- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-01
- Bylos Nr.
- 2-804-450/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00134-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- G. Š.
- Kategorijos
- 3.1.9.3Teismo nuobaudos sumažinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių autovizija“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. birželio 3 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Šiaulių autovizija“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratore paskyrė UAB „Versluva“ (toliau – administratorė). 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi administratorė UAB ,,Versluva“ atstatydinta iš pareigų. 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi BUAB „Šiaulių autovizija“ nemokumo administratore paskirta UAB „Reniva“ ir buvo nustatytas 14 dienų terminas nuo nutarties priėmimo dienos, per kurį UAB „Versluva“ privalėjo perduoti naujai paskirtai nemokumo administratorei UAB „Reniva“ BUAB „Šiaulių autovizija“ turtą bei pinigines lėšas pagal balansą, sudarytą 2020 m. rugpjūčio 24 d. duomenimis, ir visus BUAB „Šiaulių autovizija“ dokumentus. Pareiškėjai neįvykdžius minėtos nutarties, teismas 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi įpareigojo atstatydintą administratorę UAB ,,Versluva“ iki 2020 m. lapkričio 24 d. perduoti naujai paskirtai nemokumo administratorei UAB „Reniva“ BUAB „Šiaulių autovizija“ turtą bei pinigines lėšas pagal balansą, sudarytą 2020 m. rugpjūčio 24 d. duomenimis, ir visus BUAB „Šiaulių autovizija“ dokumentus. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi administratorės UAB ,,Versluva“ vadovei G. Š. skirta 3 210 Eur bauda už trukdymą naujai paskirtai BUAB „Šiaulių autovizija“ nemokumo administratorei UAB „Reniva“ vykdyti nemokumo proceso administravimą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja G. Š. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti paskirtą baudą arba ją sumažinti.
3. Pareiškėja nurodė, kad laiku negalėjo perduoti naujai paskirtai nemokumo administratorei UAB „Reniva“ dokumentų bei turtą dėl turėto nedarbingumo. Taip pat perduoti dokumentus ir turtą nebuvo galimybės dėl COVID-19 pandemijos taikytų apribojimų valstybėje. Paaiškino, kad UAB „Reniva“ registracijos vieta – Kauno miesto savivaldybė, o jos ir UAB „Versluva“ registracijos vieta – Vilniaus rajono savivaldybė, todėl fiziškas dokumentų perdavimas buvo neįmanomas. Šių metų kovo mėnesį paaiškėjus, kad UAB „Reniva“ įgaliotu asmeniu paskirtas T. K., kurio buvimo vieta yra Vilniaus miesto savivaldybėje, pareiškėja 2021 m. kovo 18 d. visus BUAB „Šiaulių autovizija“ dokumentus perdavė minėtam asmeniui. Be to, G. Š. ilgą laiką turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir negalėjo dirbti bei vykdyti savo pareigų. UAB „Versluva“ daugiau asmenų nedirba, todėl nebuvo galimybės įgalioti kitą asmenį perduoti reikalaujamus dokumentus. G. Š. nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Pareiškėjos veiksmai negali būti vertintini kaip piktnaudžiavimas procesu, o paskirta bauda yra nepagrįsta, todėl turėtų būti panaikinta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo.
5. Teismas, įvertinęs, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. ir 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimis pareiškėja buvo įpareigota perduoti UAB „Reniva“ BUAB „Šiaulių autovizija“ turtą bei pinigines lėšas pagal balansą ir visus jos dokumentus, sprendė, jog per tokį ilgą laikotarpį nevykdžiusi teismo įpareigojimo, pareiškėja pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kooperacijos (bendradarbiavimo) principus.
6. Teismas pripažino, kad pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių ji negalėjo įvykdyti teismo įpareigojimo perduoti įmonės dokumentus, yra nesvarbios. Teismas nustatė, kad pareiškėja buvo nedarbinga nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 , nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d.; nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. rugsėjo 17 d.; nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d. Įvertinęs šiuos duomenys, teismas sprendė, jog pareiškėja laikotarpiu, kai buvo priimta Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis dėl pakartotinio įpareigojo perduoti įmonės dokumentus, buvo darbinga. Be to, pareiškėja nepateikė argumentų ir įrodymų, kodėl negalėjo įvykdyti teismo įpareigojimo pasibaigus jos nedarbingumui, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 18 d.
7. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad ji negalėjo vykdyti teismo įpareigojimo dėl valstybėje taikytų apribojimų, susijusių su COVID-19, nes jie yra teisiškai nepagrįsti ir deklaratyvaus pobūdžio, kadangi dokumentus buvo galima perduoti ir kitais būdais (pvz. siųsti registruotu paštu ir pan.).
8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja apie 2021 m. kovo 18 d. vykusį teismo posėdį, kurio metu jai buvo paskirta bauda, buvo informuota tinkamai, tačiau nesiėmė informuoti teismo apie priežastis, dėl kurių ji negali įvykdyti teismo įpareigojimo ar pateikti kitą reikšmingą informaciją.
9. Teismas taip pat atmetė argumentą, kad pareiškėjai turėtų būti sumažintas baudos dydis, nes jai nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, kadangi pareiškėja nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Teismo vertinimu, nors pareiškėja pateikė duomenis apie jai išmokėtas ligos išmokas ir netekto darbingumo pensiją, taip pat informaciją apie pajamas (valstybiniu socialiniu draudimu draudžiamąsias pajamas), tačiau nepateikė įrodymų apie jos turimą turtą, išlaikytinius, finansinius įpareigojimus ir kitą reikšmingą informaciją, kuri patvirtintų sunkią pareiškėjos turtinę padėtį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Pareiškėja G. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti arba sumažinti jai paskirtą baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pareiškėja negalėjo tinkamai įvykdyti teismo įpareigojimų, nes užtruko teisminiai ginčai dėl UAB „Versluva“ išbraukimo iš nemokumo administratorių sąrašo. Taip pat pareiškėja ilgą laiką buvo nedarbinga bei kliūtis perduoti BUAB „Šiaulių autovizija“ dokumentus naujai administratorei sudarė valstybėje įvesti apribojimai dėl COVID-19.
10.2. Teismo paskirta bauda yra mažintina, nes pareiškėjos finansinė padėtis yra sudėtinga. Pareiškėjai priklauso žemės sklypas ir medinis namas su statiniais, kuriame gyvena. Taip pat pareiškėja turi 10 000 Eur negrąžintą kreditą pagal 2010 m. rugpjūčio 10 d. paskolos sutartį bei yra skolinga 1 268 Eur Jakovo veterinarijos centrui už naminiams gyvūnams suteiktas paslaugas. Pareiškėjos gaunamos pajamos sudaro 24 Eur darbo užmokestis, gaunamas UAB „Versluva“, ir 503 Eur neįgalumo pensija iki 2033 m. Pareiškėjai nustatytas 70 proc. netektas darbingumas (30 proc. darbingumas) iki 2033 m., be kita ko, jos blogą sveikatą patvirtina neurologo išvados. Be to, pareiškėjai prasidėjo depresija dėl nesėkmingos darbinės veiklos, panaikintos nemokumo administravimo teisės bei uždraudimo administruoti naujas įmonės 1,5 metų. Pareiškėja nesikreipė dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo, nes jau buvo išnaudotas maksimalus nedarbo išmokos dydis, todėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimas mokant nedarbo išmoką buvo negalimas.
Atsiliepimas
11. BUAB „Šiaulių autovizija“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Reniva“, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nagrinėti jį teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
14. Apeliantė G. Š. kartu su atskiruoju skundu pateikė: 2021 m. kovo 18 d. dokumentų perdavimo aktą, sprendimą dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo, sprendimą dėl netekto darbingumo pensijos dydžio naujinimo, sprendimą dėl darbingumo lygio, darbingumo lygio pažymą, vartojimo kredito sutartį, pažymas apie darbo užmokestį, valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro išrašus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informaciją apie pareiškėjos socialinį draudimą, išmokas ir nedarbingumo pažymėjimus, medicinos dokumentų išrašą, 2021 m. sausio 6 d.; 2020 m. rugsėjo 2 d. ir 2020 m. rugsėjo 9 d. el. laiškus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pateikti dokumentai gali būti svarbūs nagrinėjamam klausimui išspręsti, pateiktus naujus įrodymus priima ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
15. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir veiksmingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Laikydamiesi šių principinių nuostatų, visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, operatyviai atlikti visus procesinius veiksmus, tinkamai vykdyti jiems tenkančias procesines pareigas (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 40 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog asmeniui, trukdžiusiam paskirtam nemokumo administratoriui vykdyti nemokumo proceso administravimą, teismas gali skirti iki 10 MMA dydžio baudą.
