- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-19
- Bylos Nr.
- 1A-532-383-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- R. D.
- Advokatai
- Georgijus Zavtrakovas
- Kategorijos
Nr.1A - 532 - 383/2007 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 1.2.14.2.1. Pranešėjas V. Vitunskas
2007 m. rugsėjo 19 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Gyčio Večersko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorui Petrui Kulbiui, gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3, 4 d.d. prie 2006-09-11 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmės dalis 6 (šeši) mėnesiai ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė 1 (vieneri) metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. D. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpas, o būtent: 2007 m. sausio mėnesį tiksliau nenustatytu laiku, tikslu pagrobti svetimą turtą, įsibrovęs į Vilkaviškio rajono savivaldybės Klausučių seniūnijai priklausantį ūkinį pastatą, esantį Rumokų kaime, Klausučių seniūnija, Vilkaviškio rajono savivaldybė ir iš jo pagrobė 200 Lt. vertės vidines šio pastato duris, ir tuo būdu viso pagrobė svetimo turto už 200 Lt.
Nors iš nuteistojo apeliacinio skundo galima suprasti, jog jis neigia kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo ir ginčija kai kurias įvykio aplinkybes, tačiau pagrindinis nuteistojo R. D. skundo motyvas yra dėl per griežtos bausmės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. D. prašo pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 12 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliantas skunde nurodo, jog jis tik duris norėjo įstatyti į kitą ūkinį pastatą, kuris taip pat priklauso seniūnijai, tas duris jis perstatė su seniūnės leidimu, jis negalvojo, kad daro nusikaltimą, todėl dienos metu visiems matant ėjo perstatinėti durų, o kai jis pamatė, kad durys netinka, tai jis 2 ar 3 dienų laikotarpyje duris parnešė ir pastatė toje pačioje vietoje. Be to, skunde nurodoma, jog jį išsivežus policijos pareigūnams į Vilkaviškio rajono PK, jam buvo liepta sakyti, kad duris jis pavogė. Taipogi, skunde nurodoma, jog teismas turi atsižvelgti į tai, kad jis sunkiai serga, plaučiuose yra auglys ir jis buvo ruošiamas operacijai, be to, teismas turi atsižvelgti ir į tai, kad jis yra dirbantis UAB „Lalcora“ - operatoriumi, taipogi, kad jis turi sugyventinę ir tris jos vaikus, kuriais jis rūpinasi ir juos išlaiko.
Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. D. apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai R. D. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskyrė jam teisingą bausmę, pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnių sankcijas, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų, dėl ko ji nėra aiškiai per griežtą. Bausmė R. D. yra paskirta teisingai.
LR BK 54 str., reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1)padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2)kaltės formą ir rūšį; 3)padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4)nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
BK 61 str. 1d. numato, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.
BK 61 str. 2d. numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir(ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Iš nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę R. D. , atsižvelgė į įstatymo nurodytas aplinkybes. Teismas įvertino tai, kad R. D. padarė tyčinę apysunkią nusikalstamą veiką (LR BK 11 str. 4 d.). Pirmos instancijos teismas teisingai nenustatė lengvinančių atsakomybę aplinkybių, kadangi nuteistasis tik iš dalies pripažino savo kaltę, nesigailėjo, tai matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo (t. 1, b.l. 128), o lengvinančiomis atsakomybę aplinkybėmis teismas gali pripažinti tik tada, kai nuteistasis visiškai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taipogi, teismas skirdamas bausmę atsižvelgė ir į tai, kad R. D. ankščiau teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, turėdamas neišnykusį teistumą, per teismo paskirtos bausmės atidėjimo laikotarpį, padarė dar vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, be to, atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis Vilkaviškio rajono savivaldybės yra charakterizuojamas neigiamai. Visa aukščiau išvardinta byloja apie tai, kad nuteistasis turi polinkį nusikalsti, jis nėra linkusi taisytis asmenybė, yra linkęs daryti tyčines savanaudiškas nusikalstamas veikas, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė. Tokiu būdu, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas, skirdamas bausmę, jos skyrimą motyvavo, nurodė kodėl būtent skiriama reali laisvės atėmimo bausmės (LR BK 56 str.), o ne švelnesnė bausmės rūšis, t.y. bauda, areštas ar laisvės apribojimas, o būtent, teismo nuomone, LR BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgus į asmenybę, į ankstesnius teistumus, į nenorą taisytis. Teismo nurodyti argumentai abejonių nekelia. Teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja. Teismas skyrė bausmę, nepažeidęs BK 54 str., reglamentuojančio bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų. Teismas nurodė, kodėl nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti LR BK 62 str. ir skirti švelnesnę bausmę, nurodydamas, kad nuteistasis LR BK 27 str. pagrindu yra laikytinas recidyvistu. Kolegija konstatuoja, jog teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę, už padarytą nusikalstamą veiką, kurios dydis parinktas žymiai žemesnis negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl paskirtoji bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, švelninti nuteistajam bausmę įstatyminio pagrindo nėra. Be to, tai, kad nuteistasis turi darbą, nėra pagrindinis faktorius, skirti asmeniui bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Taipogi, skundo motyvas, kad jis turi sugyventinę ir rūpinasi jos trimis vaikais yra nepagrįstas, nes pagal turimus duomenis, nuteistasis jau kurį laiką su sugyventine negyvena, jos vaikais nesirūpina, o atvirkščiai savo neigiamu elgesiu terorizuoja savo sugyventinę V. P. , už tai, kad ji su nuteistuoju nenori daugiau bendrauti. Tai patvirtina išduota seniūnijos charakteristika.
Visi apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo R. D. apeliacinį skundą atmesti.