- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-08
- Bylos Nr.
- e2S-591-613/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00122-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Pareiškėjas
- G. T.
- Suinteresuotas asmuo
- S. T.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo G. T. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutarties, kuria teismas sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, civilinėje byloje Nr. e2SP-630-385/2020 pagal pareiškėjo G. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo padavimo, suinteresuotas asmuo S. T., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartimi tenkino pareiškėjo G. T. prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – laikinai nustatė L. T., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu G. T. iki bus išnagrinėta byla. Nutartį leido vykdyti skubiai.
2. Dėl šios nutarties suinteresuotas asmuo S. T. pateikė atskirąjį skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. vasario 11 d. nutartimi tenkino suinteresuoto asmens S. T. atskirąjį skundą ir pasinaikino 2020 m. sausio 30 d. nutartį.
4. Teismas, priimdamas 2020 m. sausio 30 d. nutartį, rėmėsi pareiškėjo G. T. pateiktais įrodymais, jog policija pradėjo ikiteisminį tyrimą N. P., kuris gyvena kartu su suinteresuotu asmenimi S. T., atžvilgiu dėl 2020 m. sausio 21 d. naudoto smurto prieš L. T.. Teismas sprendė, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė aplinkybę, jog nepilnamečiui vaikui L. T. gyvenant kartu su motina S. T. yra realus pavojus jo saugumui bei jo tinkamai fizinei, psichologinei ir socialinei raidai, todėl siekiant apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus į jo saugumą, yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti L. T. gyvenamąją vietą su tėvu G. T. iki bus išnagrinėta byla.
5. Teismas, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens S. T. pateikto atskirojo skundo argumentus bei prie jo pridėtus įrodymus, nustatė, kad ikiteisminis tyrimas, pradėtas N. P. atžvilgiu dėl smurto prieš nepilnametį L. T., 2020 m. vasario 6 d. buvo nutrauktas, nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje, požymių.
6. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę bei nesant pateiktų kitų duomenų, jog nepilnamečiui L. T. gyvenant kartu su motina S. T. yra realus pavojus jo saugumui bei jo tinkamai fizinei, psichologinei ir socialinei raidai, teismas sutiko su atskirojo skundo argumentu, kad pareiškėjas nepagrindė realaus pavojaus vaiko saugumui bei jo tinkamai fizinei, psichologinei ir socialinei raidai. Todėl teismas tenkino atskirąjį skundą ir pasinaikino 2020 m. sausio 30 d. nutartį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Pareiškėjas G. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – palikti galioti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Atsakovo vertinimu, teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi vien Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros 2020 m. vasario 6 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-03343-20 rezoliucine dalimi, kurioje nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas nesant N, P. veikoje nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, požymių. Tačiau teismas neatsižvelgė į nutarime nustatytas reikšmingas aplinkybes, patvirtinančias, jog esanti aplinka motinos šeimoje vaikui L. T. tapo akivaizdžiai nesaugi, kelianti realų pavojų jo tinkamai fizinei, emocinei, psichinei ir socialinei raidai. Teismas net nevertino ir to, kad minėtas prokuratūros nutarimas nėra įsiteisėjęs, kurį pareiškėjas rengiasi skųsti.
7.2. Be to, prokuratūros 2020 m. vasario 6 d. nutarime konstatuotas nepilnamečio L. T. teisių pažeidimo faktas ir pavesta Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatui spręsti dėl N. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnį.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą bei 2020 m. balandžio 2 d. apeliacinės instancijos teismui pateikta nuomone dėl pateiktų naujų įrodymų vertinimo suinteresuotas asmuo S. T. prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, Tauragės apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotas asmuo nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
8.1. Būtent pagal pareiškėjo pateiktus duomenis buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas S. T. sugyventinio atžvilgiu. Po pareiškimo policijai pateikimo, pareiškėjas S. T. siuntė SMS žinutę, kuria galimai siekė įbauginti ją, kad ši sutiktų su pareiškėjo reikalavimais pakeisti bendravimo su vaiku tvarką, kurios nepavyko pakeisti ką tik pasibaigusia civiline byla.
8.2. Nors pareiškėjas stengiasi parodyti, jog mama nesudaro saugių sąlygų vaikui gyventi jos namuose, tačiau net ir jo prašymu bei interesais pritaikius laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjas nedraudžia savo sūnui leisti laiką su mama, pas ją lankytis ir netgi nakvoti.
8.3. Netgi tuo atveju, kai pažeidžiant nekaltumo prezumpciją, neįrodžius asmens kaltės yra teigiama, kad nepilnamečiam vaikui kyla grėsmė gyvenant pas mamą, nėra konstatuota jokių aplinkybių ar faktų, kad būtent mama būtų smurtavusi prieš savo vaiką ar sudariusi jam nesaugią aplinką, dėl kurios vaikas turėtų būti pas tėvą. Nuo pareiškėjo pareiškimo pateikimo policijai momento S. T. sugyventinis gyvena atskirai.
8.4. S. T. įsitikinimu, reali ir esminė grėsmė jos sūnui gyvenant pas mamą nebuvo nustatyta, grėsmė labiausiai tikėtina yra išgalvota arba dirbtinai sukurta asmens, kuris yra labiausiai suinteresuotas laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymu. S. T. vertinimu jos sūnus, kuris yra staiga perkeliamas iš jam įprastos aplinkos, tokiais veiksmais patyrė ir patiria daug didesnę traumą ir žalą dėl to, kad staiga buvo paimtas iš savo gyvenamosios vietos ir negali normaliai bendrauti su mama, nors būtent vaiko interesai yra prioritetas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
9. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų. Pagrindų peržengti skundo ribas ar absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 338, 320 straipsniai).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sąlygų
10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Laikinas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.
11. CK 3.169 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Pažymėtina, jog laikinoji apsaugos priemonė – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo, gali būti taikoma esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio (lot. ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinių interesai.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nepilnamečio vaiko L. T. tėvai – pareiškėjas G. T. ir suinteresuotas asmuo S. T. – gyvena skyriumi. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartimi tenkino pareiškėjo G. T. prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – laikinai nustatė L. T. gyvenamąją vietą su tėvu G. T., iki bus išnagrinėta byla. Nutartį leido vykdyti skubiai. Taigi, šalių nepilnametis vaikas šiuo metu laikinai gyvena su tėvu.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pasinaikino savo 2020 m. sausio 30 d. nutartį, konstatavęs, kad pareiškėjas nepagrindė realaus pavojaus vaiko saugumui bei jo tinkamai fizinei, psichologinei ir socialinei raidai. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgdamas į tai, kad ikiteisminis tyrimas, pradėtas N. P. atžvilgiu dėl smurto prieš nepilnametį L. T., Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros 2020 m. vasario 6 d. nutarimu buvo nutrauktas. Tačiau pareiškėjas 2020 m. kovo 26 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė naują įrodymą – Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. G. nutarimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-03343-20 nuorašą, kuris patvirtina, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros 2020 m. vasario 6 d. nutarimas buvo panaikintas ir ikiteisminis tyrimas suinteresuoto asmens sugyventinio atžvilgiu buvo atnaujintas.
14. Nors suinteresuotas asmuo S. T. savo procesiniuose dokumentuose teigia, kad jos sugyventinio kaltė dėl smurto artimoje aplinkoje prieš šalių nepilnametį vaiką dar nėra įrodyta, tačiau, apeliacinio teismo vertinimu, toks suinteresuoto asmens argumentas nepaneigia tikimybės, jog galbūt smurtiniai veiksmai prieš nepilnametį vaiką atlikimą buvo atlikti, todėl siekiant apsaugoti tiek patį vaiką, tiek užtikrinti tinkamą vaiko fizinę, psichologinę ir socialinę raidą skundžiama pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis panaikintina ir paliktina galioti teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartis.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės visuomet sukelia nepatogumų asmeniui, kurio atžvilgiu jos taikomos, tačiau vien deklaratyvūs suinteresuoto asmens teiginiai, jog jos sugyventinis nuo pareiškėjo pareiškimo pateikimo policijai momento gyvena atskirai, nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Tuo labiau, kad, kaip savo procesiniuose dokumentuose nurodo pati S. T., pareiškėjas užtikrina šalių nepilnamečio vaiko bendravimą su motina – jis nedraudžia vaikui leisti laiką su mama, pas ją lankytis ir netgi nakvoti.
16. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – palikti galioti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartį.