- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-30
- Bylos Nr.
- N-502-2581-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Antanas Ablingis, Artūras Drigotas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nutarimo D. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. M. už tai, kad jis 2008 m. rugpjūčio 16 d., 22.50 val., Kupiškio mieste, Pergalės gatvėje, ties „Lukoil“ degaline, vairavo automobilį VW Caravelle būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1.36 promilės), be to, nepateikė vairuotojo pažymėjimo bei draudimo liudijimo, šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 68, 61.1, 61.3 (KET redakcija, galiojusi iki 2008 m. rugsėjo 1 d.) punktuose nurodytus reikalavimus. Tokiais veiksmais D. M. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje.
II.
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 5 d. nutarimu pripažino D. M. kaltu, padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytus pažeidimus bei skyrė jam subendrintą nuobaudą – 1150 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad be paties atsakomybėn traukiamo asmens kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodoma administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, blaivumo testo šaknele. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino D. M. prisipažinimą ir gailestį, sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į į padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, į girtumo laipsnio lygį (arčiau vidutinio girtumo), į asmenybę (neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų), jam už padarytus pažeidimus skiriamos baudos, baudos dydžiai parenkami atsižvelgiant į byloje esančią lengvinančią aplinkybę, sunkinančių nebuvimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad D. M. buvo sužalotas pirštas, tačiau nevažiavo greitoji pagalba, todėl į gydymo įstaigą jis vyko pats, šis vairavimas neblaiviam negali būti pripažįstamas būtinuoju reikalingu (ATPK 17 str.), kadangi jis galėjo žalą sveikatai pašalinti ir kitais būdais (kreipiantis į šalia gyvenančius asmenis ar draugus, kviečiant taksi paslaugas teikiančius asmenis). Nors pažeidėjas nurodė, jog dėl šios teisės praradimo jo individuali įmonė gali nustoti funkcionuoti, jis praras galimybę grąžinti kreditus, vykdyti darbinę veiklą, tai, teismo nuomone, negali būti pagrindu pažeidėjui netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Be to, teismas pažymėjo, jog D. M. 2005 m. spalio 20 d. policijos nutarimu už vairavimą neblaiviam jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl teismas padarė išvadą, kad vėl vairuodamas neblaivus, pažeidėjas privalėjo numatyti galimas pasekmes, tačiau tai jo nesulaikė nuo vairavimo neblaiviam.
III.
Apeliaciniu skundu D. M. prašo pakeisti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nutarimą ir netaikyti jam papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apelianto nuomone, šioje byloje yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Paaiškina, kad jis yra individualios įmonės savininkas, vairuotojo pažymėjimas reikalingas veiklos vystymui. Taip pat nurodo, jog turi rimtų sveikatos problemų – diagnozuotas stuburo auglys, todėl negali dirbti sunkaus fizinio darbo. Šeimoje nėra kitų asmenų, galinčių vairuoti automobilį. Taip pat paaiškina, kad automobilį vairavo esant būtinojo reikalingumo sąlygoms – būdamas kaime susižalojo pirštą ir reikėjo skubios pagalbos, tačiau greitoji pagalba nevažiavo. Be to, byloje nėra sunkinančių aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundžiamu nutarimu D. M. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Apeliantas mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Pirma, teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Antra, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Trečia, apelianto veiklos pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti apeliantui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr., pvz.: administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N1–1378/2007).
Ketvirta, apeliantas jau yra baustas už tos pačios rūšies pažeidimus (b. l. 5-7). Pažymėtina, kad už vairavimą esant neblaiviam D. M. buvo baustas net du kartus. Tai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.
Penkta, tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.
Šešta, kitos apelianto nurodytos aplinkybės (prasta pažeidėjo sveikatos būklė, neleidžianti dirbti fizinio darbo, pažeidimas padarytas dėl to, kad reikėjo vykti į gydymo įstaigą ar pan.) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad pažeidėjo veika negali būti laikoma būtinuoju reikalingumu, kadangi visų pirma, byloje nėra jokių įrodymų, kad būtų kviesta greitoji pagalba, o antra, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, buvo galima nuvykti į gydymo įstaigą ir kitais būdais (taksi, paprašyti kaimynų ir pan.). Todėl vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.
Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
D. M. apeliacinį skundą atmesti.
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nutarimą D. M. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.