Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Mariaus Bajoro ir Rūtos Miliuvienės viešame teismo posėdyje dalyvaujant pareiškėjo atstovui K. F., išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo BUDYS skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubas BUDYS (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė) 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. BR6-1524(12.4) įpareigojant Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie žemės ūkio ministerijos kompensuoti atimtą 21 246,18 Eur paramos lėšų dalį bei atlyginti BUDŽIUI dėl atsakovės veiksmų patirtus nuostolius; 2) panaikinti 2015 m. vasario 24 d. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą Nr. 3-R-79(AG-38/02/2015), atlyginant visų laivybos teisės tekstų vertimų išlaidas.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 29 d. gavo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. BR6-15424(12.4), kuriame nurodė, kad nepripažins BUDŽIO klubo laivų (jachtų) tinkamu įnašu, prisidedant prie vietos projekto finansavimo, nes minėtu finansiniu įnašu gali būti tik nekilnojamasis turtas. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos sprendimas buvo apskųstas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, tačiau 2015 m. vasario 24 d. priimtu Komisijos Sprendimu Nr. 3R-79 (AG-38/02-2015) nebuvo pakeistas.

Pareiškėjas pabrėžė, kad pagrindiniai Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos argumentai buvo pateikti, remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 1.98 str. 3 d., kuris numato, jog nekilnojamiesiems daiktams taip pat prilyginami įstatymuose numatyti laivai ir orlaiviai, kuriems nustatyta privaloma teisinė registracija. Išimtinai nekilnojamaisiais daiktais taip pat gali būti pripažintas ir kitas nekilnojamasis turtas. Pareiškėjas konstatavo, kad minėta Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso straipsnio dalis pažodžiui, tačiau nepilnai buvo išversta iš Rusijos Federacijos Civilinio kodekso 130 str. 1d., kurioje nurodoma, jog nekilnojamiesiems daiktams taip pat priskiriami valstybinę registraciją turintys laivai bei orlaiviai vidaus vandenų laivai, bei kosmoso objektai. Taip pat paminėta, kad įstatymų nustatyta tvarka nekilnojamajam turtui gali būti priskirta ir kitokia nuosavybė. Pareiškėjas šį Rusijos Federacijos Civilinio Kodekso straipsnį vertino kaip neoriginalią versiją, kuri primena visuotinai žinomą europinės laivybos teisės normą. Šioje normoje paminėta, jog vertinant kaip užstatą, registruoti laivai nepaisant to, kad jie judantys objektai, yra prilyginami nekilnojamajam turtui (žemės sklypui). Pareiškėjo nuomone, žodžių junginys „vertinant kaip užstatą“ nurodo, kad ši teisės norma yra skirta laivų kreditavimui jų statybos, remonto ir kitiems atvejams. Teiginys „registruoti laivai“ skirtas sukčiavimo užkardymui, o skunde išryškintų žodžių „nepaisant“ ir „žemės sklypui“ paskirtis nepalikti erdvės interpretacijoms ar abejonėms.

Pareiškėjas, remdamasis Nacionalinės mokėjimų agentūros prie žemės ūkio ministerijos ir Komisijos pateikto Lietuvos Respublikos laivybos įstatymo 6 str. 1d. nurodo, jog šis įstatymas yra nacionalinis ir skirtas tik prekybiniams Lietuvos Respublikos laivams. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos Prekybinės laivybos įstatymo (1996 m. rugsėjo 12d. Nr. I-1513) pavadinimas. Akcentuodamas, jog šis įstatymas buvo rengiamas skubos tvarka pažodžiui verčiant iš tarybinių leidinių (TSRS pakeičiant į Lietuvos Respublikos), pareiškėjas teigė, kad cituojamas įstatymo teiginys buvo pasenęs. Argumentas, jog kiekvienas jūrų laivas naudojamas jūrų laivybai turi būti įregistruotas jūrų laivų registre, pareiškėjo buvo įvertintas kaip prieštaraujantis Tarptautinei jūrų teisei. Pareiškėjo teigimu, tarptautinės jūrų teisės normos, kurios savininkui leidžia registruoti laivą bet kurioje valstybėje ir plaukioti su tos šalies vėliava nebuvo suderintos su 2003 m. Lietuvos ratifikuota Jungtinių tautų Jūrų teisės konvencija. Tai įvertinęs taip pat pažymėjo, kad laivų registravimo, laivų vėliavų, laivų matavimo normas reguliuoja ne nacionalinė, o Tarptautinė jūrų teisė.

