Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr.1A-723-290/2012

Teisėja: Daiva Jankauskienė Teisminio proceso Nr. 1-05-3-00116-2011-1

2012 m. gruodžio 5 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Kęstučio Dargužio ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant gynėjai advokatei Alvydai Medišauskienei, nukentėjusiajai ir privačiai kaltintojai V. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. išteisinta, neįrodžius jos dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką, o pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. procesas dėl privataus kaltinimo skundo nutrauktas privačiai kaltintojai atsisakius kaltinimo, civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. B. privataus kaltinimo tvarka pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d., 2 d. buvo kaltinama tuo, kad 2011-09-07 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, atsiuntė 2011-09-06 rašytą laišką, kuriame įžeidžiančiais žodžiais – kalė, aferistė, vampyrė, išvadino V. K..

Nukentėjusioji V. K. apeliaciniu skundu su 2012-06-20 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nesutinka dėl šių motyvų:

1. Privataus kaltinimo skundą išnagrinėjo, jos manymu, šališkas teismas. Asmens teisė į nešališką teismą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., 44 str. 5 d. teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus, dėl jo nešališkumo negali kilti abejonių. Pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo savo nuosprendyje nurodė, jog V. K. kaltina J. M. B. tik dėl laiške parašytų užgaulių žodžių, todėl laikytina, jog kaltinimo dėl 2011-08-19 J. M. B. veiksmų ji atsisako, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 416 str. procesas šioje dalyje pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. nutrauktinas. Teisiamojo posėdžio metu teismui nebuvo pateiktas atskiras raštiškas ar žodinis prašymas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. kaltinamajai J. M. B. atsisakymo, tačiau teismas savo iniciatyva laikė, jog ji atsisakė kaltinimo šioje dalyje. Akivaizdu, jog pagal teismo ištirtus įrodymus, liudininkų parodymus galima daryti išvadą, jog kaltinamoji padarė veiką, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, todėl teismo išvada dėl kaltinimo šioje dalyje atsisakymo yra neteisėta, kas reiškia, kad teismas buvo šališkas ir turėjo išankstinį nusistatymą, todėl byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, liudininkų parodymus, vadovavosi ne juose padarytų išvadų visuma, o rėmėsi atskirais teiginiais, mažinančiais kaltinamosios atsakomybę, išskirtinai akcentuodamas vien tai, kad byloje nėra įrodymų, jog laiškas parašytas būtent kaltinamosios J. M. B. prašymu ir kaltinamosios parodymų nepaneigimą. Akivaizdu, kad atlikdamas įrodymų tyrimą pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl tų įrodymų ar išvadų, kurios lengvino kaltinamosios padėtį ir nepaneigė neištirtų įrodymų viseto. Tik išnaudojus visas BPK priemones abejonėms pašalinti ir nesant kitos galimybės, prielaidas galima vertinti kaltinamojo naudai, tačiau teismas, nors ir vertindamas įrodymus, nustatė, kad kaltinamoji galėjo įžeidinėti ją ir jos prašymu buvo parašytas įžeidžiantis laiškas, tačiau formaliai pasisakė, jog šią prielaidą vertina kaltinamosios naudai. Jeigu pateikti įrodymai, liudininkų parodymai, leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiosios prašymą apeliacinį skundą patenkinti, išteisintosios gynėjos prašymą apeliacinį skundą atmesti bei įvertinusi byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad nukentėjusiosios apeliacinis skundas atmestinas, nes yra nepagrįstas.

Įvertinusi bylos aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad byloje nepakanka patikimų įrodymų, galinčių neginčijamai patvirtinti J. M. B. kaltę, dėl jai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. ir ją pagrįstai išteisino, neįrodžius jos dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

Išteisintoji savo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo nuo pat bylos tyrimo pradžios neigė ir paaiškino, kad iš tiesų dėl nekokybiškų baldų vyko konfliktas su parduotuve „Mato baldai“ tačiau jokių V. K. įžeidžiančių laiškų ji nerašė ir nesiuntė, niekieno neprašė jų parašyti, ji asmeniškai V. K. nepažįsta.

Nukentėjusioji skunde nepagrįstai tvirtina, kad J. M. B. kaltę įrodo visuma byloje surinktų įrodymų, t.y., kad J. M. B. ir parduotuvėje panašiais kaip laiške žodžiais įžeidinėjo ir užgauliojo ją, tačiau pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs liudytojų parodymus, rašytinę bylos medžiagą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad laišką su įžeidžiančiais žodžiais surašė ne J. M. B., o kitas asmuo. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad tas laiškas buvo parašytas būtent J. M. B. prašymu. Išteisintoji pati tai neigia, o tai, kad liudytojais apklausti parduotuvės darbuotojai teisme nurodė, jog, J. M. B. tokiais pat žodžiais, kurie buvo parašyti laiške, kalbėjo ir atėjusi į parduotuvę, neduoda pakankamo pagrindo neabejotinai išvadai, jog būtent J. M. B. parašė ar siuntė V. K. įžeidžiantį laišką.

Iš bylos medžiagos matyti, kad skunde dėl privataus kaltinimo V. K. kaltina J. M. B. Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. ir 2 d. numatytų veikų padarymu, o iš teismo posėdžio turinio matyti, kad ji J. M. B. jau kaltina tik dėl laiške parašytų užgaulių žodžių. Aplinkybes dėl parduotuvėje išsakytų įžeidimų ji pateikia tik kaip įrodymą, patvirtinantį, kad laiškas su įžeidimais buvo siųstas būtent J. M. B.. Privataus kaltinimo bylose kaltinimą palaiko pats skundą parašęs asmuo, todėl teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad kaltinimo dėl 2011-08-19 J. M. B. veiksmų V. K. atsisako, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 416 str., procesą dalyje pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., nutraukė teisėtai. Teigti, kad teismas šiuo atveju buvo šališkas ir turėjo išankstinį nusistatymą, nėra jokio teisinio pagrindo.

Skunde neteisingai teigiama, kad, atlikdamas įrodymų tyrimą, pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl tų įrodymų ar išvadų, kurios lengvino kaltinamosios padėtį ir nepaneigė neištirtų įrodymų viseto. Priešingai, teismas ištyrė visus, tiek išteisintąją teisinančius, tiek ją kaltinančius įrodymus, vertino kiekvieną jų atskirai ir viseto kontekste. Teismas pagrįstai rėmėsi neginčijamais rašytiniais, faktiniais duomenimis patvirtintais įrodymais: t.y. kaltinamosios ranka rašytais ir jos pasirašytais dokumentais, pažymomis apie jos sveikatos būklę, kurie neginčijamai patvirtina, kad laiškas su įžeidžiančiais žodžiais buvo parašytas ne J. M. B. ranka. O kiti, aukščiau aptarti duomenys, t.y. liudytojų parodymai apie tai, kad J. M. B. ir parduotuvėje vartojo įžeidžiančius žodžius, nepatvirtina to fakto, kad laiškas parašytas su jos žinia ir jos prašymu, kad J.M. B. šį laišką išsiuntė.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, iš tiesų yra akivaizdu, kad konkrečių, objektyvių ir neginčijamų įrodymų, besąlygiškai patvirtinančių, jog būtent J. M. B. atsiuntė laišką su V. K. įžeidžiančiais žodžiais nėra. O nesant objektyvių ir neginčijamų kaltės įrodymų, priimti apkaltinamojo nuosprendžio negalima.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir faktus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl tenkinti nukentėjusiosios apeliacinį skundą, panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija

nutarė:

nukentėjusiosios V. K. apeliacinį skundą atmesti.