Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-01-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-643-369/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-01-21
Bylos Nr.
1-643-369/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Kaltinamasis
A. F.
Nukentėjusysis
O. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-643-369/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43618-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,dalyvaujant prokurorui Ryčiui Ivanauskui,kaltinamajam A. F. (A. F.),nukentėjusiajai O. G.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. F. (A. F.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini); gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2003 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį –1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo dėl amnestijos 1 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuo bausmės atleistas;

2) 2007 m. gegužės 2 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 1 metams laisvės atėmimo, BK 75 straipsnio pagrindu atidedant bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams su įpareigojimais;

3) 2010 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 75 straipsnio pagrindu atidedant bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams su įpareigojimais;

4) 2014 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2 veikos) 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. F. 2020 m. spalio 31 d. apie 20.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,40 promilės girtumo laipsnis) namuose, (duomenys neskelbtini), panaudojo sugyventinės O. G. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. sudavė į nugaros bei kaklo sritį ne mažiau kaip 9 kartus abiejų rankų kumščiais bei vieną kartą kojos keliu spyrė jai į lūpą, dėl ko O. G. patyrė fizinį skausmą, tokiu būdu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę O. G.. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. F. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Parodė, kad 2020 m. spalio 31 d. nuvyko pas O. G. mamą, ten išgėrė ir grįžęs susiginčijo su O. G.. Kadangi buvo pavartojęs per daug alkoholio, iškėlė jai pavydo sceną, konflikto metu prieš ją panaudojo fizinį smurtą. Pamena, kad kelis kartus O. G. sudavė, vieną kartą spyrė. Dėl girtumo smūgių skaičiaus neatsimena. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Prašo skirti švelnesnę bausmę, nei areštas, nes jo žmona laukiasi, jis dirba, šiuo metu bando paimti paskolą. Sutinka atlikti viešuosius darbus (b.l. 112).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

A. F. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventine O. G., su kuria kartu jau gyvena apie metus, veda bendrą ūkį. 2020 m. spalio 31 d. apie 20.00 val. jiems su sugyventine O. G. grįžus namo minėtu adresu tarp jų kilo žodinis konfliktas. Dėl ko konkrečiai įvyko konfliktas, jis neprisimena, nes abu buvo pavartoję alkoholio. Žodinio konflikto metu jiems būnant virtuvėje jis vieną kartą rankomis pastūmė savo sugyventinę O. G. ir ji atsitrenkė į dujinę viryklę, ant kurios stovėjo puodas su vandeniu. Jai atsitrenkus puodas nukrito, jame buvęs vanduo išsiliejo ant grindų ir O. G. ant jo paslydusi parkrito. Kaip toliau vyko konfliktas, jis gerai neprisimena, nes buvo labai apsvaigęs nuo suvartoto alkoholio, tačiau prisimena, kad buvo ranka sugriebęs O. G. už sprando. Jokių smūgių rankų kumščiais bei kojomis jis jai nesudavė į jokias kūno vietas, ji jam taip pat nesudavė jokių smūgių. Po konflikto O. G. išbėgo pas savo motiną, o jis su savo seserimi, kuri atvyko jau po konflikto, išvyko pas ją į namus adresu (duomenys neskelbtini), kur jį sulaikė policijos pareigūnai (b. l. 32).

Papildomos apklausos metu A. F. parodė, kad su savo sugyventine O. G. gyvena apie metus, veda bendrą ūkį, biudžetą. Apie įvykį, kuris įvyko 2020 m. spalio 31 d., adresu (duomenys neskelbtini), apie 20.20 val. gali parodyti, kad dėl pavydo kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis pastūmė savo sugyventinę, vėliau ji nukrito ant lovos, tuo metu sudavė jai apie 10 kartų į kairės rankos sritį, o vėliau paėmė ją už kaklo ir su savo keliu trenkė O. G. į lūpą, dėl ko ji buvo praskelta ir bėgo kraujas. Jo sugyventinė išėjo pas savo motiną, o jo sesuo atvažiavo jį pasiimti ir jis su ja išvažiavo. Dėl įvykio labai apgailestauja, jau atsiprašė telefonu savo sugyventinės O. G. dėl visko, kas įvyko. Jie dabar bendrauja tik telefonu. Jis planuoja išvykti dirbti į užsienį (b. l. 35).

Nukentėjusioji O. G. tyrimo metu parodė, kad 2020 m. spalio 31 d., (duomenys neskelbtini), apie 20.20 val. tarp jos ir jos sugyventinio A. F. dėl pavydo kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis ją pastūmė, ji nukrito ant lovos, tuo metu jis dar sudavė apie 10 kartų į kairės rankos sritį, o vėliau jis paėmė ją už kaklo ir su savo keliu trenkė jai į lūpą ir ją praskėlė. Buvo kraujo. Tada ji pabėgo pas savo motiną, nes jis buvo paėmęs jos telefoną ir ji dėl to negalėjo iškviesti policijos pagalbos. Kai ji atėjo pas savo motiną, kuri gyvena netoli, iškart iškvietė policiją. Kai ji grįžo atgal į įvykio vietą, A. F. jau nebuvo. Atvyko policijos pareigūnai, pradėjo su ja bendrauti, siūlė iškviesti greitąją pagalbą, tačiau ji atsisakė. Tyrimo dėl sumušimo nedarė ir nedarys, pas medikus po įvykio nesikreipė, pretenzijų dėl įvykio savo sugyventiniui A. F. neturi, skausmą kurį patyrė, vertina 3 balais. Nuo civilinio ieškinio oficialiai atsisako. Ji nori, kad jis išvažiuotų į užsienį, į darbą ir ją paliktų (b. l. 21).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2020 m. spalio 31 d. 21.36 val., Bendrojo pagalbos centro numeriu gautas O. G. parnešimas, jog ją sumušė sugyventinis, pranešėja lauke, šalia namo, vyras užsirakinęs bute. GMP atsisakė (b. l. 8).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką matyti, kad 2020 m. spalio 31 d. apie 20.20 val. (duomenys neskelbtini), tarp pranešėjos O. G. ir jos sugyventinio A. F. dėl pavydo, kad būnant svečiuose ir jai vartojant alkoholį, gražiai padengus stalą, jis supyko, kad namuose taip ji nedaro, kad dėl jo taip nesistengia, kaip dėl kitų. Ji atsakė, kad taip turi būti svečiuose, o jis ėmė ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais ir ėmė ją mušti, t. y. su abiejų rankų kumščiais smūgiavo jai į nugarą, kaklą apie 9 kartus ir iš kojos kelio trenkė jai į lūpą ir sukėlė fizinį skausmą. Ji bandė pabėgti iš namų, bet jis ją vis tempė į namus ir neleido išeiti, teigė, kad išmes ją pro langą. Galiausiai ji pabėgo iš namų be asmeninių daiktų ir mobilaus ryšio telefono. Nubėgo iki mamos, kuri gyvena netoliese, kad galėtų iškviesti policijos pareigūnus. Bendras pagalbos centras jai nurodė laukti prie įvykio vietos atvykstančių policijos pareigūnų, norėjo įeiti į namus, bet jos sugyventinis jau buvo išėjęs ir užrakinęs duris. Ji negalėjo patekti į butą, kadangi neturi raktų. Tuo metu jis paskambino į jos mamos telefoną ir pasakė, kad darytų, ką nori. Smurtauja prieš ją ne pirmą kartą, tačiau ji į policiją nesikreipė. Apžiūrėjus įvykio vietą, nurodyta, kad bute (duomenys neskelbtini), esančiame miegamajame yra konflikto ir grumtynių pėdsakai: išvalytas kraujas, išmėtyti daiktai, lova be patalynės, kadangi buvo iškruvinta (b. l. 13-16).

