Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-06-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-171-598/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-11
Bylos Nr.
II-171-598/2018
Teisminio proceso Nr.
4-17-3-00048-2018-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Banga Bartkienė
Pažeidėjas
V. B.
Nukentėjusysis
A. Š.
Advokatai
Aleksandras Jokūbauskas, Dalia Barkauskienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-171-598/2018
Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00048-2018-8
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.10.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. birželio 11 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Banga Bartkienė,sekretoriaujant Sidonai Valatkevičienei,

dalyvaujant pareiškėjui (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) V. B., jo atstovei advokatei Daliai Barkauskienei,

pareiškėjai (nukentėjusiajai) A. Š., jos atstovui advokatui Aleksandrui Jokūbauskui,

institucijos, surašiusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau - Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK) atstovui V. F.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. ir nukentėjusiosios A. Š. skundus dėl Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK 2018-02-26 nutarimo Nr. 61-ANR_N-454-2018.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) V. B. pateiktame skunde prašo panaikinti 2018-02-26 priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 61-ANR_N-454-2018. Nurodo, kad 2018-02-26 nutarimu jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį ir paskyrė 235 Eur baudą bei įpareigojo atlyginti A. Š. 141,30 Eur žalą. Atliekant tyrimą, nebuvo atsižvelgta į liudytojų parodymus. 2017-09-05 apie 17 val., būdamas savo namo kieme, išgirdo triukšmą ir šunų lojimą šalia namų valdos. Pats voljeruose laiko tris foksterjerų šunis, kuriuos paleidžia pasilakstyti uždaroje kiemo teritorijoje. Nubėgęs link triukšmo, pamatė, kad du jo šunys susipjovė su A. Š. vedžiojamu po kiemą palaidu šunimi. Ten jau buvo jo sutuoktinė, kuri bandė skirti šunis. Vieną šunį jis permetė per kiemo tvorą, o kitą paėmė ant rankų jo žmona, vėliau jį davė jam. Kai atitraukė šunis vienus nuo kitų, A. šuo persisukęs jai įkando. Tada ji savo šunį paleido ir šuo puolė jį, nes jis laikė savo šunį rankose. A. šuo puolė kelis kartus ir jam du kartus nesmarkiai įkando į kojas, suplėšė kelnes. Apžiūrėdamas savo tvorą, pamatė tvoros apgadinimus iš išorinės pusės, kuriuos galėjo padaryti kaimynų šuo bei gabalą betoninės tvoros, kuris buvo įstumtas į kiemo vidų ir taip atvėrė tvoroje skylę. Kaimynų šuo dažnai laksto po kaimą palaidas, anksčiau yra pastebėję tą šunį prasikasusį pro jo namų tvorą ir lakstantį kieme. Po įvykio, gerbdamas kaimyninius santykius, matydamas, kad kaimynę jos šuo dar labiau sužalojo nei jį, nesikreipė pareiškimu į teisėsaugą. Pagal jo 2017-09-13 pareiškimą iki šiol neatliktas joks tyrimas, o A. Š. pareiškimo tyrimas atliktas šališkai. Priimant nutarimą nebuvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad gailėjosi, jog jo šunys išbėgo iš aptvertos teritorijos ir kad jam nustatytas 40 proc. darbingumas. Nėra objektyvių įrodymų, kad jo šuo padarė sveikatos sutrikdymą A. Š..

Teismo posėdžio metu pareiškėjas (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) V. B. savo skundą palaikė jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad turi tris foksterjerus, kuriuos laiko(duomenys neskelbtini). Šunys laikomi voljeruose ir išleidžiami pabėgioti po sodybos teritoriją, kuri visa aptverta. 2017-09-05 apie 17 val. išgirdo triukšmą, išbėgo į gatvę, pamatė savo du šunis gatvėje: vienas buvo šalia, o kitas buvo susikibęs su Š. šunimi. Vieną savo šunį permetė per tvorą atgal į sodybą. Š. laikė savo šunį apglėbusi, jo šuns į rankas nebuvo paėmusi. Savo šunį atplėšė nuo Š. šuns, laikė jį savo rankose. Š. įkando jos pačios šuo. Š. paleidus šunį, jis sudraskė jo kelnes. Visą incidentą matė jo žmona. Mano, kad jo šunys iš sodybos galėjo išeiti per išgriuvusį tvoros pamatą, bet kada ir kas jį išgriovė, nežino. Mano, kad A. Š. skundas nepagrįstas. Š. iki įvykio savo šunį vedžiojo be pavadžio.

