- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-13
- Bylos Nr.
- II-421-1017/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-12279-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Pareiškėjas
- I. O.
- Advokatai
- Loreta Gončiarovienė
- Kategorijos
- 2.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi I. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 4 PK) Viešosios policijos skyriaus tyrėjos Alinos Isliamovos 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo Nr. 10-AT1-6760(11.89-10-15) panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja I. O. 2016 m. liepos 9 d. policijos komisariatui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad jos kaimynė J. S. L., gyvenanti (duomenys neskelbtini), pasisavino ir negrąžina jai priklausančio kačiuko. Nurodė, kad jos šeima kelioms dienoms išvyko iš namų, o savo kačiuką ji paliko lauke, paprašiusi kaimynės J. A., kad ji vieną kartą į dieną ateidinėtų ir pamaitintų kačiuką. 2016 m. liepos 6 d., grįžusi namo, pasigedo kačiuko. Pradėjusi ieškoti sužinojo, kad jos kačiuką pasiėmė jos kaimynė J. S. L., kuri, paprašius kačiuką grąžinti, pranešė, kad rastą savo kieme rainą kačiuką ji perdavė globoti VšĮ „M“, o pastarieji globėjai I. M. (b. l. 27-29).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 4 PK Viešosios policijos skyriaus tyrėja Alina Isliamova 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu Nr. 10-AT1-6760(11.89-10-15) nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 straipsnį, nenustačius J. S. L. ir VšĮ „M“ veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, taip pat nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal ATPK 110 straipsnį, nenustačius I. O. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (b. l. 48).
I. O. teismui pateikė skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 4 PK Viešosios policijos skyriaus tyrėjos Alinos Isliamovos 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo Nr. 10-AT1-6760(11.89-10-15), kuriame prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą Vilniaus m. 4 PK papildomam bylos aplinkybių ištyrimui bei administracinių teisės pažeidimų protokolų J. S. L., I. M. bei J. P. surašymui.
Nurodė, kad nutarimas yra nepagrįstas ir priimtas, neišsiaiškinus visų įvykio aplinkybių, todėl naikintinas. Pareiškėjos teigimu, J. S. L., I. M. ir VšĮ „M“ direktorė G. P. įvykdė administracinius pažeidimus, numatytus ATPK 110 straipsnio 1 dalyje ir 188 straipsnyje. Skunde pažymėjo, kad J. S. L. pareiškėjai priklausančią katę laikė savo namuose tris – keturias dienas, neteisėtai nepranešė teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotai institucijai apie bepriežiūrį gyvūną, neperdavė katės UAB „Grinda“, turinčiai teisę ir sąlygas laikyti gyvūnus ir neteisėtai perdavė katę jos laikyti neturinčiai teisės VšĮ „M“. Nurodė, kad G. P., būdama VšĮ „M“ vadove, neteisėtai priėmė laikyti bepriežiūrį gyvūną, neteisėtai nepranešė teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotai institucijai apie bepriežiūrį gyvūną, neperdavė katės UAB „Grinda“, turinčiai teisę ir sąlygas laikyti gyvūnus, ir neteisėtai perdavė gyvūną laikyti I. M.. Taip pat pažymėjo, kad I. M. neteisėtai priėmė ir laiko (laikė) bepriežiūrį gyvūną, neteisėtai nepranešdama teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotai institucijai apie bepriežiūrį gyvūną ir neperdavusi katės UAB „Grinda“, turinčiai teisę ir sąlygas laikyti tokius gyvūnus. Pareiškėjos teigimu, tyrimas atliktas netinkamai, kadangi tyrimo metu nebuvo apklausta nei J. S., nei jos motina. Be to, buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad katė priklauso pareiškėjai, ji netgi sutinka savo lėšomis atlikti ekspertizę, kuri patvirtintų, jog katė yra palikuonė būtent ją pareiškėjai padovanojusio T. Ž. katės (b. l. 3-8).
Atsiliepime į skundą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 4 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, J. S. L., I. M. ir G. P. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, kadangi medžiagos tyrimo metu I. O. nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad J. S. L. VšĮ „M“ perduotas ir šiuo metu pas I. M. globojamas neregistruotas ir nečipuotas rainas kačiukas priklauso jai (b. l. 2).
Teismo posėdžio metu apklausta I. O. paaiškino, kad išvyko iš namų ir paliko katytę prižiūrėti kaimynei, ji turėjo ją pamaitinti. Kaimynė, po kurio laiko neradusi katytės, jai paskambino. Jie grįžo po dviejų dienų po šio skambučio. Sužinojusi, kad kačiukas yra pas kaimynę J. S. L., atėjo į jos namus. Duris atidarė vaikas. Ji jo paklausė, gal ką nors jis žino apie jos katę, vaikas pasakė, taip katė pas juos. Pakvietė močiutę, ji patvirtino, kad I. O. katė pas juos. I. O. iš karto negalėjo katės paimti, nes, kaip sakė močiutė, jos dukra nori su ja pakalbėti. Atėjusią vakare, ją kieme pasitikusi J. S. L. aprėkė, sakydama, kad ji blogai prižiūri kates, kad jų katės nesterilizuotos, pasakė, atiduos katę tik tada, jeigu ji įsipareigos katę sterilizuoti, vakcinuoti vakcinomis. I. O. pasakė, kad nesutinka sterilizuoti. Tuomet J. S. L. pasakė, kad katės neduos, nurodė, kad dabar jai suduoti vaistai nuo kirminų, ji turi ilsėtis ir atiduos penktadienį, kai I. O. pasirašys susitarimą dėl sterilizacijos. Taip pat pasakė, kad dabar katė priklauso VšĮ „M“ ir davė direktorės telefono numerį. Paskambinus nurodytu telefonu atsiliepusi direktorė dar griežčiau su ja kalbėjo, sakė, kad neatiduos nesterilizuotos katės. Pažymėjo, jog J. S. L. neneigė, kad tai I. O. katė. Sterilizavimo paslauga būtų kainavusi 5 eurus, bet ji su vyru nenorėjo katės sterilizuoti. Paaiškino, kad katytė dabar yra pas VšĮ „M“ darbuotoją S.. Katytę iki tol jie turėjo du mėnesius, jai buvo keturi mėnesiai. Prieš tai turėjo kačių, konfliktų su kaimynais dėl jų nebuvo, bet kaimynai klausdavo, kada jie jas sterilizuos. Nurodė, kad atsivestus kačiukus išdalindavo. Pažymėjo, kaimynai ir iš pradžių neneigė, kad katė yra jų.
Skundas tenkintinas.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai jis priimtas laikantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių reikalavimų. ATPK 248 straipsnyje, be kita ko, numatyta, jog vienas iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Pagal ATPK 257 straipsnio nuostatas, administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ATPK 287 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) gali priimti nutarimą nutraukti bylą, esant vienai iš aplinkybių, numatytų ATPK 250 ir 251 straipsniuose (ATPK 287 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu buvo atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, t. y. nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Minėta, jog procesinis sprendimas gali būti priimtas tik išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjus bei išsiaiškinus kiekvienos bylos (įvykio) aplinkybes bei įvertinus surinktų byloje įrodymų visumą. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 str. 1 d.). Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais, juos renka pareigūnas (organas), turintis teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat bylą nagrinėjantis pareigūnas (organas) (ATPK 256 str. 3 d.).
Taigi vienas iš svarbiausių įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje yra įvykio liudytojų, kuriuos privalo apklausti tyrimą atliekantis pareigūnas (organas), paaiškinimai (ATPK 256 str. 2-3 d.). Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, jog pareiškimo nagrinėjimo metu nebuvo apklausti visi asmenys, kuriems galėtų būti žinomos nagrinėjamo įvykio faktinės aplinkybės (ATPK 276 str. 1 d.). Kaip matyti iš teismui pateiktos tyrimo medžiagos, pareiškėja, išvykdama iš namų, kačiuko priežiūrą patikėjo kaimynei J. A.. Grįžusi namo ir pasigedusi kačiuko, kreipėsi į kaimynę J. S. L., kuri, jos nuomone, kačiuką buvo paėmusi. Pareiškėja J. S. L. namuose bendravo su jos mama R. S., kuri, pasak pareiškėjos, nurodė, jog J. S. L. kačiuko atiduoti pareiškėjai neleido. Teismas atkreipia dėmesį, kad nei J. S. L., kuri pareiškime nurodyta kaip galimai pažeidimą padaręs asmuo, nei jos motina R. S., kuri galimai žino visas įvykio faktines aplinkybes, tyrimo metu apklaustos nebuvo. Be to, neapklausta tyrimo metu ir I. M., kuriai buvo galimai perduota globoti katė. Teismo vertinimu, medžiagos nagrinėjimo metu neapklausus visų liudytojų, t. y. išsamiai neišsiaiškinus susidariusios situacijos bei su įvykiu susijusių aplinkybių, nebuvo pagrindo priimti procesinio sprendimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, konstatuojant, kad nenustatyta J. S. L. ar kitų asmenų veiksmuose ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties. Juolab kad juridinio asmens (VŠĮ „M“) atsakomybė ATPK nenumatyta. Taip pat neaiškus ir nemotyvuotas skundžiamo nutarimo argumentas, kad tiriamo įvykio metu žala piliečių teisėms ir teisėtiems interesams nepadaryta.
Dėl nurodyto, teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, jog skundžiamas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių bei pažeidžiant aukščiau nurodytus įstatymo reikalavimus.
Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta aukščiau, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 4 PK Viešosios policijos skyriaus tyrėjos Alinos Isliamovos 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarimas Nr. 10-AT1-6760(11.89-10-15), priimtas nenustačius visų tiriamo įvykio aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Dėl to skundžiamo nutarimo dalis, kuria nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal ATPK 188 straipsnį, nenustačius J. S. L. ir VšĮ „M“ veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, naikintina, o administracinio teisės pažeidimo medžiaga grąžintina papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti.
Nors skundu pareiškėja prašė panaikinti visą skundžiamą nutarimą, iš skundo argumentų bei jos paaiškinimų teisme akivaizdu, jog pareiškėja nesutinka su dalimi skundo, kuria nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal ATPK 188 straipsnį.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Patenkinti I. O. skundą.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjos Alinos Isliamovos 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo Nr. 10-AT1-6760(11.89-10-15) dalį, kuria nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnį, nenustačius J. S. L ir VšĮ „M“ veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, ir grąžinti medžiagą papildomam bylos aplinkybių tyrimui.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.