Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Rūtos Miliuvienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovui VĮ Registrų centrui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo vertinimu VĮ Registrų centro išduotas išrašas yra netikslus, neatitinka realios padėties ir žemės ploto įregistravimas tiesiogiai pažeidžia galiojančius įstatymus. Nurodo, kad 1934 m. jo (pareiškėjo) tėvas A. J. pirko iš Kauno miesto savivaldybės žemės sklypą 1470 m² dydžio ir tais pačiais metais jį įregistravo nekilnojamojo turto rejestre. Nuo pat 1934 m. iki šiol jokių nekilnojamojo turto – žemės išėmimo iš privataus valdymo nėra įvykę. 1991 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į Kauno miesto valdybą su prašymu pilnai atstatyti nuosavybės teises į visą žemės plotą (1470 m²). Kartu pateikė visus reikalaujamus dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises, giminystės ryšius ir pilietybę, todėl žemės tvarkymo ir registro įstaigoms buvo žinoma apie jo ketinimus atstatyti nuosavybės teises į žemės plotą. 1994 m. vasario 1 d. Kauno miesto valdyba išdavė potvarkį Nr. 144-v dėl nuosavybės teisių atstatymo į 1170 m² žemės. 2000 m. vasario 21 d. likęs 300 m² žemės plotas valstybės buvo parduotas V. B.. Tokiu būdu atsirado du to paties žemės sklypo savininkai. Pareiškėjo manymu, Kauno miesto valdybos 1994 m. vasario 1 d. potvarkis Nr. 144-v negalėjo būti registravimo pagrindu, kadangi to nenumato nekilnojamojo turto registro įstatymas. Šiame potvarkyje yra nustatyta, kad žemės plotas suteiktas neatlygintinai ir tai rodo sąmoningą dokumentų klastojimą, nes turto suteikimas neatlygintinai vykdomas tik tuomet, kai dėl kokių nors priežasčių žemės negalima grąžinti vietoje ir ji atkeliama kitoje vietovėje. Žemės ploto įregistravimas V. B. vardu pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P19/2000-0161 taip pat neteisėtas, kadangi ši sutartis yra notariškai nepatvirtinta. VĮ Registrų centras pažeidė Nekilnojamojo turto registro įstatymą, kadangi valstybinės žemės įregistravimo pagrindas yra įgaliotos institucijos sprendimas, o tokio sprendimo nėra.

Be to, pareiškėjo vertinimu, išraše turi būti pavaizduotas kelio servitutas, tačiau to nėra. Todėl prašo įpareigoti VĮ Registrų centrą pateikti išaiškinimus, kokiu teisiniu pagrindu servitutu naudotis – kokios transporto priemonės gali važinėti, kokiu paros metu galima juo naudotis, kas privalo vykdyti remonto darbus.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė iš esmės jame, rašytiniuose paaiškinimuose ir triplike nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

VĮ Registrų centras taip pat atkreipė dėmesį, kad išnagrinėjęs pareiškėjo 2011 m. liepos 4 d. skundą dėl Kauno filialo galimo neveikimo išduodant reikalaujamus dokumentus 2011 m. liepos 22 d. raštu Nr. (1.1.4)s-3173 konstatavo, kad Kauno filialas 2011 m. birželio 27 d. rašte Nr. (3.4.5)S-2042 tinkamai aprašė kelio servituto, įregistruoto žemės sklypo, esančio Vydūno al. 19, Kaune, sąlygas, t.y. aprašė jas taip, kaip jos aprašytos 2000 m. vasario 21 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje. Tuo pačiu Kauno filialas buvo įpareigotas išduoti daiktinės teisės – servituto turėtojui S. J. 2000 m. vasario 21 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties kopiją. Visais pareiškėjo keliamais klausimais VĮ Registrų centras pareiškėjui yra pateikęs paaiškinimus ir 2012 m. spalio 11 d. rašte Nr. (1.1.7)s-4449. Visų anksčiau priimtų individualių administracinių aktų apskundimo tvarka pareiškėjui buvo išaiškinta, tačiau pareiškėjas jų teisės aktuose nustatyta tvarka neskundė.

Žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vydūno al. 17, Kaune, pirminė registracija buvo atlikta 1995 m. birželio 20 d. tuometiniame Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsniu, duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, nuo 1998 m. sausio 1 d. buvo perrašyti į nekilnojamojo turto registrą neanalizuojant nekilnojamojo turto byloje esančių dokumentų turinio ir netikrinant jų teisėtumo. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių dokumentų, kurių pagrindu būtų galima pakeisti (papildyti) nekilnojamojo turto registro (registro įrašo Nr. 19/4498) duomenis. Registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys yra registruoti, šie dokumentai įstatymų nustatyta tvarka nėra panaikinti, pripažinti negaliojančiais ar neteisėtais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo juos keisti.

Pareiškėjo reikalaujamą Nekilnojamojo turto registro išrašą su istorija Kauno filialas pareiškėjui pateikė tenkindamas pastarojo 2013 m. balandžio 12 d. prašymą. Klausimas dėl servituto naudojimosi sąlygų ir su šiuo reikalavimu susiję dokumentui pareiškėjui taip pat buvo išduoti, todėl tenkinti reikalavimą įpareigoti tai padaryti VĮ Registrų centrą nėra pagrindo.

Atsakovo vertinimu, teismas turėtų atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo reikalavimą išnagrinėti žemės sklypų, esančių Kaune, Vydūno al. 17/Minties rato g. 2, ir Vydūno al. 19, suformavimo ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre teisėtumą. Tokio reikalavimo atsakovui teikdamas prašymus pareiškėjas neformulavo. Apie Kauno miesto valdybos 1994 m. sausio 1 d. potvarkį Nr. 144-v ir Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 2000 m. vasario 21 d. sutartį Nr. P19/2000-0161 buvo žinoma anksčiau, tačiau pareiškėjas šių aktų teisės aktuose nustatyta tvarka neginčijo. Be to, atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas prašo patikrinti aktų, kurie buvo priimti Kaune ir kurie nėra priskirti Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai, teisėtumą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas dalyje atmestinas, kitoje reikalavimų dalyje administracinė byla nutrauktina

Kauno notarinio archyvo Kauno miesto 1934 metams pripažinimo aktų knygos pirmykštis išrašas patvirtina, kad A. J. 1934 metais iš Kauno miesto savivaldybės įsigijo 1470 kv.m. ploto žemės sklypą adresu Vydūno al. 9. Kauno m. inventor. tech. biuro viršininko patvirtintame pažymėjime (tomas I, b.l. 30) nurodyta, kad inventorizavus namų valdą, esančią Vydūno al. 9, Kaune, nustatyta, kad žemės sklypo plotas 1470 kv.m. 1990 m. kovo 15 d. Einamųjų pakitimų teisinio pastatų registravimo išvadoje (tomas I, b.l. 31) nurodytas 1470 kv.m. žemės sklypo plotas (1170 naud.).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (tomas I, b.l. 4) matyti, kad žemės sklypas adresu Vydūno al.17, Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1168 ha ploto, nuosavybės teise priklauso S. J.. Išrašo 4.1 punkte įregistravimo pagrindu nurodytas Kauno miesto valdybos 1994 m. vasario 1 d. potvarkis Nr. 144-v. Tame pačiame punkte nurodyta, kad įrašas galioja nuo 1995 m. birželio 20 d.

Kauno miesto valdybos 1994 m. vasario 1 d. potvarkiu Nr. 144-v (tomas I, b.l. 8) S. J., gyv. Vydūno al. 17, bt. 1, Kaune atstatytos nuosavybės teisės – į žemę ir suteiktas neatlygintinai 1170 kv.m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (tomas I, b.l. 6) matyti, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)8, 0,0304 ha ploto, nuosavybės teise priklauso V. B.. Išrašo 4.1 punkte įregistravimo pagrindu nurodyta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo 2000 m. vasario 21 d. sutartis Nr. P19/2000-0161. Įrašas galioja nuo 2000-02-21. To paties išrašo 6.1 punkte įregistruotos (duomenys neskelbtini), savininkų daiktinės teisės – kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas).

2000 m. vasario 21 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P19/2000-0161 (tomas I, b.l. 17) Kauno apskrities viršininkas pardavė V. B. 304 kv.m. ploto žemės sklypą Nr. 1901/0134, esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.5 punktu nustatyti žemės servitutai – leidimas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkui naudotis sklypo dalimi (1 m. nuo pastato sienos) prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esantį pastatą.

2013 m. gegužės 7 d. VĮ Registrų centras Kauno filialas raštu Nr. (3.4.5)KAS-756 (tomas I, b.l. 10-11) informavo pareiškėją, kad iki 1998 m. sausio 1 d. žemė sklypus ir žemės sandorius nustatyta tvarka registravo ir Valstybinio žemės kadastro duomenų registrą tvarkė Apskričių viršininkų administracijų padaliniai. Vykdant 1997 m. spalio 16 d. Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymą, duomenys, sukaupti apskričių viršininkų administracijų padaliniuose nuo 1998 m. sausio 1 d. perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą, nerevizuojant duomenų teisėtumo. Kauno filialas taip pat nurodė, kad žemės sklypo, esančio Vydūno al. 17, Kaune, kadastro ir registro duomenimis, dokumento, nustatančio servitutus šiame žemės sklype, ar žemės sklypo plano, kuriame būtų nurodyti servitutai nėra. Dėl 300 kv.m. žemės ploto „suvalstybinimo“ paaiškino, kad tai nėra VĮ Registrų centras kompetencijoje, todėl šis pareiškėjo prašymas persiųstas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui nagrinėjimui pagal kompetenciją. Kauno filialas pažymėjo, kad pareiškėjui išduotas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su istorija atitinka dokumentus, kurių pagrindu duomenys apie šį nekilnojamąjį daiktą buvo įrašyti į nekilnojamojo turto registrą.

2013 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. (1.1.4)s-2377 (tomas I, b.l. 9) VĮ Registrų centras informavo pareiškėją, kad įmonė individualiu administraciniu aktu (2012-10-11 raštas Nr. (1.1.7)s-4449) yra pateikusi į jo tuos pačius prašymus (teiginius), kuriuos pareiškėjas nurodo ir 2013 m. gegužės 27 d. pateiktame pakartotiniame prašyme, t.y. dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypo duomenų išrašo su istorija pateikimo, dėl 0,304 ha ploto žemės sklypo suformavimo teisėtumo ir duomenų apie servitutus pateikimo, todėl jo 2013 m. gegužės 27 d. prašymo pakartotinai nenagrinėjo.

Dėl reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centrą išduoti išsamų žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune centrinio duomenų banko išrašą su istorija tuo pačiu išaiškinant servituto naudojimosi sąlygas pateikiant planą.

Prašydamas teismo įpareigoti VĮ Registrų centrą išduoti išsamų žemės sklypo, adresu Vydūno al. 17/Minties rato g. 2, Kaune centrinio duomenų banko išrašą su istorija pareiškėjas nurodo, kad atsakovo jam išduotas išrašas yra netikslus, neatitinka realios padėties ir žemės ploto įregistravimas tiesiogiai pažeidžia galiojančius įstatymus.

Byloje nustatyta, kad tiek paties pareiškėjo į bylą pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio domenų banko išrašų (tomas I, b.l. 4, 7), tiek atsakovo į bylą pateikto išrašo (tomas I, b.l. 93-94) duomenys, kiek tai liečia nuosavybės teisės įregistravimo pagrindą, nėra pasikeitę. Ginčo dėl išraše atsiradusio įrašo, kad Kultūros paveldo departamento 2012 m. lapkričio 29 d. pranešimo Nr. 11-128 pagrindu ginčo žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, byloje nėra.

Pareiškėjo netenkina išraše esantis įrašas, jog jam nuosavybės teise priklausantis 0,0068 ha žemės sklypas įregistruotas, pareiškėjo vertinimu, neteisėto Kauno miesto valdybos 1994 m. vasario 1 d. potvarkio Nr. 144-v pagrindu. Nors pareiškėjas skundu nagrinėjamoje byloje kelia Kauno miesto valdybos 1994 m. vasario 1 d. potvarkio Nr. 144-v teisėtumo klausimą, tačiau pažymėtina, kad šis potvarkis teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, todėl laikytinas teisėtu ir yra galiojantis.

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre teisingumą (atkreiptinas dėmesys, kad ne teisėtumą) ir apsaugą. Registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Byloje esančios Nekilnojamojo kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. 19/4498 (tomas I, b.l. 128-138) ir Nr. 20/98843 (tomas I, b.l. 139-tomas II, b.l. 9, tomas II, b.l. 10-55) patvirtina, kad pareiškėjui VĮ Registrų centro Kaulo filialo pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenys visiškai atitinka kadastrų ir registrų dokumentų bylose esančius duomenis, t.y. skirtingai nei teigia pareiškėjas, jie yra tikslūs ir atitinka realią padėtį. Tai, jog pareiškėjas abejoja nuosavybės teisių įregistravimo pagrindo (Kauno miesto valdybos 1994 m. vasario 1 d. potvarkio Nr. 144-v) teisėtumu, nesudaro pagrindo konstatuoti VĮ Registrų centro neveikimo, tuo pačiu nepagrįstu laikytinas ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VĮ Registrų centrą išduoti išsamų žemės sklypo, adresu Vydūno al. 17/Minties rato g. 2, Kaune centrinio duomenų banko išrašą su istorija.

Pažymėtina ir tai, kad administracinės bylos medžiaga (tomas I, b.l. 45-56, 67, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 66-67, 68, 69, 70, 71-72, 73-75, 76-77, 78, 81-82, 84-85, 86-89, 90, 91-92) patvirtina, jog pareiškėjas analogiškus reikalavimus tiek teritoriniam administratoriui (VĮ Registrų centro Kauno filialui), tiek centriniam administratoriui (VĮ Registrų centrui) yra teikęs ne kartą. Dėl jo prašymų buvo priimti administraciniai sprendimai, kurių pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka neskundė. Tai taip pat leidžia daryti išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neveikimą.

Nekilnojamojo turto registro nuostatų 45 punkte nurodyta, kad asmuo, pageidaujantis pakeisti registro duomenis, identifikuojančius nekilnojamąjį daiktą, jo savininkus, kitų daiktinių teisių turėtojus, nuomininkus ar naudotojus, taip pat kadastro duomenis registre, teritoriniam registratoriui turi pateikti prašymą įregistruoti pakeitimus ir dokumentus, patvirtinančius pakeitimo faktą, o 46 punkte nustatyta, kad prašymas pakeisti įrašą registre registruojamas, nagrinėjamas ir duomenys įrašomi ta pačia tvarka, kaip ir įregistruojant nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį. Administracinės bylos medžiaga pavirtina atsakovo nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjas nei teritoriniam, nei centriniam registratoriui nepateikė jokių dokumentų, kurių pagrindu būtų galima pakeisti (papildyti) nekilnojamojo turto registro duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas ir teismui nereiškia reikalavimo, kad būtų pakeisti nekilnojamojo turto registro duomenys.

Be to, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą išaiškinti jam naudojimosi servitutu sąlygas. Tiek teritorinių registratorių, tiek Centrinio registratoriaus funkcijos yra apibrėžtos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 7 ir 8 straipsniuose bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 8 ir 9 punktuose. Pagal paminėtus teisės aktus registratorius, be kitų funkcijų, organizuoja registro duomenų teikimą duomenų gavėjams, spausdina registro išrašus, teikia kitas informacines paslaugas centrinio duomenų banko duomenų pagrindu (Nuostatų 8.6 ir 8.18 p.). Atsakovui teisės aktais nėra pavesta nei tikrinti nekilnojamojo turto bylose esančių duomenų, kurių pagrindu registre yra daromi įrašai, teisėtumo, nei aiškinti jų turinio suinteresuotiems asmenims. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui buvo pateikta 2000 m. vasario 21 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P19/2000-0161, kurios pagrindu žemės sklype adresu Vydūno al. 19, Kaune, nustatytas servitutas, kuriuo žemės sklypo adresu Vydūno al. 17/Minties rato g. 2, Kaune savininkui naudotis žemės sklypo dalimi (1 m. nuo pastato sienos) prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esantį pastatą.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir remiantis anksčiau sprendime išdėstytais motyvais teismas sprendžia, kad reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centrą išduoti išsamų žemės sklypo, adresu Vydūno al. 17/Minties rato g. 2, Kaune centrinio duomenų banko išrašą su istorija tuo pačiu išaiškinant servituto naudojimosi sąlygas tenkinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl šis pareiškėjo reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl reikalavimo išnagrinėti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)teisėtumą.

