- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-06
- Bylos Nr.
- 2A-215-56/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Henrichas Jaglinskis, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- V. Z.
- Atsakovas
- I. Z., A. V.
- Trečiasis asmuo
- M. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Z. apeliacinį skundą ir trečiojo asmens M. B. prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės V. Z. ieškinys dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė V. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) po tėvo G. K. mirties, ieškovė priėmė jo palikimą; pripažinti negaliojančia 1992 -02-27 dovanojimo sutartį tarp G. K. ir I. Z.; pripažinti negaliojančia 2003-01-17 pirkimo-pardavimo sutartį tarp I. Z. ir A. V.; taikyti restituciją ir įpareigoti A. V. grąžinti I. Z. butą, esantį (duomenys neskelbtini) , įpareigoti I. Z. grąžinti A. V. 35 000 Lt; priteisti iš atsakovės I. Z. ieškovės V. Z. naudai 1/3 dalį ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini) ; priteisti iš atsakovų ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad ji yra G. K. ir G. K. duktė, atsakovė I. Z. bei tretysis asmuo M. B. yra ieškovės seserys. Ieškovės tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovė po tėvo mirties pradėjo valdyti tam tikrą tėvo turtą, turi būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovė priėmė tėvo palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Ieškovės motina G. K. 1992-02-07 privatizavimo būdu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šį butą G. K. 1992-02-27 padovanojo atsakovei I. Z., o pastaroji 2003-01-17 pirkimo-pardavimo sutartimi butą perleido savo žentui A. V. (sandorio vertė 35 000 Lt).
Ieškovė iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujamiesčio seniūnijos 2006-05-16 rašto Nr.A6-2203-(2.2-SEN-7) sužinojo, kad jos tėvai 1991-09-03 sudarė susitarimą, kieno vardu bus perkamas ginčo butas (Butų privatizavimo įstatymo 5 str.). Pagal šį susitarimą butas turėjo būti perkamas sutuoktinės G. K. vardu. Šis susitarimas buvo patvirtintas notaro. Pagal tuo metu galiojusio LR šeimos ir santuokos kodekso 21 str. 3 d. turtas, įgytas santuokos metu, buvo laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Taigi, butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausė ne vien ieškovės motinai, o buvo bendra jungtinė jos tėvų nuosavybė. Dėl šios priežasties, mirus ieškovės tėvui, ji įgijo teisę paveldėti 1/8 buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Taigi, G. K. po sutuoktinio mirties priklausė ir ji turėjo teisę disponuoti tik 1/2 ginčo buto dalimi (po sutuoktinio mirties G. K. dar nebuvo priėmusi palikimo ir buto dovanojimo sutartis sudaryta 1992-02-27 nepraėjus 6 mėnesiams po sutuoktinio mirties-(duomenys neskelbtini)). Kadangi G. K. po sutuoktinio mirties galėjo disponuoti tik ½ ginčo buto dalimi, tai atsakovei I. Z. dovanojimo sutartimi galėjo būti perleista irgi tik ½ ginčo buto dalis. Tačiau I. Z. 1992-02-27 dovanojimo sutartimi buvo perleistas visas ginčo butas, o tai yra 1964 m. CK 280 str.1 d. pažeidimas ir todėl ši sutartis kaip neatitinkanti įstatymų reikalavimų turi būti pripažinta negaliojančia (1964 m. CK 47 str. 1 d.). Dėl šios priežasties taip pat turi būti pripažinta negaliojančia ir 2003-01-17 pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp I. Z. ir A. V. bei atitinkamai taikoma restitucija. Kadangi G. K. mirė (duomenys neskelbtini), o jos turtą paveldėjo jos dukterys V. Z., I. Z. ir M. B., ieškovei turi būti priteista 5/12 ginčo buto, M. B. – 5/12 ginčo buto ir atsakovei I. Z. – 2/12 ginčo buto.
Ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido, nes apie savo pažeistas teises sužinojo tik iš Vilniaus m. savivaldybės administracijos Naujamiesčio seniūnijos 2006-05-16 rašto.
