Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-12-12 · Administracinė byla Nr. I-1250-162/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-12
Bylos Nr.
I-1250-162/2013
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
M. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, 2013 m. lapkričio 26 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato, dėl 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. K. skundu (b.l. 3-4) ir patikslintu skundu (b.l. 23-24) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato, priteisti 50 000 neturtinės žalos atlyginimą.

Neturtinės žalos atlyginimą kildina iš Šilutės rajono policijos komisariato neteisėtų veiksmų, patalpinant jį į areštinės kameras, neatitinkančias higienos normų sąlygų, tiekiamo maisto kokybės ir kiekybės. Pareiškėjas nurodo areštinėje gaudavęs nepakankamą maisto porciją, kuri neatitiko nustatytų normų reikalavimų, dėl to tinkamai nepasimaitindavo, jausdavosi silpnai. Policijos areštinės kamerose langai buvo ne iš stiklo, o iš stiklo blokelių, todėl kamerose trūkdavo šviesos ir oro, kadangi langai neatsidarinėjo. Teigia, jog trūkstant kameroje šviesos, negalėjo analizuoti bylos medžiagos ir ruoštis gynybai, nes tik pradėjus skaityti, pradėdavo skaudėti akis. Taip pat pabrėžia, kad penkiose kamerose nebuvo lovų, buvo įrengti tik mediniai gultai. Nurodo, kad jis dažniausiai būdavo laikomas tose kamerose, kur nėra lovų, todėl buvo priverstas miegoti ant grindų, dėl ko negalėjo pailsėti, nuolat skaudėdavo galvą bei nugarą. Pažymi, jog minėti pažeidimai buvo nustatyti Seimo kontrolieriui atlikus tyrimą. Dėl tokių įkalinimo sąlygų jautėsi kankinamas, buvo pažeminta jo garbė ir orumas. Mano, jog dėl to buvo pažeistos žmogaus teisės, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 3 straipsnis, Konstitucijos 2 straipsnis bei kiti teisės aktai.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrius 2013 m. lapkričio 15 d. raštu (b.l. 34) teismui pranešė, kad pareiškėjui M. K. teismo siųsta 2013 m. spalio 29 d. nutartis, šaukimas bei teisių ir pareigų išaiškinimas, įteikti bei pateikė minėtų procesinių dokumentų įteikimą patvirtinančius įrodymus (b.l. 35, 36). Pareiškėjas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartimi buvo informuotas, kad apie pageidavimą dalyvauti teismo posėdyje prašymą pateiktų iki 2013 m. lapkričio 15 d., tačiau pareiškėjas tokio nepareiškė. Darytina išvada, kad pareiškėjas, tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 35), nepageidavo dalyvauti teismo posėdyje, todėl į teismo posėdį nebuvo pristatytas.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas, tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 28-29), į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimu prašo bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas atsiliepime (b.l. 39-40) su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodo, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 5-V-135 nuo 2012 m. gegužės 1 d. buvo sustabdyta Šilutės rajono policijos komisariato areštinės veikla ir iki 2012 m. gruodžio 3 d. buvo atliktas Šilutės rajono policijos komisariato buvusių areštinės patalpų remontas. Remiantis komisijos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato patalpų atitikimo laikino arba ilgalaikio sulaikymo patalpoms įvertinimo 2012 m. gruodžio 3 d. aktu Nr. 85-1-IL-290 bei Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 85-V-1252 nuo 2012 m. gruodžio 5 d. pradėtos eksploatuoti Šilutės rajono policijos komisariato laikino ir ilgalaikio sulaikymo patalpos. Teigia, kad šiuo metu Šilutės rajono policijos komisariato laikino ir ilgalaikio sulaikymo patalpos yra suremontuotos ir atitinka Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 5-V-263 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. V-492 „Dėl teritorinių policijos įstaigų budėtojų padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių įrengimo ir eksploatavimo 41 punkto reikalavimus. Todėl skunde minimų faktų dėl areštinės kameros būklės, patikrinti ir įvertinti neturi galimybės. Atsiliepime nurodo laikotarpius ir konkrečias kameras, kuriais pareiškėjas buvo laikomas Šilutės rajono policijos komisariato areštinėje Pabrėžia, kad 2011 ir 2012 metais Šilutės rajono policijos komisariate pareiškėjo skundų neužregistruota.

ABTĮ 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl pareiškėjo laikymo sąlygų Šilutės rajono policijos komisariato areštinėje atitinkamais laikotarpiais nuo 2011 m. liepos 29 d. iki 2012 m. balandžio 27 d., atlyginimo.

Pareiškėjo skundas pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu, t.y. prašomą priteisti neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje nustatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje nustatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Žemesnės instancijos teismas

Neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir kriterijus nustato CK 6.250 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Teismas pažymi, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1267/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1685/2013 ir kt.).

Pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos atlyginimo klausimus. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t.y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas) Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui, gali būti konstatuotas neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas byloje Nr. A444-619/2008).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad: 1) Šilutės rajono policijos komisariato areštinėje jam nebuvo užtikrinta pakankama maisto norma; 2) areštinės kamerose langai buvo ne iš skaidraus stiklo, bet iš stiklo blokelių, todėl nepakako oro ir šviesos; 3) areštinės kameros, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nebuvo lovų, o tik mediniai gultai, todėl dažniausiai buvo priverstas miegoti ant grindų. Teigia, jog dėl tokių įkalinimo sąlygų negalėjo tinkamai pasiruošti gynybai, nuolat skaudėdavo galvą bei nugarą, jautėsi kankinamas, buvo pažeminta jo garbė ir orumas, pažeistos žmogaus teisės, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, Konstitucijos 2 straipsnis bei kiti teisės aktai.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, su niekuo neturi būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgimasi, ar jis baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 (toliau – ir Higienos norma HN 37:2009) reglamentuoja policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą (1 punktas). Higienos normos HN 37:2009 6 punkte nurodyta, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Higienos normos HN 37:2009 8 punktas nustato, jog policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas. Higienos normos HN 37:2009 21 punkte numatyta, jog policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Areštinių kamerų ir karcerio dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Higienos normos HN 37:2009 31 punktas nustato, jog policijos areštinių kamerų aprūpinimas baldais, minkštuoju inventoriumi, higienos priemonėmis turi atitikti teisės aktais nustatytas normas

Iš nagrinėjamoje byloje pateiktos Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2011 m. lapkričio 25 d. pažymos Nr. 4D-2011/1-1053 „Dėl M. K. skundo prieš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatą“ matyti, jog Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą, padarė išvadą, kad pareiškėjo M. K. skundo dalis dėl Šilutės rajono policijos komisariato netinkamų areštinės sąlygų bei patalpintiems asmenims tiekiamo maisto pripažinta pagrįsta (b.l. 6-8), t.y. buvo nustatyta, kad pareiškėjas Šilutės rajono policijos komisariato areštinėje Higienos normos HN 37:2009 netinkančiomis sąlygomis buvo laikomas 1, 3 ir 7 kamerose 2011 m. liepos 29 d. – rugpjūčio 2 d., 2011 m. rugpjūčio 23 d. – 24 d. bei 2011 m. rugsėjo 17 d. – rugsėjo 19 d. Išvada, jog pareiškėjas buvo laikomas areštinės kamerose, neatitinkančiose Higienos normos HN 37:2009 reikalavimų, Seimo kontrolieriaus pažymoje grindžiama šioms nustatytomis aplinkybėmis: 1) policijos areštinės kamerose langai yra ne iš skaidraus stiklo, o iš stiklo blokelių; 2) 5-iose kamerose nėra lovų, o įrengti mediniai gultai; 3) kameros vėdinamos per languose išimtų stiklo blokelių vietoje įdėtas metalines groteles, taip pat įrengta mechaninė vėdinimo sistema. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus specialistės patikrinimo metu 1-oje, 3-oje ir 7-oje kamerose atlikti oro judėjimo greičio matavimai parodė, kad oro judėjimas neatitiko Higienos normos HN 37:2009 nustatytų dydžių. Seimo kontrolieriaus pažymoje taip pat nustatyta, kad sulaikytųjų asmenų maitinimo paslaugų teikimui 2010 m. gruodžio 31 d. sudaryta sutartis Nr. ST2-10-172 su UAB „Aidinga“. Pagal šią sutartį maitinimas organizuojamas tris kartus per dieną, tačiau patikrinus paros maisto davinio energetinę vertę ir pagrindines maisto medžiagas nustatyta, kad praktinė paros maisto davinio vertė neatitiko reglamentuojamų normų.

Taigi, aptarta Seimo kontrolieriaus pažyma buvo nustatytos faktinės aplinkybės, jog laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 29 d. iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. bei nuo 2011 m. rugsėjo 17 d. iki 2011 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerose (1, 3 ir 7 kamerose), neatitinkančiose Higienos normos HN 37:2009 21 ir 31 punktų reikalavimų, patiekiamas maistas neatitiko Higienos normos HN 37:2009 8 punkto reikalavimų, tokiu būdu Šilutės rajono policijos komisariato areštinės administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti patalpintam Higienos normą HN 37:2009 atitinkančioje(-se) kameroje(-se) bei būti maitinamam maistu, atitinkančiam fiziologines mitybos normas. Tai leidžia teigti, kad valdžios institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (CK 6.271). Pažymėtina, kad suimtiems/kalinamiems garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga.

Pareiškėjas skunde nurodo ilgesnį jo laikymą Šilutės rajono policijos komisariato areštinėje netinkamomis sąlygomis bei netinkamą maitinimą laikotarpį nei, kad buvo konstatuota Seimo kontrolieriaus pažymoje, nes Seimo kontrolierius tyrė faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo laikymu Šilutės rajono policijos komisariato areštinėje laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 29 d. iki 2011 m. rugsėjo 19 d., tačiau pareiškėjas minėtoje areštinėje buvo laikomas atitinkamais laikotarpiais iki 2012 m. balandžio 27 d. Teismas, siekdamas nustatyti bylai svarbias aplinkybes, įpareigojo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatą pateikti duomenis apie skunde nurodytų kamerų būklę, pareiškėjo patalpinimo į konkrečias kameras datas ir buvimo jose laikotarpius.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas atsiliepime nurodo, jog skunde minimų faktų dėl areštinės kameros būklės patikrinti ir įvertinti neturi galimybės, nes kameros šiuo metu yra suremontuotos, o areštinės veikla buvo sustabdyta nuo 2012 m. gegužės 1 d. Atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjas Šilutės rajono policijos komisariato areštinėje buvo laikomas taip. Nuo 2011 m. sausio 9 d. iki sausio 20 d. (9 d. – 10 kameroje; 10-17 d. – 3 kameroje, 18 d. – 8 kameroje, 19 d. – 9 kameroje). Nuo 2011 m. sausio 28 d. iki vasario 11 d. (28 d. – 10 kameroje, 29-11 d. – 1 kameroje). Nuo 2011 m. vasario 25 d. iki kovo 1 d. bei nuo 2011 m. kovo 3 d. iki kovo 9 d. – 6 kameroje. Nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki balandžio 14 d. (1 d. – nėra duomenų; 2-14 d. – 7 kameroje). Nuo 2011 m. balandžio 22 d. iki gegužės 6 d. bei nuo 2011 m. gegužės 9 d. iki gegužės 20 d – 7 kameroje. Nuo 2011 m. gegužės 31 d. iki birželio 3 d. bei nuo birželio 23 d. iki liepos 8 d. – 3 kameroje. Nuo 2011 m. liepos 29 d. iki rugpjūčio 2 d. (29-01 d. – 1 kameroje; 2 d. – 7 kameroje). Nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. iki rugpjūčio 25 d. – 3 kameroje. Nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. iki rugsėjo 20 d. bei nuo spalio 5 d. iki spalio 11 d. – 1 kameroje. Nuo 2011 m. spalio 27 d. iki 2011 m. spalio 28 d. – nėra duomenų. Nuo 2011 m. lapkričio 9 d. iki lapkričio 18 d., nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki gruodžio 20 d. bei nuo 2012 m. sausio 6 d. iki sausio 13 d.– 7 kameroje. Nuo 2012 m. sausio 20 d. iki vasario 3 d., nuo 2012 m. vasario 10 d. iki vasario 22 d. bei nuo 2012 m. vasario 24 d. iki kovo 7 d. – 3 kameroje. Nuo 2012 m. kovo 8 d. iki kovo 9 d. – nėra duomenų. Nuo 2012 m. kovo 15 d. iki kovo 23 d. bei nuo 2012 m. balandžio 23 d. balandžio 27 d. – 3 kameroje.

