Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2015-01-15 · Byla Nr. A2.6.-3-902/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-01-15
Bylos Nr.
A2.6.-3-902/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ingrida Kirsnytė
Pažeidėjas
J. K.
Nukentėjusysis
N. T.
Advokatai
Ramūnas Vilimavičius
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-3-902/2015
Teisminis procesas Nr. 4-08-3-01544-2014-6
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 39.2.;45.4.2;45.4.;45.4.5.;52.3
Panevėžio miesto apylinkės teismasNUTARIMAS2015 m. sausio 15 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kirsnytė,sekretoriaujant Dainorai Sruogienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai J. K., jos atstovui advokato padėjėjui Ramūnui Vilimavičiui, nukentėjusiajai N. T.,

teismo posėdyje išnagrinėjo J. K., gimusios (duomenys neskelbtiniasmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, dirbančios (duomenys neskelbtini, neteistos, nebaustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-05-07 apie 15 val. J. K., vairuodama automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) manevruodama atbuline eiga, nepaliko saugaus atstumo iš dešinės pusės, kliudė galine dalimi stovintį Renault Scenic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį apgadino, tokiais savo veiksmais J. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9, 119, 133 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas J. K. taip pat buvo surašytas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1d. už tai, kad ji iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama KET 234 punkto reikalavimus.

Bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiama J. K. paaiškino, kad 2014-05-08 ji buvo ,,Regitroje“, todėl dalyvauti eismo įvykyje negalėjo, 2014-05-07 ryte važiavo į Panevėžio kolegiją, o sugrįžo apie 12 val., išvažiavo 15.30 val., 16 val. važinėjo su instruktoriumi iki 18 val. Tada sugrįžusi pastebėjo, kad automobilis buvo apgadintas. Jai atbulomis teko manevruoti 2014-05-07 17.30 val., kai pastatė automobilį. Automobilis ir anksčiau buvo apgadintas, buvo perdažytas jo buferis. Automobiliui padaryti įbrėžimai yra aukščiau ir nesutampa aukščiai su kitu (apgadintu) automobiliu. Jos vairuojamas automobilis buvo draustas, ji buvo blaivi, turėjo teisę vairuoti. Teisė vairuoti jai yra reikalinga, nes dažnai vairuoja darbe, ji dirba tolimųjų reisų vairuotoja, be to, reikia ir mokslams.

Jos atstovas teisme nesutiko, kad tarp automobilių vyko kontaktas, nes automobiliams nustatyti apgadinimai nevienodame aukštyje, buferis yra plastmasinis, todėl pagal kito automobilio apgadinimus smūgis turėjo būti stiprus, tačiau bamperis nėra nutrupėjęs. Passat automobilis yra mėlynos spalvos ir dažai nenutrupėję, nematyti raudonų dažų. Taip pat po įvykusio kontakto turėjo būti išdužusi galinė lempa. Netiki, kad atstovaujamoji galėjusi sukelti eismo įvykį, nes ji įgijo teisę vairuoti C ir E kategorijų transporto priemones, jos vairavimo įgūdžiai yra labai geri. Ekspertai taip pat duoda tik tikėtiną išvadą. Mano, kad administracinė byla nutrauktina, o tuo atveju, jeigu teismas manys, kad automobiliai kontaktavo, atstovaujamoji nebaustina už pabėgimą iš įvykio vietos.

Nukentėjusioji N. T. paaiškino, kad pamena, kad buvo 13.30 val., kai ji sugrįžo iš darbo, pastatė mašiną ir išvažiavo į Vilnių kitu automobiliu. Grįžo vėlai ir ryte, apie 9 val. pamatė apgadintą automobilį. Apie įvykį informavo policiją. Išėjusios merginos pasakė, kad jos užsirašė pasišalinusio iš įvykio vietos automobilio numerius. Visus kontaktus atidavė policijai. Eismo įvykio metu buvo nubrozdintos durelės vairuotojo pusėje, anksčiau įlenkimų nebuvo. Mano, kad J. K. vairuojamas automobilis galėjo dalyvauti nagrinėjamame eismo įvykyje, nes pati vairuotoja nurodė, jog jos automobilis dažytas ir apačioje yra raudonos spalvos dažai. Pagal liudytoją smūgis buvo skersinis, kampu, todėl lempa nenukentėjo. J. K. vairavimo įgūdžiai nėra geri ir vidutiniškai įvertinti. Mano, kad ji po įvykio nesikreipė į nukentėjusiąją, nes tam galėjo būti kliūtis gauti teises vairuoti.

