- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-08
- Bylos Nr.
- eI-3181-790/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01127-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Egidija Puzinskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- S. R.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Simona Šarkauskaitė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Puzinskaitės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,
dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Simonai Šarkauskaitei, atsakovo atstovei Elinai Petrauskaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja S. R. kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1-9), prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2017 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-318(00175) ,,Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos pilietei S. R.“ (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos S. R. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Nurodo, kad UAB „Insoliacija“ (toliau – ir bendrovė) aktyviai vykdyti veiklą pradėjo nuo 2016 m., teikė informacinių technologijų (toliau – IT) paslaugas Lietuvoje, vėliau pradėjo teikti personalo atrankos ir nuomos paslaugas; šių paslaugų teikimas iki šiol yra pagrindinė bendrovės vykdoma veikla. 2016 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. bendrovės akcininkė S. P. bendrovės akcijas lygiomis dalimis pardavė I. K., V. K. ir pareiškėjai S. R.. Pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 30 d. ir 2016 m. rugsėjo 5 d. sutartimis įsigijo 16 000 bendrovės paprastųjų vardinių 1 Eur nominalios vertės akcijų, t.y. 1/3 bendrovės įstatinio kapitalo. 2016 m. spalio 4 d. naujųjų akcininkų sprendimu numatytas naujas bendrovės valdymo organas – valdyba, paskirti valdybos nariai. Kadangi pareiškėja bendrovėje taip pat ketino eiti administracijos direktorės pareigas, 2016 m. spalio 5 d. su pareiškėja sudaryta darbo sutartis. Pareiškėja siejo savo ateitį su veikla bendrovėje ir gyvenimu Lietuvoje, todėl 2016 m. lapkričio 22 d. Departamentui pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo skubos tvarka. Pareiškėja, pateikusi prašymą, nuotoliniu būdu rūpinosi bendrovės veikla ir vykdė savo kaip bendrovės akcininkės pareigas, tai patvirtina sėkmingi bendrovės veiklos rezultatai. Pareiškėja buvo informuota, kad jos prašymas bus nagrinėjamas bendra tvarka. 2017 m. sausio 25 d. pareiškėjai pateiktas Departamento pranešimas Nr. (15/4-18)10K-3876, kuriuo nurodyta ne vėliau kaip iki 2017 m. vasario 10 d. asmeniškai atvykti į apklausą Departamente. Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 84.2 punkte numatyta teise, pateikė Departamentui prašymą jos apklausą atlikti Lietuvos Respublikos konsulinėje įstaigoje (ambasadoje), esančioje Rusijos Federacijoje. Minėtas pareiškėjos prašymas nemotyvuotai patenkintas nebuvo, todėl 2017 m. vasario 9 d. pareiškėja atvyko į apklausą Departamento patalpose. Pareiškėjai buvo nurodyta raštu atsakyti į formalius klausimus, nereikšmingus faktus buvo reikalaujama žinoti atmintinai. Pareiškėja pateikė papildomų įrodymų ir paaiškinimų, pagrindžiančių jos Lietuvoje vykdomos veiklos teisėtumą bei atitikimą Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) keliamiems reikalavimams, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta ir Departamentas Sprendimu atsisakė pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi). Sprendimas grindžiamas tuo, kad pareiškėjos kartu su prašymu pateikti dokumentai nepatvirtina, kad bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo realiai vykdė veiklą Lietuvoje ir šioje bendrovėje faktiškai dirba Įstatymo reikalaujamas skaičius darbuotojų; pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės veiklą ir joje dirbančius darbuotojus, todėl laikytina, kad bendrovė yra fiktyvi. Pareiškėja kartu su prašymu ir vėliau Departamentui pateikė bendrovės su klientais sudarytas sutartis, mokėjimus pagrindžiančius įrodymus, bendrovės finansinius dokumentus, verslo planus, vykdomos bendrovės veiklos aprašymus ir kitus su bendrovės veikla susijusius dokumentus, iš kurių matyti, kad bendrovė ne mažiau kaip 6 pastaruosius mėnesius realiai vykdė veiklą, t. y. teikė IT ir personalo atrankos bei nuomos paslaugas, gavo pajamas, uždirbo pelną, samdė darbuotojus, mokėjo mokesčius valstybei, todėl negalima daryti išvados, kad bendrovė yra fiktyvi bei realiai nevykdė ir nevykdo jokios veiklos. Bendrovės klientų veiklos adresų sutapimas, sutarčių sudarymas, kitų sprendimų priėmimas bendrovės akcininkams nesant fiziškai Lietuvoje ar užsieniečių vadovavimas įmonėms, kurioms bendrovė teikė paslaugas, nepatvirtina bendrovės veiklos fiktyvumo, nėra draudžiama užsieniečiams vykdyti veiklą Lietuvoje ar sudaryti sutartis nuotoliniu būdu. Bendrovė gauna iš Honkonge įsikūrusios įmonės užsakymus, tai paneigia Departamento prielaidas, kad šis sandoris susijęs su mokestinėmis lengvatomis. Bendrovė yra sudariusi nuomos sutartį su UAB „Renegus“ dėl patalpų įrengimo (duomenys neskelbtini), Vilnius. Remonto darbai užtruko, todėl bendrovė šiuo metu yra įsikūrusi kitose nuomojamose patalpose (duomenys neskelbtini), Vilnius, kur įrengta iškaba, yra reikiamos darbo priemonės. Departamentas į pareiškėją dėl papildomos informacijos pateikimo nesikreipė, į pareiškėjos pateiktus dokumentus nebuvo atsižvelgta. Apklausa atlikta formaliai, nesiekiant bei nesuteikiant pareiškėjai realios galimybės pateikti ir paaiškinti jos žinomą informaciją apie bendrovės veiklą. Tai, kad per apklausą kartu su kitais bendrovės akcininkais pareiškėja nenurodė tikslaus bendrovės nuosavo kapitalo dydžio, nepaneigia fakto, kad pareiškėja vykdo akcininkės pareigas ir neįrodo bendrovės fiktyvumo. Departamentas nepagrįstai abejoja dėl bendrovės veiklos teisėtumo ir realumo, remdamasis bendrovės ir UAB „Ekofotonas“ panašumu, apie bendrovės ir UAB „Ekofotonas“ ryšius nebuvo klausiama, ryšiai nebuvo slepiami. Departamentas, priimdamas Sprendimą, nesilaikė teisės aktuose įtvirtinto gero administravimo ir objektyvumo principo, netinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti. Sprendime nepagrįstai teigiama, kad pareiškėja realiai nevykdė jokios veiklos bendrovėje, o jos atvykimo į Lietuvą tikslas nėra teisėtos veiklos vykdymas. Akcininkai, įskaitant pareiškėją, bendrai įsigiję 100 proc. bendrovės akcijų, nusprendė veikti pagal sutartą verslo planą ir objektyviai įvertinti, ar Lietuvoje galima išplėtoti bendrovės veiklą tokiu mastu, kad būtų galimybė persikelti dirbti į Lietuvą ar šį verslą valdyti nuotoliniu būdu. Viskam vykstant geriau ir greičiau nei planuota, bendrovės akcininkai nusprendė nedelsti ir ėmėsi konkrečių veiksmų dėl dar aktyvesnės verslo plėtros ir persikėlimo į Vilnių. Sprendimai buvo priimami laisva forma, kaip tai įprasta bendrovių veikloje, el. būdu (el. paštu, skype, viber programėlėmis), telefonu ir nesiekiant specialiai kurti fiktyvių raštų. Bendrovė pasiekė veiklos rezultatų: darbuotojų skaičius išaugo dvigubai, šiuo metu dirba 7 Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių bendras darbo užmokesčio fondas siekia beveik 3 500 Eur į mėnesį; pasirašyta sutarčių dėl bendrovės paslaugų su Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis, kurių pajamos turėtų siekti 200 000 Eur; pasiektas 2016 m. grynasis pelnas – 13 600 Eur, pelno mokesčio priskaičiuota beveik 2 500 Eur. Pareiškėja kartu su kolegomis užsiėmė ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvoje – dirbti bendrovėje ir plėtoti jos veiklą. Aplinkybė, kad darbo sutartis su pareiškėja buvo pasirašyta ir įsteigta valdyba bei paskirti jos nariai pareiškėjai ir kitiems akcininkams realiai nesant Lietuvoje nepagrindžia fakto, kad pareiškėja kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo metu neužsiėmė teisėta veikla Lietuvoje. Darbo sutartį pasirašyti nuotoliniu būdu nėra draudžiama, pareiškėja darbo sutarties pagrindu pradės dirbti tik gavus leidimą laikinai gyventi. Pareiškėja kartu su prašymu pateiktame išvykų sąraše aiškiai nurodė, kad sutarties sudarymo metu Lietuvoje nebuvo. Teisės aktai neįpareigoja užsieniečio, pateikusio prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, kreiptis dėl nacionalinės vizos išdavimo ir po prašymo pateikimo būti Lietuvoje. Departamentas nenagrinėjo visų pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių dokumentų ir dėl jų Sprendime nepasisakė, todėl nepagrįstai konstatavo, kad bendrovės veikla yra fiktyvi, o pareiškėja neva nevykdė teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje. Departamentas Sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad bendrovėje visą darbo laiką nedirba ne mažiau kaip trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir todėl bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų reikalavimų. Prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo metu bendrovėje dirbo 3 darbuotojai, šiuo metu bendrovėje dirba 7 darbuotojai. Bendrovės vykdoma veikla (personalo nuoma) visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, nuomojami bendrovės darbuotojai neprivalo lankytis bendrovės biure ir žinoti kitų bendrovės darbuotojų ar kitų panašių aplinkybių, nes nuolat dirba pas bendrovės klientus pagal bendrovės su klientais (darbo naudotojais) sudarytas paslaugų teikimo sutartis. Darbuotojais Įstatymo 45 straipsnio prasme laikytini ir tie darbuotojai, kurie dirba pagal Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepimu į skundą (II t., b. l. 1-9) su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėja 2016 m. lapkričio 22 d. tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – Migracijos valdyba) pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi skubos tvarka. Kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėja pateikė savo asmens