Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant prokurorams Austėjai Janulevičiūtei, Edmundui Bagdonui

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, vidurinio išsilavinimo, deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbančiam, neteistam, kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. C. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. jis, sirgdamas lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija su progresuojančiu asmenybės deficitu, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, 2007-12-10 apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie namo, esančio Architektų g. 206, Vilniuje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, be priežasties spardydamas kojomis sudaužė J. M. priklausančio automobilio „Audi 80“, v/n (duomenys neskelbtini) 140 Lt vertės abiejų pusių šoninius galinius žibintus, 80 Lt vertės atbulinės eigos ir priešrūkinį žibintą, šiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam J. M. 220 Lt turtinę žalą ir sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. G. parodė, kad 2007 m. gruodžio mėn., datos tiksliai nepamena, vakare, jis stovėjo prie namo Architektų g. 208 laiptinės. Pamatė, kad prie namo priėjo girtas R. C., kuris jam pasakė, kad parodys, kaip sudaužys buvusios žmonos buto langus. R. C. apėjo aplink namą ieškodamas akmenų, bet jų nesurado. Po to R. C. priėjo prie raudonos spalvos „Audi“ markės automobilio ir koja išdaužė galinius žibintus. Po to atėjo buvusi R. C. žmona, kuri iškvietė policiją, o jis R. C. laikė, kol policija atvyko.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja J. A. parodė, kad R. C. yra jos buvęs vyras, jie kartu pragyveno 20 metų, šiuo metu kartu nebegyvena, nors oficialiai neišsituokę. 2007-12-10 girtas R. C. vakare atėjo pas ją į butą (duomenys neskelbtini), pradėjo daužyti buto duris, prašė įleisti į namus. Ji R. C. neįsileido, tada jis pagrasino, kad išdaužys jos buto langus ir nubėgo į lauką ieškoti akmens. Ji taip pat išėjo į lauką, norėdama R. C., jei šis grįš nešinąs akmeniu, sustabdyti. Lauke stovėjo kaimynas V., kuris pasakė, kad R. C. nubėgo aplink namą ir kažko ieškojo ant žemės. Kai R. C. apibėgo kitą namą ir grįžo prie jos namo, pradėjo spardyti kieme stovinčias mašinas. Ji matė, kaip R. C. stipriai suspardė vieną mašiną, atrodo, kad raudonos spalvos automobilį. Ji paskambinusi V. telefonu iškvietė policiją, kuri R. C. suėmė. Liudytojos teigimu, nusikaltimo metu R. C., matyt, jau sirgo, nes darydavo visokių keistų dalykų: visą laiką daužydavo bute iš lauko pusės ant lango rėmo pakabintą termometrą, sakydamas, jog per jį palaikomas ryšys su kosmosu, o tokius ryšius policija draudžia, elgėsi agresyviai, atėjęs į jos darbovietę sulaužė laiptų turėklus, savo namuose išardė dujinę viryklę, sienas, kažko ten ieškojo, sakydamas, jog yra stebimas. Jos darbuotojai R. C. sakė, kad pas jį smegenyse yra „čipai“, t. y. mikroschemos. R. C. jų santuokos metu dirbo, tačiau maždaug prieš pusmetį iki 2007 m. gruodžio mėn. R. C. elgesys pasikeitė, jis pradėjo gerti kiekvieną dieną.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis J. M. parodė, kad jo raudonos spalvos automobilis „Audi 80“ stovėjo aikštelėje tarp Architektų g. 206-208 namų prie arkos. 2007-12-11 eidamas į darbą pamatė, kad jo mašina sugadinta: iš padangų išleistas oras, sudaužyti galiniai žibintai, šalia automobilio matėsi šukės. Jis iškvietė policiją, kuri atvažiavo vakare apie 19 val. Tuomet buvo nustatyta ir daugiau sugadinimų- dvejose vietose sudaužytas priekinis stiklas, sulaužyta vairuotojo durų spynelė ir nuluptas priekinis valstybinis numeris. Vėliau jam teko šiuos numerius pasikeisti.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio Bendrojo pagalbos centro pranešimo apie įvykį matyti, kad 2007-12-10 22.05 val. gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Architektų g. 208 kieme vyriškis daužo automobilius (b. l. 9).

Iš 2007-12-13 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Audi 80“, raudonos spalvos, v/n (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, kad automobilio priekyje nėra valstybinio numerio ženklo, priekinis stiklas įskilęs, galinės padangos pradurtos ir sudaužyti dešinės pusės galiniai bei kairės pusės (užpakalinis) žibintai (b. l. 10-16).

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2008-04-16 nutarimu atskirtas ikiteisminis tyrimas nenustatyto asmens atžvilgiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl J. M. priklausančio automobilio „Audi 80“ priekinio stiklo sudaužymo, valstybinio numerio ženklų pagrobimo ir rėmelių sulaužymo, iš padangų išleisto oro (b. l. 3-6).

Taigi, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis R. C. viešoje vietoje, matant ir girdint kitiems asmenims, tyčia spardydamas sugadino svetimą turtą. Šie R. C. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusysis J. M. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė 719 Lt civilinį ieškinį. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Spręsdamas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio 1 dalies nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Todėl nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkinamas tiek, kiek tokia žala pagrįsta byloje esančiais įrodymais. R. C. buvo kaltinamas, kad sudaužydamas nukentėjusiajam J. M. priklausančio automobilio „Audi 80“ galinius žibintus nukentėjusiajam padarė 220 Lt žalą. Šis kaltinimas teisminio nagrinėjimo metu visiškai pasitvirtino, todėl tokio dydžio žalos atlyginimas iš kaltininko nukentėjusiajam turi būti priteistas. Kitoje dalyje civilinis ieškinys netenkintinas, nes nenustatyta, kad kitus automobilio „Audi 80“ sugadinimus padarė R. C. – dėl pastarųjų veikų yra priimtas minėtas prokuroro 2008-04-16 nutarimas atskirti ikiteisminį tyrimą.

Bylos teisminio nagrinėjimo metu kilo kaltinamojo R. C. pakaltinamumo klausimas, todėl buvo pradėtas procesas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis R. C. buvo nuo 2008-04-23 iki 2008-07-14 gydomas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, jam nustatyta diagnozė: paranoidinė šizofrenija, epizodinė eiga su progresuojančiu deficitu (VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pažymos – b. l. 105, b. l. 115). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-70 (stacionari ekspertizė atlikta nuo 2008-10-22 iki 2008-11-25) konstatuota, kad R. C. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija su progresuojančiu asmenybės deficitu, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. R. C. dėl psichikos sveikatos būsenos negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, stoti prieš teismą, duoti parodymus, suprasti baudžiamosios bylos medžiagą. R. C. dėl psichikos sveikatos būsenos yra pavojingas visuomenei, jam reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas. R. C. rekomenduojama taikyti stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje bendro režimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Tame pačiame ekspertizės akte nustatyta, kad objektyvių medicinos duomenų, kad R. C. įtariamos veikos vykdymo metu sirgtų lėtiniu ar laikinu psichikos veiklos sutrikimu, nėra (b. l. 171-174).

Pagal BK 17 straipsnį, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Spręsdamas, ar baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (t. y., 2007 m. gruodžio 10 d.) kaltinamasis R. C. galėjo suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, teismas vadovaujasis bendrosiomis baudžiamojo proceso kodekso nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Sprendžiant, ar asmuo yra nepakaltinamas, baudžiamosios teisės teorija ir baudžiamasis įstatymas išskiria du kriterijus – medicininį ir juridinį. Be jokios abejonės, sprendžiant, ar asmuo nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo psichikos liga, kuri yra pagrindas pripažinti asmenį nepakaltinamu, reikalinga ekspertų išvada. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nė vienai įrodymų grupei neteikia pirmenybės. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju remdamasis įstatymu sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrajame bylos kontekste. Byloje paskirta teismo psichiatrijos ir psichologijos stacionarinė ekspertizė neginčijamai patvirtino, kad R. C. šiuo metu serga tokio pobūdžio psichikos liga, dėl kurios jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti – paranoidine šizofrenija su progresuojančiu asmenybės deficitu. Pažymėtina, kad ekspertų komisija R. C. šios psichikos ligos nusikalstamos veikos padarymo metu nekonstatavo tik dėl objektyvių medicininių dokumentų nebuvimo. Kaip minėta, ši psichikos liga R. C. diagnozuota ir šiek tiek anksčiau – 2008-04-23 jam pradėjus taikyti stacionarinį gydymą Všį Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Teisiamajame posėdyje apklausta teismo ekspertė N. M. paaiškino, kad anksčiau R. C. psichiatrai negydė. Ji taip pat paaiškino, kad gydytojams abejonių nekilo, jog tai yra ligonis, turintis didelį sirgimo stažą, kadangi pagal klinikinį vaizdą, paciento pasisakymus, elgesį matyti, jog jo būklė yra eilę metų sergančio žmogaus, tačiau kiek metų jis serga, gydytojai negali pasakyti, nesant medicininės dokumentacijos. Ekspertė patvirtino, kad R. C. rekomenduoja taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – stacionarų stebėjimą bendro režimo sąlygomis Všį Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Vertindamas šiuos įrodymus, teismas pažymi, kad nuo R. C. nusikalstamos veikos padarymo iki jo patalpinimo stacionariam gydymui Všį Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje praėjo tik šiek tiek daugiau nei keturi mėnesiai, kai tuo tarpu, pagal ekspertės paaiškinimus teisme, paranoidine šizofrenija kaltinamasis galėjo sirgti kelerius metus, nors tikslaus laiko nustatyti negalima. Iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-70 tiriamosios dalies matyti, kad 2008-07-14 atliktame tyrime R. C. konstatuoti išreikšti mąstymo, emocijų, valios pakitimai, būdingi lėtiniam psichikos sutrikimui – šizofrenijai. Šiame akte aprašyti R. C. klinikinę būklę apibūdinantys simptomai, kurie konstatuoti dar jo gydymo Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje metu (2008-04-23 – 2008-07-14, ligos istorija Nr. 20082397), atitinka liudytojos J. A. parodymus, jog apie pusmetį iki įvykio 2007 m. gruodžio mėn. 10 d. R. C. išsakydavo persekiojimo kliedesius, pasakojo apie smegenyse įtaisytas mikroschemas. Šių įrodymų visuma teismui teikia pagrindą konstatuoti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu R. C. jau sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija su progresuojančiu asmenybės deficitu, dėl kurio negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl yra nepakaltinamas.

Pagal BK 17 straipsnio 2 dalį, asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti šio kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Atsižvelgdamas į ekspertų komisijos išvadas, jog kaltinamasis yra socialiai pavojingas, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, teismas laiko, kad kaltinamajam R. C. skirtina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamojo proceso kodekso 401, 403, 404 straipsniais.

nutarė:

R. C., padariusį baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje būnant nepakaltinamu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

R. C. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Priteisti iš R. C. nukentėjusiajam J. M. 220 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Kardomąją priemonę suėmimą R. C. panaikinti pradėjus vykdyti priverčiamąją medicinos priemonę.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.