Atsiliepimas
Atsakovai I. Z. ir A. V. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad ieškinio reikalavimai yra visiškai nepagrįsti, grindžiami netinkamu įstatymų aiškinimu. Ieškovė dar 2003 m. vasario mėn. 7 d. pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui dėl 1992 02 27 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kuria jų motina G. K. savo nuosavybės teise valdomą butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje dovanojimo sutartimi perleido atsakovei I. Z.. Minėta byla jau yra išnagrinėta, todėl į ieškovės ieškiniu naujoje civilinėje byloje keliamus reikalavimus daugeliu atžvilgiu jau duotas atsakymas Vilniaus apygardos teismo sprendimu 2005 m. lapkričio 23 d., kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. spalio 31 d. nutartimi paliko nepakeistą. Atsakovai taip pat nurodė, kad ginčo butas buvo privatizuotas jau po šalių tėvo G. K. mirties, todėl jis buvo tik šalių motinos G. K. asmeninė nuosavybė. Ieškininės senaties 3 metų terminas pagal 1964 m. CK 84 str. d. taip pat yra pasibaigęs.
Tretysis asmuo M. B. su ieškiniu sutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, taip pat atmestas atsakovų prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.
Teismas atmetė ieškinio reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo G. K. mirties (duomenys neskelbtini) ieškovė priėmė palikimą. Teismas iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų bei liudytojų parodymų, nustatė, kad dalis tėvo daiktų liko atsakovei ir trečiajam asmeniui M. B.. Dėl šios priežasties teismas konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti minėtą ieškovės prašymą, nes tai nesukels teisinių pasekmių.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, atmetė ieškovės argumentą, jog ginčo butas buvo bendroji jungtinė G. K. ir G. K. nuosavybė. Teismas, atmesdamas šį argumentą nurodė, kad ginčo buto privatizavimo sutartis buvo sudaryta jau po G. K. mirties – 1992 02 07, šio buto savininkė buvo G. K., kuri padovanojo jai priklausantį butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini) I. Z. 1992 02 27. Be kita ko, iš G. K. priklausančios taupomosios knygelės sąskaitos (duomenys neskelbtini)1992 02 06 buvo nurašyta 18 112 vienkartinių išmokų čekių (b.l.34), ši suma nurodyta ir buto privatizavimo sutartyje. Galiojusio ginčo buto privatizavimo metu LR Butų privatizavimo įstatymo 11 str. (1991 05 28 Nr.I-1374) numatyta, jog pagal šį įstatymą sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis įsigalioja nuo tos dienos, kai ji notariškai patvirtinta, tokiu būdu minėta ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis įsigaliojo tik 1992 02 07, t.y. jau po G. K. mirties.
Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2005 11 23 sprendimu civ. byloje Nr. 2-322-44/2005 (kuris paliktas nepakeistas Lietuvos Apeliacinio teismo 2006 10 31 nutartimi) konstatuota, jog apie 1992 02 27 ginčo sutartį ieškovė sužinojo 1996m., todėl jai kreipimosi į teismą dienai buvo pasibaigęs 3 m. ieškinio senaties terminas. Teismas konstatavo, kad pagal 2000 m. CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d. (1964 m. CK 85 str. 2 d., 90 str. 1 d.) yra pagrindas atmesti ieškinio dalį dėl 1992 02 27 sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes ieškinio senaties terminas pasibaigė iki ieškinio pareiškimo, o atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį. Atmėtęs minėtą reikalavimą, teismas taip pat atmetė ieškinio reikalavimus pripažinti 2003 01 17 buto pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, taikyti restituciją bei priteisti ieškovės naudai 5/12 ginčo buto, M. B. naudai -5/12 ginčo buto, I. Z. – 2/12 ginčo buto.
Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad atsakovė I. Z. negalėjo parduoti A. V. daugiau turto, negu jai galėjo priklausyti, nes ji turėjo teisę disponuoti tik ½ buto dalimi, o tai yra CK 253 str. 1 d. pažeidimas. Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentą, kad buvo pažeista ieškovės, kaip bendrasavininkės pirmenybės teisė pirkti parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama ir tomis pačiomis sąlygomis, o tai yra CK 125 str. 1 d. pažeidimas. Teismas atmesdamas šiuos ieškovės argumentus nurodė, kad atsakovei priklausė ginčo butas pagal 1992 02 27 buto dovanojimo sutartį ir ji teisėtai jai priklausantį turtą pardavė atsakovui A. V., nes kaip savininkė galėjo jai priklausančiu turtu naudotis ir juo disponuoti savo nuožiūra.
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad ginčo sandorius pripažinti negaliojančiais nėra pagrindo, todėl ieškinį atmetė.
Teismas atmetė atsakovų prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo (CPK 98 str.), nes atsakovai nepateikė įrodymų apie šioje civilinėje byloje turėtas atstovavimo išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovė V. Z. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovės argumentus, kad ginčo butas buvo bendroji jungtinė G. K. ir G. K. nuosavybė. Teismas atmesdamas šį ieškovės argumentą klaidingai aiškino ir taikė Butų privatizavimo įstatymą, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose.
Ieškovė nurodė, kad jos tėvai 1991-09-03 sudarė susitarimą, kieno vardu bus perkamas ginčo butas. Pagal šį susitarimą butas turėjo būti perkamas sutuoktinės G. K. vardu. Šis susitarimas buvo patvirtintas notaro. Pagal tuo metu galiojusio Šeimos ir santuokos kodekso 21 str. 3 d. turtas, įgytas santuokos metu, buvo laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis ir įformintas vieno iš jų vardu. Tokiu būdu buvo sutarta, jog įsigyjamas bendrosios jungtinės savybės teise butas bus bendras turtas, tik bus registruotas vieno iš sutuoktinio - G. K. vardu (Butų privatizavimo įstatymo 5 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-1999).
Vilniaus miesto savivaldybės Naujamiesčio seniūnija 1992-01-22 priėmė potvarkį Nr. 776, kuriuo savivaldybė pardavė, o sutuoktiniai K. nupirko dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Taigi, iki G. K. mirties buto privatizavimo sandoris iš esmės jau buvo įvykęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-274/2005), todėl laikytina, jog butas buvo įgytas santuokoje ir tapo bendra jungtine nuosavybe. Dėl šios priežasties mirus ieškovės tėvui ieškovė įgijo teisę paveldėti 1/8 buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Taigi, G. K. po sutuoktinio mirties galėjo priklausyti ir ji turėjo teisę disponuoti tik 5/8 ginčo buto dalimis. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad santaupos, iš kurių buvo įsigytas butas, buvo asmeninė G. K. nuosavybė, nes santaupos buvo bendra jungtinė sutuoktinių K. nuosavybė.
Teismas atmesdamas ieškinį dėl 1992-01-27 sandorio pripažinimo negaliojančiu ir taikydamas ieškinio senatį, pažeidė CK 1.126 str. 2 dalį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-12-20 Senato nutarimo Nr. 39 20.1 punktą, kuriame nurodyta, kad ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Byloje nėra jokio atsakovų ar jų atstovo prašymo taikyti ieškinio senaties terminą, todėl teismas nepagrįstai taikė ieškinio senaties terminą ir sprendime klaidingai nurodė, kad atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį.
Teismas netyrė ir nevertino įrodymų, pagrindžiančių ieškovės argumentus apie tai, kada ji sužinojo apie savo pažeistas teises: 2007-08-28 Vilniaus apskrities archyvo dokumentų, VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2007-02-27 rašto Nr. IN (5.1.15)-7228 „Dėl dovanojimo sutarties nuorašo pateikimo" ir Vilniaus apskrities archyvo 2007-02-28 rašto Nr. (8.12)-V5-900 „Dėl dovanojimo sutarties kopijos pateikimo". Šie dokumentai patvirtina aplinkybę, kad VĮ Registrų centras iki 2003 m. 1992-01-27 dovanojimo sutarties neturėjo ir nuosavybės teises į ginčo butą atsakovei I. Z. neteisėtai įregistravo tik 2003-01-13. Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo dokumentai, remiantis kuriais tik po 11 metų atsakovė I. Z. įregistravo nuosavybės teises į ginčo butą patvirtino, kad nei ieškovė, nei M. B. ne tik nežinojo, bet ir negalėjo žinoti apie tai, kad 1992-02-27 buvo sudaryta dovanojimo sutartis ir buto savininkė yra atsakovė. Teismas neįvertino tai, kad tik 2007-11-07 teismo posėdžio metu atsakovė I. Z. pateikė dovanojimo sutarties antrąjį egzempliorių. Teismas neišsiaiškino, kaip Registrų centras galėjo įregistruoti I. Z. nuosavybės teises į nekilnojamąją daiktą be dovanojimo sutarties originalo.