Iš pareiškėjo skundo turinio galima spręsti, kad jis prašo teismo išnagrinėti dokumentų, t.y. 1994 m. vasario 1 d. Kauno miesto valdybos potvarkio Nr. 144-v ir valstybinės žemės adresu Vydūno al. 19, pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P19/2000-0161 teisėtumą.

Administracinė byla pareiškėjo skundo reikalavimo dėl 1994 m. vasario 1 d. Kauno miesto valdybos potvarkio Nr. 144-v teisėtumo atžvilgiu nutrauktina. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnis reglamentuoja, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Nors byloje nėra objektyvių duomenų, kada pareiškėjui tapo žinoma tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog įsiteisėjusia Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 15 d. nutartimi, kuria pareiškėjos skundą dėl to paties dalyko buvo atsisakyta priimti kaip paduotą praleidus apskundimo terminą, administracinėje byloje Nr. I-861-2008 konstatuota, kad įsiteisėjusiomis Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 31 d. nutartimi (bylos Nr. 546-414/2008) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 14 d. nutartimi (bylos Nr. 546-414/2008) nustatyta, kad termino paduoti skundą eigos pradžia yra 2004 m. rugsėjo 1 d., šią dieną S. J. žinojo apie skundžiamą aktą ir jo turinį, todėl skundą teismui dėl Kauno miesto valdybos 1994 m. sausio 2 d. potvarkio Nr. 144-v panaikinimo jis turėjo teisę paduoti iki 2004 m. rugsėjo 31 d. (ABTĮ 58 str. 2 d.). Ta pačia Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi pareiškėjui buvo išaiškinta, kad nutartis neužkerta kelio S. J. pakartotinai paduoti skundą teismui, kartu su skundu pateikiant ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant jo praleidimo priežastis bei pateikiant šias priežastis patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 34 str.).

Pareiškėjas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl minėto potvarkio teisėtumo pateikė tik 2013 m. liepos 29 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą skundo padavimo terminą. Atnaujinti praleistą terminą pareiškėjas nei skundu, nei teismo posėdyje neprašė. Kadangi pareiškėjo reikalavimas dėl 1994 m. vasario 1 d. Kauno miesto valdybos potvarkį Nr. 144-v teisėtumo buvo priimtas praleidus įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą, o pareiškėjas neprašo termino atnaujinti, todėl vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 7 punktu administracinė byla šioje dalyje nutrauktina. Pareiškėjui išaiškintina, kad pagal ABTĮ 102 straipsnio 3 dalį, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pareiškėjas skundu prašo teismo išnagrinėti 2000 m. vasario 21 d. valstybinės žemės adresu Vydūno al. 19, pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P19/2000-0161 teisėtumą. Minėta sutartis yra susijusi su valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo santykiais. Specialioji teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad, nepaisant pardavimo subjektų teisinio statuso bei aplinkybės, kad ginčo objektu yra valstybinės žemės sklypas, tokie santykiai yra reguliuojami privatinės, o ne viešosios teisės normų (Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 9 d. nutartis Nr. T-72-2013), tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas yra neteismingas administraciniam teismui.

Kadangi pareiškėjas skundu teismui nėra suformulavęs reikalavimo panaikinti ar pripažinti negaliojančia 2000 m. vasario 21 d. valstybinės žemės adresu Vydūno al. 19, pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P19/2000-0161, nėra suformulavęs nei teisinio, nei faktinio pagrindo tokiam reikalavimui, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi perduoti reikalavimą spręsti bendros kompetencijos teismui nėra pagrindo, todėl administracinė byla šioje dalyje nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu. Pareiškėjui išaiškintina, kad su reikalavimu dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties jis turi teisę kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. J. skundą dėl reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centrą išduoti išsamų žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)centrinio duomenų banko išrašą su istorija tuo pačiu išaiškinant servituto naudojimosi sąlygas pateikiant planą atmesti.

Administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo išnagrinėti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)teisėtumą nutraukti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.