. 1 d., 578 str. 1 d., 629 str. 1 d.). Taigi ir nukentėjusiojo teisės yra pažeistos (Lietuvos Respublikos ANK 579 str. 1 d.). Be to, neaiškus galimai padarytos turtinės žalos atlyginimo klausimas, kuris taip pat turi būti išspręstas – tokia žala atlyginama savanoriškai arba išsprendžiama nesusitarus tuo pačiu procesiniu sprendimu (Lietuvos Respublikos ANK 664 str., 665 str. 1 d.). Tokie duomenys taip pat turėtų būti teismui pateikti. Nors policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad M. J. traukiamas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 420 str. 1 d. (1 t., b.l. 5-6, 7-8), tačiau protokole jam inkriminuojama sunkesnė veika – pagal Lietuvos Respublikos ANK 420 str. 2 d. (chuliganiškas vairavimas), tačiau nurodant šio straipsnio 1 d. požymius, pavyzdžiui, privertė kitus eismo dalyvius keisti važiavimo greitį ir kryptį ir dalį 2 d. požymių - <...> dėl chuliganiškų paskatų (1 t., b.l. 4). Taigi ir šioje dalyje protokolas turėtų būti patikslintas, nurodant, kuria šio straipsnio dalimi M. J. yra kaltinamas, juo labiau, kad teismas savo iniciatyva negali sunkinti asmens padėties, nes protokolas ir tarnybiniai pranešimai yra skirtingi, o bylos medžiaga negali būti pagrįsta prielaidomis ar spėjimais ar teismo galimybe pasirinkti, kurį straipsnį (ar jo dalį) taikyti. Be to, turėtų būti ištaisyta ir spausdinimo klaida dėl M. J. galimai padaryto Kelių eismo taisyklių 2019.1 p. reikalavimų pažeidimo, nes tokio punkto taisyklėse nėra, o asmuo turi teisę žinoti, kuo yra kaltinamas ir nuo to gintis. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad M. J. neturi teisės (neįgijęs) vairuoti transporto priemones (1 t., b.l. 5-6, 7-8), tačiau VĮ Regitra pažymos apie tai byloje nėra. Taip pat nėra duomenų ir apie tai, kam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su kuria M. J. galimai padarė administracinius nusižengimus. Šių duomenų teismas pats gauti negali ir jie reikalingi, nes pagal mažiausiai trijų inkriminuojamų straipsnių sankcijas galimas net dviejų administracinio poveikio priemonių - specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir turto konfiskavimo skyrimas (Lietuvos Respublikos ANK 27 str. 1 d. 1-2 p., 28 str. 1-2 d., 29 str., 420 str. 5 d., 426 str. 7-8 d.). Šie trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti, o nutarimas negali būti pagrįstas prielaidomis ar spėjimais. Esant šiai situacijai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad trūkumams pašalinti yra reikalinga rinkti nemažai papildomų įrodymų, administracinio nusižengimo byla grąžintina intsitucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, nes yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme (Lietuvos Respublikos ANK 627 str. 1 d. 3 p., 635 str. 1 d. 3 p.).

Taip pat protokolą surašiusi institucija turėtų apsvarstyti, ar M. J. galimai padarytas nusižengimas būtų kvalifikuojamas ir pagal Lietuvos Respublikos ANK 417 str. 8 d., kuri reglamentuoja, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus <...> kodekse numatytuosius, užtraukia sankcijoje numatytą baudą, nes ji patenka į mažai pavojingų veikų sąrašą (Lietuvos Respublikos ANK 12 str. 1 d.), ar tikrai dar yra KET pažeidimų, kurie nebūtų numatyti Lietuvos Respublikos ANK. Tuo atveju, jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, tai administracinių nusižengimų teisena nepradėtina, o pradėta dėl šio nusižengimo gali būti nutraukta, ką pilnai gali padaryti ir pati protokolą surašiusi institucija (Lietuvos Respublikos ANK 591 str. 1 p.).

Atkreiptinas institucijos dėmesys ir į tai, kad tiek šioje byloje, tiek ir ateityje tokio pobūdžio bylose pagal susiklosčiusią teismų praktiką, paisant proceso operatyvumo, koncentracijos ir ekonomiškumo principų, turėtų būti įgyvendinamas administracinio įstatymo reikalavimas apie procesą informuoti transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padarytas nusižengimas ir už kurį gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas, savininką (jei tai nėra M. J.), nes jis taip pat turi tam tikras teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos ANK 27 str. 1 d. 2 p., 29 str. 4 d., 426 str. 8 d., 577 str. 2-3 d., 5 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 609 straipsnio 1 dalimi, 627 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1-2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. J. administracinio nusižengimo bylą, kurioje jis traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos ANK 417 str. 8 d., 420 str. 2 d., 426 str. 1 d. ir 426 str. 5 d. padarymo, grąžinti institucijai - Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.