Teismas nepagrįstai susiejo šią bylą su civiline byla Nr. 2-322-44/2005, nes šioje byloje ieškinio reikalavimai yra visiškai kitokie.
Teismas neištyrė ir nepasisakė dėl 2006-05-16 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujamiesčio seniūnijos rašto Nr. A6-2203-(2.2-SEN-7). Teismas nepagrįstai neapklausė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovo.
Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą apklausti notarę S. N.. Dėl šios priežasties nebuvo išsiaiškintos aplinkybės, kodėl minėta notarė tvirtindama 1992-02-27 dovanojimo sutartį ginčo butą laikė tik šalių motinos G. K. nuosavybe. Po G. K. mirties nebuvo praėję šeši mėnesiai, nebuvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas (1964 m. LR CK 587 str.), o privatizavimo dokumentai, pagal kuriuos butas buvo privatizuojamas abiejų sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nebuvo pakeisti, t.y. nepanaikintas 1991-09-03 susitarimas, nepakeistas Naujamiesčio seniūnijos 1992-01-22 potvarkis Nr. 776. Net ir VĮ Registrų centras duomenų apie šalių tėvo mirtį neturi iki šiol. Byloje nėra įrodymų, kad buto privatizacijos metu buvo išreikšta valia įsigyti turtą tik G. K. vardu. Tai, kad butas buvo privatizuotas G. K. vardu, neįrodo aplinkybės, jog butas buvo jos asmeninė nuosavybė.
Teismas iškraipė pažymos turinį (b. l. 9), klaidingai sprendime nurodydamas, kad pagrindine ginčo buto nuomininke buvo G. K.. Priešingai, būtent šioje pažymoje buvo nurodyta, kad pagrindinis buto nuomininkas yra G. K., (duomenys neskelbtini), o G. K (duomenys neskelbtini) yra jo žmona.
Teismas neteisėtai atsisakė priimti ieškovės sesers M. B. kaip trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškininį pareiškimą.
Dėl visų išvardintų priežasčių sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys turi būti patenkintas.
Tretysis asmuo M. B. pateikė prisidėjimą prie apeliacinio skundo, kuriame nurodė, kad prisideda prie ieškovės V. Z. apeliacinio skundo CPK 309 str. tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovai I. Z. ir A. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad apeliacinis skundas, kurį padavė ieškovė ir prie kurio prisidėjo tretysis asmuo, yra visiškai nepagrįstas, o Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2007-11-21 sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, jame nurodomos aplinkybės neatitinka tikrovės. Ginčo butas buvo privatizuotas jau po G. K. mirties, jam antrame privatizavimo etape nedalyvaujant. Taigi, ginčo butas buvo tik G. K. nuosavybė, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti jai buto dalį bei panaikinti buto dovanojimo bei pirkimo- pardavimo sandorius. Be to, ieškovė žinojo apie buto privatizavimo bei jo dovanojimo aplinkybes, todėl ji praleido ieškinio senaties terminą kreiptis su ieškiniu į teismą. M. B. prisidėjimas prie apeliacinio skundo yra be motyvų, todėl netenka prasmės.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Apeliacinis skundas grindžiamas netinkamu materialinės teisės normų, reglamentavusių buto privatizavimo bei paveldėjimo teisinius santykius, aiškinimu ir taikymu, todėl teisėjų kolegija ir pasisako šiuo aspektu.
