Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn traukiamo E. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarimu E. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, galutine 1250 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams už tai, kad 2017 m. birželio 26 d. 16.35 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, važiuodamas atbuline eiga nesilaikė reikiamo saugaus atstumo (šoninio tarpo), dėl to kliudė šalia stovintį automobilį. Apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Vartojo alkoholį po eismo įvykio iki kol nebus nustatytos ir ištirtos įvykio aplinkybės.

Apeliaciniu skundu apygardos teismo administracinėn atsakomybėn traukiamas E. S. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarimą ir pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, ANK 423 straipsnio 3 dalį administracinių nusižengimų teiseną nutraukti, nesant šių nusižengimų požymių, arba už ANK 423 straipsnio 3 dalyje bei ANK 426 straipsnio 1 dalyje padarytus nusižengimus, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, skirti švelnesnę nuobaudą nei imperatyviai numatyta minimuose straipsniuose – neatimti teisės vairuoti arba atimti 10 mėnesių ir skirti mažesnę piniginę baudą nei paskyrė Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu.

Apeliantas pažymi, kad važiuodamas atbulas iš parkavimo vietos, pajutęs švelnų prisilietimą prie kito automobilio, iš automobilio tuoj pat išlipo, tačiau naujų apgadinimų, nei ant savo automobilio „Citroen“, nei ant nukentėjusiojo automobilio „Mercedes Benz“, nepastebėjo, todėl manė, kad jokio eismo įvykio nesukėlė ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, t. y. jo veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog ANK 426 straipsnyje numatyto pažeidimo tyčios turinį negalima sieti vien tik su asmens supratimu, kad jis sukėlė eismo įvykį (2012 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11/2012). Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Šiuo atveju apeliantas ir dabar nėra tikras, ar po kontakto su automobiliu „Mercedes Benz“ atsirado kokie nors apgadinimai ant jo automobilio. Bylos duomenimis nenustatyta, kokie eismo įvykio metu konkretūs apgadinimai atsirado ant automobilio „Mercedes Benz“ nagrinėjamos. Apeliantas teigia, kad liudytojas E. M. 2017 m. birželio 26 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis (apeliantas) apgadino užpakalinį dešinės pusės sparną. Analizuodamas byloje esančias „Mercedes Benz“ automobilio nuotraukas, nukentėjusiojo rašytinį paaiškinimą bei tai, kad pajuto, jog prisilietė prie kito automobilio, apeliantas daro prielaidą, kad prisiliesdamas prie automobilio „Mercedes Benz“, jis galėjo padaryti nedidelį įspaudimą galiniame dešinės pusės sparne. Todėl padarytas nežymus apgadinimas teismui leidžia pagrįstai tikėti juo, jog jis, išlipęs iš automobilio, būdamas be akinių, galėjo apgadinimo ir nepastebėti. Be to, nuotraukose užfiksuoti abiejų automobilių apgadinimai nėra užfiksuoti transporto priemonių apžiūros aktu. Pažymi, kad kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog svarbu išsiaiškinti, kokie konkretūs apgadinimai atsirado ant kontaktavusių automobilių, nes pagal kontakto metu atsiradusius apgadinimus galima spręsti, ar asmens, pasišalinusio iš eismo įvykio vietos veiksmuose, buvo būtinasis subjektyvusis požymis – tyčia.

Apeliaciniame skunde E. S. nurodo, kad grįžęs namo pavalgė ir išgėrė alaus. Vėliau sulaukė skambučio iš policijos, kad jam būtina atvykti ir išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes. Apelianto teigimu, jis prisipažino buvęs nurodytoje vietoje, tačiau jam buvo šokas sužinojus, kad apgadino svetimą automobilį. Jo automobilis stovėjo prie namų, kur ir buvo apžiūrėtas. Automobilis yra 2003 metų, ant jo yra daug smulkių apgadinimų. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte taip pat pažymėta, jog „visas automobilio kėbulas apgadintas ir smulkiai pabraižytas“. Į eismo įvykio vietą atvykę pareigūnai nebuvo eismo įvykio liudytojai. Jie atvyko pagal iškvietimą ir eismo įvykio schemą nubraižė pagal nukentėjusiojo E. M. parodymus. Pareigūnai ieškojo apgadinimų ant jo automobilio kairės pusės galinio buferio, tačiau jei būtų ieškoję kitoje vietoje, jie taip pat būtų jų radę. Pareigūnai patys nesuprato, kurie apgadinimai, esantys ant jo automobilio galinio buferio kairės pusės atsirado po nagrinėjamo įvykio. Jie tik pridėjo liniuotę prie galinio buferio kairės pusės, nufotografavo ir tiek. Matomi apgadinimai yra iš senesnių įvykių. Apgadintose vietose matomi rudos spalvos pašaliniai dažų likučiai, tačiau juodos spalvos likučių nematyti. Iš nuotraukose užfiksuotų vaizdų matyti, kad automobilio „Mercedes Benz“ kėbulas yra šiek tiek nešvarus. Apelianto nuomone, jei jis būtų apgadinęs automobilio „Mercedes Benz“ užpakalinį buferį, dešinės pusės sparną ir užpakalinį dešinės pusės buferį, tada kontakto vietose nebeturėjo likti dulkių. Be to, apgadinimai ant abiejų automobilių labai skirtingo pobūdžio. Pareigūnai nesugretino abiejų transporto priemonių, nematavo „Mercedes Benz“ apgadinimų aukščio. E. M. paaiškinime ir pats nenurodė, kad būtų buvęs apgadintas buferis. Taigi pareigūnai parašė daugiau nei nurodė pas nukentėjusysis E. M.. Be to, nei ant vieno automobilio nėra likę kokių nors dažų likučių.

Apeliantas nurodo, kad ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta sankcija baudos dydžiu prilygsta sankcijoms, kurios skiriamos už BK numatytus baudžiamuosius nusižengimus. Toks įstatyme numatytas sankcijos griežtumas kelia teismui aukštus reikalavimus. Tuo atveju, kai administracinio nusižengimo byloje kyla specialių žinių poreikis, Administracinių bylų teisenos įstatymas numato galimybę kviesti specialistą ar skirti ekspertizę (Administracinių bylų teisenos įstatymo 61, 62 straipsniai). Taigi, apelianto nuomone, apylinkės teismas tam, kad būtų pašalinti neaiškumai, privalėjo paskirti autotechninį tyrimą, ir tik gavęs specialisto išvadas, daryti atitinkamas išvadas.

Apeliantas nurodo, kad jis 2017 m. birželio 26 d. paaiškinime nurodė, jog nepaklausė žmonos palaukti. Jo sutuoktinė jokio kontakto nepajuto. Tik jam įsėdus į automobilį ir paaiškinus, kad jis lyg prisilietė prie kito automobilio, žmona pasakė, kad gal reikia kviesti policiją, tegu ji viską išsiaiškina. Tačiau jis atsakęs, kad nėra dėl ko, nes jis kito automobilio neapgadino. E. S. nurodo, kad vyr. patrulio E. K. tarnybiniame pranešime rašoma, jog jis policijai nepranešė apie eismo įvykį, nes galvojo, kad automobilis yra apgadintas „nestipriai“. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas E. S. neigia taip sakęs. Kiek prisimena, pareigūnui paskambinus ir pasakius, kad jis yra įtariamas padaręs eismo įvykį prie parduotuvės „Maxima“, jis labai nustebo ir jam atsakė, kad apie eismo įvykį niekam nepranešė, nes apgadinimų nepastebėjo, galvojo, jog kito automobilio neapgadino, o jo automobilis buvo nežymiai apgadintas anksčiau.

Apelianto įsitikinimu, byloje nėra jokių įrodymų, neabejotinai patvirtinančių jo tyčinius veiksmus pasišalinant iš eismo įvykio vietos. Jo veiksmai pasireiškė veiksmais, padarytais dėl neatsargumo, nes nesuprato, jog apgadino kitą automobilį. Nežinodamas, kad įvyko eismo įvykis, jis neturėjo pareigos susilaikyti nuo alkoholio vartojimo iki įvykio aplinkybių nustatymo, todėl nepagrįstai yra nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.

Tačiau jeigu apeliacinės instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą nuspręstų, kad visgi jo veiksmai įvertinti ir kvalifikuoti tinkamai, tada apeliantas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kiti nutarimai), prašo tinkamai, išsamiai, visapusiškai įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, kad paskirtoji nuobauda būtų teisinga ir proporcinga padarytam pažeidimui, jo pavojingumui bei siekiamiems tikslams. Nurodo, kad iš šioje administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog automobilį vairavo esant geroms meteorologinėms sąlygoms (sausa kelio danga), ne gatvėje, esant intensyviam eismui, o automobilių stovėjimo aikštelėje, lėtai važiuodamas atbuline eiga švelniai prisilietė prie kitos stovinčios transporto priemonės, padaryta žala siekia 100 eurų, automobilį vairavo blaivus, o alkoholį vartojo tik po įvykio, o tai taip pat mažina pažeidimo pavojingumą. Apelianto teigimu, jis labai gailisi, kad nesulaukė nukentėjusiojo ir visko neišsiaiškino, todėl padarė labai didelę klaidą, dėl kurios labai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė. Apylinkės teismas visiškai nelaikė reikšminga aplinkybe tai, kad per 27 metus jis tik vieną kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, jam jau greitai bus 64 metai, yra dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ laivų remontuotuoju, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, darbdavys tarpininkaujama, kad jam nebūtų atimta teisė vairuoti, nes reikia dažnai vykti į užsienio valstybes remontuoti laivų, todėl teisė vairuoti būtina tam, kad galėtų nuvykti iki objekto. Netekęs teisės vairuoti, nesugebės atlikti visų privalomų darbo funkcijų ir dėl to nukentės jo uždarbis. Be to, sutuoktinė turi sveikatos problemų, ji negali vaikščioti ilgų atstumu, priešingu atveju pradeda dusti. Todėl apeliantas dažnai ją nuveža ir parveža iš darbo, visur važiuoja kartu. Taip pat jam tenka rūpintis senyvos mamos ((duomenys neskelbtini)) sveikatos ir buities poreikiais. Apeliantas tvirtina, kad jis neteistas, nėra jokių duomenų, jog darytų pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu, nėra įskaitoje dėl priklausomybės ligų, dirba jau maždaug 40 metų, 1991-ųjų sausio 13-ąją stovėjo prieš okupantų tankus, todėl, jo įsitikinimu, jis per savo nepakankamą atidumą, neturėtų būti negailestingai nubaustas. Pirmosios instancijos teismas paskyrė nuobaudą, kuri atitinka kriminalinės bausmės požymius. Apeliantas prašo neabejoti tuo, jog pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neatėmus teisės vairuoti arba atėmus ją 10 mėnesių bei paskyrus mažesnę piniginę baudą, ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus visiškai pasiekti. Teismo procesas, pergyvenimas dėl bylos baigties, bemiegės naktys ir pašlijusi sveikata turės auklėjamąjį poveikį visam jo likusiam gyvenimui. Teisės vairuoti neturi jau nuo 2017 m. liepos 10 d., tad jau ir taip patiria nemažus apribojimus savo kasdienėje veikloje.

Apeliacinis skundas atmestinas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliaciniame skunde apygardos teismui administracinėn atsakomybėn traukiamas E. S. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarimą ir pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, ANK 423 straipsnio 3 dalį jam administracinių nusižengimų teiseną nutraukti, nesant šių nusižengimų požymių, nes jis iš eismo įvykio vietos pasišalino nesupratęs, jog sukėlė eismo įvykį, tyčios pasišalinti iš jo neturėjo, tai padarė sąžiningai klysdamas, o alkoholio išgėrė grįžęs namo, nežinodamas, kad sukėlė eismo įvykį ir reikės aiškintis jo aplinkybes. Jeigu apygardos teismas nuspręstų, kad jo veiksmai apylinkės teismo įvertinti ir kvalifikuoti tinkamai, tada prašo, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, neatimti teisės vairuoti arba atimti ją 10 mėnesių bei paskirti mažesnę piniginę baudą.

Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (ANK 569 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais (ANK 566 straipsnio 1 dalis). ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką bylose dėl nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnyje, ne kartą yra konstatavęs, kad šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

Taigi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Šis straipsnis daugeliu atvejų yra skirtas tiems asmenims, kurie sąmoningai ir turėdami tyčią bei suprasdami, jog pažeidžia Kelių eismo taisykles, pasišalina iš vietos, kur įvyko teisės pažeidimas. Tačiau kaltės privalomumas suponuoja išvadą, kad ne visais atvejais asmuo suvokia, kad įvyko eismo įvykis ir yra iš jo pasišalinama, t. y. asmuo negirdėjo, nematė, nepajautė, nesuprato neturėdamas savo veiksmuose tyčios palikti eismo įvykio vietą. Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir panašiai, tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013 ir kitos).

Šiuo atveju apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvada, jog E. S. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos), yra įrodyta.

Apeliaciniame skunde E. S. neneigė fakto, jog suprato, kad kliudė kitą automobilį, šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdyje, tačiau tvirtino, jog išlipęs iš automobilio, nei ant savo automobilio „Citroen“, nei ant nukentėjusiojo automobilio „Mercedes Benz“, jokių naujų apgadinimų nepastebėjo, jo automobilis buvo apgadintas anksčiau, todėl manė, kad jokio eismo įvykio nesukėlė ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Tačiau apylinkės teismas, remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai visiškai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra pažeidėjo pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų apylinkės teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nutarimą.

Pažymėtina, kad aplinkybė, jog, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, kad nukentėjusysis E. M. paaiškinime nurodė, jog jam apgadintas jo automobilio „Mercedes Benz“ tik galinis sparnas, visiškai nepaneigia fakto, jog kartu buvo apgadintas ir tos pačios pusės buferis. Pažymėtina, kad nukentėjusysis E. M. pats matė eismo įvykį, kaip automobilio „Citroen Xsara Picasso“ vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga, įvažiavo į jo stovintį automobilį „Mercedes Benz“, tačiau po įvykusio eismo įvykio nuvažiavo, todėl teko kviesti policiją (b. l. 15). Iš byloje esančiame kompaktiniame diske užfiksuotų nuotraukų, tiek ant automobilio „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ir ant automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai matomi žymūs nauji apgadinimai, kartu matoma, jog tose vietose, kuriomis automobiliai kontaktavo, ant automobilių nelikę ir buvusių nešvarumų. Ant automobilio „Mercedes Benz“ matomas apgadinimas ant galinio dešinės pusės sparno yra šalia buferio, kartu apgadintas ir buferis, t. y. kitu automobiliu perbraukta per galinį dešinės pusės sparną ir buferį, todėl pirminiame paaiškinime E. M. apibūdintas ant jo automobilio padarytas apgadinimas, neįvardijant tikslių automobilio detalių, yra visiškai suprantamas, ir jis neprieštarauja ant automobilio „Mercedes Benz“ tiksliai nustatytiems ir eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotiems apgadinimams. Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad apgadintas automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinis dešinės pusės sparnas ir buferis, o automobilio „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis buferis (b. l. 6). Kartu akcentuotina, kad aplinkybę, jog būtent automobilio „Citroen Xsara Picasso“ vairuotojas kliudė stovintį automobilį „Mercedes Benz“, aiškiai parodo nuotraukose užfiksuotos ant automobilio „Mercedes Benz“ paliktos būtent automobilio „Citroen Xsara Picasso“ spalvos (dažų) žymės, o ant automobilio „Citroen Xsara Picasso“ likusios tamsios spalvos žymės būtent toje vietoje, kuria ir kliudė automobilį „Mercedes Benz“. Akcentuotina, kad eismo įvykio vietos schemoje užfiksuoti automobilių „Citroen Xsara Picasso“ ir „Mercedes Benz“ apgadinimai visiškai atitinka eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotą automobilio „Citroen Xsara Picasso“ judėjimo ir automobilio „Mercedes Benz“ stovėjimo trajektoriją, t. y. aiškiai nustatyta ir užfiksuota, kad automobilio „Citroen Xsara Picasso“ vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga, kliudė automobilio „Mercedes Benz“ būtent užpakalinį dešinės pusės sparną, kartu ir buferį (b. l. 6). Kaip jau buvo minėta, administracinėn atsakomybėn traukiamas E. S., nei apeliaciniame skunde, nei teismo posėdyje, nei pirminiame paaiškinime ir pats neneigė, kad įvykio dieną, apie 16.45 val., jis buvo eismo įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, kur, važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovintį automobilį „Mercedes Benz“, sustojo, apžiūrėjo automobilį, kaip paaiškinime išsireiškė „lyg ir nieko“, palaukė, tačiau nepaklausė žmonos, kad reikia palaukti, ir iš įvykio vietos nuvažiavo (b. l. 16). Tokios paaiškinime E. S. nurodytos aplinkybės parodo, kad E. S. turėjo matyti ir matė, jog po susidūrimo ant abiejų automobilių liko kontaktavimo žymės, ir žmonos pasakymas palaukti, tai tik patvirtina, tačiau E. S. neįvertino dėl sukelto eismo įvykio gresiančių pasekmių, todėl iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. E. S. paaiškinimai visiškai neprieštarauja ir 2017 m. birželio 26 d. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. K. tarnybiniame pranešime užfiksuotoms aplinkybėms, kad E. S. jam paaiškino, jog iš eismo įvykio vietos nuvažiavo pagalvojęs, kad automobilis apgadintas „nestipriai“ (b. l. 5). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. S. paaiškinime nenurodė, jog ant automobilių iš viso nematė jokių kontaktavimo žymių, jis nurodė, jog „lyg ir nieko“, o policijos pareigūnui pasakė iš esmės analogiškai, tik kitais žodžiais, t. y. kad automobilis buvo apgadintas „nestipriai“.

Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, byloje visiškai pakanka įrodymų, aiškiai patvirtinančių E. S. kaltę. Pažymėtina, kad E. S. ir pats pripažino, kad kliudė automobilį „Mercedes Benz“, kaip jau nustatyta ir aptarta, po susidūrimo ant abiejų automobilių liko aiškios žymės, kurių nepamatyti tiesiog neįmanoma, tačiau jis į eismo įvykio vietą policijos pareigūnų nekvietė, taip pat nelaukė ir automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo, nors, kaip matyti iš E. M. paaiškinimo, jis buvo visai šalia, paaiškinime apibūdino į jo automobilį įvažiavusį vairuotoją, taip pat pažymėjo, jog vairuotojas atrodė keistokai, todėl akivaizdu, kad E. S. vairuotojo laukti ilgai net nebūtų reikėję, ir tai parodo, kad E. S. automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo ir nelaukė, nuvažiavo iš įvykio vietos skubiai, o su apgadinto automobilio „Mercedes Benz“ vairuotoju susiekti net neketino. Nustatytos ir aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad E. S. puikiai suprato, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau tik dėl jam žinomų aplinkybių, pasišalino iš eismo įvykio vietos, apie tai nepranešęs policijai, tyčia.

Netrukus po sukelto eismo įvykio jam buvo nustatytas 0,89 promilės neblaivumas (b. l. 12). E. S. pats tvirtino, kad po eismo įvykio, neva nesupratęs, kad sukėlė eismo įvykį, grįžęs namo išgėrė alaus, eismo įvykio metu buvo blaivus. Tačiau kaip jau aptarta, bylos duomenimis įrodyta, jog E. S. puikiai suprato, kad sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino tyčia, todėl akivaizdu, kad jis po sukelto eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas kitas automobilis, suprasdamas, jog eismo įvykio aplinkybės nenustatytos, iki jo aplinkybių nustatymo vartoti alkoholio negalėjo, tačiau nėra pagrindo abejoti tuo, kad E. S. lengvabūdiškai tikėjo, kad eismo įvykio aplinkybės ir liks nenustatytos.

Įvertinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, kad visos reikšmingos aplinkybės buvo įvertintos, prieštaravimų tarp bylos medžiagos ir nustatytų aplinkybių nėra, visos abejonės pašalintos teismui išnagrinėjus objektyvius bylos duomenis. Todėl atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad skundžiamu nutarimu E. S. pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį nubaustas pagrįstai ir teisėtai.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Šiuo atveju apeliaciniame skunde apeliantas jokių reikšmingų aplinkybių, į kurias nebuvo atsižvelgta skiriant nuobaudą, ir dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir dar labiau sušvelninti paskirtų baudų dydžius ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą nenustatyta. Teismas mano, jog vien administracinės nuobaudos – baudos – be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas ar teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinus, bei sumažinus paskirtų baudų dydžius, šiuo konkrečiu atveju neleis pasiekti administracinės nuobaudos tikslų (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad nors E. S. charakterizuojamas teigiamai (b. l. 35, 36), anksčiau už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas tik vieną kartą, tačiau šiuo atveju padarė labai šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už kuriuos nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį. E. S. neabejotinai elgėsi neatsakingai, siekė išvengti jam gresiančios atsakomybės, todėl jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti transporto priemones neturėjimo ir privalomumo sumokėti baudą yra jo paties elgesio pasekmė, jis savo kaltės dėl padarytų minimų nusižengimų nepripažino nei teismo posėdyje, nei apeliaciniame skunde, o tiesiog interpretavo įvykio situaciją ir taip save teisino, o tai parodo, kad jis savo elgesio kritiškai nevertina ir savo elgesio pasekmių nesupranta.

Pažymėtina, kad skirdamas nuobaudą ir nustatydamas jos dydį, apylinkės teismas vadovavosi ANK 32 straipsnio 1 dalies, 34 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatomis, atsižvelgė į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo E. S. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35, 36 straipsniai), kad jis anksčiau už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas tik vieną kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl teismas, nenustatęs atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau atsižvelgęs būtent į kitas E. S. teigiamai charakterizuojančias paminėtas aplinkybes, už padarytus nusižengimus paskyrė tik nežymiai didesnes baudas nei ANK 423 straipsnio 3 dalies ir ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos minimalios baudos, o už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, atėmė teisę vairuoti transporto priemones tik minimaliam terminui (ANK 423 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, administracinės nuobaudos tikslus, šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirtos nuobaudos už atskirus nusižengimus, kartu ir galutinė nuobauda, netaikant specialiosios teisės atėmimo ar jos terminą sutrumpinus, bei sumažinus paskirtas baudas arba tik sumažinus paskirtas baudas, būtų per švelni ir netinkamai individualizuota, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir paskirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.

Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį nepakeistą ir E. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.