- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-26
- Bylos Nr.
- 1-2133-961/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30751-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kaltinamasis
- T. S.
- Kategorijos
viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. S., T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, neįgalus (25 proc. darbingumo lygis), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 2011 m. spalio 25 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 1 metams 10 dienų, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. S. 2019 m. liepos 20 d. apie 20.20 val. (duomenys neskelbtini), penkto aukšto bendrojo naudojimo koridoriuje žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą dūrė peiliu nukentėjusiajam V. L. į pilvo sritį, tuo padarydamas jam durtinę žaizdą pilvo kairėje pusėje su pilvaplėvės bei didžiosios taukinės sužalojimu, dėl ko nukentėjusysis buvo sunkiai suluošintas, ir taip tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. L. sveikatą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu T. S. savo kaltę pripažino ir parodė, kad viskas prasidėjo nuo spintelės. Kai mama norėjo išmesti spinteles, V. sakė, kad jas pasiims. Tos spintelės stovėjo bendro naudojimo koridoriuje ir trukdė, todėl mama jas perstatė arčiau jo durų, kad nemaišytų. Kitą dieną V. eilinį kartą su žmona prisigėrė ir jis (T. S.) išgirdo, kaip stumdomi baldai. Išėjęs pamatė, kad V. L. spintelę atgal stumia ir rėkia, kad nieko neims, ir sudavė jam (T. S.) smūgį į dešinį antakį, įstatė mėlynę. Dėl to labai susinervino ir vietoj to, kad iškviestų policiją, nubėgo namo, išsitraukė peilį, net nepastebėjo kokį, atsimena, kad buvo su juoda rankena, išbėgo į koridorių ir smogė V. L. Dūrė vieną kartą, o paskui išsigandęs pasislėpė namuose. Kai nerimas praėjo, išlindo į koridorių ir pamatė, kad ten buvo pilna kraujo. Žino, kad padarė sunkų kūno sužalojimą. Buitinis peilis, virtuvinis, nelabai didelis. Geležtė nesiekė 10 cm. Užsimojo kaip reikiant, nes V. L. už jį stambesnis, jautė, kad kumščiais nesugebės jam nieko padaryti. Buvo blaivus, o V. L. su žmona įpūtė virš 3 promilių.
Sutinka sumokėti už jo gydymą, galėtų mokėti dalimis. Jis gauna našlaičio pašalpą kaip netekęs tėčio, taip pat savivaldybė padidino išmoką iki 451 euro. Galėtų sumokėti per pusmetį. Labai gailisi dėl savo poelgio. Gyvena dviese su mama. Jam nustatyta cerebrinis paralyžius, visa kairė pusė paralyžiuota, būna epilepsijos priepuoliai, geria vaistus, jie numalšina epilepsijos priepuolius, bet kyla susierzinimas, tai kaip šalutinis poveikis. Gulėjo psichiatrinėje ligoninėje. Jų aukšte tokie dalykai vykdavo, vieni ant kitų puldavo, jis dėl triukšmo važiuodavo atsipalaiduoti, atsipūsti nuo to, kas darėsi kaimynystėje. Mažiausiai tris kartus gulėjo psichiatrinėje, paskutinį kartą – po incidento su V.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu T. S. savo kaltę pripažino ir parodė, kad kaimynas V. L. yra supykęs ant jo ir jo motinos, nes kai V. su draugu A. darė jiems remontą, tai visą sumą sumokėjo A., kuris su V. nepasidalino. Dėl to V. kaltina juos. 2019-07-20 apie 20.20 val., (duomenys neskelbtini), atidaręs savo buto duris, penkto aukšto bendrojo naudojimo koridoriuje pamatė kaimyną V., pasakė jam, kad paimtų lentyną, kuri stovi koridoriuje, nes prieš tai jis sakė, kad ją paims sau. Lentyna stovėjo tame pačiame koridoriuje, ir trukdė kitiems kaimynams, dėl to priminė V., kad ją paimtų, sakydamas, kad kiti kaimynai pyksta. Tuomet jam stovint savo buto tarpdury, V. kumščiu sudavė jam ne mažiau 2 kartų į veidą. Kadangi V. mušdamas jam pataikė į akis, akyse aptemo, pradėjo kraujuoti dešinė akis ir prasidėjo epilepsijos priepuolis. Pamatęs, kad V. eina link jo, norėdamas dar mušti, kad apsigintų, staigiai griebė kas buvo po ranka, bei tuo daiktu mosikavo. Vėliau suprato, kad griebė peilį, kuris gulėjo jo bute ant stalo prie įėjimo durų. Tai buvo virtuvinis peilis, apie 10 cm ilgio, juodos spalvos rankena. Nori paaiškinti, kad tai įvyko, nes norėjo apsiginti. Tuomet jį ištiko epilepsijos priepuolis, kurio metu nieko nematė, kadangi sutemo akyse, nematė ir susinervinęs nesuprato, kad paėmė peilį, juo mosikavo norėdamas, kad V. pasitrauktų nuo jo. Kadangi V. vis tiek artinosi prie jo, tai nenorėdamas, netyčia ir nematydamas sužalojo jį. Suprato, kad V. sužalojo, nes jis staigiai atšoko nuo jo, šaukdamas „... kraujas“. Atsigavo, kuomet jis atšoko nuo jo. Tuomet suprato, kad dūrė peiliu V. bei jį sužalojo. Po to V. nubėgo pas save, namo. Tada minėtą peilį padėjo į virtuvinio stalo stalčių. Negali pasakyti, ar ant peilio buvo kraujo dėmių, nežiūrėdamas padėjo jį į stalčių. Įvykio daugiau niekas nematė. Dėl įvykdyto labai gailisi (b. l. 91).
Papildomai apklaustas T. S. parodė, kad jis neprisimena, iš kur konkrečiai paėmė peilį, bet tai tikrai nebuvo koridoriuje, kur įvyko konfliktas. Jis nuėjo į savo namus ir pasiėmęs peilį išėjo į koridorių, kur dūrė V. L. (b. l. 97-98).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. L. parodė, kad 2019-07-20 apie 20.10 val. (duomenys neskelbtini), grįžęs namo iš (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad jo buto durys buvo užstumtos spintele. Minėtą spintelę jis pastūmė kiek toliau, kad netrukdytų kaimynams praeiti. Atsirakino savo buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris ir užėjo į butą, persirengė. Persirenginėjant išgirdo girgždėjimą už savo buto durų esančiame bendrajame koridoriuje. Nespėjęs apsivilkti viršutinės drabužių dalies, išėjo į bendrąjį koridorių pažiūrėti, kas vyksta. Išėjęs pastebėjo, kad minėta spintelė vėl trukdo ir yra užstumtos jo buto durys. Jis vėl atstūmė minėtą spintelę kiek toliau, kad netrukdytų. Bestumiant spintelę, iš savo buto (duomenys neskelbtini) išėjo jo kaimynas T. S., kuris buvo susinervinęs ir daugiau nei vieną kartą ranka trenkė į spintelę, kurią jis stūmė, ko pasėkoje ji sulūžo. Tuomet priėjo kaimynė vardu N., gyvenanti (duomenys neskelbtini), paklausė, kas įvyko, jis atsakė, kad tuoj sutvarkys, o tuo metu T. nuėjo į savo butą. Kaimynė taip pat nuėjo, o jis liko tvarkyti minėtos spintelės, kurią sugadino T. S. Su T. S. jis nekonfliktavo ir nesimušė. Tvarkant bendro naudojimo koridorių, šalia T. S. buto durų Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad atsidarė minėtos durys, pamatė ranką, kurioje buvo virtuvinis peilis. Jis nespėjo sureaguoti, kadangi buvo pasilenkęs, ir pajuto, kaip jam įdūrė T. S., po ko šis staigiai pasišalino į namus bei užsirakino. Jis atsistojęs atsirėmė į gretimą bendro naudojimo koridoriaus sieną, kadangi pradėjo svaigti galva. Prie jo tuo metu priėjo jo kaimynas S., kuris klausė, kaip jis jaučiasi, ir iškvietė specialiąsias tarnybas. Praėjus maždaug 5 min. po įvykio atvyko greitosios pagalbos medikai, kurie suteikus pirmąją pagalbą nuvežė jį į Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės priimamąjį, kur jam buvo nustatyta durtinė pilvo sienos žaizda, pilvaplėvės sužalojimas, didžiosios taukinės sužalojimas. Daugiau apie įvykį pasakyti nieko negali (b. l. 47-48).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. K. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2019-07-20 apie 20.15 val. jis buvo namuose, kai koridoriuje išgirdo triukšmą. Jis girdėjo, kaip kažkokia kaimynė davė pastabą rusų kalba, kad netriukšmautų. Jis pradarė duris ir pamatė, kad koridoriaus gale V. ir T. kivirčijasi dėl koridoriuje buvusios spintelės ir ją daužo, laužo. Jis nenorėjo kištis, todėl sugrįžo į savo kambarį. Kai viskas nurimo, jis ėjo į bendrą virtuvę. T. iš (duomenys neskelbtini) buto jau ėjo į savo kambarį ir uždarinėjo duris, o V. jas traukė į save. Jie tarpusavyje rusiškai barėsi. Jis pamatė, kaip T. pravėręs duris jas greitai užsidarė. Jis priėjo prie V. ir paklausė, kas jam atsitiko. Šis pasakė, kad T. jam dūrė peiliu. Liudytojas pamatė, kad V. iš pilvo bėga kraujas. Jis tada iškvietė greitąją pagalbą. Pačio įvykio jis nematė. Jokio peilio taip pat nematė. Kada ir kaip V. buvo sužalotas, jis nematė. Daugiau apie šį įvykį nieko pasakyti negali (b. l. 72-73).;
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. L. parodė, kad 2019-07-20 apie 20 val. 10 min. (duomenys neskelbtini), būdama savo bute išgirdo bendro naudojimo laiptinėje vyriškus riksmus. Išėjusi pažiūrėti į bendro naudojimo laiptinę, pamatė savo kaimyną V. L. ir T. (pavardės nežino), kurie tarpusavyje keikėsi necenzūriniais žodžiais, konfliktavo bei stumdė kažkokius medinius baldus. Girdėjo, kaip T. elgėsi agresyviai, šaukė. Ji davė tris pastabas, kad nesikeiktų, bei kad nekiltų muštynės, tačiau minėti kaimynai nereagavo. Ji perspėjo, kad jeigu nesiliaus triukšmauti, iškvies policiją, ir nuėjo į savo butą. Maždaug po 10 - 15 min. ginčo išgirdo didelį trenksmą, po kurio atbėgo jos kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto S., kuris pasakė „Aš iškviečiau policiją ir greitąją, pažiūrėk ką V. padarė“. Išėjusi pribėgo prie V. ir pamatė, kad iš dešinės pusės pilvo srities bėga kraujas. V. L. tuo metu buvo atsirėmęs į sieną. T. tuo metu nebuvo laiptinėje. Taip pat pastebėjo tą pačią spintą, kuri jau buvo sudaužyta. V. L. sakė, kad peiliu jam dūrė T. ir pabėgo namo į (duomenys neskelbtini) butą. Daugiau nieko papasakoti negali, pasakė tai ką matė (b. l. 75).
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. B. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėsvyriausiąja patrule. 2019-07-20 dirbo pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką nuo 13.00 val. iki 23.00 val., kartu su vyriausiuoju patruliu E. A. ir vyriausiąja patrule G. L. S. 2019-07-20 apie 20.25 val. iš VPK OVS budėtojo gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur bendro naudojimo laiptinėje vyras sužalotas peiliu. Atvykus minėtu adresu, jas pasitiko pranešėjas S. K., kuris paaiškino, kad buvo išėjęs į bendrą koridorių ir pamatė, kad vyksta konfliktas tarp kaimynų dėl baldų. Konflikto metu V. L. buvo sužalotas peiliu, jį sužalojo šalia gyvenantis kaimynas T. S. (kuris turi psichikos sutrikimų). Atvykusi GMP0830 apžiūrėjo V. L. ir šį dėl kairės pusės durtinės pilvo žaizdos išvežė į RVUL. T. S. apie 20:45 val. buvo sulaikytas. Aiškinantis įvykio aplinkybes liudininkas S. K. teigė, kad V. L. dažnai kabinėjasi prie kaimyno iš Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėto buto. Pats T. S. paaiškino, kad jį pastoviai provokuoja ir nesuvaldęs savo emocijų, griebėsi už virtuvinio peilio su juoda rankena ir dūrė kaimynui į pilvą. T. S. apie 22:15 val. buvo pristatytas į Vilniaus AVPK OVS (b.l. 77).
Iš esmės analogiškai įvykio aplinkybės nurodytos ir E. B. 2019-07-20 tarnybiniame pranešime (b. l. 16).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3103/2019 nurodoma, kad V. L. kliniškai nustatyta durtinė žaizda pilvo kairėje pusėje su pilvaplėvės bei didžiosios taukinės sužalojimu, paveikus aštriu duriančiu – pjaunančiu daiktu ar įrankiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019-07-20. V. L. nustatytas vienas kūno sužalojimas. V. L. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu. Sužalojimas padarytas vienu įrankiu. Kliniškai nustatytas pilvo durtinis – pjautinis sužalojimas yra 1,5 cm ilgio (pagal medicininius dokumentus), kas leidžia daryti išvadą, kad žalojusio įrankio panirusios dalies (galimai peilio geležtės ) plotis nebuvo didesnis nei 1,5 - 2 cm (b. l. 58-59).
2019-07-20 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra penktame aukšte esantis koridorius, kuris yra penkių aukštų bendrabučio tipo gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Užlipus į penktą aukštą prie laiptų yra kodinė spyna, durys yra uždarytos. Praėjus pro šias duris, patenkame į koridorių, kurio dešinėje pusėje ant žemės matome daugybines taškų formos raudonos spalvos dėmes kurios yra panašios į kraujo pėdsakus. Keliose vietose yra didesnės formos raudonos spalvos dėmės kurios yra panašios į kraujo pėdsakus, šie pėdsakai yra ties įėjimu į bendrąsias patalpas (virtuvės patalpa, tualeto ir dušo patalpos). Visos šios raudonos spalvos dėmės kurios yra panašios į kraujo pėdsakus yra išsidėsčiusios ties kambariais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Iš vienos raudonos spalvos dėmės kuri yra panaši į kraujo pėdsakus paimta viena nuoplova, kuri supakuota į voką Nr. 1. Priešais kambario Nr. (duomenys neskelbtini) duris koridoriuje ant žemės guli spintos dalys. Įėjus į kambario Nr. (duomenys neskelbtini) vidų, kairėje pusėje stovi virtuvės komplektas, kuriame yra spintelė su stalčiais, viršutiniame stalčiuje yra keturi peiliai su juodos spalvos plastmasinėmis rankenomis. Peiliai buvo paimti ir supakuoti į du vokus Nr. 2, 3 (b. l. 17-28).
Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktas 2019 m. liepos 20 d. skambučio įrašas (b. l. 41-44).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog T. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.
Tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu T. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė jos padarymo aplinkybes, t. y., jog 2019 m. liepos 20 d., apie 20.20 val. bendrojo naudojimo koridoriuje konflikto su nukentėjusiuoju V. L. metu jam tyčia dūrė peiliu ir jį sužalojo. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes bei nusikaltimo padarymo vietą ir laiką patvirtina nukentėjusiojo V. L., liudytojų S. K., N. L., E. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis proceso metu tvirtino, kad konfliktas su kaltinamuoju kilo dėl koridoriuje pastatytos spintelės, kuria buvo užstumtos jo buto durys; kai jis nustūmė spintelę toliau, iš savo buto išėjo T. S., kuris buvo susinervinęs, trenkė kelis kartus į spintelę, dėl ko ji sulūžo; kai jis tvarkė minėtą spintelę, atsidarė T. S. buto durys, pamatė ranką, laikančią peilį, ir pajuto, kaip jam įdūrė. Liudytojai S. K. ir N. L. patvirtino matę V. L. ir T. S. kivirčą, vėliau pamatė, kad V. L. iš pilvo bėga kraujas. Liudytoja E. B. nurodė, kad atvykę pagal iškvietimą nustatė, jog V. L. sužalotas peiliu, jį sužalojo kaimynas T. S. Faktą, kad T. S. sunkiai sutrikdė V. L. sveikatą, patvirtina ir policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime, įvykio vietos apžiūros protokole, skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašas, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad apie sužalotą asmenį pranešė V. K., kuris nurodė, kad kaimynas kaimyną sužalojo peiliu; atvykus pareigūnams, S. K. paaiškino, kad V. L. peiliu sužalojo kaimynas T. S., kuris paaiškino, kad buvo išprovokuotas, dėl to griebėsi peilio, V. L. nustatyta kairės pusės durtinė pilvo žaizda; įvykio vietoje rastos daugybinės taškų formos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo pėdsakus, tai matyti ir pridėtoje fotolentelėje. Specialisto išvada Nr. G 3103/2019 (01) nustatyta, kad V. L. buvo nustatyta durtinė žaizda pilvo kairėje pusėje su pilvaplėvės bei didžiosios taukinės sužalojimu, paveikus aštriu duriančiu – pjaunančiu daiktu ar įrankiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. liepos 20 d. V. L. kūno sužalojimas atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Taigi yra visiškai įrodyta, jog T. S. savo veiksmais sukėlė V. L. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Apibedrinant konstatuotina, jog tarp T. S. veiksmų ir kilusių padarinių (V. L. sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.
T. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas T. S. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nusikaltimą žmogaus sveikatai, kuris priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. T. S. anksčiau teistas vieną kartą, taip pat už nusikalstamos veikos, susijusios su smurto panaudojimu prieš kitus asmenis, padarymą (b. l. 101-105), baustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą (b. l. 106), gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (b. l. 109), gydėsi VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre (b. l. 110), respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale nesigydė (b. l. 118), Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-98/2020 nurodoma, kad įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu (2019-07-20) T. S. konstatuojamas organinis asmenybės sutrikimas; pagal savo psichikos būklę jis tuo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu T. S. konstatuojamas organinis asmenybės sutrikimas; pagal savo psichikos būklę jis šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Pagal savo psichikos būklę T. S. šiuo metu gali dalyvauti teismo posėdžiuose ir duoti parodymus apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, gali atlikti bausmę. T. S. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo (b. l. 145-154); yra iš dalies darbingas (darbingumo lygis 30 proc., b. l. 160), nedirba (b. l. 161).
Už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką numatyta vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas iki 10 metų. Minėta, T. S. vieną kartą teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimus (šeimos nario nesunkų sveikatos sutrikdymą ir grasinimą nužudyti), bausmę atlikęs, teistumas išnykęs. Viso proceso metu kaltę pripažino, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių; turi sveikatos sutrikimų: jam nuo gimimo diagnozuotas cerebrinis paralyžius, be to šiuo metu nustatytas organinis asmenybės sutrikimas, simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su sudėtingais daliniais priepuoliais (b. l. 111-117), ne kartą gydytas dėl psichikos sveikatos sutrikimų. Todėl manytina, kad paskyrus T. S. net ir minimalią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, ji bus individualizuota netinkamai. Svarbi aplinkybė ir ta, kad, kaip nurodyta Specialisto išvadoje Nr. G 3103/2019 (01), V. L. padarytos pilvo durtinės žaizdos pasekmė – randas, sugijus patirtam sužalojimui; jam padarytas durtinis pilvo sienos sužalojimas, suteikus savalaikį gydymą, darbingumo netekimo nesukėlė (b. l. 58-59), t. y. nukentėjusysis visiškai pasveiko, be ilgalaikių pasekmių jo sveikatai. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad paskyrus T. S. laisvės atėmimą, bausmė bus neadekvati padarytai nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai, nes, nors T. S. yra pakaltinamas, jam nustatytas organinis asmenybės sutrikimas, jis serga cerebriniu paralyžiumi, epilepsija, kas neabejotinai apsunkintų realų bausmės atlikimą, jo piktnaudžiavimo alkoholiu nenustatyta, todėl taikytina BK 54 straipsnio 3 dalis ir kaltinamajam skirtina švelnesnės rūšies bausmė. Parenkant kitą bausmės rūšį atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis yra tik iš dalies darbingas, gauna mažas pajamas, todėl netikslinga jam skirti viešuosius darbus ar baudą. Taip pat netikslinga skirti ir areštą, nes šia bausme taipogi dėl sveikatos būklės kaltinamojo laisvė būtų suvaržyta neproporcingai. Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus T. S. laisvės apribojimą. Nustatant T. S. įpareigojimus atsižvelgtina į jo darbingumo lygį, dėl ko netikslinga jį įpareigoti dirbti; taip pat į nusikalstamos veikos padarymo vietą ir laiką, dėl ko nėra pagrindo įpareigoti jį nepasišalinti iš gyvenamosios vietos ar būti namuose tam tikru laiku. Kaip minėta, piktnaudžiavimo alkoholiu atvejų nenustatyta. Teismo manymu, bausmės tikslus atitiks BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytas įpareigojimas atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Kadangi taikytina BK 54 straipsnio 3 dalis, t. y. skiriama švelnesnės rūšies nei straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, BK 64¹ straipsnio 1 dalis netaikytina.
Į skiriamos bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. liepos 20 d. 22.15 val. iki 2019 m. liepos 22 d. 13.50 val. (dvi dienos) (b. l. 82-83).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 772,84 Eur žalos atlyginimo už V. L. gydymą. Gydymo paslaugų apskaitos išraše nurodoma, kad V. L. 2019 m. liepos 20 d. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje suteiktos chirurgo paslaugos, o liepos 20 d. – liepos 23 d. suteiktos kitos virškinimo sistemos procedūros, atliekamos operacinėje, – kai būklė nesudėtinga; bendra paslaugų suma 772,84 Eur (b. l. 65-66). Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Teismui nekyla abejonių, kad civiliniuose ieškiniuose nurodyta žala atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, todėl jis privalo padarytą žalą atlyginti. Kadangi ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko, ieškinys tenkintinas visiškai. Įvertinus T. S. turtinę padėtį, nustatytinas ilgesnis terminas ieškinio atlyginimui.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4 peiliai ir nuoplova voke, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje ( 2020 m. kovo 9 d. kvitas B serija BBB Nr. 2PK004183, b. l. 38), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini; T. S. kelnės ir megztinis (2019 m. lapkričio 28 d. kvitas B serija BBB Nr. 2PK003997, b. l. 165), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini kaltinamajam.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
T. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, skirti jam laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti padarytą turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai, kas mėnesį mokant ne mažiau kaip po 1/8 dalį priteistos sumos.
Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 20 d. 22.15 val. iki 2019 m. liepos 22 d. 13.50 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš T. S. 772,84 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt du eurus 84 ct) turtinės žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- 4 peilius ir nuoplovą voke, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje ( 2020 m. kovo 9 d. kvitas B serija BBB Nr. 2PK004183), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;
- T. S. kelnes ir megztinį, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje (2019 m. lapkričio 28 d. kvitas B serija BBB Nr. 2PK003997), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti T. S.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.