Liudytoja I. S. teisme parodė, kad vidiniame kieme sedėjo savo automobilyje, kai išgirdo traškesį. Ji matė, kaip VW Passat automobilis važiavo atbulomis ir rėmėsi į šalia stovėjusio pilkos spalvos Renault automobilio vairuotojo dureles, kurias įlenkė, tada pavažiavo į priekį ir prisiparkavo. Kontaktas įvyko VW Passat automobilio keleivio pusės galiniu sparnu, kampu. Įvykį stebėjo 3-4 metrų atstumu. Automobilį vairavo moteris tamsiais plaukais su akiniais. Įsidėmėjo to automobilio numerį. Apie įvykusį eismo įvykį papasakojo kitą dieną. Tačiau kada tiksliai įvyko eismo įvykis dabar jau nebepamena, galimai buvo apie 14 val., iki 15 val.

Liudytoja Vaida Ganiprauskaitė parodė, kad 2014 m. gegužės mėn. ryte gavo iškvietimą apie tai, kad Vilniaus g. 14-o namo kieme buvo rastas apgadintas Renault automobilis. Kadangi tuo metu dirbo rajone, todėl paprašė patiems atvažiuoti į Beržų g. 46 esantį policijos komisariatą. Vairuotoja parašė paaiškinimą, nufotografavo. Nukentėjusioji nurodė, kad jai liudytoja pasakė pasišalinusio iš įvykio vietos automobilio (valstybinius) numerius. Vėliau apklausė VW Passat automobilio vairuotoją, nustatė ant jos automobilio bamperio apgadinimus – įbrėžimus apie žibintą. Nukentėjusiosios autmobiliui buvo įlenktos durelės, yra pabraukimų. Pažeidimai galėjo būti padaryti ir ne vieno kontakto metu. Liudytoja patvirtino, kad įvykį sukėlė automobilio VW Passat vairuotoja, todėl jos parodymais ir surašė protokolą.

Liudytojas J. V. parodė, kad nuvykę į įvykio vietą pagal gautą iškvietimą rado mėlynos spalvos automobilį Passat. Namo kaimynė kitą dieną paliudijo, kad ji matė, kaip automobilis atsitrenkė į kitą automobilį ir nuvažiavo. Pamatavo automobiliams padarytus apgadinimus, kurie skyrėsi. Automobiliui VW Passat buvo apgadintas galinis bamperis, o kokie buvo Renault Scenic automobilio apgadinimai nebepamena, galimai padarytas tik nubraukimas, tačiau apgadinimai sukėlė įtarimų. Senų apgadinimų nebuvo. Mano, jog galėjo įvykti automobilių kontaktas. Įvykį matė kaimynė.

Liudytojas G. P. parodė, kad J. K. 2014-05-07 16 val. pradėjo mokymus, mato pagal kelionės lapą. Ji važinėjo 1 val. ir po 17 val. baigė mokymus. Dar važiavo 2014-05-08 iš ryto.

Tai, kad J. K. vairuojamas automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) manevruojant atbuline eiga galine dalimi kliudė stovintį Renault Scenic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, patvirtina byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 50P-13043581 (b.l. 5-6), policijos pareigūnų V.Ganiprauskaitės ir J. V. parodymais teisme, kur jie patvirtino tarnybiniuose pranešimuose išdėstytas aplinkybes (b.l. 18; 19), teigė, jog jų nuomone, apžiūrėjus automobiliams padarytus apgadinimus, taip pat įvertinus įvykį mačiusios liudytojos paaiškinimą, nagrinėjamame eismo įvykyje galėjo dalyvauti abi transporto priemonės, papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 8), fotonuotraukomis (b.l. 9-17, 39, 58), nukentėjusiosios N. T. paaiškinimu apie automobiliui Renault Scenic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarytus apgadinimus; liudytoja I. S. teisme parodė, kad vidiniame kieme ji sėdėdama savo automobilyje, išgirdo traškesį ir pamatė, kaip VW Passat automobilis važiavo atbulomis ir rėmėsi į šalia stovėjusio pilkos spalvos Renault automobilio vairuotojo dureles, kurias įlenkė, tada pavažiavo į priekį ir prisiparkavo, kontaktas įvyko VW Passat automobilio keleivio pusės galiniu sparnu, kampu. Automobilį vairavo moteris tamsiais plaukais su akiniais. Įsidėmėjo to automobilio numerį. Apie įvykusį eismo įvykį papasakojo kitą dieną, tačiau kada tiksliai įvyko eismo įvykis, dabar jau nebepamena, galimai buvo apie 14 val., iki 15 val.; 2014-12-08 ekspertizės akte Nr. 11-1922(14)(b.l. 89) taip pat duodama tikėtina išvada, kad automobilio ,,Renault Scenic“ priekinių kairės pusės durelių sugadinimai galėjo būti padaryti kontakto su automobilio ,,VW Passat“ užpakaliniu dešiniuoju kampu, automobilis ,,VW Passat“ važiuodamas atbuline eiga galėjo užpakalinio bamperio dešiniu kampu bei sparnu (ir žibintu) kontaktuoti su automobilio ,,Renault Scenic“ priekinės pusės durelėmis. Nors iš byloje surinktų duomenų nėra galimybės tiksliai nustatyti eismo įvykio laiko, tačiau visiškai tikėtina, kad eismo įvykis įvyko 2014-05-07 apie 15 val. Esant tokioms aplinkybėms, J. K. baustina už eismo įvykio sukėlimą, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė, t.y. pagal ATPK 127 str. 2 d.

