Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja A. A., sekretoriaujant I. J., dalyvaujant ieškovui P. G., ieškovo atstovui advokatui R. Ž., atsakovei L. C., atsakovės atstovui advokatui A. K., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. G. ieškinį atsakovei L. C. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytoja E. B. parodė, kad tikslios datos nepamena, dirbo Telšių apskrities VPK Kriminalinės policijos skyriaus operatyvinėje grupėje ir pagal gautą iškvietimą vyko į (duomenys neskelbtini) esantį butą. Pranešime buvo nurodyta, kad butas yra aplietas iš aukščiau gyvenančios kaimynės buto. Butas buvo medinio namo pirmame aukšte. Po visą svetainę buvo sudėtos įvairaus dydžio talpos. Kambario lubos buvo iškaltos plastikinėmis lentelėmis. Negali pasakyti, ar atvažiavus vanduo lašėjo. Pranešėjui nurodžius, kad vanduo laša iš kaimynės buto, pas ją nuėjo ekspertas. Grįžęs nurodė, kad patikrino kaimynės butą, viskas buvo gerai. Nenustatė, iš kur laša vanduo.

Liudytojas G. G. parodė, kad tikslios datos nepamena, pagal iškvietimą vyko į dviejų aukštų medinį namą. Kieme juos pasitiko nukentėjusysis, kuris įsileido į savo butą ir parodė svetainę, kurioje buvo sudėti įvairūs indai ir į juos lašėjo vanduo. Kambario lubos buvo išlinkusios ir toje vietoje lašėjo vanduo. Vanduo buvo skaidrus, jautėsi kvapas, tačiau nestiprus. Nukentėjusysis nurodė, kad butą užliejo antrame aukšte gyvenanti kaimynė. Nuėjus pas atsakovės, apžiūrėjo butą, patikrino vandens čiaupus, tualetą, nieko nesimatė. Ieškovas užtikrino, kad lašantis vanduo negalėjo susidaryti dėl lauke tuo metu buvusio drėgno oro ir kritulių. Bute dalis vamzdžių buvo tarp grindų ir perdangos pagal sieną. Kitų butų netikrino, nes virš ieškovo buto buvo tik atsakovės butas, kiti butai buvo kitoje pusėje.

Liudytojas P. K. parodė, kad pagal iškvietimą vyko į (duomenys neskelbtini) esantį butą. Vienas kambarys buvo užlietas, grindys buvo šlapios, vanduo bėgo nuo lubų. Atvykus vanduo vis dar lašėjo. Vanduo nebuvo skaidrus. Pranešėjas sakė, kad tai ne pirmas kartas. Paaiškino, kad virš jo buto yra vamzdynas, todėl vanduo ir bėga. Nuėjus patikrinti buto, iš kurio galimai laša vanduo, durų niekas neatidarė. Nekilo abejonių, kad vanduo bėgo iš viršuje esančio buto.

Liudytoja R. B. parodė, kad su ieškovu yra draugai. Jai būnant pas ieškovą namuose, svetainėje pro lubas pradėjo lašėti vanduo. Nuėjo pas atsakovę pasikalbėti, jos bute nieko įtartino nepastebėjo. Girdėjo, kaip atsakovė sakė ieškovui, kad jis gaus pakentėti iki vasaros. Per kelias dienas prilašėjo apie 3-4 litrus vandens, svetainėje buvo padėtas ne vienas indas. Iš pradžių buvo tualeto vandens kvapas, po to bekvapis. Dėl vandens įlinko lubų vidurys, nukrito apvadai. Po apliejimo bute lankėsi keletą kartų, nematė ir nežino, ar ieškovas remontavo svetainę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovui P. G. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (vokas b. l. 57). Liteko duomenimis Telšių rajono apylinkės teismo 2014-11-12 sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad atsakovė L. C., kaip įstatyminė įpėdinė, priėmė J. B., mirusio 1997-10-24, po jo mirties atsiradusį palikimą (67/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini)) faktiškai pradėjusi paveldimą turtą, valdyti.

2016-01-21 ir 2016-01-27 vandeniu buvo užpiltas P. G. priklausantis butas, (duomenys neskelbtini), numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo - kaimynė L. C. iš viršutinio buto. Telšių apskrities VPK 2016-01-21 ir 2016-02-02 nutarimais atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ieškovui priklausančio turto apgadinimo, nes nepadaryta veika, numatyta LR BK 188 str. 1 d. (turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo), ir pasiūlyta dėl turtinės žalos atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka (3-4, 5 b. l.). Ieškovui priklausančio buto (duomenys neskelbtini), remonto darbams sudaryta lokalinė sąmata 1944,99 Eur sumai pagal 2015 m. spalio mėnesio kainas (7 b. l.).

Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-808-339/2014 matyti, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2014-06-12 nutartimi patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovo P. G. ir atsakovės L. C., kuria nustatyta, kad atsakovė sumokės ieškovui 2000 Lt žalos atlyginimą dėl buto užpylimo iki 2015-04-12, t. y. 10 mėnesių kas mėnesį mokėdama po 200 Lt (vokas b. l. 21).

Iš ieškovo pateiktų patalpų priežiūros akto, pranešimų, defektinių aktų, sprendimo už akių matyti, kad laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2013 m. dėl iš buto (duomenys neskelbtini), bėgančio vandens buvo apgadintas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 55-56 b. l.).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos ir žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo atlyginti atsakingas asmuo (LR CK 6.263 str.). Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Pagal LR CK 6.266 str. 1 d. pastatų, statinių, įrenginių savininkas atsako be kaltės, t. y., šių objektų savininkas (valdytojas), privalo atlyginti žalą jeigu neįrodo, jog žala atsirado, dėl nenugalimos jėgos, ieškovo tyčios ar didelio neatsargumo (LR CK 6.270 str. 1 d.). Turto sugadinimo atveju, kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų, asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Taigi reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovas privalo įrodyti žalos faktą ir dydį bei jam priklausančio buto užpylimo židinį esant atsakovui priklausančiame bute, kuris yra virš ieškovo buto.

Iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos bei atsakovės buto plano matyti, kad ieškovui priklausantis butas, (duomenys neskelbtini), yra pirmame namo aukšte, o atsakovei priklausantis butas, (duomenys neskelbtini) – antrame namo aukšte. Vadovaujantis byloje esančia medžiaga ir šalių parodymais, nustatyta, kad ieškovo butas yra virš atsakovės buto, tačiau atsakovė nesutinka su ieškovo teiginiais, kad virš jo svetainės, kuri buvo apipilta, yra atsakovės buto tualetas ir po juo esantys kanalizacijos vamzdžiai, kurie žiemos metu užšąla ir sukelia vandens nutekėjimą į žemiau esantį butą. Pažymėtina, kad atsakovė nepaneigė ir neįrodė, kad virš ieškovo bute esančios svetainės yra ne tik jai, bet ir kitiems asmenims priklausančios gyvenamosios patalpos. Be to, atsakovė negalėjo patvirtinti, kad iš jos tualeto žemyn į pirmą aukštą einančiu vamzdžiu naudojasi kiti namo kaimynai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovės parodymai dėl jos bute esančio vamzdyno remonto yra nenuoseklūs. Iš pradžių atsakovė nurodė, kad remontas atliktas 2015 metais, tačiau po to nurodo, kad vamzdyno tvarkymo darbai atlikti 2016 metais. LR CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atsižvelgiant į tai, atsakovė siekdama paneigti, kad užpylimo šaltinis yra ne jos bute, ir vykdydama įrodinėjimo pareigą (LR CPK 178 straipsnis), turėjo teikti tai pagrindžiančius įrodymus. Nepaisant aplinkybės, kad į įvykio vietą atvykę Telšių apskrities VPK pareigūnai nenustatė žalos atsiradimo židinio, įvertinus išdėstytas aplinkybes ir tai, kad atsakovė nepateikė kitokių įrodymų, kurie paneigtų vandens patekimo iš jos buto į ieškovo užlieto buto kambarį galimybę ir vandens pratekėjimo iš jos buto faktą, nurodyti įrodymai yra pakankami nustatyti faktą, kad ieškovo svetainės kambarys buvo užpiltas iš atsakovei priklausančio buto.

Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra visiško nuostolių atlyginimo principas (LR CK 6.251 str. 1 d.). Šis principas reiškia, kad žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado (nei daugiau, nei mažiau), t. y. jam turi būti visiškai atlyginti padaryti nuostoliai. Nagrinėjamoje byloje neteisėti atsakovės veiksmai sukėlė ieškovui neigiamas pasekmes: buvo užlietos ir apgadintos ieškovui priklausančios gyvenamosios patalpos svetainės lubos, sienos ir grindys. Pažymėtina, kad 2016-01-21 ir 2016-01-26 buto užliejimo faktus patvirtino ir liudytojai, įvykis užfiksuotas fotonuotraukose. Šie faktiniai duomenys, leidžia daryti išvadą, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. ieškovui padaryta žala yra atsakovės neteisėtų veiksmų rezultatas. Kaip minėta, pastatų savininkas atsako be kaltės, t. y., šių pastato savininkas (valdytojas), privalo atlyginti žalą, jeigu neįrodo, jog žala atsirado, dėl nenugalimos jėgos, ieškovo tyčios ar didelio neatsargumo (LR CK 6.270 str. 1 d.). Kadangi pastato savininkas atsako be kaltės, atitinkamai iš jo yra priteistina žala (nuostoliai).

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (LR CK 6.249 str.).Žala turto sugadinimo atveju laikomos ne tik faktiškai patirtos remonto išlaidos, bet ir būsimo remonto kaštai, jeigu remontas dar neatliktas ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Taigi žalos faktas gali būti įrodinėjamas ir teikiant teismui būsimo remonto išlaidų paskaičiavimo sąmatas. Ieškovas pateikė teismui D. K. parengtą lokalinę sąmatą, pagal kurią kambario lubų ir grindų remontas ieškovui kainuotų 1944,99 Eur. Nors byloje pateiktos užlieto kambario fotonuotraukos, iš jų neįmanoma nustatyti, ar dėl vandens pratekėjimo padaryti žymūs sienų, lubų, parketo sugadinimai. Liudytojų parodymai taip pat nepatvirtina sąmatoje nurodytų remonto darbų atlikimo būtinumo. Be to, ieškovo kambariuose paskutinį kartą remontas atliktas 2015 metais, kas turi įtakos šalinant žalos padarymą ir jos dydžiui. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu parodė, kad prieš kreipdamasis į teismą, patirtą žalą įvertino 500 Eur, kurią atsakovė atsisakė atlyginti. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje yra įtrauktos papildomos išlaidos, kaip statybvietės ir netiesioginės išlaidos, papildomų medžiagų ir darbo užmokesčio vertė, darbuotojų atlyginimai, nuo jų paskaičiuotos įmokos, nors ieškovas nenurodė, kad yra sudaręs buto remonto sutartį, pagal kurią būtų numatytos minėtos išlaidos, darytina išvada, kad yra pagrindas mažinti ieškovui priteistinos atlygintinos žalos dydį iki 500 Eur.

Abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistos (LR CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žalos atlyginimą 500 Eur (penkis šimtus Eur).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.