Šalies argumentai

Pareiškėja (nukentėjusioji) A. Š. skunde prašo panaikinti Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK 2018-02-26 nutarimą Nr. 61-ANR_N-454-2018 bei įpareigoti Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK dėl A. Š. 2017-09-05 pareiškimo pradėti V. B. atžvilgiu ikiteisminį tyrimą pagal BK 139 straipsnio 1 dalį. Nurodė, kad turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes šunų savininkai už nesunkius sveikatos sutrikdymus traukiami baudžiamojon atsakomybėn.

Teismo posėdžio metu pareiškėja (nukentėjusioji) A. Š. savo skundą palaikė jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad 2017-09-05 apie 18 val. išėjo pavedžioti savo šuns Svaro. Einant pro V. B. namus, iššoko du šunys. Ji gelbėjo savo šunį, pasilenkė pasiimti jo ir tuo metu V. B. šuo įkando į ranką. Tuo metu atbėgo R. B. ir V. B.. Kiekvienas paėmė po šunį. Ji savo šunį vedė su pavadžiu, šuniui nuplėšti galiniai raiščiai ir jis negali lakstyti. Su B. nekonfliktavo, nėra jokio tikslo juos apkalbėti. Liudytojai turi priklausomybę alkoholiui ir duoda melagingus parodymus. Kitų liudininkų draugiški santykiai su B. Ji nė su vienu liudininku nėra sukonfliktavusi. Šešuvos kaime gyvena nuo 2014 m. gruodžio mėn. B. Svaras aplojo, bet nekandžiojo. Nežino fakto, kad jos šuo būtų ką nors apkandžiojęs. Gydymas užtruko, nes kąstinės žaizdos gyja labai ilgai. Nedarbingumas buvo paimtas, kad gauti išmoką. V. B. pasiūlė 100 Eur kaip kompensaciją už sužalojimą.

Institucija, surašiusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK pateikė atsiliepimus, kuriuose prašė skundų netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą. Skunde nurodyti motyvai vertintini kaip V. B. gynybinė pozicija. Nutarimas priimtas tinkamai, ištyrus ir įvertinus visas aplinkybes.

Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau - Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK) atstovas V. F. prašė abu skundus atmesti. Paaiškino, kad A. Š. buvo įspėta dėl melagingo pranešimo, ji iš karto kreipėsi į medikus.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. S. paaiškino, kad gyvena Šešuvos kaime. A. Š. šuo visada buvo palaidas, yra ir jį užpuolęs. Įvykio, kai susipjovė šunys, nematė. Po įvykio A. Š. šuo būna su pavadžiu.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. L. paaiškino, kad A. Š. šuo lakstydavo neprižiūrėtas, yra ir jam įsikabinęs į klešnę. Girdėjo, kad A. Š. šuo susipjovė su V. B. šunimis, bet pats nematė. V. B. šunys bėgioja tik savo teritorijoje.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. P. paaiškino, kad A. Š. turi šunį, kurio elgesys neadekvatus, t. y. puldinėja žmones. Šatienės šuo jo nėra sukandžiojęs. Kai susipjovė V. B. ir A. Š. šunys, nematė, tik girdėjo kalbas, kad šunys buvo išskirti. Neteko matyti, kad bėgiotų V. B. šunys.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. K. paaiškino, kad įvykio nematė. Jis V. B. kaimynas. Po įvykio kitą dieną matė A. Š. su savo šunimi ant pavadžio, vaikštant palei V. B. tvorą, buvo panašu į provokaciją. A. Š. šuo iki įvykio lakstydavo palaidas. V. B. šunys visada prižiūrėti. Iš V. B. žodžių žino, kad A. Š. apkandžiojo jos pačios šuo. V. B. sakė, kad šunys iš teritorijos išlindo pro išgriautą blokelį tvoroje, kuris jau buvo tvoroje sutvarkytas. Yra girdėjęs, kad A. Š. šuo yra užpuolęs žmones, einančius pro A. Š. namus.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. B. paaiškino, kad 2017-09-05 17 val. ji buvo darbe parduotuvėje, kuri yra prieš namus. Pamatė, kai Svaras, t. y. A. Š. šuo, prabėgo pro jų tvorą, o po to išgirdo A. Š. balsą, kad paimti šunis. Išbėgusi iš parduotuvės, pamatė, kad du jų šunys bėgioja aplink A. Š. ir jos šunį. A. Š. atsitūpė ir apsikabino savo šunį. Jų vienas šuo bėgiojo aplink, o kitas įsikabino į šunį. Atbėgo vyras. Lakstantį šunį ji paėmė į rankas, o vyras ėmėsi kito šuns. Vyras atitraukė šunį ir nešė link vartelių. A. Š. šuo įkando A., ištrūko iš jos rankų, nusivijo V. B. ir įsikabino į klešnę. Į kurią ranką įkando, nežino. A. Š. pasišaukė šunį ir jis grįžo. A. Š. šuo buvo be pavadžio. Jų šunys išlindo iš teritorijos pro iškritusį tvoros betoninį fragmentą, kuris buvo įkritęs į teritorijos pusę. Skylę vyras užtaisė tą pačią dieną. Jų šunys kaimo žmonių nepuldinėjo. Iki įvykio A. Š. savo šunį vedžiojo be pavadžio. Jos šuo įkando Svarui į krūtinę. Kiek kartų, nežino.

Motyvuojamoji dalis

Skundai tenkintini iš dalies.

Iš administracinio nusižengimo byloje ir medžiagoje Nr. 20-AP-22786 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. Š. 2017-09-05 pareiškimu kreipėsi į Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK pareiškimu dėl šuns užpuolimo, kuriame nurodė, kad 2017-09-05 18.25 val. vedžiojo savo šunį su pavadžiu ir einant pro V. B. namus, išlindo per tvorą du jų laikomi šunys ir užpuolė ją su šuniu, perkando jai ranką dviejose vietose, kreipėsi į Kauno klinikinę ligoninę, gautas nedarbingumas. Pareiškimas Kauno apskrities VPK gautas 2017-09-06. 2017-09-11 Kauno apskrities VPK užregistruotas A. Š. pareiškimas dėl to paties įvykio, prašant pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sveikatos sutrikdymo. Vyresnysis tyrėjas V. S. tarnybiniu pranešimu kreipėsi į vyriausią tyrėją, nurodydamas, kad kadangi abiejuose pareiškimuose kalbama apie tą patį įvykį, todėl tikslinga medžiagas sujungti. Paimtas paaiškinimas iš V. B. ir R. B., kurie teigia, kad A. Š. įkando jos pačios šuo, o A. Š. šuo kelis kartus įkando V. B., suplėšydamas jo kelnes. Paimti papildomi paaiškinimai iš A. Š., kuriame nurodė, kad ji patyrė 141,30 Eur žalą. B. P. paaiškino, kad įvykio dieną A. Š. ją lydėjo iki automobilio ir savo šunį vedėsi su pavadėliu. Dokumentų ir daiktų paėmimo protokolu A. Š. pateikė turtinę žalą pagrindžiančius dokumentus. Vyresnysis tyrėjas V. S. tarnybiniu pranešimu vyriausiam tyrėjui pranešė, kad įvykio liudininkų nustatyti nepavyko. 2017-11-21 pareikalauti A. Š. medicininiai dokumentai, 2018-02-05 kreiptasi dėl kūno sužalojimo laipsnio nustatymo. Specialisto išvada Nr. G494/2018(02) nustatyta, kad A. Š. konstatuota kąstinės žaizdos kairiame dilbyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas šuns dantimis, 2017-09-05, sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. 2018-02-26 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 61-ANR_P-900-2018 ir nutarimas Nr. 61-ANR_N-454-2018, kuriuo V. B. nubaustas 235 Eur bauda su įpareigojimu atlyginti A. Š. 141,30 Eur žalą pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalį už tai, kad 2017-09-05 apie 18.25 val. Jonavos r., Šešuvos k., Panerio gatvėje A. Š. vedžiojant šunį, iš Panerio gatvės 18 namo kiemo per tvorą išlindo du šunys, priklausantys V. B., kurie užpuolė A. Š. ir vienas šuo įkando A. Š. į kairės rankos dilbį. Dėl šuns įkandimo ji kreipėsi į VšĮ Kauno klinikinę ligoninę, po suteiktos medicinos pagalbos, tęsė gydymą UAB „Aušros medicinos centre“, dėl gydymo išlaidų patyrė 141,30 Eur žalą. V. B. neužtikrino, kad jo gyvūnas nekeltų grėsmės, nepadarytų žalos asmens sveikatai bei pažeidė 2014-07-10 Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Nr. 13B-1070 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Jonavos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje taisyklių“ 44 punktą. Pateiktos įvykio vietos žemėlapio, tvoros, šuns, sužalojimų nuotraukos, išrašai iš A. Š. šuns ligos istorijos bei duomenys apie foksterjero veislės šunis.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais.

