Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y., nuo 2015 m. sausio 16 d.

Baudžiamosios bylos dalis dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 4 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalies nutraukta.

Procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą: 2014 m. rugpjūčio 1 d. apie 2 val., išdaužiant langų stiklo paketus, įsibrovė į patalpą - (duomenys neskelbtini) esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę ir iš ten pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: aliejaus butelį „Floriol“ 6,99 Lt vertės, 2 pakelius riestainių, kurio vieno vertė 3,99 Lt, bendros 7,98 Lt vertės ir radijo imtuvą „Roadstar“ 35 Lt vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 49,97 Lt turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

S. K. buvo kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, tuo, kad pagrobęs nedidelės vertės svetimą turtą: 2014 m. liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, apie 7 val., iš neužrakinto daugiabučio namo rūsio, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, Z. P. priklausantį turtą – dviratį „AT Conception“ 150 Lt vertės, tuo padarydamas Z. P. 150 Lt turtinę žalą.

S. K. buvo kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, tuo, kad 2014 m. rugpjūčio 1 d., apie 2 val., (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą: turėdamas tyčią patekti į patalpą, plyta išdaužė 2 stiklo paketus, taip tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - lango stiklo paketus 250 Lt vertės ir 50 Lt vertės, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 300 Lt turtinės žalos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis kelia klausimą dėl jo veikos kvalifikacijos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nurodydamas, kad jis nebuvo parduotuvės viduje, buvo tik įkišęs rankas per išdaužtą langą, taip pat dėl jam skirtos bausmės griežtumo, todėl apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina neviršydamas apeliacinio skundo reikalavimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2K-418/2012 pažymėjo, kad pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vienas iš vagystę kvalifikuojančių požymių yra įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Įsibrovimu į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją reikia laikyti ne tik kaltininko fizinį patekimą į objektą, bet ir patekimą į jį panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo S. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes jis įkišdamas rankas per paties išdaužtą stiklą pateko į parduotuvės vidų ir pagrobė ten buvusį turtą, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis S. K. svetimą turtą pagrobė įsibrovęs į patalpą.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. K. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad S. K. teistas 12 kartų, teistumas neišnykęs, padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, baustas administracine tvarka, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi), nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Ir nors nuteistasis S. K. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, kuriomis remiantis būtų galima jam sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad S. K. praeityje teistas 12 kartų, kad nusikalstamą veiką padarė praėjus neilgam laiko tarpui po to kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikęs laisvės atėmimo bausmę, daro išvadą, kad nuteistasis iš jam praeityje skirtų bausmių išvadų nedaro, nusikalstamų polinkių nekeičia, todėl teisėtai ir pagrįstai jam skirta laisvės atėmimo bausmė. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad S. K. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra aiškiai mažesnė už BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (3 metai 1 mėnuo 15 dienų), todėl daroma išvada, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.

BK 66 straipsnio dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad šioje byloje nuteistajam S. K. nebuvo skirtos kardomosios priemonės, kad jis buvo suimtas kitoje byloje, todėl daroma išvada, kad į nuteistajam skirtos bausmės laiką teisėtai ir pagrįstai nebuvo įskaitytas jo suėmime, kitoje byloje, išbūtas laikas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes konstatuoja, jog apylinkės teismas nagrinėdamas S. K. baudžiamąją bylą tinkamai kvalifikavo jo padarytą nusikalstamą veiką, ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso teisės normų, skirdamas bausmę atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, kuri nėra per griežta, todėl švelninti jos ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentais ir motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo S. K. apeliacinį skundą atmesti.