Į bylą pateiktas Naujamiesčio seniūnijos Tauro skyriaus 192-01-27 pažyma (b.l. 9) patvirtina, kad buvo (duomenys neskelbtini) gyventojais nurodyta K. šeima, susidedanti iš G. K. ir G. K..
Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas (1991-05-28 Nr.1-1374 (įstatymo 1 str.)) nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo – pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1992-12-01 pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas.
Į bylą pateiktas G. K. ir G. K. notarine tvarka sudarytas susitarimas dėl buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje privatizavimo (b.l. 8) rodo, kad susitarimo šalys buvo tinkami buto privatizavimo teisės subjektai (įstatymo 4 str.). Į bylą įrodymų, kad buto privatizavimo metu ieškovė buvo G. K. ir G. K. šeimos narys CK 329 str. (1964 m. redakcija) prasme, nepateikta. Iš apeliantės paaiškinimo apeliacinės instancijos teismui seka, kad bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje ji apsigyveno po tėvo G. K. mirties, t.y. po (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad privatizuotas ginčo butas tapo jos tėvų bendrąja daline nuosavybe, todėl ieškovė kaip įstatyminė įpėdinė įgijo teisę į dalį tėvo G. K. palikimo – t.y. į 5/12 dalis ginčo buto.
Su ieškovės argumentais, išdėstytais jos patikslintame ieškinio pareiškime bei apeliaciniame skunde teisėjų kolegija nesutinka ir atmeta juos kaip teisiškai nepagrįstus.
Sutinkamai su CK 567 str. (CK 1964 m. redakcija, čia ir toliau) nustatė, kad palikimą, kuris paveldėjimo teise pereina įpėdiniams, sudarė palikėjo turtinės teisės i pareigos. Prie turtinių teisių priklausė privačios nuosavybės teisė (CK 109¹ str. 1 d.). Sutinkamai su CK 567 str. palikimo sudėtis nustatoma palikimo atsiradimo momentu, t.y. palikėjo mirties momentu (CK 569 str. 1 d.).
Į bylą pateikta buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje notariškai patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartis, kurią 1992-02-07 sudarė Vilniaus m. Naujamiesčio seniūnija bei G. K. (b.l. 128), įrodo (CPK 178 str.), kad G. K. atliko visus įstatymo numatytus veiksmus įsigyti butą asmeninėn nuosavybėn (CK 255 str.), todėl tapo šio nekilnojamojo daikto savininke (CK 149 str.).
Kadangi G. K. mirė (duomenys neskelbtini), akivaizdu, jog ginčo buto ½ dalis nebuvo ir negalėjo būti G. K. asmeninė nuosavybė, taigi CK 567 str. prasme ieškovės nurodoma buto dalis neįėjo į G. K. palikimo sudėtį.
Esant tokioms aplinkybėms G. K. tapo buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininke. CK 96 str. 1 d. nustatė, kad savininkas valdo jam priklausantį turtą, naudojasi bei disponuoja juo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų.
Į bylą nepateikta įrodymų, kad G. K. teisė į buto asmeninę nuosavybę bei jos įgijimo pagrindai būtų nuginčyti, todėl, atsižvelgiant į G. K., kaip savininkės teisių turinį (CK 96 str.), G. K. turėjo subjektinę teisę disponuoti butu savo nuožiūra, ką ji ir padarė, 1992-02-27 dovanojimo sutartimi (CK 280 str. 1 d.) padovanodama dukrai I. K. butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Sutartis notariškai patvirtinta, todėl sutinkamai su CK 149 str. atsakovė šioje byloje I. Z. (K.) tapo ginčo buto savininke su visomis teisėmis, kurias jai nustatė CK 96 str.
Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismo kolegija konstatuoja, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės panaikinti jos nurodytus buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje perleidimo sandorius, todėl Vilniaus m. 2-o apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. sprendimas pripažintinas atitinkančiu faktines bylos aplinkybes, teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.), o ieškovės V. Z. apeliacinis skundas bei trečiojo asmens M. B. prisidėjimas prie apeliacinio skundo teisiškai nepagrįsti ir atmestini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės V. Z. apeliacinį skundą ir trečiojo asmens M. B. prisidėjimą prie apeliacinio skundo atmesti.