tapatybę įrodančius dokumentus, UAB „Insoliacija“ sudarytas sutartis, kitus dokumentus. Nagrinėjant pareiškėjos dokumentus, Departamentui kilo pagrįstų abejonių dėl UAB „Insoliacija“ fiktyvumo bei pareiškėjos ketinimų vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje realumo, todėl Departamentas 2017 m. sausio 25 d. išsiuntė pareiškėjai kvietimą iki 2017 m. vasario 10 d. atvykti apklausai bei papildomų dokumentų pateikimui, todėl ne tik suteikė pareiškėjai galimybę pasisakyti, užpildant apklausos lapus dėl jos teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje, bet ir 2017 m. vasario 15 d. priėmė papildomus dokumentus. Peržiūrėjus gautus dokumentus buvo nustatyta, kad dalis jų jau buvo pateikta anksčiau, dalis jų nepatvirtina UAB „Insoliacija“ atitikimo Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams, kadangi jie buvo sudaryti jau po pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi, o likusią dalį Departamentas įvertino ir vertinimą pateikė ginčijamame Sprendime. Departamentui pagrįstos abejonės dėl UAB „Insoliacija“ teisėtos veiklos kilo dėl bendrovės panašumų su kita įmone, kurioje teisėtos veiklos vykdymo pagrindu leidimus laikinai gyventi siekė gauti 9 užsieniečiai (3 akcininkai ir 6 valdybos nariai) – UAB „Ekofotonas“, nes bendrovės įsteigtos 5 dienų skirtumu, vienodas įstatinis kapitalas, registruotos tuo pačiu adresu (laikino veiklos vykdymo adresas taip pat tas pats), identiška valdymo organų struktūra, beveik vienodo dydžio nuosavas kapitalas, pinigai balanse ir pardavimo pajamos, nė viena bendrovė neturi ilgalaikio turto, deklaruojamas iš esmės tų pačių paslaugų teikimas (IT paslaugos ir personalo nuoma), UAB „Ekofotonas“ teikė (teikia ar teiks) paslaugas mažiausiai 5 toms pačioms įmonėms kaip ir bendrovė, t. y. UAB „SIDC LT“, UAB „Tarptautinis edukacijos centras“, UAB „CreditFirm“, UAB „Gustum“, Honkongo įmonei Dempshire Corporation Limited. Abejonių kėlė ir tai, kad Honkongo įmonė nusprendė bendradarbiauti su dviem Lietuvos Respublikoje registruotomis, ypač mažomis bendrovėmis, kurios abi pagal sutartis teiks IT paslaugas, kad į abiejų bendrovių banko sąskaitas minėta Honkongo įmonė 2016 m. rugsėjo pabaigoje pervedė po daugiau nei 50 000 Eur iš Latvijos Respublikos banke esančios sąskaitos už dar nesuteiktas paslaugas. Google paieškos sistemoje nepavyko rasti Honkongo įmonės internetinės svetainės, informacijos apie šios įmonės veiklą. Tai, kad Honkongo įmonė atsidariusi sąskaitą Latvijoje, bet neturi ten filialo, atstovybės, nereiškia, kad ta įmonė realiai užsiima kokia nors veikla. Departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateikti dokumentai ir papildomai pateikti dokumentai savaime nepatvirtina ne mažiau kaip 6 pastaruosius mėnesius iki minėto užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo bendrovės veiklos realumo, dokumentais tik siekiama imituoti bendrovės vykdomą veiklą, t. y. bendrovės veikla ir finansinės atskaitomybės rezultatai iš esmės grindžiami besidubliuojančiomis paslaugomis, kurias toms pačioms įmonėms teikė ir UAB „Ekofotonas“, bei su Honkongo įmone sudaryta didelės apimties sutartimi, pagal kurią paslaugos dar net nebuvo suteiktos. Nėra duomenų, kas realiai teikė bendrovės paslaugas pagal pateiktas sutartis su UAB „SIDC LT“, UAB „Tarptautinis edukacijos centras“ ir UAB „CreditFirm“, kadangi iki 2016 m. rugpjūčio 23 d. bendrovėje, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) informacinės sistemos duomenis, dirbo tik A. S., iki 2016 m. lapkričio mėnesio dirbęs ne visą darbo laiką (2016 m. rugpjūčio 23-26 d. buvo įdarbintos trys darbuotojos, tačiau jos buvo išnuomotos kitoms įmonėms). Aplinkybė, jog bendrovėje įdarbinti darbuotojai formaliai šioje įmonėje gauna darbo užmokestį, savaime nepatvirtina, kad UAB „Insoliacija“ atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Todėl Departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad UAB „Insoliacija“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, ir pareiškėjai leidimas laikinai gyventi negali būti išduotas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu. Pateiktos sutartys, sąskaitos faktūros savaime nepatvirtina realios įmonės veiklos vykdymo – turi būti vertinamas pateiktų dokumentų turinys ir kitos susijusios aplinkybės. UAB „Insoliacija“ yra trys akcininkai – pareiškėja, jos sutuoktinis bei dar vienas asmuo, kurie taip pat pateikė prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi. Bendrovėje taip pat yra sudaryta valdyba iš 6 asmenų užsieniečių, kurie kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi, tačiau Departamentui nebuvo pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių, kad minėti asmenys, kaip teigia pareiškėja skunde, yra IT specialistai, todėl pareiškėjos skundo teiginiai šiuo aspektu yra deklaratyvūs ir neatitinkantys tikrovės, laikytina, kad pareiškėja neturi tinkamos kvalifikacijos ir patirties užsiimti šia veikla. Departamentas surinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja, siekdama gauti leidimą laikinai gyventi, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis: pateikė dvi akcijų pirkimo sutartis, kurios buvo sudarytos Vilniuje, tačiau pareiškėjos tuo metu Lietuvoje nebuvo; pateiktas 2016 m. spalio 4 d. Vilniuje priimtas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, priimtas trijų UAB „Insoliacija“ akcininkų, kurie taip pat tuo metu Vilniuje nesilankė. Su bendrovės akcininkais ir valdybos nariais Vilniuje buvo sudarytos darbo sutartys tuo metu, kai jų nebuvo Lietuvos Respublikoje. Migracijos valdyba 2017 m. sausio 25 d. nuvyko adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), patikrinti, ar bendrovė vykdo veiklą. Buvo rastos patalpos, ant kurių durų yra lentelė su pavadinimu „Insoliacija“, tačiau patalpų nepavyko apžiūrėti, kadangi biure nieko nebuvo. Pateiktose bendrovės darbuotojų, Lietuvos Respublikos piliečių, kurie yra nuomojami kitoms įmonėms, darbo sutartyse nėra nuostatos dėl darbuotojų laikinojo įdarbinimo (nuomos). UAB „Gustum“ išnuomotos darbuotojos UAB „Insoliacija“ jokių funkcijų nevykdo, o realiai darbą atlieka kitoje bendrovėje; pagal pateiktus dokumentus UAB „Gustum“ padengia visas su išnuomoto darbuotojo išlaikymu susijusias išlaidas, kurias perveda iš savo lėšų pareiškėjos įmonei, kuri iš gautų pagal sutartį lėšų ir išmoka savo darbuotojams atlyginimą. Todėl, Departamento vertinimu, tokia situacija, kai bendrovėje įdarbinti darbuotojai iš tikrųjų dirba ir funkcijas atlieka kitoje įmonėje, neatitinka įstatymų leidėjo tikslų ir negali būti pripažinta tinkamu Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų aiškinimu, darbuotojai turi būti įdarbinti ir dirbti pačioje įmonėje, o ne būti komandiruojami. Įmonė gali verstis personalo nuoma, tačiau išskyrus papildomus nuomojamus darbuotojus, įmonėje, siekiant atitikti tuo metu galiojusios Įstatymo redakcijos reikalavimus, turi dirbti ne mažiau trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat gyvenančių užsieniečių, kurių pagrindinis darbas ir funkcijų atlikimas yra bendrovėje, kuri juos įdarbino, o ne bendrovėje, kuriai jie buvo išnuomoti. Nurodytų aplinkybių visuma leido daryti pagrįstą išvadą, kad egzistuoja ne vienas Aprašo 100 punkte įtvirtintas veiksnys, dėl kurio gali atsirasti pagrindas manyti, kad bendrovė yra fiktyvi: pateikti bendrovės steigimo dokumentuose nurodytos vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentai neįrodo, kad ši bendrovė realiai vykdo veiklą (Aprašo 100.4 punktas), bendrovė neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, kurios reikalingos pateiktuose bendrovės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti (Aprašo 100.6 punktas), yra kitų požymių, kad bendrovė yra fiktyvi (Aprašo 100.12 punktas). Įvertinus pareiškėjos nesąžiningumą, piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra, Departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė. Aplinkybė, kad pareiškėja yra UAB „Insoliacija“ akcininke, nepaneigia pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmės – surinktų duomenų visuma patvirtina, kad pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o abejonės dėl pareiškėjos atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo yra pagrįstos.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė skundo reikalavimus palaikė, prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad įstatymai leidžia darbuotojus įdarbinti pagal laikinojo įdarbinimo sutartis. Šiuo atveju būtent UAB ,,Insoliacija“ teko pareiga mokėti darbuotojams darbo užmokestį, užtikrinti jiems socialines garantijas. Pareiškėja nusprendė įsigyti bendrovės akcijų susipažinusi konferencijoje Rusijoje su buvusia akcininke S. P., atsižvelgdama į palankias verslo sąlygas Lietuvoje. Rado naujų klientų, reikėjo naujos darbo jėgos, todėl kalbino pažįstamus, buvo pažadėta, kad galės dalyvauti bendrovės valdyme, gauti dalį bendrovės pajamų. Pareiškėja turi vadybos bakalauro išsilavinimą, pagal darbo sutartį turėtų dirbti administracijos vadove. Pareiškėjos apklausa buvo atlikta formaliai. Atsakovo atstovė su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėja iki tapimo akcininke nė karto nebuvo atvykusi į Lietuvą, atvyko tik pateikti prašymą gauti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėja teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, duomenų visuma patvirtina, kad bendrovė fiktyvi. Bendrovėje įdarbinti darbuotojai realiai bendrovėje nedirbo, jų įdarbinimo būdas neatitiko Įstatymo reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
byloje kyla ginčas dėl Departamento 2017 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-318(00175) ,,Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos pilietei S. R.“, kuriuo pareiškėjai atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi.
Pareiškėja 2016 m. lapkričio 22 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (II t., b. l. 34-45). Prašyme nurodė, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, prašymą grindė tuo, kad ji yra Lietuvoje įregistruotos UAB ,,Insoliacija“ akcininkė, kuriai nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, pateikė savo paso kopiją, Juridinių asmenų registro išrašą su duomenimis apie UAB ,,Insoliacija“, UAB ,,Insoliacija“ įstatų kopiją, bendrovės banko sąskaitos išrašą, sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius, sutartis dėl paslaugų teikimo, 2016 m. rugpjūčio 30 d. ir 2016 m. rugsėjo 5 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kitus dokumentus (II t., b. l. 47-141).
Departamentas kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą (toliau – Migracijos valdyba) dėl UAB ,,Insoliacija“ veiklos patikrinimo. Migracijos valdyba atliko patikrinimą ir 2017 m. vasario 17 d. raštu Nr. 10-S-30962(1.46-10-27) pateikė Departamentui patikrinimo metu surinktus duomenis ir dokumentus (II t., b. l. 303-312).
Departamentas 2017 m. kovo 22 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi (II t., b. l. 314-322).
Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.
Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., numatė, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis: 1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo; 2) yra šios dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.
Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra sąlygos, nustatytos Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, kurios, be kitų, yra: duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas).
Sisteminis aptartų teisės aktų nuostatų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar panaikintas jau išduotas leidimas laikinai gyventi. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tik Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad atsakovo išvada, jog pareiškėja, teikdama prašymą gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, pagrįsta.
Pareiškėja, teikdama prašymą, nurodė, kad yra UAB ,,Insoliacija“ akcininkė, įsigijusi 1/3 bendrovės įstatinio kapitalo, 16 000 Eur vertės bendrovės akcijų, pateikė 2016 m. rugpjūčio 30 d. ir 2016 m. rugsėjo 5 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (II t., b. l. 75-78), 2016 m. spalio 4 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, kuriuo pareiškėja kartu su kitais bendrovės akcininkais nusprendė įsteigti bendrovėje valdybą, susidedančią iš 6 narių ir paskirti jos narius (II t., b. l. 79), 2016 m. spalio 5 d. sudarytą darbo sutartį, pagal kurią ji UAB ,,Insoliacija“ priimama dirbti administracijos direktore, pradeda dirbti pagal darbo sutartį nuo leidimo laikinai gyventi gavimo dienos (II t., b. l. 257-265). Iš byloje esančio pareiškėjos kartu su prašymu pateikto išvykų sąrašo, Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimų sąrašo (II t., b. l. 292) matyti, kad minėtų sutarčių sudarymo metu, visuotinio bendrovės akcininkų susirinkimo metu pareiškėjos Lietuvos Respublikos teritorijoje nebuvo, nors minėtuose dokumentuose nurodyta jų sudarymo vieta – Vilnius.
Pareiškėjos pateiktame įmonės veiklos aprašyme nurodyta, kad UAB ,,Insoliacija“ užsiima informacinių technologijų, aukštos kvalifikacijos specialistų paieška, techninio personalo nuoma (II t., b. l. 81-84), pateikė bendrovės sudarytas sutartis dėl IT paslaugų teikimo su kitomis bendrovėmis, pvz., 2016 m. spalio 27 d. sutartį su UAB T3M-16 dėl konsultacijų IT klausimais, serverių priežiūros, sistemų administravimo ir saugumo užtikrinimo (pagal poreikį) (II t., b. l. 234-235). Iš UAB ,,Insoliacija“ banko sąskaitos išrašo (II t., b. l. 171) matyti, kad minėtas klientas pervedė UAB ,,Insoliacija“ 4 800 Eur pagal sutartį. Iš VSDFV 2016 m. lapkričio 24 d. duomenų apie UAB ,,Insoliacija“ dirbusius asmenis (II t., b. l. 151) matyti, kad įmonėje buvo 4 darbuotojai: direktorius A. S., kuris, kaip pats patvirtino papildomame paaiškinime apie bendrovės veiklą (II t., b. l. 278-283), užsiima įmonės administravimu, buhalterine apskaita, darbų sauga, sutarčių pasirašymu ir kitais administraciniais reikalais, Ž. B. (nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d.) – pakuotoja, N. Š. (nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d.) – vairuotoja, A. G. (nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d.) – konditerė (II t., b. l. 239-251), kurios pagal bendrovės sudarytas sutartis dėl personalo nuomos darbines funkcijas vykdė kitose įmonėse. Departamentas iš pareiškėjos bei kitų bendrovės akcininkų V. K., I. K. apklausų nustatė, kad, jų teigimu, už IT paslaugų teikimą buvo atsakinga ankstesnė bendrovės akcininkė S. P., kuri taip pat A. S. sutuoktinė, bet ji nei bendrovėje, nei Lietuvos Respublikoje niekuomet nedirbo. Todėl nėra aišku, kas iki pareiškėjos prašymo leidimo laikinai gyventi padavimo UAB ,,Insoliacija“ teikė IT paslaugas, kadangi bendrovėje dirbančių žmonių, dirbusių IT srityje, nebuvo, pati pareiškėja pagal darbo sutartį, pagal kurią ji nebuvo pradėjusi dirbti, turėjo dirbti administracijos direktorės pareigose, nurodė, kad turi vadybos srities aukštąjį išsilavinimą (III t., b. l. 1).
Teismo vertinimu, pagrįstų abejonių dėl įmonės veiklos realumo IT paslaugų srityje Departamentui sukėlė ir UAB ,,Insoliacija“ 2016 m. rugpjūčio 23 d. sutarties su Honkongo bendrove Dempshire Corporation Limited (II t., b. l. 193-200) sudarymas ir vykdymo aplinkybės. Departamentas nustatė, kad minėta Honkongo bendrovė tokio pat pobūdžio sutartį sudarė su kita bendrove – UAB ,,Ekofotonas“, kurios dalyviai užsieniečiai taip pat pateikė prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi, bendrovei už dar neatliktas paslaugas buvo pervesta 53 470 Eur suma iš sąskaitos, esančios Latvijos Respublikoje (II t., b. l. 169). Departamentas, naudodamasis interneto paieškos sistemomis, nerado jokių duomenų apie minėtos Honkongo bendrovės veiklą. Departamento abejonių pagrįstumą dėl sutarties su minėta Honkongo bendrove tikrumo patvirtina ir atsakovo į bylą pateiktas Departamento tarnautojų susirašinėjimas su Honkongo bendrovės Dempshire Corporation Limited atstovais elektroniniu paštu dėl UAB ,,Insoliacija“ veiklos ir sutarties vykdymo bei Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tarnautojo atsakymas, kad elektroninio pašto adreso, iš kurio buvo siųsti elektroniniai laiškai prisistatant Honkongo bendrovės Dempshire Corporation Limited atstovu, domeno vardas registruotas Australijoje, o WEB svetainė šiam adresui patalpinta Rusijoje, įmonėje, kuri yra Maskvoje (III t., b. l. 29-41).
Departamentas, be kita ko, nustatė UAB ,,Insoliacija“ ir UAB ,,Ekofotonas“ veiklos panašumus: bendrovės įsteigtos 5 dienų skirtumu, vienodas įstatinis kapitalas, registruotos tuo pačiu adresu, identiška valdymo organų struktūra, beveik vienodo dydžio nuosavas kapitalas, pinigai balanse ir pardavimo pajamos, nė viena bendrovė neturi ilgalaikio turto, deklaruojamas iš esmės tų pačių paslaugų teikimas, UAB ,,Ekofotonas“ teikė, teikia ar teiks paslaugas mažiausiai 5 toms pačioms įmonėms kaip ir UAB ,,Insoliacija“. Departamentas yra gavęs UAB ,,Ekofotonas“ direktoriaus, 3 akcininkų ir 6 valdybos narių prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi. Departamentui buvo pateikta 2016 m. lapkričio 2 d. sutartis su UAB ,,GCERT BALTIC“ dėl biuro patalpų subnuomos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau tai laikinas bendrovės veiklos vykdymo adresas, kuriame įrengta tik viena darbo vieta. Tuo tarpu pagal pareiškėjos pateiktą 2016 m. rugsėjo 21 d. su UAB ,,Renegus“ sutartį dėl biuro patalpų nuomos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (II t., b. l. 219-221), išnuomotose patalpose bendrovė veiklos nevykdo, patalpų remontas pagal minėtą sutartį turėjo būti atliktas iki 2017 m. sausio 31 d., tačiau neatliktas iki Sprendimo priėmimo (2017 m. kovo 22 d.). Bendrovė nuo 2015 m. gruodžio 9 d. iki 2016 m. rugsėjo 21 d. buvo registruota adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o šiuo adresu, pagal pareiškėjos pateiktą su skundu laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą (I t., b. l. 80-83) buvo registruotos iš viso penkios laikinojo įdarbinimo bendrovės. Iš minėto sąrašo taip pat matyti, kad laikinojo įdarbinimo paslaugas teikia ir UAB ,,Ekofotonas“ adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame turėtų būti vykdoma UAB ,,Insoliacija“ veikla pagal anksčiau minėtą patalpų nuomos sutartį.
Teisėjų kolegijos vertinimu, visų šių aplinkybių visuma sudaro pagrįstą pagrindą abejoti, ar įmonė iš tiesų užsiima pareiškėjos deklaruota IT paslaugų teikimo veikla. Nors pareiškėja pateikė įmonės išrašytų sąskaitų-faktūrų, kasos pajamų orderių kopijas, kurios turėtų patvirtinti paslaugų teikimą, teismui pateikė 2017 m. kovo 20 d. antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (I t., b. l. 81-86), šie dokumentai nepaneigia prieštaringų faktų apie įmonės veiklą ir pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos atsakovui teiktos informacijos tikrumo bei realios bendrovės veiklos vykdymo pareiškėjos deklaruotose srityse pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.
Teismo vertinimu, Departamentas pagrįstai nustatė, kad bendrovė Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų neatitiko tuo aspektu, kad bendrovėje visą darbo laiką realiai nedirbo ne mažiau kaip trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Nors pagal VSDFV informacinės sistemos 2016 m. lapkričio 24 d. duomenis matyti, kad UAB ,,Insoliacija“ buvo 4 darbuotojai (II t., b. l. 151), tačiau tiesiogiai susijusia su bendrovės deklaruota ir steigimo dokumentuose nurodyta veikla užsiėmė tik vienas jų – direktorius A. S., buvęs atsakingas už įmonės administravimą, buhalterinę apskaita, darbų saugą, sutarčių pasirašymą ir kitus administracinius reikalus (II t., b. l. 278-283). Tuo tarpu kiti darbuotojai: Ž. B. – pakuotoja, N. Š. – vairuotoja, A. G. – konditerė (II t., b. l. 239-251), realios veiklos, susijusios su bendrovės steigimo dokumentuose numatytų veiklos rūšių vykdymu neatliko, jos pagal bendrovės sudarytas sutartis dėl personalo nuomos darbines funkcijas vykdė kitose įmonėse (pvz., UAB ,,Gustum“). Teismo vertinimu, Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata dėl reikalavimo įmonėje įsteigti ne mažiau kaip tris darbo vietas, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, pirmiausia sietina su įstatymo leidėjo siekiu sugriežtinti fiktyvių įmonių, narystės kuriose pagrindu prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi teikiantys užsieniečiai tik formaliai siekia atitikti Įstatymo reikalavimus, kontrolę. Teismas pripažįsta, kad UAB ,,Insoliacija“ turi teisę užsiimti laikinojo įdarbinimo įmonės veikla, sudaryti sutartis dėl personalo nuomos, tačiau bendrovės atitikimo Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams prasme, be laikinai įdarbintų asmenų, kurie darbines funkcijas vykdo kitose bendrovėse pagal laikinojo įdarbinimo įmonės su jomis sudarytas sutartis, bendrovėje turėtų būti įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos būtent bendrovės steigimo dokumentuose nustatytai veiklai vykdyti, pvz., nagrinėjamu atveju – IT paslaugoms teikti ar personalo nuomos, žmogiškųjų išteklių paieškos paslaugoms teikti. Pažymėtina, kad pagal Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo 9 straipsnį įdarbinimo įmonės draudžia laikinuosius darbuotojus valstybiniu socialiniu draudimu Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, todėl minėtos darbuotojos ir buvo įtrauktos į VSDFV informacinės sistemos duomenų bazę kaip UAB ,,Insoliacija“ darbuotojos, tačiau nagrinėjamu atveju tai nesudaro pagrindo teigti, kad įmonė šiuo aspektu atitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, nors Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo misterijos ir nenustatė esminių Darbo kodekso pažeidimų UAB ,,Insoliacija“ veikloje.
Pagal Aprašo 100 punktą, jeigu leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas užsieniečiui Įstatymo 45 straipsnyje nustatytais pagrindais, tai įgaliotas Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas turi įvertinti, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra šis užsienietis, yra fiktyvi. Veiksniai, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad įmonė yra fiktyvi, yra: pateikti įmonės steigimo dokumentuose nurodytos vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentai neįrodo, kad ši įmonė realiai vykdo veiklą (pavyzdžiui, įmonė už suteiktas paslaugas negauna pajamų, nevykdo jokių finansinių operacijų) (Aprašo 100.4 punktas); įmonė neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, kurios reikalingos pateiktuose įmonės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti (pavyzdžiui, neįrengtos darbo vietos, patalpos nepritaikytos prekių laikymui, nesudaryta patalpų nuomos sutartis) (Aprašo 100.6 punktas); yra kitų požymių, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi (Aprašo 100.12 punktas). Nagrinėjamu atveju aukščiau minėtų aplinkybių visuma patvirtina, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad bendrovė, kurios akcininkė yra pareiškėja, fiktyvi.
Nustačius Aprašo 100 punkte veiksnių ir įtarus, kad įmonė buvo įsteigta ar įsigyta nesiekiant vykdyti šios įmonės steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, o siekiant užsieniečiui, kuris yra šios įmonės dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, gauti leidimą laikinai gyventi, Departamento įgaliotas tarnautojas patikrinimo metu būtiną informaciją gali gauti apklausęs užsienietį, kuris yra įmonės dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, raštu (101.1 punktas). Užsienietis, kuris yra įmonės dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, iškviečiamas ir apklausiamas raštu – užpildo Departamento ar migracijos tarnybos parengtą apklausos lapą. Gali būti apklausiami ir įmonės steigėjas (-ai), verslo ir (ar) paslaugų partneriai Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio, kuris yra įmonės dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, atsisakymas būti apklaustam asmeniškai yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė yra fiktyvi. Remiantis minėtomis Aprašo nuostatomis, teismų praktika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartis byloje Nr. A-3281-822/2015), užsieniečių apklausa pripažįstama kaip vienas pagrindinių būdų, metodų, leidžiančių įsitikinti užsieniečių tikslų realumu, taip pat padedančių nustatyti nelegalios migracijos grėsmę.
Kaip minėta, pareiškėja, teikdama prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, yra UAB ,,Insoliacija“ akcininkė, pateikė darbo sutartį, iš kurios matyti, kad po leidimo laikinai gyventi gavimo ketino dirbti bendrovėje administracijos direktore po 8 val. per dieną, 5 dienas per savaitę (II t., b. l. 257-265). Pareiškėja apklausos metu nurodė, kad už bendrovės IT paslaugų teikimą buvo atsakinga ankstesnė bendrovės akcininkė S. P., kuri niekada nedirbo nei bendrovėje, nei Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja ir kiti akcininkai negalėjo įvardinti nei bendrovės nuosavo kapitalo, nei išsamiai ir aiškiai aprašyti valdybos narių funkcijų. Departamentas nustatė, kad nė vienas iš akcininkų ir valdybos narių neturi IT srities išsilavinimo, nors teigia atvykstantys teikti IT paslaugų, pareiškėja nepateikė šias aplinkybes paneigiančių įrodymų. Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis apie bendrovę, pripažįsta, kad bendrovė nėra didelė, pagal pateiktus dokumentus, jos veikla susideda iš esmės iš dviejų sričių: IT paslaugų teikimo, personalo paieškos ir nuomos, tačiau bendrovės valdymo schema yra pakankamai sudėtinga – be akcininkų, direktoriaus, yra net 6 valdybos nariai. Taigi, teismas vertina, kad pareiškėjos prašyme ir jos apklausos metu pateikti duomenys yra prieštaringi, bendrovės akcininkai, įskaitant pareiškėją, ir valdybos nariai nėra įsitraukę į įmonės veiklą ir valdymą. Dėl nurodytų duomenų visumos teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas Sprendimu teisingai nustatė, kad pareiškėja siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, o ne gyventi ir vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka jos deklaruojamų tikslų, t. y. neatitinka tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos).
Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 ,,Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ nustato, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, kai pareiškėja neužsiėmė ir neketino užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjos tikslo bei sąlygų, sąžiningo jos siekio dirbti UAB „Insoliacija“. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja neturi ilgalaikių socialinių, ekonominių ar kitų ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Pripažintina, kad pareiškėja UAB ,,Insoliacija“ valdybos nare tapo formaliai, Departamentui pateikė dokumentus, formaliai atitinkančius Įstatymo reikalavimus, todėl yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjos atžvilgiu atsakovas pagrįstai taikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir šiuo pagrindu pagrįstai atsisakė jai išduoti leidimą laikinai gyventi.
Kadangi UAB ,,Insoliacija“ neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nevykdė steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, Departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu (užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu).
Pažymėtina, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu iš esmės yra siekiama sudaryti galimybes gauti leidimą laikinai gyventi tiems įmonių dalyviams, kurie yra įsitraukę į įmonių valdymą, aktyviai dalyvauja valdant įmonę ir priimant sprendimus jos vardu. Pavyzdžiui, remiantis suformuota teismų praktika, užsieniečiai, nesantys nuolatiniais aktyviais bendrovės dalyviais, savo, kaip akcininko funkcijas gali vykdyti per įgaliotus atstovus ar nuotoliniu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014 ir kt.). Todėl pripažintina, kad pareiškėja savo, kaip bendrovės akcininko, teises turi galimybę įgyvendinti ir negyvendama Lietuvos Respublikoje.
Teismas konstatuoja, kad skundžiamas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjos S. R. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.