Pareiškėjas nurodė, jog 2004 m. remiantis stojimo į Europos Sąjungą sutartimi, Lietuva įsipareigojo visus prieštaravimus tarp nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės nuostatų spręsti remiantis Europos Sąjungos teisės normomis. Europos Sąjungos paramą skirstanti Nacionalinė mokėjimo agentūra prie žemės ūkio ministerijos situaciją sprendė, remdamasi iš tarybinių leidinių pažodžiui verstais teisės aktais, neatkreipdama dėmesio į tiesiogiai su problema susijusius 2003 ir 2004 m. prisiimtus Valstybės įsipareigojimus.

Pareiškėjas teigė nesutinkantis ir su kitais Nacionalinės mokėjimų agentūros prie žemės ūkio ministerijos ir Komisijos argumentais, kuriuose paminėta, kad 2001 m. laivai buvo įrašyti į kilnojamųjų Lietuvos Respublikos vertybių registrą. Savo skundą grindė tuo, jog atsakovas nesirėmė 2007 m. įsigaliojusiu bendru (kilnojamųjų ir nekilnojamųjų) Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registru, o BUDŽIO laivai yra teisėtai registruotos jūrinės jachtos. Dėl savo unikalių savybių registruotos Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre, jachtos yra tvarkomos už Europos Sąjungos lėšas, kurias skirsto Nacionalinė mokėjimo agentūra prie žemės ūkio ministerijos. Pareiškėjas su nacionalinės mokėjimų agentūros prie žemės ūkio ministerijos skirtu paramos ženkliu sumažinimu nesutiko.

Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Paramos gavėjas nepagrįstai remiasi leidiniais apie laivybą, kaip jo teises ginančiais teisės aktais. Įvertinęs paramos gavėjo argumentus, konstatavo, jog Paramos gavėjas nesirėmė jų santykius reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisės aktais.

Atsakovė pažymėjo, jog pateiktame skunde buvo remiamasi kitų valstybių leidiniais (ne tarptautiniais teisės aktais) ir pagal juos aiškinamu Lietuvos Respublikos teisiniu reguliavimu. Kadangi Paramos gavėjas nenurodė nei vieno teisės akto, kurį butų pažeidusi, atsakovės teigimu, jos sprendimas buvo teisėtas ir pagrįstas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė savo skundą, prašydamas jį pilnai patenkinti.

Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2014-12-16 sprendimo, kuriuo pareiškėjo 2014-09-08 mokėjimo prašymu prašyta 120 411Lt paramos suma sumažinta 73 359Lt paramos suma, kurios Agentūra nepripažino kaip įnašo nekilnojamuoju turtu. Pareiškėjas prašė teismo panaikinti šį sprendimą , įpareigojant Agentūrą kompensuoti 21246,18Eur lėšų dalį bei atlyginti jam nuostolius.

2015-02-24 sprendimu Nr.3R-79(AG-38/02-2015) Vyriausioji administracinių ginčų komisija atmetė pareiškėjo skundą, kuriuo šis prašė įpareigoti Agentūrą atšaukti savo 2014-12-16 sprendimą Nr.BR6-15424(12.4) ir pripažinti Klubo laivus- jachtas teisėtu turtiniu įnašu, kuriuo pareiškėjas prisideda prie vietos projekto finansavimo. Šį sprendimą pareiškėjas prašo teismo panaikinti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-06-03 nutartimi priėmė pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą , kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2014-12-16 sprendimą Nr.BR6-15424 (12.4), ją įpareigoti kompensuoti atimtą 21246,18Eur paramos lėšų dalį bei atlyginti pareiškėjui nuostolius, patirtus dėl atsakovės veiksmų bei panaikinti 2015-02-24 Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą Nr.3R-79(AG-38/02-2015), atlyginti laivybos teisės tekstų vertimo išlaidas -26,02Eur.