ANK 346 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinė atsakomybė kyla tam, kas pažeidžia Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktus, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.

BK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. B. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK nutarimą prašo panaikinti ir, nors tokio reikalavimo nesuformulavo, tačiau, kaip matyti iš teismo posėdžio metu duotų parodymų, kad ne jo šuo įkando nukentėjusiajai, pageidautų, kad administracinio nusižengimo teisena būtų nutraukta.

Nukentėjusioji A. Š. prašo panaikinti Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK nutarimą ir įpareigoti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Asmuo už padarytą teisės pažeidimą, atitinkantį šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal šį kodeksą, jeigu šis padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (ANK 5 straipsnio 2 dalis). Taigi, administracinė atsakomybė už ANK numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo bylą tyręs pareigūnas surinko duomenis apie A. Š. padarytą sužalojimo mąstą. Kaip matyti iš specialisto išvados, Kauno apskrities VPK gautos 2018-02-15, A. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ji, kreipdamasi į Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK, prašė pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau administracinio nusižengimo medžiagoje nėra duomenų, kad šis klausimas iš esmės būtų išspręstas (nėra procesinio sprendimo atsisakyti jį pradėti ir pan.), abu pareiškimai, kaip paduoti dėl to paties įvykio, buvo sujungti ir nagrinėjami administracine tvarka. Aplinkybės, ar šioje galimai V. B. padarytoje veikoje nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, netirtos.

ANK 592 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pradėjus administracinio nusižengimo teiseną nustatoma, kad padaryta veika turi nusikalstamos veikos požymių, tyrimą atliekantis pareigūnas motyvuotu nutarimu perduoda surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, kurie Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka nusprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Pažymėtina, kad specialisto išvada apie sužalojimo mąstą byloje gauta 2018-02-15, kai Baudžiamojo proceso kodekse neliko reglamentavimo, kad bylos pagal BK 139 straipsnio 1 dalį nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka ir ikiteisminis tyrimas neatliekamas.

Teismas taip pat pažymi, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo jį pradėti klausimą sprendžia ne teismas, o BPK numatyti subjektai, įvertinę jiems pateiktą medžiagą. Jeigu ikiteisminio tyrimo institucija ar prokuroras, gavę iš įgaliotos institucijos medžiagą ir nutarimą dėl administracinio nusižengimo bylos medžiagos perdavimo ikiteisminiam tyrimui, Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą, surinkta medžiaga grąžinama įgaliotai institucijai ir administracinio nusižengimo tyrimas yra tęsiamas (ANK 592 straipsnio 2 dalis).

Be to, nesant jokių bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų, tiesiogiai mačiusių visą įvykį, apart administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sutuoktinės, institucijos, surašiusios nutarimą ir atlikusios tyrimo veiksmus, tyrėjas turėjo rinkti kitus įrodymus, padėsiančius nustatyti įvykio aplinkybes. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, parodymų teismo posėdžio metu, nebuvo tiriama, kuris šuo galėjo padaryti medicininiuose dokumentuose užfiksuoto dydžio įkandimus, nes įvykio metu buvo ne tik V. B. priklausę foksterjerų veislės šunys, bet ir pačios nukentėjusiosios šuo, kuris, pasak administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, yra dvigubai didesnis už jo šunis.

Aukščiau išvardintos aplinkybės rodo, kad byloje nenustatytos aplinkybės, reikalingos teisingai išnagrinėti bylą, be to, nėra duomenų, ar pagal šį įvykį neturėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes A. Š. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl reikia atlikti papildomą administracinio nusižengimo tyrimą. Teismas atlikti tokio tyrimo neturi galimybių, todėl administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK.

Kitos skundų dalys atmestinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,

nutaria:

Pareiškėjų skundus tenkinti iš dalies, panaikinti Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK 2018-02-26 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 61-ANR_N-454-2018 ir grąžinti bylą Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK.

Administracinio nusižengimo bylos medžiagą Nr. 20-AP-22786, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Banga Bartkienė