Policijos pareigūnai apibrėždami kaltinimų apimtį J. K. nurodė, kad ji pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeisdama KET 234 punkto reikalavimus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija), kurio 231.1 punktas teigia, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka. Pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus (231.2 p.). 234 punktas teigia, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analizuodamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pažeidimo sudėties būtinus elementus yra ne kartą akcentavęs, jog pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr.N16-2330/2007, N-575-4060/2009, 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir t. t.).

Pagrindo konstatuoti pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., J. K. veiksmuose nėra. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio mėn. 19 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-2012).

Šiuo atveju iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti neginčijamos išvados, kad J. K. pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprasdama ir tikslingai siekdama išvengti už tai atsakomybės. Teisme administracinėn atsakomybėn traukiama J. K. teigė, kad ji tikrai nejuto kito automobilio kontakto. Iš byloje surinktų įrodymų taip pat negalima daryti išvados, jog automobilių kontaktas buvo stiprus. Kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų J. K. vairuojamas automobilis buvo apgadintas nežymiai (matomi paviršiniai apgadinimai arba nedideli įbrėžimai ant ,,VW Passat“ automobilio užpakalinio bamperio dešinio kampo, sparno, žibinto), nenustatyta, jog būta didelio kontakto garso, kontakto vietos matomumas taip pat buvo apribotas, nes J. K. vairuojamas automobilis kontaktavo galine (ne vairuotojos pusės) dalimi, kas iš esmės nepaneigia to, jog J. K. galėjo nesuprasti, jog kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, todėl iš įvykio vietos ji išvažiavo. Byloje nėra duomenų, jog apie sukeltą eismo įvykį, įvykį mačiusi liudytoja jai būtų davusi ženklą eismo įvykio vietoje, ji pati girdėjo tik keistą traškesį. Pačios kaltininkės veiksmai po įvykio taip pat neduoda pagrindo daryti priešingą išvadą. J. K. pripažino, jog buvo įvykio vietoje, tačiau nesutiko su buvimo ten laiku, t.y. tokiu, koks nurodytas kaltinime, ji nebandė maskuoti ar panaikinti automobilio apgadinimų, nesislapstė nuo tyrimą atlikusių policijos pareigūnų. Ji turėjo vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonė yra drausta, buvo blaivi (įvykio dieną 2014-05-07 ji turėjo vairavimo pamokų, o tai patvirtina jos blaivumą). Taigi akivaizdžių priežasčių tyčia, piktybiškai pasišalinti iš eismo įvykio vietos nenustatyta. Įvertinus šias objektyvias aplinkybes, pripažintina, kad J. K. šioje konkrečioje situacijoje neteisingai įvertino situaciją, nesuvokė apie padarytus autoįvykio metu transporto priemonių apgadinimus ir tokiu būdu nesuvokė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje. Iš įvykio vietos ji pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdama dėl savo veiksmų teisėtumo. Taigi jos veiksmuose nebuvo tyčios ir tikslo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Esant šioms aplinkybėms J. K. administracinio teisės pažeidimo byla dalyje pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Pažeidimu pagal ATPK 127 str. 2 d. kaltinamos J. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant J. K. administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, jo padarymo motyvus, į jos asmenybę - ji neteista, nebausta administracine tvarka, nėra jos atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į visas bylos aplinkybes, padarytą turtinį nuostolį, kuris yra nemažas, taip pat į jos turtinę padėtį – dirba. Atsižvelgiant į visa tai, manytina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti J. K. paskiriant Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytą vidutinio dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1p., 284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 291 – 293 str.,

nutaria:

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padariusia administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. ir skirti jai administracinę nuobaudą - baudą 42.50 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų 50 ct).

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutraukti, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Kirsnytė