2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. BR1-951 Agentūros direktorius patvirtino vietos projektų, kurių įgyvendinimui skiriamos lėšos pagal Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės sprendimą, sąrašą. Minėto sąrašo 3 p. įrašytam Klubui paskirta pagal pateiktą paraišką prašyta 366 794,00 Lt dydžio paramos lėšų suma (80 proc. didžiausia galimos paramos lyginamoji dalis).

2013 m. spalio 9 d. Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupė (Strategijos vykdytojas) ir pareiškėjas (Projekto vykdytojas) pasirašė Vietos projekto vykdymo sutartį Nr. EŽF-KL-13-03-002 (toliau - Sutartis), pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti Projektą nepažeisdamas šios sutarties sąlygų, ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Sutarties 1.2 p. nurodyta, jog finansuojama iki 366 794Lt visų tinkamų finansuoti Projekto išlaidų; Projekto vykdytojas įsipareigojo prisidėti ne mažesniu kaip 2 015 Lt savo piniginiu įnašu ir įnašu natūra nekilnojamuoju turtu - 92 202Lt prie tinkamų finansuoti Projekto išlaidų apmokėjimo (1.3 p.). 2014 m. rugsėjo 1 d. pasirašytas Susitarimas Nr. 1 dėl sutarties pakeitimo.

2014 m. rugsėjo 11 d. Agentūroje gautas 2014 m. rugsėjo 8 d. Projekto vykdytojo mokėjimo prašymas , kuriame, be kita ko, nurodyta, jog įnašas nekilnojamuoju turtu (deklaruojama tinkamų išlaidų suma) sudaro 92 202 Lt pagal ilgalaikio turto (kultūros vertybių) sąrašą.

2014 m. spalio 20 d. el. laišku Agentūra pareiškėjo prašė pateikti laivų (jachtų) įregistravimo Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre dokumentus.

2014 m. spalio 30 d. Agentūra gavo du pareiškėjo 2014 m. spalio 23 d. raštus. Klubas nurodė, kad prie Projekto prisidėjo įnašu natūra (nekilnojamuoju turtu), kaip buvo numatyta Projekto paraiškos V skyriuje „Vietos projekto finansavimo šaltiniai". Pridėtoje lentelėje nurodytos jachtos „Peer Gynt" (40 000 Lt), „Jūratė" (35 000 Lt), „Daina" (22 000 Lt), „Rūta" (20 000 Lt). Kitame tos pačios dienos rašte pareiškėjas pažymėjo, kad įnašą natūra (nekilnojamuoju turtu) deklaravo I tarpiniame mokėjimo prašyme; šis įnašas buvo pripažintas tinkamu paraiškos vertinimo metu ir įtrauktas į tinkamų išlaidų sąrašą bei Sutartį. Rašte nurodyta, kad CK 1.98 str. įtvirtinta, jog laivai prilyginami nekilnojamiesiems daiktams. Pareiškėjas prisideda jachtomis, kurios įrašytos Kultūros vertybių registre. 2014 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 141203-1 pareiškėjas Agentūrai pateikė paaiškinimus dėl įnašo natūra traktavimo kaip nekilnojamojo turto.

