- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-28
- Bylos Nr.
- e2S-888-638/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02763-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Samuna“, A. J.
- Ieškovas
- J. J., L. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Samuna“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų J. J. ir L. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovų J. J. ir L. J. ieškinį atsakovams UAB „Samuna“, A. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai J. J. ir L. J. (toliau – ieškovai) pateikė ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Samuna“ ir A. J. (toliau – UAB, atsakovai), kuriuo prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2023 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 8656 bei 2023 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 8662, sudarytas tarp atsakovų, taikyti restituciją natūra – priteisti UAB „Samuna“ nuosavybės teises į kitus inžinerinius statinius – automobilių stovėjimo aikšteles, adresu(duomenys neskelbtini), taip pat nuosavybės teises į 74/595 žemės sklypo, adresu(duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2024 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1115, sudarytą tarp atsakovės UAB „Samuna“ bei A. J., taikyti restituciją natūra – priteisti UAB „Samuna“ nuosavybės teises į kitus inžinerinius statinius – automobilių stovėjimo aikšteles, adresu(duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2. Ieškovai reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo byloje dėl esmės įsiteisėjimo areštuoti skolininkui A. J. nuosavybės teise priklausančius šiuos nekilnojamojo turto objektus: inžinerinius statinius – automobilių stovėjimo aikšteles, adresu(duomenys neskelbtini).
3. Prašymą grindė tuo, kad nekilnojamojo turto objektai gali būti atsakovo A. J. nevaržomai perleisti sąžiningiems tretiesiems asmenims, taip padarant ieškinio reikalavimo patenkinimą neįmanomu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 7 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.
5. Teismas nurodė, kad ieškovų ieškinys atsakovams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo yra tikėtinai pagrįstas, jame ieškovai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį pagrindą, atskleidė teisinius reiškiamo reikalavimo atsakovams argumentus, pridėjo rašytinius įrodymus, kurie pagrindžia ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes. CPK 144 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas sprendė, kad yra poreikis užtikrinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
6. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju egzistuoja būtinybė išlaikyti status quo padėtį iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės ir areštuoti ginčo objektą sudarantį turtą. Tokia laikinoji apsaugos priemonė, teismo vertinimu, atitinka pareikšto ieškovų ieškinio reikalavimų pobūdį ir mastą, nevaržo šalių teisių daugiau, nei yra būtina šios civilinės bylos proceso tikslams pasiekti bei nepažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo principų (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Įvertinus ieškovų ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, argumentus ir ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką), matyti, kad ieškinys paduotas su esminiais trūkumais, todėl negali būti laikomas prima facie pagrįstu. Ieškovai savo ieškinyje nurodydami, kad restitucijos natūra jie siekia tik nekilnojamojo turto objektų dalyje (ir suformulavę tokį materialinį teisinį reikalavimą), klaidingai suformulavo savo ieškinio dalyką sandorių ginčijimo dalyje. Atsižvelgiant į faktinį ieškovų ieškinio pagrindą (t. y. restitucijos natūra siekis nekilnojamojo turto objektų dalyje, siekiant ateityje būtent tų objektų pagrindu patenkinti savo finansinį reikalavimą į atsakovę), turėjo savo ieškinio dalyką suformuluoti nurodant, kad 2023 m. gruodžio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 8662 ir 2023 m. gruodžio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 8656 prašomos pripažinti negaliojančiomis ne visoje apimtyje, o tik nekilnojamojo turto objektų dalyje.
7.2. Ieškovui nepagrindus / neįrodžius, kad atsakovas su nekilnojamojo turto objektais gali atlikti nesąžiningus veiksmus, ir pirmosios instancijos teismui, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje klausimą, nenustačius galimo atsakovo nesąžiningo elgesio su nekilnojamojo turto objektais, ieškovų byloje prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (t. y. nekilnojamojo turto objektų areštas) šiuo atveju negalėjo būti taikomos.
Atsiliepimas
8. Ieškovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
8.1. Ieškovai preliminariai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Ieškovai nurodė ieškinyje savo reikalavimus bei jų faktinį bei teisinį pagrindą. Todėl ieškovų naudai gali būti priimtas jiems palankus teismo sprendimas. Šį ieškinį pareiškė dėl to, kad atsakovė nagrinėjant bylą prieš ją (Nr. e2A-282-601/2024) ir jau esant įsiteisėjusiam teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimui, kuriuo iš atsakovės ieškovams buvo priteista 27 912,50 Eur suma, perleido paskutinį savo likvidų turtą atsakovui.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad yra grėsmė būsimo galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes netaikant laikinųjų apsaugos priemonių ir pardavus ginčo nekilnojamą turtą tretiesiems asmenims, ieškinio patenkinimas (restitucijos taikymas) faktiškai būtų neįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
12. Kaip ne kartą yra pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021).
13. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovų ieškinys grindžiamas tuo, kad Kauno apylinkės teismas priėmė 2023 m. spalio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5180-1126/2023, kuriuo ieškinį tenkino visiškai – ieškovų naudai iš atsakovės UAB „Samuna“ priteisė 27 912,50 Eur dydžio nuostolius, procesines palūkanas bei ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-282-601/2024 sprendimas paliktas nepakeistas. Ieškovai turi patvirtintą, neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę, kuri yra pavirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Be to, sutartimis Nr. 1-2 turtas perleistas jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, o sutartimi Nr. 3 turtas perleistas jau netgi po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Sutartys pažeidė ieškovų teises, nes perleidus turtą sutartimis, šiuo metu išieškojimas pagal sprendimą iš atsakovės yra neįmanomas. Ieškinio reikalavimai nukreipti į sutartimis perleistą turtą tokioje apimtyje, kiek yra būtina užtikrinti skolos pagal teismo sprendimą grąžinimą.
14. Nagrinėjamu atveju ieškovai CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu pareiškė ieškinį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimai yra preliminariai pagrįsti. Atsakovė atskirajame skunde argumentuoja ieškinio nepagrįstumą, t. y. kad ieškovai turėjo reikšti reikalavimą pripažinti sutartis negaliojančiomis ne visoje apimtyje, bet tik dalyje susijusioje su nekilnojamo turto objektais, kurių restitucijos natūra ieškovai siekia. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo su pirmosios instancijos teismo nurodyta išvada nesutikti, kadangi ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės ir pateikti teisiniai argumentai sudaro pagrindą teigti, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas preliminariai pagrįstas: ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ar ieškovų ieškinys yra pagrįstas, teismas nuspręs, išnagrinėjęs bylą iš esmės. Pažymėtina, kad ieškovams neužkertamas kelias tikslinti savo reikalavimus CPK 141 straipsnyje nustatyta tvarka - pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą.
15. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos, t. y. grėsmės būsimo ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba jo neįvykdymui, pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas sprendžiamas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-302/2018).
16. Kaip minėta, ieškovai ieškiniu siekia pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento pirkimo–pardavimo sutartis ir taikyti restituciją. Taigi, nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikšti reikalavimai yra tiesiogiai susiję su nekilnojamojo turto nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, todėl, siekiant užtikrinti status quo išsaugojimą, tikslinga ginčo turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepriklausomai nuo galimo atsakovo nesąžiningumo. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-947-943/2020). Šiuo atveju grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas labiau siejamas ne tiek su atsakovo nesąžiningumu, kiek su poreikiu išsaugoti paties ginčo objektą (inžinerinius statinius – automobilių stovėjimo aikšteles, dalį žemės sklypo). Taigi, apeliantės nurodomos aplinkybės dėl būtinumo pagrįsti atsakovo nesąžiningus veiksmus, vertinant antrosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimą, šiuo atveju nėra aktualūs, nes grėsmė ieškovų galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla dėl pačių ieškinio reikalavimų pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržo atsakovo teisių daugiau, nei būtina būsimo, galbūt ieškovams palankaus, teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, išlaikoma proceso šalių interesų pusiausvyra.
17. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atsakovės (apeliantės) atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.