Sprendime aptartoje Seimo kontrolieriaus pažymoje konstatuota, kad kameros Nr. 1, 3 ir 7 neatitiko Higienos normos HN 37:2009 21 ir 31 punktų reikalavimų. Atsakovo atstovo atsiliepimu į skundą nustatyta, jog Šilutės rajono policijos komisariato areštinės veikla sustabdyta tik 2012 m. gegužės 1 d. ir kameros suremontuotos iki 2012 m. gruodžio 3 d. Duomenų, kad 1, 3 ir 7 kameros būtų remontuojamos ar jose įrengiamos lovos iš karto po Seimo kontrolieriaus 2011 m. lapkričio 25 d. pažymos, nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, jog pareiškėjas buvo laikomas 1, 3 ir 7 kamerose, kurios neatitiko Higienos normos HN 37:2009 reikalavimo atsakovo nurodytu laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 29 d. iki 2012 m. gegužės 1 d., t.y. iki tol kol buvo sustabdyta Šilutės rajono policijos komisariato areštinės veikla. Be to, atsakovo atstovas nepaneigė fakto, kad nebuvo padaryti minėti pažeidimai, pažymėjo, kad šiuo metu nebeįmanoma nustatyti kokios būklės buvo 1, 3 ir 7 kameros, nes jos šiuo metu yra suremontuotos. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir tai, jog atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas ir kitose Šilutės policijos komisariato areštinės kamerose, t.y. 6, 8, 9, 10 kamerose, tačiau Seimo kontrolieriaus pažymoje nebuvo nustatyta, kad minėtos kameros neatitinka higienos normų, o tik konstatuota, kad Higienos normos HN 37:2009 neatitinka būtent 1, 3 ir 7 kameros.

Pabrėžtina ir tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. A143-1966/2008; Nr. A502-734/2009, Nr. A502-1235/2012, Nr. A525-1247/2012). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Remdamasis tuo, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo laikymas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų bei patiekiamo maisto neatitikimas fiziologinių mitybos normų sukėlė jam esminių nepatogumų ir dvasinių kančių, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Pareiškėjas skunde nurodė patyręs šiuos išgyvenimus: dėl prasto maitinimosi jautiesi silpnai; trūkstant kamerose šviesos ir oro, negalėjo skaityti ir tinkamai pasiruošti gynybai; miegojo ant grindų, todėl dėl poilsio trūkumo nuolat jausdavo nuovargį, skaudėjo galvą ir nugarą.

Įvertinus pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas neabejotinai viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, darytina išvada, jog nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą nagrinėjamoje byloje konstatuoti EŽTK 3 straipsnio pažeidimą. Konstatavus EŽTK 3 straipsnio pažeidimą, turi būti sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

Teismas nagrinėjamoje byloje pažymi, kad neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, tai yra ekonominės vertės neturinčioms, vertybėms, neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 straipsnis). Taigi teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, tai yra atsižvelgia į žalos pasekmes bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas ilgą laikotarpį buvo laikomas 1, 3 ir 7 kamerose, neatitinkančiose Higienos normos HN 37:2009 21 ir 31 punktų reikalavimų. Pažymėtina, jog Seimo kontrolierius pažymoje buvo nurodyta, kad 5-iose kamerose nėra lovų, o įrengti mediniai gultai, tačiau byloje jokių kitų duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti kokiose konkrečiai kamerose nebuvo lovų, nėra. Todėl teismas sprendžia, kad lovos nebuvo įrengtos būtent 1, 3 ir 7 kamerose, nes kaip matyti iš Seimo kontrolieriaus pažymos, nustatyti pažeidimai yra būtent 1,3 ir 7 kamerose. Seimo kontrolieriaus pažymoje nurodyta, kad policijos areštinės kameros langai yra ne iš skaidraus stiklo, kas leidžia daryti išvadą, jog visose kamerose buvo nepakankamas vėdinimas bei apšvietimas. Teismas sprendžia, jog dėl to pareiškėjas patyrė ilgalaikius nepatogumus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus. Minėta, jog Seimo kontrolieriaus pažymoje taip pat konstatuota, kad praktinė paros maisto davinio vertė neatitiko reglamentuojamų normų. Teismas pažymi, jog nėra pateikta jokių duomenų, kad kitu laikotarpiu – Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato atsiliepime į skundą nurodytu pareiškėjo kalinimo laikotarpiu nei, kad nustatyta Seimo kontrolierius pažymoje, pareiškėjas gaudavo Higienos normos HN 37:2009 8 punktą neatitinkantį maisto davinį, todėl teismas sprendžia, jog šis pažeidimas buvo padarytas tik Seimo kontrolieriaus pažymoje nurodytu laikotarpiu. Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų (gydytojo pažymos ar kt.), kad dėl šių nepatogumų patyrė tam tikus sveikatos sutrikimus (t.y. jog išsivystė nugaros ar galvos skausmai, sutriko regėjimas).

Įvertinęs ne tik šioje byloje nustatytus Higienos normos HN 37:2009 pažeidimus, bet ir nurodytų pažeidimų mastą bei trukmę, pareiškėjo sveikatos būklę, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 1 000 Lt.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo M. K. skundą tenkinti iš dalies.

M. K. (gim. (duomenys neskelbtini).) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato, priteisti 1 000 Lt (tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Dalia Gumuliauskienė