2015 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. BR6-15424(12.4) Agentūra informavo pareiškėją išnagrinėjusi 2014 m. rugsėjo 8 d. pateiktą mokėjimo prašymą; nurodė, jog Klubui suteikiama 47 052 Lt paramos suma vietoj prašytos 120 411 Lt paramos sumos. Pareiškėjui nesuteikiama 73 359 Lt paramos suma, nes jis prašė paramos už įnašą natūra kilnojamuoju turtu -jachtomis, tačiau įnašu natūra gali būti tik nekilnojamasis turtas. Įnašas natūra gali sudaryti iki 20 proc. visų tinkamų finansuoti vietos projekto išlaidų, t. y. sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis finansuojama 366 794 Lt suma, 73 359Lt įnašas natūra. Specialiųjų taisyklių pareiškėjams, teikiantiems vietos projektų paraiškas pagal žuvininkystės regiono plėtros strategijos „Klaipėdos žuvininkystės regiono plėtros strategija iki 2013 m.“, patvirtintų Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės valdybos 2013 m. balandžio 18 d. posėdžio protokolu Nr. V-7 (toliau – Specialiosios taisyklės), 6.2.5 ir 6.3.4 p. nustatyta, kad prie vietos projekto įgyvendinimo galima prisidėti piniginėmis lėšomis ir (arba) įnašu natūra - nekilnojamuoju turtu. Kad įnašas natūra gali būti tik nekilnojamasis turtas, rašoma ir Specialiųjų taisyklių 20 ir 21 p. Atkreiptas dėmesys, kad kilnojamuosius daiktus nekilnojamaisiais daiktais pripažįsta tik įstatymai (CK 1.98 str. 3 d., 4.2 str. 2 d.). Agentūra nurodė, jog paramos gavėjas 2014 m. spalio 23 d. el. paštu Agentūrai pateikė jachtų: „Peer Gynt“, „Daina“, „Jūratė“, „Rūta“, registraciją patvirtinančius dokumentus – tarptautinius jachtų bilietus; 2014 m. lapkričio 6 d. el. paštu pateikė ilgalaikio turto sąrašą, patvirtintą Klubo pirmininko, Lietuvos jūrinės kultūros paveldo tarybos 2013 m. gegužės 29 d. protokolą Nr. 2 „Dėl klubo „Budys“ ilgalaikio turto (kultūros vertybių) sąrašo vertinimo“. Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas nenustato, kad kilnojamieji daiktai galėtų būti pripažįstami nekilnojamaisiais, tad įrašymas į valstybės kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą (kilnojamojo daikto, turinčio kultūrinę vertę, įrašymas į Kultūros vertybių registrą) nėra pagrindas pripažinti, kad kilnojamasis daiktas pripažintas nekilnojamuoju daiktu. Minėto įstatymo pavadinimas nurodo, kad daiktas yra kilnojamasis. Nekilnojamąsias kultūros vertybes reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas. Rašte pažymėta, kad nekilnojamiesiems daiktams taip pat prilyginami įstatymuose numatyti laivai, kuriems nustatyta privaloma teisinė registracija (CK 1.98 str. 3 d.). Taip pat Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo (toliau - Laivybos įstatymas) 6 str. 1 d. nustatyta, kad jūrų laivai prilyginami nekilnojamiesiems daiktams, jei jie įregistruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre. Agentūra 2014 m. spalio 20 d. el. laišku prašė pateikti įrodymų, kad laivai įregistruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre, tačiau Klubas 2014 m. spalio 23 d. rašte bei 2014 m. lapkričio 5 d. papildomame rašte nepateikė tokių įrodymų. Paramos gavėjo nurodytas turtas (jachtos, burlaiviai), nors ir įrašytas į valstybės kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą, negali būti laikomas nekilnojamuoju turtu, nes įstatymuose nenumatyta, kad į valstybės kilnojamųjų vertybių apskaitą įrašytas kilnojamasis daiktas pripažįstamas nekilnojamuoju. Nurodytas turtas negali būti įnašas natūra, nes nėra nekilnojamasis turtas. Paramos gavėjo nurodytas kilnojamųjų kultūros vertybių registre užregistruotas turtas (jachtos, burlaiviai) nėra jūrų laivai, įregistruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre. Vadovaujantis Žuvininkystės regionų plėtros strategijų, įgyvendinamų pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos ketvirtosios prioritetinės krypties „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“ priemonę „Žuvininkystės regionų plėtros strategijų įgyvendinimas“, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 3D-976 (toliau - Administravimo taisyklės), 109 p., Specialiųjų taisyklių 6.2.5, 6.3.4, 19, 20, 21 81.1, 81.6 p. paramos gavėjui paramos suma buvo sumažinta 73 359 Lt, nes jis prašė paramos už turtą, kuris pareiškėjo įnašu natūra gali būti nekilnojamasis turtas, vadovaujantis taisyklių 21 p., kuriame nustatyta, kad įnašas natūra laikomas tinkamu nuosavu indėliu, kai tai yra nekilnojamasis turtas, skirtas vietos projektui įgyvendinti, nuosavybės teise priklausantis pareiškėjui ir (arba) partneriui (-iams) (išlyga taikoma tik valstybinei žemei, t. y. tuo atveju, kai vietos projektas yra numatytas įgyvendinti valstybinėje žemėje, pareiškėjas ir (arba) partneris turi pateikti valstybinės žemės valdymo teisėtumą įrodančius dokumentus) (20, 21 p.). Įnašas natūra gali sudaryti iki 20 proc. visų tinkamų finansuoti vietos projekto išlaidų; VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro ar nepriklausomo eksperto, atlikusio nekilnojamojo turto vertinimą, išvados duomenimis (nekilnojamojo turto atveju) įnašas natūra sudaro daugiau kaip 20 proc. tinkamų finansuoti vietos projekto išlaidų, įnašu natūra (kaip tinkamu nuosavu indėliu) pripažįstama (užskaitoma) iki 20 proc. visų tinkamų finansuoti vietos projekto išlaidų (22 p.). Vietos projektų vykdytojų mokėjimo prašymų tinkamumą tikrina, vertina ir tvirtina Agentūra; jeigu Agentūra negali įvertinti išlaidų tinkamumo finansuoti dėl pateiktos ne visos informacijos, pavyzdžiui, pridėti ne visi išlaidų pagrindimo bei išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentai ir (arba) išlaidų tinkamumui finansuoti įvertinti būtina patikra projekto įgyvendinimo vietoje, Agentūra paprašo vietos projekto vykdytojo pateikti trūkstamą informaciją ir (arba) atlieka patikrą vietoje arba patvirtina tinkamą finansuoti tik išlaidų sumą, dėl kurios vietos projekto vykdytojo pateikė išlaidas pagrindžiančius bei išlaidų apmokėjimą įrodančius dokumentus; likusi išlaidų dalis nekompensuojama ir apie tai Agentūra informuoja vietos projekto vykdytoją; jeigu nebuvo laiku pateikti visi būtini dokumentai, išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis finansuoti vietos projekto vykdytojui pateikus kitus mokėjimo prašymus ir pridėjus reikiamų išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų kopijas (64 p.). Vietos projekto vykdytojui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant vietos projekto paraiškoje numatytų reikalavimų, numatomos trys sankcijų rūšys - paramos sumažinimas, vietos projekto vykdymo sutarties nutraukimas ir (arba) paramos susigrąžinimas (80 p.).

Remiantis pateiktu teisiniu reglamentavimu, matyti, jog esminis reikalavimas tinkamam įnašui natūra yra jo būvimas nekilnojamuoju turtu. Kaip minėta, būtent dėl pareiškėjo deklaruotų jachtų, kaip įnašo natūra, traktavimo kilnojamuoju ar nekilnojamuoju turtu ir kilo ginčas.

Nagrinėjamu atveju teiktos paraiškos IV skyriaus „Tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas ir pagrindimas" 5.1 p. nurodytas įnašas natūra nekilnojamuoju turtu (92 202,32 Lt) - prašoma paramos suma - 73 358,80 Lt; nurodyta, jog pareiškėjas kofinansuoja Projektą, todėl įtraukiamas ir iki 20 proc. tinkamų finansuoti išlaidų neviršijantis įnašas natūra nekilnojamuoju turtu, į kurį investuojama Projekto įgyvendinimo metu; įnašo natūra vertė grindžiama 2013 m. gegužės 29 d. Lietuvos jūrinės kultūros paveldo tarybos ekspertų posėdžio protokolo išrašu Nr. 2. Pastarajame dokumente pažymėta, jog, be kitų jachtų, jachtoms, kurias pareiškėjas deklaravo kaip įnašą natūra, t. y. jachtoms „Jūratė", „Daina", „Rūta" ir „Peer Gynt", yra suteiktas Lietuvos Respublikos kultūros vertybių statusas, todėl jos privaloma tvarka įtrauktos į Valstybinį kultūros vertybių registrą.

CK reglamentuojama, kad nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji) (1.98 str. 2 d.); nekilnojamiesiems daiktams taip pat prilyginami įstatymuose numatyti laivai ir orlaiviai, kuriems nustatyta privaloma teisinė registracija; įstatymai gali pripažinti nekilnojamaisiais daiktais ir kitą turtą (1.98 str. 3 d.). Daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais, jeigu įstatymai nenustato ko kita (1.98 str. 4 d.). Nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai (CK 4.2 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 6 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas jūrų laivas, naudojamas laivybai, turi būti įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre; jūrų laivai prilyginami nekilnojamiesiems daiktams. Jūrų laivas -laivas, suprojektuotas ir pastatytas laivybai jūroje bei turintis tai patvirtinančius dokumentus; laivas - bet kurio tipo savaeigis ar nesavaeigis plaukiojantis statinys, kuris yra arba gali būti naudojamas laivybai (Prekybinės laivybos įstatymo 2 str. 9, 17 d.). Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 14 str. nustato, kad vidaus vandenų transporto priemonės - vidaus vandenų, žvejybos, mažieji, pramoginiai, sportiniai ir asmeniniai laivai, plūduriuojantys įrenginiai bei plūduriuojančios priemonės, eksploatuojantys arba aptarnaujantys vandenų kelius. Vidaus vandenų transporto priemonės (išskyrus sportinius laivus, vandens dviračius, irklines valtis, kurių ilgis iki 6 metrų, burines jachtas, kurių korpusas trumpesnis kaip 6 metrai, irklinius turistinius plaustus, kurių keliamoji galia mažesnė kaip 500 kilogramų) ir jų pakabinamieji varikliai registruojami Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre (16 str. 1 d.).

Kaip seka iš teisinio reglamentavimo, tik Prekybinės laivybos įstatyme yra aiškiai įtvirtinta, kad jūriniai laivai pripažįstami nekilnojamuoju turtu. Kituose įstatymuose, reglamentuojančius laivybą (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas), apskritai nėra kalbama apie vienokių ar kitokių laivų priskyrimą kilnojamiesiems ar nekilnojamiesiems daiktams. Todėl, darytina išvada, kad tik laivai, priskiriami jūriniams laivams, yra traktuotini kaip nekilnojamieji objektai ir privalomai registruojami Lietuvos Respublikos jūrinių laivų registre. Kitos vidaus vandenų transporto priemonės yra laikytinos kilnojamaisiais daiktais ir, atitinkamai, registruojamos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre.

Byloje nagrinėjamu atveju, matyti, jog, nors pareiškėjas teigia, kad paraiškoje nurodyti laivai (jachtos) yra nekilnojamasis turtas ir, atitinkamai, tinkamas įnašas natūra pagal Projekto įgyvendinimą reglamentuojančius teisės aktus, tačiau nei Agentūrai, nei Komisijai nepateikė jokių įrodymų, kad minėti objektai yra laikomi jūriniais laivais ir yra įregistruoti Lietuvos Respublikos jūrinių laivų registre. Klubo skunde Komisijai minimo leidinio „Vidaus vandenų laivybos teisė" ištrauka nėra teisinis pagrindas, kuris reglamentuotų teisinius jo, kaip paramos gavėjo, ir Agentūros santykius. Todėl pareiškėjas nepagrįstai juo remiasi, argumentuodamas savo poziciją. Be to, pažymėtina, kad minėtų ginčo jachtų priskyrimą kilnojamiesiems daiktams patvirtina ir jų įrašymas į Lietuvos Respublikos (kilnojamųjų) kultūros vertybių registrą (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2001 m. lapkričio 14 d. įsakymas Nr. 376 (b. 1. 75-81).

Teismas, vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, kad Agentūra, spręsdama dėl pagal pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 8 d. Agentūrai pateikto mokėjimo prašymo tinkamumo, teisėtai bei pagrįstai nusprendė, jog Klubo paraiškoje nurodyti laivai (kaip įnašas natūra) nėra priskirtini nekilnojamajam turtui. Pareiškėjo skundas dėl Agentūros 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr.BR-15424(12.4) atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti NMA prie LR ŽŪM 2014-12-16 sprendimą Nr.BR6-15424(12.4) bei įpareigoti atsakovą kompensuoti atimtą 21 246,18Eur paramos lėšų dalį bei atlyginti pareiškėjui nuostolius dėl patirtų atsakovo veiksmų, netenkintinas ir reikalavimas panaikinti 2015-02-24 Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą Nr.3R-79(AG-38/02-2015), kadangi šis sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Atmetus skundą, pareiškėjui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40str.1d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87str., 88str.1p., 132str.1d., 133str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo BUDYS skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.