Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 5LU9002487/RŽ51-852

2015 m. spalio 6 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei, dalyvaujant Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei J. G., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Vilnius, dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto operatoriumi, neturinčio galiojančių administracinių nuobaudų, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209² straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P., 2015-04-13, 16³³ val. Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postui pateikė bendrąją tranzito deklaraciją VRN (duomenys neskelbtini), deklaruodamas keturačių dalis, Kombinuotos nomenklatūros kodu (duomenys neskelbtini). Šiai deklaracijai tranzito sistemoje suteiktas (duomenys neskelbtini). Atlikus muitinį tikrinimą rasta: 250 vnt. kartoninių dėžių, skirtų prekių pakavimui, kurių vertė 10 USD (sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), bei varančiosios ašies dalys-pusašiai, kurių Kombinuotos nomenklatūros kodas turi būti (duomenys neskelbtini) . V. P. nurodydamas neteisingą prekės kodą, netiksliai aprašydamas prekę bei nenurodydamas deklaracijoje 250 vnt. pakavimo dėžių, pakartotinai pažeidė prekių deklaravimo tvarką, numatytą 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnyje.

2015 m. balandžio 15 d. Klaipėdos teritorinė muitinė nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. P. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 4 dalies, paskirta administracinė nuobauda – 110 Eur dydžio bauda.

V. P. pateikė skundą kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos teritorinė muitinės nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu V. P. savo kaltės nepripažino. Nurodė, jog buvo pateikta deklaracija, kurioje nurodyta, kad deklaruojamos prekės buvo keturačių dalys. Pagal nurodytą aprašymą buvo neaiški tų detalių sudėtis. Deklaracija perduota nuotoliniu būdu, nes jis neturėjo galimybės atvažiuoti iš Vilniaus patikrinti tų prekių. Tikrinant buvo rastos pakavimo dėžutės tom pačiom prekėm, kurios buvo siųstos. Siuntėjas dėžutes įdėjo nemokai, papildomai. Tos dėžutės, buvo papildomai įtrauktos į prekės vertę. Muitinė rado pakavimo dėžutes, tą pačią dieną ir nurodė, kad jos vertos 10 dolerių. Suma yra menkavertė ir neturi pasekmių. Be to prekės kodas buvo nurodytos šešių skaitmenų, kaip keturačių dalys. Muitinė teigė, kad tai buvo keturačių pusašiai, kurių skiriasi muitinės kodo paskutiniai du skaičiai. Muitinei žala nebuvo padaryta ir nebuvo tikimąsi padaryti. Jeigu ir būtų kažkokie muitai, tai jie būtų mažesni, negu nurodyta nomenklatūroje. 2014-11-04 buvo jo perduotos deklaracijos nakties metu, kai vairuotojai važiavo pasiimti konteinerių, apie 5.00 val. – 6.00 val. nakties. Tada buvo atmestos deklaracijos ir nurodyta, kad prekių kodas turi būti ne mažiau 6 skaitmenų. Šitas dokumentas yra nurodytas iš konvencijos, kas nieko bendro su Europos vidaus tranzito procedūra neturi. Konvencijoje yra tik pasiūlymas nurodyti 6 skaitmenų kodą. Jis buvo prievartaujamas muitinės nurodinėti tokį kodą. Jų nagrinėjimu atveju kodas buvo nurodytas teisingas. Paskutiniai du skaičiai neturėjo jokios įtakos muitinės sumai. Jis pateikė užapvalintą sumą, jo siūloma garantija pateikta daug didesnė, negu reikalavo muitinė kartu sudėjus su pakavimo dėžutėmis. buvo nurodytas ne toks nomenklatūros kodas. Davė tranzitu pateiktas prekes. Prekių kodą jis visada asmeniškai tikrina, kai jam kelia abejonių darant tranzitui. Šiuo atveju jis netikrino, neturėjo galimybės, nes jis buvo Vilniuje, o prekės Klaipėdoje. Pripažįsta, kad jis yra atsakingas už kodų patikrinimą. Minėtos prekės nepapuola į muitinės minėtą sąrašą. Tai buvo paprastos prekės. Kitose muitinėse, nei Vilniaus, nei kitose, nėra tokių reikalavimų parodyti 6 skaičių kodą. Pildymo metu neturėjo informacijos apie pateiktas pakuotes. Nebuvo galima tiksliai aprašyti prekių. Pateiktoje siuntėjo lentelėje nepateikti kodai tik skaičiai, nes Amerikoje skiriasi kodai. Muitinė nustatė, kad tai buvo varančios ašies dalys. Pusračiai įeina į keturačio dalis. Jis nėra mechanikas negali tiksliai nustatyti detalių, todėl nustatė prekes kaip detales. Muitinė nustatė iš akies. Tos dalys - keturačių dalys, gal stabilizatoriai. Naujoje deklaracijoje nurodė kodus pagal naujus reikalavimus. Šiuo atveju, jokia žala muitinei nepadaryta. Prekės nebuvo fiziškai patikrintos, neperskaičiuotos. Nebuvo atliktas objektyvus visų prekių patikrinimas. Mano, kad muitinė viršijo savo įgaliojimus. Buvo galima pateikti tik pastabą deklarantui, deklarantas būtų persiuntęs naują deklaraciją. Tai nėra joks pažeidimas. Prekės nėra kažkokios išskirtinės, muito mokestis yra vienodas. Net ir importo atveju, pasikeistų tik kodas, mokestis išlieka tas pats. Prekės turi būti labai tiksliai aprašytos, nes importo atveju kodai rašosi dešimties skaičių arba netgi keturiolikos. Čia nebuvo importo atvejis. Prekės yra tranzitinės iš ES šalies į trečiąją šalį.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo V. P. atstovė advokatė J. S. paaiškino, kad pagrindinis klausimas kur yra nurodyta, kiek turėtų būti skaičių žymint kodą. Cituojant dokumento 30. 34. 2 papunktą, nurodyta, kad prekių rūšies aprašymas, kuris paprastai vartojamas prekyboje, ir tikslas yra garantijos apskaičiavimas. Garantijos dydis visiškai nesiskiria ir mokestis toks pat. Matoma, kad nei žala padaryta nei nurodyta, kiek skaičių turi būti koduojant prekes. Tokio teisės akto nėra. Muitinė traktuoja tokią deklaravimo pildymą savo nuožiūra. Tai yra svarbi aplinkybė, nes negalima nubausti už tai, jei niekur nėra konkrečiai aprašyta. Liudytojas patvirtino, kad jis apžiūrėjo prekes vizualiai, apžiūrėjo tik dalį prekių ir įvertino visas prekes vienodu kodu. Susipažinus su siuntėjo sąskaita, nustatyta, kad prekės nurodytos skirtingos. Iš aprašymų galima spręsti, kad kalba eina apie skirtingas ašis. Specialistas nustatė, kad tai yra varančioji ašis. Todėl iškilo klausimas, kaip jis tai nustatė, nebūdamas ekspertu, nes jam nekilo klausimų. Sąskaitose nurodyta, kad yra skirtingos prekės. Nebuvo tinkamai nustatytas minėtas pažeidimas. Dėl pakavimo dėžučių viskas aišku, kad tai yra atsarginės dėžutės, kurios negali būti naudojamos kaip atskiros prekės. Jeigu dėžutės būtų supakuotos į kitas dėžutes, tai būtų traktuojama kaip prekė. Bet tai buvo atsarginės dėžutės. Jų nuomone tas pažeidimas buvo nustatytas netinkamai. Nėra už ką traukti administracinėn atsakomybėn asmenį. Prašo panaikinti nutarimą, kadangi Muitinė neįrodė, kad čia tokios dalys.

Teismo posėdžio metu muitinės atstovė J. G. paaiškino, kad yra nustatytos faktinės aplinkybės t.y. buvo nustatyta nauja deklaracija, tranzitas įvykdytas, ką patvirtino pareiškėjas. Dalis prekių nebuvo nurodytos ir deklaruotos. Pakuotės kaip savarankiška prekė, turėjo būti nurodyta deklaracijoje netgi jų vertė yra menkavertė, nes yra atskira prekė. Pažeidimo sudėtis yra įrodyta. Yra nurodymas, kad pateikti duomenys turi būti teisingai. Šiuo atveju to nebuvo padaryta, tuo padaryti pažeidimai. Koks būtent kodas turi būti nurodytas negali pasakyti, tiksliai nežino, kur tai yra nurodyta. Jei prekė būtų įpakuota, tai nebūtų atskira prekė, bet dabar tai buvo atskirai sudėta. Protokole yra nurodyta specialistės, koks kodas turi būti žymimas. Prekės kodo šaltinis yra Deklarantas turi papildomus dokumentus, jis pats nustato prekės kodą. Kombinuota prekių nominklatūroje. Ten nurodyti visi kodai. Pagal prekės aprašymą yra didelė prekių knyga. Deklarantas pats pateikia susitikrinęs kodus. Specialistas nustatė, kad tai varančios ašies dalys ir nustatė, kad kodas yra kitoks. Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijoje nurodyta, kad prekės turi būti lengvai identifikuojamos, kad būtų galima nustatyti, kokia tai prekė. Tai reiškia, kad negalima prekės pavadinti bendriniu pavadinimu. Šita prekė buvo sukonkretinta. Tai reiškia, kad dalys buvo suskirstytos į smulkesnes dalis pagal nominuotos prekių nominklatūros aprašymą. Tokius veiksmus inspektorė ir atliko. Reikia žiūrėti pirmą pavadinimą ir po to žiūrėti žemyn, įvertinant konkrečiai, detaliau. Pareiškėjas įvertino prekes, eidamas sąrašu vis žemyn ir taip atsirinko, kokia tai prekė. Pareiškėjas nušoko iškarto žemyn, kur yra kitos prekės, ir pasirinko prekės kodą. Nors muitinė detaliai pagal aprašymą tikrindama, sustojant prie kiekvieno punkto, nustatė, kad tai varančios dalies dalys – tai yra pusašiai. Iš pateiktų dokumentų galima konstatuoti, kad tai buvo pusašiai. Pačiame paaiškinime matosi, kad pats pareiškėjas pripažino, kad dėžutės nebuvo deklaruotos ir, kad jis pats nežinojo, ir taip pateikė deklaraciją pagal jam pateiktus duomenis, pateikė neteisingą deklaraciją nepasitikrinus prekių. Pasitikrinti prekes nėra prievolė tai tik teisė. Nepasinaudojus ta teise, prisiimama atsakomybė. Deklaranto neteisingai pateikti duomenys tai yra kaltės forma. Teismų praktika pripažįsta tai nusižengimą ir taiko administracines nuobaudas. Atsiliepime yra nurodytos tos bylos, kuriomis rėmėsi teismai. Prašo vadovautis šia teismine praktika. Faktinės aplinkybės yra nustatytos, tiek protokole tiek kituose paaiškinimuose. Prašo skundą atmesti. Sutinka, kad tranzito atveju kodų nebūtina nurodyti, tačiau jei yra nurodomas, tai jis turi būti toks, kad iš jo būtų galima nustatyti tikslią prekę, kuri ir yra.

Teismo posėdžiometu liudytojas Ž. B. paaiškino, kad krovinys buvo papuolęs į specialų kanalą. Tokiu atveju muitinė tikrina prekes nuodugniai ir daromas rentgenas, po to atliekamas fizinis patikrinimas. Patikrinus prekes buvo rasta tranzitinių nedeklaruotų prekių. Nustatė, kad buvo nedeklaruotos dėžutės, o prekės buvo pagal duomenų sistemos reikalavimus nepakankamai tiksliai uždeklaruotos. Todėl pakuočių deklaravimas ir skyrėsi. Buvo deklaruojama bendriniu būdu - kaip kitos prekės, bet pagal kitą sistemą matosi, kad reikėjo aiškiai deklaruoti kitoje pozicijoje, kur pagal aprašymą atitinka tiksliai pagal nustatytą tvarką. Prekes nustatė vizualiai pagal organizuotos sistemos išdėstymą. Principas yra toks - jei prekę galima nustatyti tiksliai, turi būti pažymėta tuo kodu. Jeigu negali nustatyti prekės patys, siunčia prekę į laboratoriją ir laukia atsakymo. Apžiūrėjus prekę nekilo abejonių, kokia tai prekė. Apie keturačius nusimano, nes tai yra jų darbas. Harmonizuota sistema jų pagrindinis darbas. Kartais pasitaiko įvertinti keturačius. Teismo posėdžio metu taip pat galėtų įvardinti papunkčiui keturačio detales, nes turi mechanizacijos pagrindų. Jam nekilo abejonių dėl prekių. Tai reglamentuoja tik vizualus apžiūrėjimas. Jis mano, kad ten buvo varančios ašies pusašės. Fiziškai prekės buvo apžiūrimos, skaičiuojamos. Tai vyko per kelias pamainas. Tai buvo vizualus prekių patikrinimas. Kai sprendžia, kokia tai yra prekė vadovaujasi Administracinio dokumento pildymo instrukcija. Pagal ją galima pilnai nustatyti, koks kodas. 33 langelio aprašymas deklaracijoje numato šešių ženklų kodą. Reikalaujama šešių skaitmenų kodo tranzito deklaracijoje.

V. P. skundas tenkintinas iš dalies, nutarimas keistinas ir paskirtina švelnesnė nuobauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo V. P. kaltė inkriminuojamo pažeidimo padarymu, nors jis jo ir nepripažino, kadangi nurodė, kad buvo pateikta deklaracija, kurioje nurodyta, kad deklaruojamos prekės – keturačių dalys. Pagal nurodytą aprašymą buvo neaiški tų detalių sudėtis. Deklaracija perduota nuotoliniu būdu, nes jis neturėjo galimybės atvažiuoti iš Vilniaus patikrinti tų prekių. Suma yra menkavertė ir neturi pasekmių. Be to prekės kodas buvo nurodytos šešių skaitmenų, kaip keturačių dalys. Muitinė teigė, kad tai buvo keturačių pusašiai, kurių skiriasi muitinės kodo paskutiniai du skaičiai. Muitinei žala nebuvo padaryta ir nebuvo tikimąsi padaryti. Jis pateikė užapvalintą sumą, jo siūloma garantija pateikta daug didesnė, negu reikalavo muitinė kartu sudėjus su pakavimo dėžutėmis. Pripažįsta, kad jis yra atsakingas už kodų patikrinimą. Minėtos prekės nepapuola į muitinės minėtą sąrašą. Kitose muitinėse, nei Vilniaus, nei kitose, nėra tokių reikalavimų parodyti 6 skaičių kodą. Pildymo metu neturėjo informacijos apie pateiktas pakuotes. Nebuvo galima tiksliai aprašyti prekių. Pateiktoje siuntėjo lentelėje nepateikti kodai tik skaičiai, nes Amerikoje skiriasi kodai. Muitinė nustatė, kad tai buvo varančios ašies dalys. Jis nėra mechanikas negali tiksliai nustatyti detalių, todėl nustatė prekes kaip detales. Muitinė nustatė iš akies. Buvo galima pateikti tik pastabą deklarantui, deklarantas būtų persiuntęs naują deklaraciją. Tai nėra joks pažeidimas. Prekės nėra kažkokios išskirtinės, muito mokestis yra vienodas. Šie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai turi būti vertinami, atsižvelgus į 1993 m. liepos 2 d. Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnio nuostatas, pagal kurias būtent deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai deklarantas (arba jo atstovas) tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Taigi, V. P. turėjo būti žinoma ši jam, kaip deklaraciją pasirašančiam ir teikiančiam muitinės įstaigai asmeniui, tenkanti pareiga, todėl faktas, kad jis deklaravo prekes pagal prekių gamintojo pateiktus dokumentus, kurie vėliau buvo pripažinti netiksliais, negali panaikinti pačio deklaranto atsakomybės. Vertinant, ar V. P. turėjo galimybę nurodyti deklaracijoje teisingus duomenis, visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 42 straipsniu, o taip pat 1993 m. liepos 2 d. Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 182 straipsniu bei Muitinės departamento 2004 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 1B-615 „Dėl leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punktu, asmeniui, turinčiam teisę pateikti prekes muitinės sankcionuotiems veiksmams, yra suteikta teisė gavus muitinės leidimą apžiūrėti prekes ar kitaip jas patikrinti, taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius). V. P. savo rizika nepasinaudojo minėtomis teisės normose reglamentuotomis teisėmis ir, neįsitikinęs, kad bendrajame administraciniame dokumente deklaruoti duomenys yra teisingi, vis tik jį pasirašė bei pateikė muitinės įstaigai, prieš tai nesiimdamas jokių veiksmų tiksliems prekių kodams nustatyti. V. P. sąmoningai pasirinko tokį elgesio modelį, tad kartu turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius. Deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Pasirašydamas deklaracijoje ir patvirtindamas tai V. P. tapo atsakingas, kad faktiniai duomenys apie prekę atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisės pažeidimas, numatytas ATPK 209² straipsnyje, gali būti padaromas ir neatsargia kaltės forma. Deklarantas V. P. pateikė neteisingus duomenis deklaracijose, todėl jo veika atitinka ATPK 209-2 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį, tačiau teismas nesutinka su V. P. paskirtos piniginės baudos dydžiu.

2005 m. lapkričio 3 d. nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą", kad „įstatymų leidėjas, pasirinkęs tokį sankcijos - piniginės baudos už teisei priešingą veiką padarymą konstravimo būdą, kai pačiame teisinę atsakomybę už nurodytą teisei priešingą veiką nustatančiame straipsnyje yra nustatyta tokia piniginė bauda, kuri yra išties didelė, t. y. tokia sankcija, kuri teisės pažeidėjams yra griežta, kartu turi įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kad teismas, taikydamas sankciją už šią teisei priešingą veiką - skirdamas piniginę baudą, galėtų atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat ir į tas, kurios nėra expressis verbis nurodytos įstatyme, ir jeigu yra tokių atsakomybę lengvinančių ar kitų aplinkybių, dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga, paskirti jam mažesnę negu įstatymo nustatytoji piniginę baudą", ir kad „pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas, pagal įstatymą priimantis sprendimą dėl piniginės baudos už teisės pažeidimą skyrimo, apskritai negalėtų, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui butų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, individualizuoti įstatyme įtvirtintos išties didelės piniginės baudos, t. y. griežtos (teisės pažeidėjams) nuobaudos, dydžio ir teisės pažeidėjui skirti mažesnės piniginės baudos nei įstatyme įtvirtinta minimali piniginė bauda (sankcijos žemutinė riba) arba griežtai apibrėžto dydžio piniginė bauda", o jeigu toks teisinis reguliavimas būtų nustatytas, „būtų suvaržytos teismo galios - apriboti Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teismo išimtiniai įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat sudarytos prielaidos pažeisti subjektų konstitucines teises, inter alia asmens konstitucinę teisę į teisingą teismą".

Remiantis šia Konstitucinio Teismo doktrina, atsižvelgiant į aplinkybes, kad V. P. deklaravo prekes pagal prekių gamintojo pateiktus dokumentus, kurie vėliau buvo pripažinti netiksliais, padarė ATPK 209-2 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą dėl neatsargumo, dėl netinkamai užpildytos deklaracijos, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pavojingumą, mastą, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimu V. P. paskirta 110 Eur bauda yra aiškiai per didelė ir neadekvati padarytam teisės pažeidimui, todėl neteisinga ir, kadangi LR ATPK 209-2 str. 4 d. numato, jog šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti veiksmai, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė neviršija penkių minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo penkiasdešimt septynių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį (padarytas muitinės taisyklių pažeidimas sukėlęs neigiamas pasekmes), į tai, kad pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad žala Lietuvos Respublikos biudžetui nebuvo padaryta. Teismas įvertina ir tą aplinkybę, jog V. P. pažeidimo metu veikė darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais. Teisinių pagrindų visiškai atleisti nuo administracinės atsakomybės taikymo teismas nenustatė, kadangi įvardintos aplinkybės yra pakankamos sprendžiant dėl švelnesnės atsakomybės taikymo, tačiau nėra teisiškai pagrįstos visiškam atleidimui nuo administracinės atsakomybės taikymo.

Įvertinęs visa tai, teismas pripažįsta, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. P. ATPK 209² straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimalią baudą – įspėjimą.

Dėl išvardytų motyvų V.P. skundas tenkintinas iš dalies – V. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 4 dalį, skirtina administracinė nuobauda – įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 209² straipsnio 4 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

V. P. skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos teritorinės muitinės 2015-04-15 nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209-2 straipsnio 4 dalį paskirta 110 Eur bauda, pakeisti.

V. P. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 4 dalyje, padarymą skirti - įspėjimą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.