Iš 2020 m. lapkričio 4 d. nukentėjusiosios prašymo matyti, kad O. G. atsisako reikšti civilį ieškinį, pretenzijų savo sugyventiniui A. F. neturi, skausmą, kurį patyrė, vertina 3 balais (b. l. 23).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. spalio 31 d., apie 22.10 val. buvo gautas nurodymas, kad reikalinga pagalba sulaikyti asmenį ir pristatyti į Operatyvaus valdymo skyrių (b. l. 42).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0133, A. F. 2020 m. spalio 31 d. 22.45 val. buvo nustatytas 1,40 promilės girtumo laipsnis (b. l. 43).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Anksčiau nurodyti ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. F. žodinio konflikto su savo sugyventine O. G. metu, tyčia sudavė į nugaros bei kaklo sritį ne mažiau kaip 9 kartus abiejų rankų kumščiais bei vieną kartą kojos keliu spyrė jai į lūpą, tokiu būdu šeimos narei sukėlė fizinį skausmą. Jo kaltė visiškai įrodyta ankščiau aptartais įrodymais, paties kaltinamojo prisipažinimu, kurie visiškai sutampa su nukentėjusiosios O. G. ikiteisminio tyrimo metu parodymais dėl prieš ją pavartoto smurto pobūdžio. Kadangi kaltinamasis dėl girtumo neatsimena, kiek smūgių sudavė nukentėjusiajai, teismas dėl suduotų smūgių skaičiaus ir lokalizacijos vadovaujasi O. G. parodymais, kaltinamasis jų neneigė. Nukentėjusioji duodama parodymus nurodė, kad 2020 m. spalio 31 d. grįžus iš mamos namų, tarp jos ir sugyventinio A. F. kilo žodinis konfliktas, kurios metu A. F. ją pastūmė, ji nukrito ant lovos, tuo metu jis dar sudavė apie jai į nugarą, kaklą apie 9 kartus, o vėliau jis paėmė ją už kaklo ir su savo keliu trenkė jai į lūpą ir ją praskėlė. Nukentėjusioji nurodė dėl tokių kaltinamojo smurtinių veiksmų patyrusi fizinį skausmą. Kaltinamasis ikiteisminiame tyrime ir teisme patvirtino analogiškas konflikto aplinkybes, pripažino konflikto metu sudavęs kelis kartus sugyventinei, vieną kartą jai spyręs.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo A. F. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis smurtavo prieš šeimos narį – sugyventinę O. G..

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į A. F. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikaltimas smurtinis, padarytas prieš šeimos narį), į tyčinės kaltės formą ir rūšį, į tai, kad nusikaltimas baigtas, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

A. F. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.). Kaltinamasis praeityje teistas keturis kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, trys teistumai neišnykę ir nepanaikinti (b.l. 57-59), baustas administracine tvarka, bet paskutinį kartą prieš dvejus metus (b. l. 54-56), dirba (b. l. 53), darbe charakterizuojamas teigiamai (b.l. 87), kad būtų gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose, byloje duomenų nėra. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris sunkių pasekmių nesukėlė.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad jis pirmą kartą padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina bausmės rūšis – laisvės apribojimas, nustatant mažesnį nei nustatytas vidurkis jos dydį. Teismas sutinka su kaltinamojo teigimu, kad paskyrus griežtesnę bausmės rūšį – areštą, kurio įstatymas nebenumato galimybės atlikti poilsio dienomis, tai gali turėti neproporcingų pasekmių kaltinamajam ir jo šeimai – nulemti darbo praradimą, tuo pačiu pakenkiant ir nukentėjusiosios interesams. Be to, kaltinamasis pateikė duomenis, kad jo sugyventinė O. G. laukiasi, jai reikalinga parama, atsižvelgtina, jog paties kaltinamojo darbas susijęs su komandiruotėmis į darbo objektus užsienyje. Kaltinamojo prašymą neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės, palaikė ir nukentėjusioji (b.l. 113). Siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, jam skirtini šie įpareigojimai: 1) visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 2) dirbti ar būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kadangi buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

A. F. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. spalio 31 d. 22.45 val. iki 2020 m. lapkričio 1 d. 14.53 val. (1 dieną) (b. l. 25-26, 41), šis terminas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 str.).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. F. (A. F.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 2) dirbti ar būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu A. F. (A. F.) skirti – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 2) dirbti ar būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. spalio 31 d. 22.45 val. iki 2020 m. lapkričio 1 d. 14.53 val. (1 dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmė pradedama vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, LT-08221 Vilnius, el.p. vilnius@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas