Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-697-159/2009

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2009 m. rugpjūčio 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovui G. R., atsakovės atstovams L. R. ir advokatui Nedui Šilaikai, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-52-255/2009 pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, trečiajam asmeniui UAB „Garant“ dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Sutarties A#4 šalys pačios nustatė valandinio atlyginimo dydį, neapibrėžė, kiek valandų per darbo dieną turi dirbti ginčų sprendėjas. Atsakovė, atsisakydama apmokėti pateiktą sąskaitą, motyvavo tuo, kad pagal sąskaitoje nurodytas valandas ieškovas turėjo dirbti 24,5 darbo dienos, vadovavosi Darbo kodekso 144 straipsnio nuostata, kad kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti 8 darbo valandų, tačiau minėtoje teisės normoje taip pat nurodyta, kad maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per 7 dienas neturi viršyti 48 valandų, t. y. per 28 dienas negali viršyti 192 darbo valandų. Ieškovą ir atsakovą siejo ne darbo, o sutartiniai santykiai. Atsakovė, vadovaudamasi Sutarties A#4 prisiimtais įsipareigojimais, privalėjo ieškovui G. R. sumokėti nustatytą atlyginimą pagal faktiškai dirbtą laiką, kuris buvo detalizuotas išrašytoje sąskaitoje. Ginčų sprendėjas yra advokatas, jo veikla nėra finansuojama nei valstybės, nei savivaldybės ar kitų organizacijų. Lietuvos advokatūros statute nurodoma, kad advokatui mokamas užmokestis už advokato teikiamas teisines paslaugas yra nustatomas pagal Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatūros statuto nuostatas. Statute pabrėžiama, kad užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas (honoraro) dydis, jo apskaičiavimo formos ir mokėjimo tvarka, terminai nurodomi sutartyje dėl teisinės pagalbos teikimo, taigi šiuo atveju – Sutartyje A#4 dėl Klaipėdos uosto įplaukoje esančių nuskendusių laivų nuolaužų iškėlimo. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis), todėl sutarties šalys privalo laikytis sutarties sąlygų ir jas tinkamai vykdyti. Atsakovei atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už sutartinės prievolės neįvykdymą (CK 6.246 straipsnio l dalis, 6.256 straipsnio l dalis) ir ji privalo atlyginti ieškovui patirtus nuostolius (b. l. 3–6).

Proceso dalyvių paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatė, kad atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir trečiasis asmuo UAB „Garant“ konkurso pagrindu 2004 m. kovo 23 d. sudarė sutartį „Klaipėdos uosto įplaukoje esančių nuskendusių laivų nuolaužų iškėlimas“ ir pasirinko arbitražinį ginčų sprendimo būdą. 2008 m. sausio 14 d. pareiškimu Nr. ADM-08/01/14-1 UAB „Garant“ kreipėsi į ginčų sprendėją advokatą G. R. dėl kilusio ginčo su VĮ Klaipėdos valstybinio uosto direkcija dėl papildomų išlaidų atlyginimo pagrįstumo. Ieškovas pareiškimą gavo 2008 m. sausio 16 d., 2008 m. vasario 13 d. priėmė sprendimą, 2008 m. vasario 14 d. pateikė atsakovei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai sąskaitą ir analogišką sąskaitą kitai ginčo šaliai – UAB „Garant“ dėl 31 360 Lt apmokėjimo. Sąskaitose atskirai kiekvienai šaliai detalizavo laiką, sugaištą sprendžiant ginčą: 45 val. sutarčių ir kitų dokumentų analizei; 7 val. susitikimams ir konsultacijoms; 16 val. taikytinų įstatymų ir kitų teisės aktų analizei; 15 val. sprendimo paruošimui ir rašymui ir 15 val. kelyje sugaištas laikas, t. y. po 98 val., iš viso abiem ginčo šalims nurodytas bendras sugaištas laikas yra 196 val. Trečiasis asmuo UAB „Garant“ pateiktą sąskaitą apmokėjo, atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sąskaitą grąžino. Rašte dėl sąskaitos apmokėjimo nurodė, kad advokatas negalėjo spręsdamas ginčą sugaišti nurodyto valandų skaičiaus, priimtas sprendimas yra nemotyvuotas. Tarp ieškovo ir atsakovės kilo ginčas dėl ginčui spręsti sugaišto laiko trukmės. Tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai: ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovei ir trečiajam asmeniui tam tikras nematerialaus pobūdžio paslaugas, o atsakovė ir trečiasis asmuo įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti (Civilinio kodekso 6.716 straipsnis 1 dalis.). Vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.718 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 6.72 straipsnio 3 dalies, 6.722 straipsnio 1 dalies 1 ir 1 punktų nuostatomis pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, kad atsakovės reikalavimas pateikti detalią ataskaitą apie sprendimo priėmimui sugaištą laiką yra pagrįstas ir teisėtas, tačiau vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 178 straipsnio nuostatomis konstatavo, kad ieškovas įrodymais nepagrindė, jog ginčui spręsti sugaišo visą nurodytą laiką – 196 valandas, neįrodė, jog sutarčių bei kitų dokumentų analizei ir taikytinų įstatymų ir kitų teisės aktų analizei atlikti užtruko 122 valandas, nes ieškovas yra teisininkas profesionalas – advokatas, studijavęs ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, turintis ginčų, kylančių tarp ūkio subjektų, sprendimų patirties. Bylą nagrinėjęs teismas manydamas, kad ieškovas turi pakankamai teisinių žinių ir profesionalios patirties, sprendime atmetė ieškovo argumentus, kad nurodytą valandų skaičių ieškovas užtruko studijuodamas Civilinio kodekso, civilinio proceso ar teisės aktų, reglamentuojančių arbitražinių sprendimų priėmimą, normas, tačiau sutiko su ieškovo G. R. argumentais, kad buvo būtina susitikti ir konsultuotis su specialistais, nes ginčui spręsti buvo pateikta didelės apimties sutartis, specifiniai techniniai dokumentai, kurių studijavimui buvo būtina sugaišti atitinkamą laiką. Nors ieškovas nurodė, kad susitikimams ir konsultacijoms sugaišo 14 valandų ir tik paaiškinimais pagrindė susitikimuose sugaištą laiką, atsakovė nurodė, kad ginčo sprendėjas du kartus susitiko su užsakovo ir rangovo atstovais ir sugaišo apie pusvalandį, ir atsisakymą sumokėti sutartą pinigų sumą už ginčo sprendimą motyvuoja ir tuo, kad sprendimas buvo surašytas nekvalifikuotai. Pirmosios instancijos teismas sprendime neanalizavo ieškovo surašyto dokumento turinio, nes sprendimo turinys nebuvo ginčo nagrinėjimo dalykas, tačiau sutiko su atsakovės argumentais, kad priimtame sprendime tiesiogiai neatspindimi nei studijuoti teisės aktai ar kita teisinė literatūra, nei susitikimų metu gauta informacija. Bylą nagrinėjęs teismas sprendime pripažino, kad šalių pateiktų dokumentų ir teisės aktų studijavimas bei susitikimai su ieškovo nurodytais asmenimis buvo būtini, tačiau ieškovui nepateikus pakankamai svarių įrodymų, pagrindžiančių laiko sąnaudas, o atsakovei nepateikus įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovas tiek laiko nesugaišo, nustatydamas sugaišto laiko sąnaudas rėmėsi sąžiningumo ir protingumo principais ir įvertinęs visas aplinkybes padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimai tenkinami 50 procentų.

Vadovaudamasis civilinio kodekso 6.261, 6.210 straipsniais teismas patenkino ieškovo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo. Sprendime nurodė, kad palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją.

Įvertindamas įrodymus, teismas turi patikrinti kiekvieno įrodymo tikrumą, sąsajumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą. Bendra taisyklė yra ta, kad įrodymų pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Šis principas leidžia teismui pripažinti faktą įrodytu, jeigu pateikti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo negu jo nebuvimo tikimybę. Šiuo atveju ieškovas pateikė teismui 2008 m. vasario 14 d. sąskaitą Nr. GR-2008/02-14/1, joje nurodė atliktus darbus ir jiems sugaištą laiką, taip pat teismo reikalavimu pateikė detalius sąskaitoje nurodytų darbų paaiškinimus ir teismo posėdžio metu atsakė į užduotus klausimus. Ieškovas žodžiu paaiškino, kokią teisinę ir norminę literatūrą skaitė, analizavo ir taikė ginčui spręsti, su kuo ir kiek kartų buvo susitikęs, siekdamas išsiaiškinti visas kilusio ginčo aplinkybes ir kt. klausimus, susijusius su ginču, kiek laiko užgaišo kelyje Vilnius–Klaipėda. Atsakovė, ginčydama ginčo sprendimui sugaišto laiko trukmę, nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas negalėjo tiek laiko užtrukti ginčo sprendimui. Teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė pusiausvyrą tarp abiejų šalių įrodinėjimo pareigos, nes iš esmės įrodinėjimo pareiga teko ieškovui.

2009 m. sausio 23 d. teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepateikta byloje surinktų ir teismo ištirtų bei įvertintų įrodymų analizė, atskleidžianti jų įrodomąją reikšmę. Teismo išvados dėl nustatytų faktinių aplinkybių turi būti pagrįstos byloje esančių įrodymų visuma. Tuo tarpu teismas sprendime tik konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog sutarčių bei kitų dokumentų ir taikytinų įstatymų ir kitų teisės aktų analizei užtruko 122 val., ir prieštaraudamas šiam savo teiginiui kartu konstatavo, kad iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog dėl ginčo sprendimo buvo pateikta didelės apimties sutartis, specifiniai techniniai dokumentai, kurių studijavimui buvo būtina sugaišti atitinkamą laiką. Teismas taip pat sutiko su ieškovo argumentais, kad buvo būtina susitikti ir konsultuotis su specialistais. Remdamasis byloje esančių įrodymų vertinimu, teismas sprendime išsamiai turėjo nurodyti visas aplinkybes, kurias jis laikė nustatytomis, o kurias nenustatytomis. Teismo sprendimas yra motyvuotas tik tuo atveju, jeigu teismas nurodo savo išvadų ir faktinius, ir teisinius argumentus. Akivaizdu, kad teismas neteisingai ir nepagrįstai nevertino byloje pateiktų įrodymų ir šios klaidingos nuostatos nulėmė iš dalies nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.

Teismo sprendime nurodyti motyvai yra prieštaringi ir neišsamūs, nes teismas sprendime sutikęs su atsakovės argumentais, kad už atliktas paslaugas ieškovui sumokėjo trečiasis asmuo ir atsakovė neturi pareigos atsiskaityti, kartu sprendime nurodė, kad byloje nustatyta, kad ginčo sprendimo paslauga buvo suteikta, todėl atsakovei atsirado pareiga atsiskaityti už atliktą darbą. Sutartyje nustatyta, kad visas sumas rangovas ir užsakovas dalijasi po lygiai, nepriklausomai nuo to, kokį sprendimą priima ginčų sprendėjas, todėl trečiajam asmeniui apmokėjus ieškovo pateiktą sąskaitą, atsakovė negali būti laikoma įvykdžiusia prievolę ieškovo naudai.

Atsakovė į bylą nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų ir neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl nepagrįstas teismo sprendimas dėl 400 Lt bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo atsakovės naudai priteisimo. Teismas klaidingai sprendime nurodė, kad ieškovas turėjo 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes iš pinigų priėmimo kvitų Nr. 420981 ir Nr. 421000 matyti, kad ieškovas iš viso turėjo 2 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl šių išlaidų suma turėtų būti pakeista (b. l. 100–103, 115).

Ieškovas yra teisininkas profesionalas – advokatas, studijavo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, turi ginčų, kylančių tarp ūkio subjektų, patirties. Teismas sprendime padarė teisingą išvadą, kad ieškovas turi pakankamai teisinių žinių ir profesionalios patirties, ir pagrįstai atmetė ieškovo argumentus, kad nurodytą valandų skaičių ieškovas užtruko studijuodamas Civilinio kodekso, civilinio proceso ar teisės aktų, reglamentuojančių arbitražinių sprendimų priėmimą, normas. Atsakovė sutinka su teismo sprendime nurodytais argumentais, kad dėl ginčo sprendimo buvo pateikta didelės apimties sutartis, specifiniai techniniai dokumentai, kurių studijavimui buvo būtina sugaišti atitinkamą laiką, tačiau nesutinka su ieškovo argumentais, kad sutarčių, kitų dokumentų, taikytinų įstatymų ir kitų teisės aktų analizei užtruko 122 val. Sprendimas, kuriuo ieškovas neva išsprendė atsakovės ir trečiojo asmens ginčą, neatspindi tokio ilgo surašyti jam skirto laiko, nes beveik visas sprendimas buvo trečiojo asmens pateiktos pretenzijos kopija ir tik paskutiniame sprendimo lape išdėstyta rezoliucinė dalis, ji iš esmės skiriasi nuo pateiktų dokumentų. Sprendime motyvai neišdėstyti, neteisingai nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Nors teismas sprendime nenagrinėjo atsakovės argumentų dėl nekvalifikuotai ieškovo surašyto sprendimo ir neanalizavo surašyto dokumento turinio, tačiau tinkamai įvertino atsakovės argumentus, jog priimtame sprendime tiesiogiai neatspindėti studijuoti teisės aktai ar kita teisinė literatūra, susitikimų metu gauta informacija. Šalių pateiktų dokumentų ir teisės aktų studijavimą bei susitikimus su ieškovo nurodytais asmenimis teismas laikė būtinais, tačiau pagrįstai sprendime pripažino, jog nebuvo pakankamai svarbių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo nurodytas laiko sąnaudas, nei įrodymų, kad ieškovas tiek laiko nesugaišo. Teismas, nustatydamas sugaišto laiko sąnaudas, rėmėsi sąžiningumo ir protingumo principais ir, įvertinęs visas aplinkybes, sprendime padarė tinkamą išvadą, kad ieškovo reikalavimai tenkinami 50 procentų (b. l. 120–123).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis proceso dalyvių paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, teisingai sprendime nustatė, kad atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir trečiasis asmuo UAB „Garant“ konkurso pagrindu 2004 m. kovo 23 d. sudarė sutartį „Klaipėdos uosto įplaukoje esančių nuskendusių laivų nuolaužų iškėlimas“ ir pasirinko arbitražinį ginčų sprendimo būdą. 2008 m. sausio 14 d. pareiškimu Nr. ADM-08/01/14-1 UAB „Garant“ kreipėsi į ginčų sprendėją advokatą G. R. dėl kilusio ginčo su VĮ Klaipėdos valstybinio uosto direkcija dėl papildomų išlaidų atlyginimo pagrįstumo. Ieškovas pareiškimą gavo 2008 m. sausio 16 d., 2008 m. vasario 13 d. priėmė sprendimą, 2008 m. vasario 14 d. pateikė atsakovei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai sąskaitą ir analogišką sąskaitą kitai ginčo šaliai – UAB „Garant“ dėl 31 360 Lt apmokėjimo. Sąskaitose atskirai kiekvienai šaliai detalizavo laiką, sugaištą sprendžiant ginčą: 45 val. sutarčių bei kitų dokumentų analizei; 7 val. susitikimams ir konsultacijoms; 16 val. taikytinų įstatymų ir kitų teisės aktų analizei; 15 val. sprendimo paruošimui ir rašymui ir 15 val. kelyje sugaištas laikas, t. y. po 98 val., iš viso abiem ginčo šalims nurodytas bendras sugaištas laikas yra 196 val. Trečiasis asmuo UAB „Garant“ pateiktą sąskaitą apmokėjo, atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, sąskaitą grąžino. Rašte dėl sąskaitos apmokėjimo nurodė, kad advokatas negalėjo spręsdamas ginčą sugaišti nurodyto valandų skaičiaus, priimtas sprendimas yra nemotyvuotas (b. l. 9–11). Tarp ieškovo ir atsakovės kilo ginčas dėl ginčo sprendimui sugaišto laiko trukmės. Tarp ieškovo G. R. ir atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos susiklosčiusius santykius pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime kvalifikavo kaip prievolinius teisinius santykius, nes ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovei ir trečiajam asmeniui tam tikras nematerialaus pobūdžio paslaugas, o atsakovė ir trečiasis asmuo įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti (Civilinio kodekso 6.716 straipsnis 1 dalis.). Vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.718 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 6.722 straipsnio 1 ir 2 punktų nuostatomis pirmosios instancijos teismas sprendime padarė teisingą išvadą, kad atsakovės reikalavimas pateikti detalią ataskaitą apie sprendimo priėmimui sugaištą laiką buvo pagrįstas ir teisėtas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 7 punkte išaiškino teismams, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Tai yra bendro pobūdžio proceso teisės normos. Materialinės teisės normos atskirais atvejais nustato kitokią įrodinėjimo tvarką nurodydamos, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.

Iš ieškinio turinio ir jame suformuluotų ieškinio reikalavimų (ieškinio dalyko) matyti, kad advokatas G. R. teismą prašė jam iš atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos priteisti 31 360 Lt padarytos žalos atlyginimą dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, 6 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, iki sprendimas bus įvykdytas. Ieškinio reikalavimą dėl 31 360 Lt padarytos žalos grindė prie ieškinio pridėta 2008 m. vasario 14 d. atsakovei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai išrašyta sąskaita Nr. GR-2008/02-14/1 (b. l. 10). Nutartyje minėta, kad pirmosios instancijos teismas sprendime padarė teisingą išvadą, kad atsakovės reikalavimas pateikti detalią ataskaitą apie sprendimo priėmimui sugaištą laiką buvo pagrįstas ir teisėtas. Iš 2008 m. gruodžio 2 d. parengiamojo teismo posėdžio protokolo matyti, kad atsakovės atstovams pareikalavus, kad ieškovas raštu pateiktų ataskaitą apie konkrečius atliktus darbus ir konkretų sugaištą laiką šiems darbams atlikti, ieškovui buvo suteikta galimybė įvykdyti įrodinėjimo pareigą (b. l. 57–58). Apeliantas G. R. teisingai apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškinio reikalavimui dėl 31 360 Lt padarytos žalos atlyginimo iš atsakovės priteisimo pagrįsti jis pateikė į bylą sąskaitą Nr. GR-2008/02-14/1, 2008 m. gruodžio 18 d. atliktų darbų, nurodytų sąskaitose Nr. GR-2008/02-13/1 ir Nr. GR-2008/02-14/1, detalius paaiškinimus (b. l. 10, 61).

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto G. R. apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad teismas 2009 m. sausio 23 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepateikė byloje surinktų ir teismo ištirtų bei įvertintų įrodymų analizės, nes pirmosios instancijos teismas sprendime įvertino ieškovo G. R. į bylą pateiktą ginčo sprendimui naudotą medžiagą, t. y. didelės apimties sutartį, specifinius techninius dokumentus, pripažino, kad jų studijavimui buvo būtina sugaišti atitinkamą laiką, ir sutiko su ieškovo argumentais, kad buvo būtina susitikti ir konsultuotis su specialistais. Bylą nagrinėjęs teismas sprendime įvertino ne tik ieškovo paaiškinimus apie susitikimams ir konsultacijoms sugaištas 14 val., bet ir atsakovės atstovų paaiškinimus, kad ginčo sprendėjas du kartus susitiko su užsakovo ir rangovo atstovais ir sugaišo apie pusvalandį. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime neanalizavo ieškovo G. R., kaip ginčo sprendėjo, surašyto sprendimo turinio, tačiau pagrįstai sutiko su atsakovės argumentais, kad priimtame sprendime tiesiogiai neatspindėti studijuoti teisės aktai ar kita teisinė literatūra, susitikimų metu gauta informacija (priedai prie bylos). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjusiam teismui buvo pagrindas sutikti su minėtais atsakovės argumentais, nes ieškovas nei sąskaitoje Nr. GR-2008/02-14/1, nei 2008 m. gruodžio 18 d. atliktų darbų, nurodytų sąskaitose Nr. GR-2008/02-13/1 ir Nr. GR-2008/02-14/1, detaliuose paaiškinimuose nenurodė nei konkrečios skaitytos teisinės literatūros, nei ginčo sprendimui naudotų ir taikytų konkrečių teisės aktų (b. l. 10, 61). Ieškovui minėtuose detaliuosiuose paaiškinimuose nurodžius ginčo sprendimui naudotus ir taikytus apskritai CK, CPK, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, Susisiekimo ministerijos priimtus teisės aktus, pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas sprendime konstatuoti, kad ieškovas įrodymais nepagrindė, jog ginčo sprendimui sugaišo visą nurodytą laiką – 196 val. ir kad sutarčių bei kitų dokumentų, taikytinų įstatymų ir kitų teisės aktų analizei užtruko 122 val., nes ieškovas yra teisininkas profesionalas – advokatas, studijavęs ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, turintis ginčų, kylančių tarp ūkio subjektų, sprendimų patirties, todėl turi pakankamai teisinių žinių ir profesionalios patirties.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punkte išaiškino teismams, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Apeliantas G. R. apeliaciniame skunde teigia, kad įrodymų pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu ir šis principas leidžia teismui pripažinti faktą įrodytu, jeigu pateikti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo negu jo nebuvimo tikimybę. Atsiliepime į ieškovo G. R. apeliacinį skundą atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija taip pat teigia, kad ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu ir jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Nutartyje minėta, kad pirmosios instancijos teismas sprendime įvertino G. R. į bylą pateiktą ginčo sprendimui naudotą medžiagą, t. y. didelės apimties sutartį, specifinius techninius dokumentus, pripažino, kad jų studijavimui buvo būtina sugaišti atitinkamą laiką, sutiko su ieškovo argumentais, kad buvo būtina susitikti ir konsultuotis su specialistais ir sutiko su atsakovės argumentais, kad priimtame ginčų sprendėjo G. R. sprendime tiesiogiai neatspindėti studijuoti teisės aktai ar kita teisinė literatūra, susitikimų metu gauta informacija (priedai prie bylos). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjusiam teismui įvertinus ieškovo G. R. į bylą patektus įrodymus, remiantis tikimybių pusiausvyros principu, buvo pagrindas sprendime konstatuoti, kad ieškovas įrodymais nepagrindė, jog ginčui spręsti sugaišo visą nurodytą laiką – 196 valandas, neįrodė, jog sutarčių bei kitų dokumentų analizei ir taikytinų įstatymų ir kitų teisės aktų analizei atlikti užtruko 122 valandas.

CPK 3 straipsnio 1 dalis ir CK 1.5 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, ir aiškindamas įstatymus, ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes ir pripažinęs, kad ieškovas nepateikė pakankamai svarių įrodymų, pagrindžiančių jo laiko sąnaudas, nustatydamas ieškovo sugaišto laiko sąnaudas, turėjo pagrindą vadovautis protingumo ir sąžiningumo principais ir ieškovo reikalavimus patenkinti 50 procentų. Įvertinusi, kad trečiasis asmuo UAB „Garant“ neginčijo ieškovo pateiktos sąskaitos ir pagal sąskaitą ieškovui sumokėjo 31 360 Lt ir ginčijamu teismo sprendimu iš atsakovės ieškovui priteistą 15 680 Lt sumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovui už atliktą darbą laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 16 d. iki 2008 m. vasario 13 d. bus pakankamai atlyginta 47 040 Lt (b. l. 11).

Esant tokiems įrodymams bei aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, ginčijamą sprendimą pakankamai motyvavo, turėjo pagrindą vadovautis protingumo ir sąžiningumo principais, todėl apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir teiginiais nėra pagrindo panaikinti teismo sprendimo dalies, dėl tos dalies priimti naują sprendimą ir iš atsakovės ieškovui priteisti 15 680 Lt (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime nurodė, kad ieškovas paduodamas ieškinį sumokėjo 941 Lt žyminį mokestį ir 335 Lt už procesinių dokumentų ir jų priedų kopijavimą (b. l. 7, 12, 13), tačiau teismas klaidingai sprendime nurodė, kad ieškovas turėjo 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes iš pinigų priėmimo kvitų Nr. 420981 ir Nr. 421000 matyti, kad 2008 m. rugsėjo 15 d. ir 2008 m. gruodžio 19 d. ieškovas G. R. advokato padėjėjui V. R. sumokėjo 2 800 Lt, todėl teisėjų kolegijai yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas G. R. turėjo 4 076 Lt (941 Lt + 335 Lt + 2 800 Lt) bylinėjimosi išlaidų (b. l. 8, 85) ir bylą nagrinėjęs teismas neteisingai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Bylą nagrinėjusiam teismui sprendime neteisingai paskirsčius bylinėjimosi išlaidas tarp šalių, sprendimo dalis, kuria iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos G. R. priteista 1 638 Lt bylinėjimosi išlaidų, pakeistina, padidinant priteistą sumą iki 2 038 Lt (4 076 Lt : 2); teismo sprendimo dalis, kuria iš G. R. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai priteista 400 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikintina, nes atsakovė apskritai į bylą nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 dalys). Nustatyta, kad paduodamas apeliacinį skundą ieškovas G. R. sumokėjo 470 Lt žyminį mokestį (b. l. 104). Nepatenkinus jo apeliacinio skundo dėl ginčijamos sumos – 15 680 Lt priteisimo, nėra pagrindo ieškovui atlyginti jo turėtų 470 Lt apeliacinio skundo padavimo išlaidų.

Atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovas adv. N. Šilaika pateikė į bylą atliktų darbų pagal 2008 m. spalio 13 d. sutartį perdavimo–priėmimo aktą ir prašo iš ieškovo priteisti atsakovės turėtas 1 189,92 Lt išlaidas už advokato šioje byloje suteiktą teisinę pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (b. l. 129–130). Iš minimo perdavimo–priėmimo akto matyti, kad atsakovė sutiko advokatų profesinei bendrijai „Pivoras, Balevičienė ir partneriai“ sumokėti 1 189,92 Lt už pasirengimą bylai ir dalyvavimą 2009 m. sausio 16 d. teismo posėdyje civilinėje byloje pagal R. R. ieškinį dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegijai nėra pagrindo atlyginti atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 1 189,92 Lt turėtų išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, nes pagal bendrą taisyklę ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą šios išlaidos negali būti priteistos, nes prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Iš atsakovės į bylą pateiktų įrodymų nematyti, kokias išlaidas atsakovė patyrė dėl advokato dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškovui G. R. iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos priteista 15 680 Lt ir 6 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos 15 680 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2008 m. rugsėjo 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš G. R. ir iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos priteista po 15,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, palikti nepakeistas.

2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendimo dalį, kuria iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos G. R. priteista 1 638 Lt bylinėjimosi išlaidų, pakeisti. Priteisti iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos G. R. 2 038 Lt bylinėjimosi išlaidų.

3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendimo dalį, kuria iš G. R. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai priteista 400 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikinti.