Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal LR BK 129 str. 2 d. 2 p. ir 6 p. ir jam paskirta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Priteista iš A. P. L. V. 1694,42 Lt (vienas tūkstantis šeši šimtai devyniasdešimt keturi litai 42 ct) turtinei žalai atlyginti ir 20 000 (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad 2006-10-14 tarp 12.00 val. ir 22.30 val. savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje ir prieangyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų su savo seserimi N. P. , pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl jos 2-os grupės invalidumo, esant stuburo ir kaulų retėjimo ligai, jai negalint gintis ir veiksmingai pasipriešinti prieš ją vartojamam fiziniam smurtui, ją nužudė itin žiauriai, per kelis kartus tyčia, sukeldamas dideles fizines kančias, jai suduodamas kumščiais, rankomis 42 smūgius į veidą, krūtinę, nugarą, galūnes, dėl ko jai buvo nubrozdinti veidas, pasmakrė, kryžkaulio sritis, kairė alkūnė, krūtinės ląsta dešiniame šone, pečių sritis, dešinysis sėdmuo, kairė blauzda, išsiliejo kraujas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, lūžo dešinės pusės VI, VII, IX ir kairės pusės VIII šonkauliai, lūžo dešinys alkūnkaulis, plyšo kepenys, kas komplikavosi kraujo susitelkimu pilvo ertmėje (500 ml), trauminiu šoku, dėl ko ji mirė.

Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde teigia, kad jis nuteistas už tai, ko nepadarė, o byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jam nužudžius seserį. Apeliantas nurodo, kad visos byloje atliktos ekspertizės jam yra nesuprantamos, nes nukentėjusioji vartojo alkoholį, o jos šlapime ir kraujyje alkoholio nerasta. Be to, ekspertas R. L. taip ir negalėjo pasakyti, nuo kokių konkrečių smūgių atsirado sužalojimai N. P. kūne. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį, kad iš jo buvo paimti visi rūbai, kuriuos jis dėvėjo įvykio dieną, tačiau ant jų nerasta jokių įrodymų, kad rankomis ir kojomis jis nužudė N. P. . A. P. taip pat pažymi, kad atlikus psichiatrinę ekspertizę buvo nustatyta, kad nuteistasis yra priklausomas nuo alkoholio ir jį vartodamas yra agresyvus bei savęs nekontroliuoja, tačiau, pasak apelianto, tokių išvadų ekspertė, uždavusi vos kelis klausimus, padaryti negalėjo. Be to, apelianto įsitikinimu, ekspertė negalėjo nustatyti, kad nuteistasis išgėręs nieko neprisimena ir tokioje būsenoje galėjo nužudyti N. P. . A. P. nuomone, jis yra ramus žmogus, o policijos akiratin yra papuolęs ne dėl agresyvios elgsenos, o dėl to, kad buvo per daug išgėręs. Apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, kad N. P. jis tik nutempė iki lovos, tačiau jos neįkėlė, nes pastaroji buvo girta, o tuomet sugrįžo į kambarį, dar išgėrė ir apie 22 val. nuėjo miegoti. Be to, nuteistojo teigimu, kaimynas E. P. dienos metu, apie 10 val., atnešė pasukas ir matė lovoje gulinčią N. P. , kuri parodė, kur yra šeimininkai. Nuteistasis taip pat nesupranta, kodėl D. S. parodė, jog eidamas į parduotuvę A. P. sudavė seseriai, nes, nuteistojo teigimu, sesuo toje patalpoje nesilankydavo. Atitinkamai nuteistasis nesupranta, kodėl teismas tiki D. S. parodymais, o netiki jo paties bei J. S. parodymais. Apeliantas pažymi, kad L. V. iš viso nieko nežinojo apie motinos gyvenimą, kadangi su ja beveik nesimatydavo, todėl, nuteistojo nuomone, ji negali teigti, kad visi gyveno iš jos mamos pensijos. Be to, gyvendamas Kaune jis dirbo statybininku, prižiūrėjo motiną, gaudavo slaugos pašalpą, o motinai mirus paveldėjo jos turtą, todėl N. P. pinigų beveik nereikėjo. Tuo tarpu pati L. V. visiškai nesirūpino savo motina, nors žinojo, kad mama girtuokliavo ir prarado butą. Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nuteistasis A. P. prašo atsižvelgti į tai, kad nuosprendis pagrįstas vien spėliojimais, nesant jokių konkrečių įrodymų, todėl prašo dėl N. P. nužudymo jį išteisinti.

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tiksliai nustatė faktines bylos aplinkybes, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės ir paskyrė teisingą bausmę.

Apeliaciniame skunde nuteistasis ginčija visas byloje esančias specialistų išvadas teigdamas, kad jos jam nesuprantamos, nelogiškos ir pan. Antai apeliantas nurodo, kad teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas R. L. taip ir negalėjo atsakyti, nuo kokių konkrečių trauminių poveikių atsirado visi sužalojimai. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, kaip nurodė ekspertas R. L. , N. P. mirė nuo sužalojimų visumos, padarytos ne mažiau kaip 42 trauminiais poveikiais, o daugybiniai sužalojimai ir keliuose kūno paviršiuose kritimui nebūdingi. Teismas pripažįsta, kad nedidelė dalis sužalojimų, pvz. nubrozdinimai kairėje alkūnėje, galėjo būti padaryti nukentėjusiajai krentant, tačiau tai jokios esminės reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi, kadangi tiek paties nuteistojo, tiek liudytojo D. S. parodymais neabejotinai nustatyta, kad smūgius į galvą, nugarą, šoną sudavė A. P. , o N. P. mirė nuo sužalojimų visumos. Be to, tiek liudytojos J. R. S. , tiek paties A. P. parodymais nustatyta, kad nuteistasis žinojo, jog dėl prastos sveikatos nukentėjusioji vos pastovėdavo ir pastūmus iškart būtų kritusi. Visgi toks žinojimas nesulaikė nuteistojo nuo smurto prieš savo seserį vartojimo. 2004 m. birželio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 46 8 punkte pažymėta, kad tais atvejais, kai mirtis įvyko nuo padarytų sužalojimų visumos, pagal LR BK 129 str. atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys. Tokiu būdu nustačius, kad dalį sužalojimų padarė nuteistasis, dalis sužalojimų galėjo būti padaryta griuvimo pasekoje, o nuo patirtų sužalojimų visumos nukentėjusioji mirė, nuteistasis privalo atsakyti pagal LR BK 129 str. už tyčinį savo sesers nužudymą.

Apeliantas ginčija dar ir specialisto išvadą dėl etilo alkoholio nebuvimo N. P. kraujyje, tačiau, visų pirma, konkrečiu atveju tai neturi reikšmės bylai išspręsti teisingai ir šiais duomenimis pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nuosprendyje. Tuo tarpu 2007-03- 27 specialisto išvadoje Nr.140-(10078)– ISI-2339 nurodyta, kad ant A. P. rankų nagų nuokarpų rasta mažiausiai dviejų asmenų biologiniai pėdsakai, iš kurių identifikuoti galima tik vieną asmenį (D. S. ). Tokiu būdu specialisto išvada Nr.140-(10078)– ISI-2339 nei patvirtino, nei paneigė kokią nors aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir šia specialisto išvada pagrįstai nesiremta nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje. Atitinkamai 2006-12-06 specialisto išvadoje Nr.124 jokių apelianto minimų teiginių, kad ,,tokioje būsenoje A. P. galėjo nužudyti N. P. “ nėra, o teismo psichiatrė tik konstatavo, kad A. P. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo laikino sutrikimo būsenoje, esant paprastam girtumui, o alkoholio vartojimas jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo žymesnės įtakos gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, todėl skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra jokio pagrindo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad dienos metu apie 10 val. buvo atėjęs kaimynas E. P. , kuris matė gulinčią lovoje N. P. , parodžiusią, kur šeimininkai. Tačiau tokie liudytojo E. P. parodymai tik patvirtina, kad minimu laiku N. P. buvo gyva ir atitinka specialisto išvadą Nr. M 202/06(14), kad N. P. po padarytų sužalojimų galėjo būti gyva iki 12 valandų, o mirtis įvyko 10-22 valandoms iki jos lavono apžiūros įvykio vietoje 2006-10-15 8.30 val. Be to, nuteistasis A. P. tvirtina nesuprantąs, kodėl D. S. jį apšneka dėl smūgių N. P. sudavimo, tačiau netikėti liudytojo D. S. parodymais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Pats nuteistasis pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad D. S. yra jam artimas ir, nors pastarajam buvo suteikta teisė neduoti parodymų arba neatsakinėti į kai kuriuos klausimus, D. S. parodymus teisme davė. Teisme D. S. iš esmės patvirtino parodymus, duotus 2006 m. gruodžio 18 d. vykusios akistatos tarp įtariamojo A. P. ir liudytojo D. S. metu, 2007-02-23 parodymus, duotus dalyvaujant pačiam įtariamajam A. P. , o taip pat parodymus, duotus 2007-03-15 liudytojo parodymų patikrinimo vietoje metu. Tokiu būdu liudytojas D. S. , priešingai nei nuteistasis A. P. , nėra suinteresuotas bylos baigtimi, neturi jokio pagrindo apšnekėti nuteistąjį, o teisėjų kolegija visiškai pagrįstai jo nuosekliais parodymais vadovavosi nuosprendyje. Tuo tarpu iš nuteistojo A. P. parodymų aišku, jog jis pats gerai įvykių neprisimena, tačiau neneigia kelis kartus sudavęs N. P. , be to, jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl nuteistojo parodymais vadovaujamasi tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

A. P. , ginčydamas liudytojų parodymus, apeliaciniame skunde taip pat dėsto aplinkybes apie ryšio tarp N. P. ir jos dukros N. V. nebuvimą bei motinos gyvenimo nesupratimą. Tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad L. V. parodė tik apie tai, ką jai sakė J. R. S. , t. y. jos parodymai vertinami kaip išvestiniai įrodymai, kuriais remiamasi tik juos patvirtinant kitiems byloje esantiems įrodymams (nuteistojo A. P. ir liudytojo D. S. parodymai apie A. P. nukentėjusiajai suduotus smūgius, 2006-10-15 įvykio vietos apžiūros protokolas dėl N. P. lavono su smurto žymėmis radimo, specialisto išvada Nr.M 202/06(14) dėl mirties priežasties ir kt.). Tuo tarpu tai, kad N. P. ir jos dukros L. V. santykiai nebuvo labai artimi pripažino ir pirmosios instancijos teismas sumažindamas nukentėjusiosios L. V. pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo dydį.

Skiriant bausmę teismas atsižvelgė į LR BK 54 str. numatytas aplinkybes bei skyrė nežymiai LR BK 129 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkį viršijančią bausmę, kuri, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra per griežta ir ją švelninti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.