Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2020-02-14 · Baudžiamoji byla Nr. e1-290-319/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-02-14
Bylos Nr.
e1-290-319/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimas Švirinas
Kaltinamasis
O. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-290-319/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13627-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 1.2.12.2.1; 2.1.7; 2.1.15.1.9; 2.1.15.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 14 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Rimas Švirinas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Juknevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turinti vidurinį išsilavinimą, išsituokusi, nedirbanti, nebausta administracine tvarka, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 173 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji O. Š., būdama (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkės komisijos (Nr. (duomenys neskelbtini)) nare, 2019 metų Savivaldybių tarybų rinkimuose, pirmame balsavimo ture, kuris vyko 2019 m. kovo 3 d., ir pakartotiniame balsavimo ture, kuris vyko 2019 m. kovo 17 d., siekdama paveikti rinkimų rezultatus, suklastojo galutinį rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos ir išduotą (duomenys neskelbtini) rinkimų komisijos, pasirašydama už kitus asmenis, tai yra už N. B., turintį teisę dalyvauti rinkimuose, galutiniame rinkėjų sąraše, 8 puslapyje, eilės Nr. (duomenys neskelbtini), rinkėjo parašo sklityse, ties rinkimų datomis 2019 m. kovo 3 d. ir 2019 m. kovo 17 d. suklastojo jo parašus, ir už J. B., turinčią teisę dalyvauti rinkimuose, galutiniame rinkėjų sąraše, 8 puslapyje, eilės Nr. (duomenys neskelbtini), rinkėjo parašo sklityse, ties rinkimų datomis 2019 m. kovo 3 d. ir 2019 m. kovo 17 d. suklastojo jos parašus.

Kaltinamoji O. Š. ikiteisminio tyrimo metu dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino pilnai ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. apklausoje parodė, jog 2019 metais vykusių rinkimų metu ji buvo rinkimų komisijos narė rinkiminėje apylinkėje Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. kovo 3 d., kai vyko pirmasis Savivaldybių tarybų ir merų rinkimų turas, ji nedirbo prie rinkėjų sąrašo, buvo šalia, nes rinkėjų sąrašą pildė keturi ar penki kiti komisijos nariai, tačiau dabar ji tiksliai jau negali nurodyti, kurie tai buvo nariai. Rinkimų dieną ji pati sugalvojo, jog reikia pasirašyti už savo dukrą J. B., jos sutuoktinį N. B. ir jų vardu užbalsuoti. Net pati nežino ir negali nurodyti, kodėl taip sugalvojo. Ji žinojo, kad jos dukros J. B. ir šios sutuoktinio N. B. nėra Lietuvoje, jie tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), todėl pamanė, kad nieko blogo čia nebus. Ji pasirašė rinkėjų sąraše tiek už savo dukrą, tiek ir už jos sutuoktinį. Lygiai taip pat ji pasirašė ir antrame rinkimų ture. Ji pasirašinėjo rinkėjo parašo vietoje, kur turėjo pasirašyti jos dukra J. B. ir šios sutuoktinis N. B. Ji negali nurodyti, kuris rinkimų komisijos narys buvo būtent prie to rinkėjų sąrašo lapo, kuriame buvo įtraukti rinkėjais J. B. ir N. B. Kai ji nuėjo pasirašyti į galutinį rinkėjų sąrašą, galbūt tuo metu nieko ten nebuvo. Abiejuose rinkimų turuose ji tiesiog greitai pasirašė, pati atsiplėšė balsavimo biuletenius, nuėjo į balsavimo kabiną, tada nunešė juos į balsavimo dėžę ir įmetė. Ji nesugadino biuletenių, tvarkingai užbalsavo, tačiau neprisimena, už ką balsavo pakartotiniame rinkimų ture. Ji nežino, ar kas nors matė, kad ji balsavo už savo artimuosius, jai niekas nieko dėl to nesakė. Kai ji pasirašė rinkėjo skiltyse už J. B. ir N. B., tai ties komisijos nario parašo skiltimis dar buvo tuščios vietos, kas vėliau ten pasirašė, ji nežino ir negali nurodyti. Ji neprisimena, kada pasakė J. B. ir N. B., kad už juos užbalsavo. Jos niekas neprašė, kad ši užbalsuotų už minėtus savo artimuosius giminaičius, ji pati tai sugalvojo ir nežinojo, kad tokia veika yra nusikaltimas. Ji nežino, ar dar kas nors iš rinkimų komisijos narių yra balsavę už savo artimuosius. Ji gailisi, kad taip pasielgė. 2020 m. sausio 28 d. apklausos metu kaltinamoji O. Š. parodė, jog 2019 metais per Savivaldybių tarybų ir merų rinkimus (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkėje ji pasirašė galutiniame rinkėjų sąraše už savo dukrą J. B. ir jos sutuoktinį N. B. Rinkimų dieną ji pati sugalvojo pasirašyti galutiniame rinkėjų sąraše už savo dukrą J. B., jos sutuoktinį N. B. ir už juos užbalsuoti. Tačiau ji negali paaiškinti, kodėl taip sugalvojo. Ji žinojo, kad tuo metu J. B. ir N. B. nėra Lietuvoje, nes jie buvo (duomenys neskelbtini), todėl ji ir pagalvojo, kad nieko blogo čia neįvyks. Ji neprisimena, kada apie visa tai pasakė savo dukrai J. B. Ji labai gailisi dėl tokio savo poelgio, sutiktų, jog ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Ji yra bedarbė, dar negauna senatvės pensijos ir neturi jokių kitų pajamų, todėl norėtų, kad jai būtų paskirta laisvės apribojimo bausmė (tomas (toliau – t.) 2, bylos lapai (toliau – b. l.) 127 – 128, 130 – 131).

Motyvuojamoji dalis

Be pačios kaltinamosios O. Š. prisipažinimo bei parodymų, jos kaltę patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Liudytoja J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2019 metų Savivaldos tarybų rinkimų metu ji buvo (duomenys neskelbtini) atstovė (duomenys neskelbtini) rinkimų komisijoje Nr. (duomenys neskelbtini) atstovė. 2019 m. kovo 18 d. ji pateikė Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai skundą dėl (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkėje Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkėje Nr. (duomenys neskelbtini) galimų rinkėjų balsavimo pažeidimų Savivaldos rinkimų antrajame ture. Skunde ji nurodė aplinkybes apie balsavimą už rinkėjus, kurie tuo metu galimai buvo užsienyje. Skunde išdėstytą informaciją ji sužinojo ne tiesiogiai, šią informaciją jai perdavė kandidatas į (duomenys neskelbtini) savivaldybės merus – A. T., kurio prašymu ji ir pateikė minėtą skundą (t. 1, b. l. 17).

Liudytojas A. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2019 metų kovo mėnesį vyko rinkimai į Savivaldybės tarybą ir merus. Jis buvo kandidatas į (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybą ir merus. Po pirmo rinkimų turo jis, kaip kandidatas į merus, pateko ir į antrą rinkimų turą. 2019 m. kovo 17 d. apie 17.00 val. jis buvo (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje. Tuo metu prie jo priėjo jam visiškai nepažįstama moteris, kuri padavė jam lapelį su pavardėmis ir pasakė, jog šie asmenys yra išvykę į užsienį, o už juos buvo užbalsuota (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkėje. Taip pat ta moteris pasakė, jog (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkėje tiek pirmame, tiek ir antrame rinkimų turuose buvo balsuota už Š., kurie irgi yra išvykę į užsienį. Ta moteris greitai pasišalino, todėl jis net nespėjo paklausti jos anketinių duomenų. Tos moters jis nebuvo anksčiau matęs. Pažiūrėjęs į tą lapelį, jis pamatė, kad ant jo yra užrašytos trys pavardės. Kiek prisimena, tikrai buvo B. pavardė, tačiau konkrečių asmenų vardų jis jau neprisimena. Vėliau, rašant skundą, gautą lapelį jis perdavė R. V., kuri taip pat buvo kandidatė į Savivaldybės tarybą. Jo skundas buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) atstovei (duomenys neskelbtini) rinkimų komisijoje Nr. (duomenys neskelbtini) J. B., kuri ir pateikė skundą policijai. Po jo skundo surašymo minėtas lapelis su tomis pavardėmis liko pas R. V. Jis neturi jokių tiesioginių įrodymų, tik pateikė atsitiktinai gautą informaciją (t. 1, b. l. 19 – 20).

Liudytoja R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2019 metais vyko rinkimai į Savivaldybės tarybą. Šiuose rinkimuose ji dalyvavo kaip kandidatė į (duomenys neskelbtini) tarybą ir buvo į ją išrinkta. 2019 m. kovo 17 d. galimai po 17.00 val. į jos namus atvyko kandidatas į (duomenys neskelbtini) merus A. T., kuris pateikė lapelį, ant kurio buvo užrašytos pavardės – B. N., B. A., B. J. A. T. pasakė, kad už minėtus asmenis galimai buvo balsuota (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkėje, nors šie asmenys yra galimai išvykę į užsienį. A. T. paprašė padėti jam surašyti pranešimą (duomenys neskelbtini) atstovei (duomenys neskelbtini) rinkimų komisijoje Nr. (duomenys neskelbtini) J. B., kuri, pagal nustatytą tvarką, gali surašyti skundą tiek Vyriausiajai rinkimų komisijai, tiek ir policijai. Taip pat A. T. jai pasakė, jog O. Š. (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkėje galimai balsavo už savo šeimos narius, kurie taip pat galimai yra išvykę į užsienį. Tuomet jie surašė skundą ir elektroniniu paštu išsiuntė jį J. B. A. T. išvykus, šio pateiktą lapelį ji suplėšė ir išmetė į šiukšlių dėžę. Po kelių dienų, galimai 2019 m. kovo 19 d. jai paskambino A. T. ir paklausė, kur yra tas lapelis su pavardėmis bei paprašė, esant galimybei, jį surasti. Namuose patikrinusi šiukšlių dėžes, ji rado to lapelio dalių, kurias sudėjus, matosi nurodytos pavardės. Jai nepavyko surasti visų to lapelio dalių. Ji nežino, kokiu būdu tas lapelis pateko pas A. T., kadangi šis apie tai nieko jai nesakė (t. 1, b. l. 22 – 23).

Liudytojas N. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini), ten ir dirba. Į Lietuvą jis grįžta pakankamai dažnai. 2019 metų vasario mėnesį automobiliu jis buvo grįžęs į Lietuvos Respubliką. Lietuvoje jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Tą kartą jis buvo grįžęs į Lietuvą, nes lankė sergantį savo uošvį. Į Lietuvą jis buvo grįžęs kartu su savo sutuoktine J. B. ir vaikais. Jie grįžo savo automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Jis kartu su savo sutuoktine J. B. balsavo Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, tačiau nepamena, kuriomis dienomis tai buvo. Tiksliai neprisimena, kuriuo laikotarpiu jie buvo Lietuvoje. Balsavo būdamas pas uošvius adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslaus adreso nepamena. Iš Lietuvos jie išvyko 2019 m. kovo 18 d. Jokių dokumentų, patvirtinančių, kad 2019 metų vasario mėnesį jie buvo Lietuvoje, jis neturi (t. 1, b. l. 48 – 49).

Liudytoja J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą Lietuvoje adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pati šiuo metu gyvena užsienyje – (duomenys neskelbtini). Kartu su ja užsienyje gyvena ir jos šeima – sutuoktinis N. B. ir du jų mažamečiai vaikai. Įprastai jie grįžta į Lietuvą 3-4 kartus per metus. Jie buvo grįžę į Lietuvą ir 2019 metų vasario mėnesio pabaigoje, paskutinėmis mėnesio dienomis, tačiau tikslios datos nepamena. Tąkart Lietuvoje jie buvo apie tris savaites. Jie buvo grįžę savo automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). 2019 m. kovo 3 d. vyko Savivaldybių tarybų rinkimų pirmojo turo balsavimas. Kadangi ji ir sutuoktinis N. B. yra deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, tai kartu nuvyko balsuoti į savo rinkimų apylinkę, esančią (duomenys neskelbtini). Jie atliko savo pilietinę pareigą – patys išreiškė savo valią, patys pasirašė rinkėjų sąraše, niekas kitas už juos ten nepasirašė. Tą patį jie atliko ir pakartotinio balsavimo metu, kuris vyko 2019 m. kovo 17 d. Rinkėjų kortelės jiems buvo paliktos pas jos motiną O. Š., kuri taip pat priklauso minėtai rinkimų komisijai. Po rinkimų antrojo turo, turbūt kitą dieną, jie išvyko automobiliu per Lenkiją į Vokietiją, kur persikėlė keltu į (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 51 – 52).

Liudytoja E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2019 metais ji dirbo (duomenys neskelbtini) rinkiminėje apylinkėje. Ji buvo paskirta šios rinkimų apylinkės pirmininke ir buvo deleguota (duomenys neskelbtini) partijos. Rinkimų metu visi tos komisijos nariai turėjo rinkėjų sąrašus ir dalino balsavimo biuletenius, o jos pavaduotojas A. M. kartais ją pavadavo prie kompiuterio, įvedant atėjusius balsuoti rinkėjus į centrinę duomenų bazę. Komisijos sekretorė dirbo tap pat kaip ir kiti komisijos nariai. Galutinis rinkėjų sąrašas buvo išdalintas komisijos nariams, balsavimo biuleteniai buvo taip pat išdalinti. Balsavimo biuletenius pagrinde plėšė A. D., nes juos laikė vienoje vietoje. Buvo nurodyta rinkėjų sąrašą pildyti taip, kad rinkėjas, atėjęs balsuoti, pasirašo rinkėjų sąrašo skiltyje, ties savo pavarde, o tuomet šalia turi pasirašyti ir rinkimų komisijos narys, nurodęs pasirašyti rinkėjui, ir tik tuomet rinkėjui įteikiami balsavimo biuleteniai. Buvo pasitaikę, kad, sutikrinus rinkėjų sąrašą, kai kuriose skiltyse trūko rinkimų komisijos nario parašų, todėl ji liepė komisijos nariams atsirinkti, kurių tai rinkėjai ir kad šie patys pasirašytų šalia rinkėjų, komisijos nariui skirtoje skiltyje. Šitą dalyką ji patikrino jau tik pasibaigus rinkimams. Ji pati per visus rinkimų turus dirbo prie kompiuterio, buvo prisijungusi prie centrinės duomenų bazės. Kai pati buvo prie stalo, tik atėjus rinkėjui, iš karto jį pažymėdavo centrinėje duomenų bazėje, kad tas rinkėjas atėjo balsuoti. Jeigu tuo metu ji pati nebuvo prie kompiuterio, tai vėliau jai sudiktuodavo komisijos nariai ir ji pažymėdavo atėjusius balsuoti rinkėjus arba tai dar padarydavo jos pavaduotojas A. M. Ji pažįsta O. Š. dukrą J. B. ir šios sutuoktinį, ar šie asmenys buvo balsuoti Savivaldybių tarybų ir merų rinkimų abiejuose turuose, ji negali pasakyti, nes to neprisimena. Ji pati neprisimena, ar galėjo juos pažymėti centrinėje duomenų bazėje, kad šie atvyko balsuoti. Ji nežino, kas galėjo pasirašyti rinkėjų sąraše už O. Š. dukrą ir jos sutuoktinį. Jos manymu, jeigu toks atvejis ir buvo, tai pasirašė tik J. B. motina O. Š. Ji pati (liudytoja), kaip rinkimų komisijos pirmininkė, yra atsakinga už teisingų rinkimų organizavimą, tačiau ji nėra fiziškai pajėgi sukontroliuoti tai, kas vyksta visoje rinkiminėje apylinkėje, kadangi turi vykdyti ne tik kontrolės funkciją, bet ir duomenų perdavimo, skaičiavimo ir dar stebėti, jog nebūtų kitų pažeidimų iš aplinkos. Ji pati asmeniškai nedavė tokio nurodymo, kad rinkimų dieną komisijos nariai galutiniame rinkėjų sąraše pasirašytų tik balsavimui pasibaigus. Taip buvo, jog, pasibaigus balsavimui, trūko komisijos narių parašų (t. 1, b. l. 115 – 116).

Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2019 metais jis buvo paskirtas dirbti (duomenys neskelbtini) rinkiminės apylinkės pirmininkės pavaduotoju. Pirmame Savivaldybių tarybų rinkimų ture, kiek jis prisimena, jų rinkiminėje apylinkėje nebuvo užfiksuota jokių pažeidimų. Antrame rinkimų ture buvo užfiksuoti keli pažeidimai dėl neblaivių rinkėjų. Jis pats pagrinde atliko stebėjimo funkciją, dalino balsavimo biuletenius, buvo atsakingas už vėliavos iškėlimą bei už kai kuriuos kitus ūkio darbus. Jis nedirbo prie popierinio galutinio rinkėjų sąrašo, jo nepildė, nepasirašinėjo, išskyrus tik sąrašo tituliniame puslapyje. Jam nėra žinoma, jog jų rinkiminės apylinkės komisijos pirmininkė būtų sakiusi, kad reikia balsuoti už kažkokius savus kandidatus ar kažką panašaus, jis negirdėjo tokių kalbų, nebent tik kitos komisijos narės tarpusavyje ką nors taip kalbėjosi. Jam nėra žinoma, kad kažkas iš komisijos narių būtų pasirašę galutiniame rinkėjų sąraše už savo šeimos narius ir pan. Jis nematė, ar, pasibaigus rinkimams, komisijos nariai dar pasirašinėjo rinkėjų sąraše (t. 1, b. l. 121 – 122).

Liudytoja L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2019 metais ji dirbo (duomenys neskelbtini) rinkimų komisijoje, o tiksliau – (duomenys neskelbtini) rinkiminėje apylinkėje. Toje komisijoje dirbo iš viso 7-8 žmonės. Ją paskyrė dirbti į tą komisiją nuo (duomenys neskelbtini) politinės partijos. Iš pradžių ji buvo tos rinkiminės apylinkės pirmininkės pavaduotoja, o vėliau – sekretorė. Per pirmąjį rinkimų turą, kuris vyko 2019 metų kovo mėnesio pradžioje, darbas vyko šiek tiek kitaip nei per antrąjį rinkimų turą. Rinkėjų sąrašo lapai nebuvo visą rinkimų dieną pas tą patį rinkimų komisijos narį, kadangi jiems reikėdavo vis išeiti pertraukėlėms, komisijos nariai vieni kitus vis vaduodavo. Rinkimų dieną daugmaž visi komisijos nariai dirbo prie rinkėjų sąrašo, tačiau ji galėtų išskirti tik komisijos narį A. M., kuris galbūt visiškai nedirbo su rinkėjų sąrašu, kadangi jis turėjo dirbti kitus organizacinius darbus – iškėlė vėliavas, prižiūrėjo teritoriją ir pan. Ji neprisimena, su kuriais konkrečiai galutinio rinkėjų sąrašo numeriais pati dirbo ir kurie gyventojai pagal gyvenamąją vietą bei numerius buvo jai paskirti. Pirmojo rinkimų turo metu nebuvo užfiksuota jokių konkrečių pažeidimų. Komisijos pirmininkės vaidmuo rinkimų dieną buvo tas, kad ji pažymėdavo rinkėjus, kurie atvyko balsuoti, tai yra, ji kompiuteriu pildė centrinės duomenų bazės duomenis ir perdavinėjo juos Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pirmininkė tai darė abiejuose Savivaldybių tarybų ir merų rinkimų turuose. Antrame rinkimų ture ji (liudytoja) dirbo su rinkėjų sąrašu, plėšė biuletenius, tačiau ji buvo ir trumpam išėjusi į namus, nes turėjo užkurti krosnį. Tiek pirmame, tiek ir antrame rinkimų ture, jai dirbant su galutiniu rinkėjų sąrašu, rinkėjų priėmimas balsavimui atrodė taip – ateidavo rinkėjas, jis parodydavo savo asmens dokumentą ir rinkėjo kortelės numerį, tada rinkėjų sąraše ji surasdavo tokį asmenį (rinkėją), duodavo jam pasirašyti rinkėjų sąrašo grafoje, ties jo pavarde už tą balsavimo turą, į kurį jis atėjo. Rinkėjui pasirašius, nukreipdavo jį pas kitą komisijos narį, kuris išduodavo balsavimo biuletenius. Komisijos nario grafoje tuo metu ji nepasirašinėjo, pasirašė tik balsavimo pabaigoje, vėlai vakare, kuomet jau buvo susiuvamas galutinis rinkėjų sąrašas. Pagal galiojančią tvarką komisijos nariams reikėjo pasirašyti iš karto, kai tik pasirašo rinkėjas, tačiau komisijos pirmininkės sprendimas buvo toks, kad komisijos nariai turėjo pasirašinėti tik vėliau, jau pasibaigus balsavimui. Ji negali paaiškinti, kodėl taip buvo nuspręsta, komisijos pirmininkė jiems to nepaaiškino. Ji pažįsta komisijos narės O. Š. dukrą J. B. ir jos sutuoktinį, žinojo, kad šie gyvena užsienyje. Ji negali pasakyti, ar J. B. ir jos sutuoktinis balsavo Savivaldybių tarybų ir merų rinkimų pirmame ir antrame turuose. Komisijos nariams tikrai nebuvo liepta balsuoti už kažką kitą. Mano, jog J. B. ir jos sutuoktinis N. B. nebuvo toje galutinio rinkėjų sąrašo dalyje, už kurios pildymą buvo atsakinga ji (liudytoja). Kaip minėjo, pasibaigus rinkimų dienai, savo rinkėjų sąrašų dalyje, kuri jiems buvo priskirta, visi komisijos nariai mechaniškai pasirašinėjo, tai yra, pasibaigus rinkimų dienai, rinkėjų sąrašas buvo sudėtas eilės tvarka pagal numerius, susiūtas ir tuomet visi komisijos nariai pasirašė tose grafose, kuriose jiems ir reikėjo pasirašyti. Tokiu būdu ji patvirtino visus rinkėjus, kurie buvo jos turėtoje rinkėjų sąrašo dalyje, o, ar tie žmonės realiai buvo atvykę, ji nurodyti negali, nes buvo laikas, kai prie rinkėjų sąrašo ji nesėdėjo. Ji nežino ir negali nurodyti, ar galėjo būti pasirašyta galutiniame rinkėjų sąraše už kitus asmenis. Jai nėra žinomos aplinkybės apie tai, kad rinkimų dieną būtų pasirašoma už kitus asmenis ir taip klastojamas galutinis rinkėjų sąrašas (t. 1, b. l. 127 – 128).

Liudytoja G. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2019 metais ji dirbo (duomenys neskelbtini) rinkiminėje apylinkėje komisijos nare. Komisijos pirmininkė buvo E. S., pavaduotojas – A. M., o sekretorė – L. Ž. Pirmame rinkimų ture nebuvo užfiksuota jokių pažeidimų, viskas įvyko sklandžiai. Pakartotiniame rinkimų ture buvo nesusipratimų su rinkimų stebėtoju, kuris trukdė normaliam jų darbui. Rinkimų dieną komisijos pirmininkė kompiuteriu žymėjo atėjusius balsuoti rinkėjus, prie kompiuterio ji (liudytoja) matė tik komisijos pirmininkę, daugiau prie elektroninių duomenų perdavimo sistemos ji nieko nematė, nebent kas nors buvo pakeitę pirmininkę, kai jos (liudytojos) rinkimų patalpoje nebuvo, nes rinkimų dieną ji buvo išėjusi kokius 2-3 kartus iš rinkimų patalpos. Prie stalo sėdėję rinkimų komisijos nariai turėjo galutinio rinkėjų sąrašo lapus, tas sąrašas buvo išdalintas gal į tris ar keturias dalis. Jai buvo žinoma apie J. B. ir N. B. balsavimą, kadangi komisijos nariams buvo pasakyta, kad šie užbalsuotų už savus. Jiems taip pasakė pati komisijos pirmininkė E. S. per pirmąjį Savivaldybių tarybų ir merų rinkimų turą. Ji pati (liudytoja) matė, kaip O. Š. pasirašė už savo dukrą J. B. ir šios sutuoktinį N. B. Tai buvo jau balsavimo pabaigoje, kuomet jau buvo susirinkę visi komisijos nariai ir pasiruošę balsavimo pabaigai. Niekas iš komisijos narių nieko nesakė O. Š., kad ši taip nedarytų. Ji (liudytoja) nežino, ar O. Š. kaip nors buvo atsilyginta už tuos balsus. O. Š. pati užpildė balsavimo biuletenius ir įmetė juos į balsavimo dėžę. Kai pasibaigė balsavimas, visi komisijos nariai tikrino galutinį rinkėjų sąrašą ir pasirašinėjo ten, kur trūko komisijos narių parašų. Kaip dabar supranta, ji (liudytoja) pirmame rinkimų ture ir pasirašė ties J. B. ir N. B., nors, pasirašydama, tikrai nematė, kad pasirašė būtent ties minėtų asmenų pavardėmis ir savo parašu patvirtino tų rinkėjų dalyvavimą rinkimuose. Ji pati žinojo, jog minėtų asmenų Lietuvoje tuo metu nebuvo (t. 1, b. l. 133 – 134).

Liudytoja M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2019 metais ji dirbo (duomenys neskelbtini) rinkiminėje apylinkėje Nr. (duomenys neskelbtini) komisijos nare. Ji buvo deleguota (duomenys neskelbtini). Iš viso minėtoje rinkimų komisijoje buvo 8 komisijos nariai. Komisijos pirmininko pavaduotoja buvo L. Ž., o sekretorė – A. B. Su rinkėjų sąrašais dirbo ji (liudytoja), A. B., L. Ž., G. A., A. D. ir O. Š. A. M. galbūt ir neturėjo rinkėjų sąrašo, tačiau ji negali tiksliai to pasakyti. Komisijos pirmininkė dirbo pagrinde kompiuteriu ir įvedinėjo duomenis apie atėjusius balsuoti rinkėjus ir taip teikė duomenis Vyriausiajai rinkimų komisijai. 2019 m. kovo 3 d. vykusiame pirmame rinkimų ture į Savivaldybių tarybą pažeidimų nebuvo nustatyta. Ji pati (liudytoja) asmeniškai iš karto pasirašydavo šalia rinkėjo, kuris ateidavo pagal sąrašą, išskyrus tą laiką, kai pati išeidavo išgerti arbatos, nes tuo metu sirgo sinusitu, todėl dažnai turėdavo pasitraukti nuo stalo. Tuo metu, kai jos nebuvo prie dokumentų ir ateidavo rinkėjas iš „jos sąrašo“, tai kitas komisijos narys duodavo pasirašyti tam rinkėjui. Ji net neįsivaizduoja, ar galėjo taip būti, kad balsavimo dieną kažkas pasirašė už kitus rinkėjus. Jai yra žinoma O. Š. dukra J. B., tačiau nežino, kad ši turi ir sutuoktinį. Dabar ji net nepažintų J. B., todėl negali pasakyti, ar ši buvo atvykusi rinkimų dieną balsuoti. Jai taip pat nėra žinoma, ar buvo balsuoti J. B. sutuoktinis. Ji nežino ir to, kas pasirašė už minėtus asmenis galutiniame rinkėjų sąraše. Ji nepastebėjo, jog, nesant rinkėjų, kažkurie komisijos nariai elgtųsi kaip nors įtartinai prie rinkėjų sąrašo (t. 1, b. l. 140 – 141).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. R.-J. tarnybiniame pranešime, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nurodyta, jog, atliekant aplinkybių patikslinimą medžiagoje Nr. M-1-01-19914-19, buvo nustatyta, kad N. B., deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), melagingai nurodė, kad 2019 metų Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, vykusiuose 2019 m. kovo 3 d., ir Merų rinkimų pakartotiniame balsavimo ture, vykusiame 2019 m. kovo 17 d., balsavo namuose, kadangi jis buvo grįžęs į Lietuvą. Patikrinus N. B. pateiktus duomenis, buvo nustatyta, kad minėtų rinkimų laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 3 d. iki 2019 m. kovo 17 d. N. B. Lietuvoje nebuvo, nors jis pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenis, buvo balsavęs minėtuose rinkimuose (t. 1, b. l. 5 – 8).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Ž. U. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog buvo atliekamas medžiagos Nr. M-l-01-11914-19 patikslinimas dėl to, kad 2019 metų Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkėje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo balsuota už asmenis, kurie faktiškai yra išvykę ir gyvena užsienyje. Tikrinant gautą informaciją, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkei L. M. buvo išsiųstas paklausimas dėl rinkimuose balsavusių asmenų sąrašo pateikimo. Analizuojant Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus duomenis, nustatyta, kad 2019 metų kovo 3 ir 17 dienomis vykusiuose rinkimų turuose savo rinkimų teise pasinaudojo asmenys – N. B. ir J. B. Patikrinus Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimų duomenų bazę, nustatyta, kad N. B. ir J. B. iš Lietuvos Respublikos išvyko 2019 m. sausio 7 d. N. B. į Lietuvą sugrįžo tik 2019 m. kovo 23 d., o J. B. nebuvo sugrįžusi. Toliau tęsiant aplinkybių tikslinimą, liudytoju apklaustas N. B. nurodė, kad į Lietuvą jis buvo sugrįžęs 2019 metų vasario mėnesio pabaigoje (tikslios datos nepamena) ir iš Lietuvos išvyko tik 2019 m. kovo 18 d. Sugrįžęs jis buvo savo automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Tikrinant N. B. nurodytas aplinkybes, buvo patikrintos duomenų bazės „ANAS“ (automobilių numerių atpažinimo sistema) ir „Muitinės NAS“ (Muitinės numerių atpažinimo sistema) ir nustatyta, kad minėtas automobilis nekirto Lietuvos Respublikos teritorijos sienos. Taip pat buvo telefonu bendrauta su Valstybės sienos apsaugos tarnybos rinktinės specialistu R. A., kuris, patikrinęs visos Lietuvos Respublikos teritorijos sienų kirtimo kameras, nustatė, jog automobilis „Mercedes Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nebuvo atvykęs į Lietuvą (t. 1, b. l. 9, 46).

Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2019 m. rugsėjo 6 d. rašte Nr. 2-1953 (1.4) nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkės (Nr. (duomenys neskelbtini)) komisiją sudarė E. S. (pirmininkė), A. M. (pavaduotojas), L. Ž. (sekretorė) bei nariai A. B., M. M., A. D., G. A. ir O. Š. (t. 1, b. l. 99 – 101).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. R.-J. 2019 m. balandžio 20 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2019 m. balandžio 15 d. iš Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos buvo gautas (duomenys neskelbtini) savivaldybės (Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkės (Nr. (duomenys neskelbtini)) 2019 metų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų galutinis rinkėjų sąrašas, patvirtintas 2019 m. vasario 28 d. Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkės J. G. Šis sąrašas yra susiūtas, užantspauduotas. Nurodytas galutinis rinkėjų sąrašo skaičius – 321. Visą sąrašą sudaro 12 lapų, kuriuose yra įrašytos (duomenys neskelbtini) rinkiminės apylinkės rinkėjų vardai, pavardės, adresai bei palikti tušti laukai I-ajam ir II-ajam balsavimo turui rinkėjų parašams. 8-ame sąrašo lape, eilės Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytas N. B., kurio adresas – (duomenys neskelbtini), jo parašų laukeliai ties abiejų rinkimų turų datomis – 2019 m. kovo 3 d. ir 2019 m. kovo 17 d. yra užpildyti (pasirašyta). Tame pačiame sąrašo lape, ties eilės Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyta J. B., kurios adresas – (duomenys neskelbtini), jos parašų laukeliai ties rinkimų turų datomis – 2019 m. kovo 3 d. ir 2019 m. kovo 17 d. yra užpildyti (pasirašyta). Balsavimo langeliuose, ties I-u ir II-u rinkimų turu, ties minėtais asmenimis pažymėtos varnelės, kad asmenys buvo atvykę balsuoti (t. 1, b. l. 106).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti E. S., G. A., L. Ž., A. M., O. Š., P. P., M. M. ir A. P. rašysenos pavyzdžiai (t. 1, b. l. 142 – 151, 152 – 161, 162 – 171, 172 – 178, 179 – 189, 190 – 196; t. 2 b. l. 1 – 8, 9 – 15).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. liepos 9 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1198 (19) nurodyta, jog:

1. 2019 metų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų (duomenys neskelbtini) rikimų komisijos Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkės Nr. (duomenys neskelbtini) galutiniame rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, 8-ame puslapyje, eilės Nr. (duomenys neskelbtini), rinkėjo parašo skiltyse, ties rinkimų datomis 2019 m. kovo 3 d. ir 2019 m. kovo 17 d., B. N. vardu pasirašė O. Š.

2.1. 2019 metų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų (duomenys neskelbtini) rikimų komisijos Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkės Nr. (duomenys neskelbtini) galutiniame rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, 8-ame puslapyje, eilės Nr. (duomenys neskelbtini), rinkėjo parašo skiltyje, ties rinkimų data 2019 m. kovo 17 d., B. J. vardu pasirašė O. Š.;

2.2. 2019 metų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų (duomenys neskelbtini) rikimų komisijos Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkės Nr. (duomenys neskelbtini) galutiniame rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, 8-ame puslapyje, eilės Nr. (duomenys neskelbtini), rinkėjo parašo skiltyje, ties rinkimų data 2019 m. kovo 3 d., B. J. vardu pasirašė ne J. B. (t. 2, b. l. 20 – 24).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Ž. U. 2019 m. balandžio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog N. B. naudojami mobilaus ryšio telefono numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prie Lietuvos elektroninių ryšių tinklų operatorių bokštų jungėsi 2019 m. sausio 7 d. 11 val. 49 min. celėse (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių adresas yra toks pat – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Paskutinis jungimasis prie šio bokšto patvirtina faktą, kad N. B. išvyko iš Lietuvos, kadangi tai sutampa ir su duomenimis, gautais iš Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimų duomenų bazės (VSATIS). Toliau N. B. naudojami mobilaus ryšio telefono numeriai prie Lietuvos Respublikos veikiančių telekomunikacijų tinklų operatorių bokštų prisijungę nebuvo. Kitas prisijungimas įvyko tik 2019 m. kovo 23 d. kuomet N. B. naudojami mobilaus ryšio telefono numeriai užfiksuoti celėse (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) adresais (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina faktą, jog N. B. sugrįžo į Lietuvą (VSATIS duomenys) (t. 2, b. l. 40 – 41).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo bei jo priedų (stenogramos) matyti, jog elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės vykdomo metu buvo surinkta ir užfiksuota pakankamai duomenų apie O. Š. padarytą nusikalstamą veiką, susijusią su (duomenys neskelbtini) savivaldybių tarybų ir mero rinkimų ar referendumo dokumento suklastojimu. Kontrolės metu buvo užfiksuoti duomenys apie O. Š. bendravimą su savo dukra J. B., kurios naudojamas mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), E. S., kurios naudojamas mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbių metu tarp minėtų asmenų užfiksuoti duomenys dėl tarimosi nuslėpti nagrinėjamo įvykio aplinkybes, klaidinti policijos pareigūnus ir duoti jiems melagingus parodymus ir taip apsunkinti atliekamą tyrimą (t. 2, b. l. 66 – 67, 68 – 69, 70, 71 – 72, 73, 74).

Iš laivybos grupės (keltų kompanijos) (duomenys neskelbtini) elektroninio laiško matyti, jog laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. J. B. ir N. B. automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), jūros keliu nekeliavo (t. 2, b. l. 109, 110 – 111).

Iš bendrovės (duomenys neskelbtini) informacijos (elektroninis laiškas) matyti, jog laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. J. B. ir N. B., ir transporto priemonė – automobilis „Mercedes Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), jų paslaugomis nesinaudojo ir nekeliavo jūros keliu (t. 2, b. l. 114 – 115).

Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog kaltinamoji O. Š., siekdama paveikti rinkimų rezultatus, suklastojo rinkėjų sąrašą ir tuo ji padarė BK 173 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroro pareiškimas tenkinamas.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamoji O. Š., jai buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. O. Š. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamoji sutiko ir su prokuroro jai pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu (t. 2, b. l. 143).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamoji O. Š. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamą nusikaltimą ji padarė veikdama tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamoji O. Š. iki pat šiol nėra teista, ji nebausta ir administracine tvarka (t. 2, b. l. 139, 140). Bylos duomenimis, ji yra išsituokusi, nedirbanti, psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose nėra įrašyta (t. 2, b. l. 136, 138). Bylos medžiagoje nėra jokių kitų neigiamai O. Š. charakterizuojančių duomenų. Nagrinėjamu atveju kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra (BK 59, 60 straipsniai).

Už BK 173 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Įvertinęs visas nustatytas bylos aplinkybes bei kaltinamosios O. Š. asmenybę, o ypač tai, jog ji nusikalto pirmą kartą, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, šiuo atveju bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajai prokuroro pasiūlytą vieną iš švelnesnių bausmės rūšių – laisvės apribojimą.

Kaltinamosios O. Š. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir ji pilnai pripažino savo kaltę, todėl jos atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jai skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinama O. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 139 straipsnio 4 dalis; t. 2, b. l. 132 – 133).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktiniai diskai su elektroninių ryšių tinklais perduota informacija, kurie saugomi atskiruose vokuose prie bylos, paliekami toliau saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

O. Š. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 173 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti ją 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, O. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jai galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją šios bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val. ir per 7 (septynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti O. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus su elektroninių ryšių tinklais perduota informacija, saugomus atskiruose vokuose prie bylos, palikti toliau saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką.

Išaiškinti nuteistajai O. Š., jog:

- jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

- jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti nuteistajai O. Š. ir tai, jog ji per 14 (keturiolika) dienų nuo patvirtinto teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos, nesutikdama su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, priėmusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu per 14 (keturiolika) dienų toks nuteistosios prašymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajai O. Š.

Teisėjas Rimas Švirinas