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi įpareigojo UAB „Versluva“ perduoti BUAB „Šiaulių autovizija“ turtą bei pinigines lėšas pagal balansą, sudarytą 2020 m. rugpjūčio 24 d. duomenimis, ir visus dokumentus naujai paskirtai nemokumo administratorei UAB „Reniva“. 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi UAB ,,Versluva“ buvo įpareigota iki 2020 m. lapkričio 24 d. perduoti BUAB „Šiaulių autovizija“ turtą bei pinigines lėšas pagal balansą, sudarytą 2020 m. rugpjūčio 24 d. duomenimis, ir visus BUAB „Šiaulių autovizija“ dokumentus UAB „Reniva“. 2021 m. kovo 18 d. nutartimi teismas UAB ,,Versluva“ vadovei G. Š. paskyrė 3 210 Eur baudą už trukdymą BUAB „Šiaulių autovizija“ nemokumo administratorei UAB „Reniva“ vykdyti nemokumo proceso administravimą.
17. Pagal CPK 107 straipsnį, asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, tai yra padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnis).
18. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teismo nustatytų įpareigojimų įvykdyti negalėjo dėl turėto nedarbingumo bei dėl COVID-19 pandemijos taikytų apribojimų. Tačiau su tokiais atskirojo skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis apie apeliantės nedarbingumo laikotarpius (skundžiamos nutarties 6 punktas), pagrįstai sprendė, kad tuo metu, kai buvo priimta Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis dėl pakartotinio įpareigojo perduoti įmonės dokumentus, apeliantė buvo darbinga, o be to, apeliantė nepagrindė, kodėl negalėjo vykdyti teismo įpareigojimo nuo 2020 m. gruodžio 18 d. (pasibaigus jos nedarbingumui). Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apribojimai, susiję su COVID-19, nėra objektyvios aplinkybės, kurios galėtų sudaryti kliūtis, perduoti BUAB „Šiaulių autovizija“ turtą ir dokumentus, pasirenkant tinkamą (galimai alternatyvų) jų perdavimo būdą. Apeliantė nepaneigė šių pirmosios instancijos teismo išvadų, o tai, kad ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir kitaip vertina įrodymus, nesudaro pagrindo, nesant jos teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Todėl pagrindo panaikinti apeliantei paskirtą baudą nėra.
19. Kaip jau minėta, JANĮ 40 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog asmeniui, trukdžiusiam paskirtam nemokumo administratoriui vykdyti nemokumo proceso administravimą, teismas gali skirti iki 10 MMA dydžio baudą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei apeliantės pateiktus įrodymus dėl jai nustatyto nedarbingumo lygio, gaunamas pajamas (išmokas), turimų finansinių įsipareigojimų pagal 2010 m. rugpjūčio 10 d. paskolos sutartį, skolą Jakovo veterinarijos centrui, bei įvertinant faktą, kad apeliantės vadovaujamai įmonei 1,5 metų uždrausta verstis nemokumo administravimo veikla, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą daryti išvadą, jog apeliantei paskirta 3 120 Eur piniginė bauda yra neproporcingai didelė, todėl mažintina, nes, esant paskirtai tokio dydžio baudai, tai sukeltų apeliantei itin didelę (vertinat jos dabartinę sveikatos ir finansinę padėtį) papildomą finansinę naštą. Esant nustatytoms aplinkybėms yra pagrindas apeliantės skundą dalyje dėl baudos sumažinimo patenkinti, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, o paskirta bauda mažinama nuo 3 210 Eur iki 500 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį pakeisti.
Sumažinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi pareiškėjai G. Š. paskirtą baudą nuo 3 210 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų dešimties eurų) iki 500 Eur (penkių šimtų eurų).