- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-05-06
- Bylos Nr.
- II-180-795/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00439-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Kategorijos
- 16.9.4Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas (ANK 420 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal E. L., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančio UAB „K.“ autošaltkalviu, skundą dėl 2019 m. vasario 19 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Klaipėdos AVPK) Kelių policijos tarnybos specialistė surašė administracinio nusižengimo protokolą E. L. už tai, jog jis 2018 m. lapkričio 16 d., Burių ir Pamario g., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, tai yra vairavo transporto priemonę nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) staigia sukdamas kairėn po to dešinėn taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant įspėjamojo posūkio signalo, spausdamas akseleratoriaus pedalą – didinant variklio apsukas, dėl ko galiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su danga, taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės bei pademonstravo niekiantį požiūrį visuomenės tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio pagarba. Šiais veiksmais E. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 127 punktus (b. l. 23-24).
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. vasario 18 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos nutarimu E. L. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 480 Eur bauda ir specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėn. (b. l. 9-10).
2019 m. kovo 8 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. L. skundas dėl Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos 2019 m. vasario 18 d. nutarimo, kuriuo prašoma panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną E. L. atžvilgiu nutraukti. Skundas motyvuojamas tuo, jog E. L. nutarime nurodytu metu nevairavo automobilio ir byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog automobilį vairavo būtent jis. Nutarimas jam priimtas dėl to, kad yra automobilio BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Pareiškėjas nurodo, jog 2018 m. lapkričio 16 d. apie 23 val. buvo su draugų kompanija savo automobiliu atvykę į Burių g., davė pažįstamam asmeniui M. I. pavairuoti savo automobilį. Kur jis važiavo nematė. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurių nurodymu pateikė asmens dokumentus. Pareigūnai nepaaiškino, kokiu pagrindu tikrino dokumentus, taip pat nepareiškė jokių kaltinimų dėl nusižengimo padarymu. Susipažinęs su bylos medžiaga nurodė asmenį, vairavusį jo automobilį galimai padaryto nusižengimo metu bei pateikė tikslius jo duomenis. Jo byla išnagrinėta šališkai ir priimtas neteisėtas nutarimas, todėl jis naikintinas.
Teismo posėdyje E. L. palaikė pateiktą skundą jame pateiktais motyvais. Įvykio dieną su draugais buvo prie naftos gamyklos, buvo dviem automobiliais. Buvo vėlus vakaras, tamsu. Kartu su juo automobilyje buvo jo draugė G. B.. Kitame automobilyje buvo E. I., D. R., kartu su jais buvo M. I.. Jis davė M. I. pavairuoti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį. Kur jis nuvažiavo nematė, tačiau girdėjo. Po to atvažiavo policijos pareigūnai, paprašė pateikti dokumentus. E. L. pateikė savo automobilio dokumentus, juos pateikė ir kito automobilio savininkas. Pareigūnai nupaveikslavo automobilius, pasakė „su jumis susisieks“ ir išvažiavo. Gavęs nutarimą pateikė draugo M. I. duomenis. Pareigūnams atvykus jo automobilio variklis buvo išjungtas. Nusižengimo jis nepadarė, prašo nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Liudytojas policijos pareigūnas R. N. parodė, kad gavo pranešimą dėl chuliganiško vairavimo, jog per vaizdo stebėjimo kameras pastebėti su chuliganiškai važinėjantys automobiliai. Atvykus į įvykio vietą, stotelėje rado du automobilius. Tuomet susisiekė su pranešėju ir paklausė ar atvyko į tą vietą, kurioje pranešėjas matė chuliganiškai vairuojant automobilius. Pranešėjas patvirtino, kad pareigūnai atvyko į tą vietą apie kurią pranešė. Patikrino vairuotojų dokumentus, paaiškino, dėl ko atlieka patikrinimą, informacija bus perduota kelių policijai. Vietoje buvo keturi asmenys. Automobilyje su E. L. buvo panelė, kitame automobilyje du vaikinai. Klausė, kas yra automobilio vairuotojas. Visų jų duomenis užsirašė, tarnybiniame pranešime visų asmenų duomenų nenurodė, tačiau šie duomenys turi būti saugomi komisariate. Įvykio vietoje buvę asmenys turi būti užfiksuoti ir „Body“ kamerų. Paties chuliganiško vairavimo fakto nematė, nes atvykstant visi asmenys susėdo į automobilius. Liudytojas patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes.
Liudytojas G. J. parodė, kad dirba apsaugos darbuotoju „Klaipėdos nafta“. 2018 m. lapkričio 16 d., apie 23 val., pastebėjo du BMW automobilius chuliganiškai vairuojant Burių g. ir pranešė policijos pareigūnams. Minėti automobiliai ties autobusų sustojimu esančiu žiedu važiavo ratu, slydo šonu, suko ratus, stabdė, matėsi net žiežirbos iš po ratų. Įvykį stebėjo per vaizdo kameras. Automobilių valstybinių numerių, taip pat juo vairavusių asmenų neįžiūrėjo. Įvykio vietoje buvo 4-5 asmenys, jie stovėjo sustojime, buvo viena ar dvi merginos. Kad būtų keičiamos automobilių padangos nematė, tačiau matė, kad kėlė vieną padangą. Patvirtino rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes.
Teismo posėdyje įgaliotas atstovas advokatas R. D. prašė panaikinti 2019 m. vasario 19 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną E. L. atžvilgiu nutraukti, nes nėra administracinio nusižengimo sudėties elemento – subjekto. Pareigūnas R. N. tiesiogiai galimai padaryto pažeidimo nematė, iš teismui pateiktos filmuotos medžiagos, nustatyti, kad vairavo E. L. automobilį nėra galimybės, liudytojas apsaugos darbuotojas stebėjęs automobilius per vaizdo kameras jų valstybinių numerių neįžiūrėjo, įvykio vietoje matė 4-5 asmenis. Be to, liudytojas tvirtino, kad matė kilnojant, o ne keičiant padangas. Policijos pareigūnas nurodė, kad matė 4 asmenis. Pateiktoje vaizdo medžiagoje užfiksuotas vienas automobilis ir trys asmenys. Visos šios aplinkybės traktuotinos E. L. naudai, todėl nutarimas naikintinas ir administracinė teisena jo atžvilgiu nutrauktina.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnyba pateikė atsiliepimo į E. L. skundą neteikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
E. L. skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje atsakomybė numatyta už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija 2018-11-01 iki 2019-04-30) (toliau – KET) 4 punktu įtvirtinta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Nustatyta, kad administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį E. L. buvo pradėta pagal 2018 m. lapkričio 16 d. 23.56 val. pateiktą liudytojo G. J. pranešimą, jog Burių ir Pamario g. sankryžoje, per vaizdo kameras mato su pavojingai manevruojančius automobilius. Rašytiniame paaiškinime, pateiktame 2019 m. sausio 19 d. G. J. nurodė, jog matė autobusų sustojime chuliganiškai važinėjančius automobilius, jų valstybinių numerių neįžiūrėjo (b. l. 16). Apklausiamas teisme liudytojas G. J. patvirtino, jog automobilių valstybinių numerių nesimatė, įvykio vietoje buvo 4-5 asmenys, jie stovėjo sustojime, buvo viena ar dvi merginos. Liudytojas nepatvirtino, jog buvo keičiamos automobilių padangos, matė, kad padangos buvo kilnojamos. Į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai. Vienas iš jų, liudytojas R. N. apklausiamas teisme parodė, kad tiesiogiai paties chuliganiško vairavimo fakto nematė, nuvykęs į nurodytą vietą matė du automobilius, juose buvo keturi asmenys, automobilyje su E. L. sėdėjo mergina, nustatė automobiliuose už vairo sėdėjusius asmenis, patikrino dokumentus, patvirtino tarnybiniame pranešime (b. l. 14) nurodytas aplinkybes. Apklausiamas teisme liudytojas policijos pareigūnas R. N. taip pat nurodė, kad įvykio vietoje surinko visų ten buvusių asmenų duomenis ir jei jų nėra tarnybiniame pranešime, jie turi būti saugomi komisariate, be to, pasak liudytojo, įvykio fiksavimo aplinkybės užfiksuotos jo „Body“ kamera darytame vaizdo įraše. Šioms aplinkybėms patikslinti, teismas kreipėsi į Klaipėdos AVPK liudytojo R. N. nurodytiems duomenims gauti.
Atsakant į teismo prašymą buvo gautas pranešimas, jog pareigūnas R. N. įvykio vietoje buvusių keturių asmenų (liudytojų) anketinių duomenų nepateikė. Teismui pateiktame „Body“ kamera darytame vaizdo įraše užfiksuotas vienas BMW automobilis ir pareigūno bendravimas su šio automobilio vairuotoju. Vaizdo įraše užfiksuota, jog automobilyje be vairuotojo sėdi dar du jaunuoliai. Pareiškėjas E. L. patvirtino, kad vaizdo įraše užfiksuotas ne jam, bet draugui E. I. priklausantis automobilis, jame taip pat matyti draugas D. R.. Ir nors E. L. neneigė, jog 2018 m. lapkričio 16 d., apie 23 val. buvo Burių ir Pamario g. sankryžoje, kur nuvykęs su jam priklausančiu automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo su draugais, tačiau byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, nepakankami neabejotinai nustatyti, jog 2018 m. lapkričio 16 d., apie 23 val. buvo Burių ir Pamario g. sankryžoje būtent E. L. chuliganiškai vairavo automobilį.
Pareiškėjas E. L. neigė chuliganiškai vairavęs automobilį ir paaiškino, kad davė savo automobilį pavairuoti draugui M. I. ir pateikė jo policijos pareigūnams, tačiau policijos pareigūnai šių aplinkybių nesiaiškino ir 2019 m. vasario 19 d. nutarimu paskyrė jam baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios tiesės atėmimą 12 mėn.
Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Būtina įrodyti nusižengimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Teismas pažymi, jog administracinio nusižengimo padarymo įrodymo pareiga tenka policijos pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą ir priėmė nutarimą dėl padaryto administracinio nusižengimo. Asmeniui, kurį yra norima traukti administracinėn atsakomybėn, negali būti perkeliama pareiga įrodyti savo nekaltumą, t. y. jam negali būti perkeliama įrodinėjimo, jog jis nepadarė inkriminuojamo administracinio nusižengimo, našta. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. L. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, įrodinėjama pranešėjo G. J. pranešimu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu. Tačiau apklausus minėtus asmenis teismo posėdyje nustatyta, jog policijos pareigūnas tiesiogiai chuliganiško vairavimo nematė, o liudytojas G. J. nurodė, jog matė autobusų sustojime chuliganiškai važinėjančius automobilius, jų valstybinių numerių neįžiūrėjo. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, kuris suponuoja, jog visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Taigi nagrinėjamu atveju E. L. versija, jog jo automobilį vairavo ir nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje galimai padarė ne jis, o kitas jo nurodytas asmuo, nėra paneigta ir neįrodytas nusižengimo sudėties subjektyvioji pusė – subjektas - būtinas nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, požymis. Teismas daro išvadą, kad, nesant pažeidimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties, administracinio nusižengimo byla nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažįstama, kad skundžiamu Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos 2018 m. vasario 19 d. nutarimu E. L. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį 480 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 12 mėnesių nubaustas nepagrįstai, nes neįrodyta, kad E. L. padarė administracinį nusižengimą. Todėl E. L. skundas tenkintinas, o Klaipėdos AVPK 2017 m. vasario 13 d. nutarimas panaikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Skaitmeninės laikmenos (2 vnt. CD) su vaizdo įrašais ir fotonuotraukomis paliktinos saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
E. L. skundą tenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. vasario 19 d. nutarimą (ROIK 18095666105), panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną E. L. atžvilgiu nutraukti.
Skaitmenines laikmenas (2 vnt. CD) palikti saugoti byloje.
Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.